Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2S-241-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-27Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-06Utenos apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2S-241-227/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00008-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
L. D.
Ieškovas
A. D.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –241– 227 / 2014

Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00008-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)99.1.2; 121.14; 122.4PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-237-921/2014 pagal ieškovo A. D. ieškinį ir atsakovės L. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. pareiškė ieškinį atsakovei L. D. dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė L. D. teismui pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014-02-10 nutartimi atsakovės L. D. prašymą dėl žyminio mokesčio dalies už priešieškinį atidėjimo tenkino iš dalies: atidėjo 565 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir nustatė 7 dienų terminą 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui ir pateikimui teismui sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Išaiškino, kad nustatytu terminu nesumokėjus trūkstamos žyminio mokesčio dalies, priešieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovei.

Teismas nustatė, kad žyminis mokestis pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus ir priešieškinio sumą šioje byloje yra 965 Lt (144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką bei 821 Lt (už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Atsakovė priešieškinį yra apmokėjusi 200 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, todėl trūkstama žyminio mokesčio suma yra 765 Lt (965 Lt – 200 Lt). Iš pateiktų duomenų bei atsakovės paaiškinimų nustatė, jog atsakovė kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išskyrus dalintiną, neturi, kaip nurodo atsakovė, ji išlaiko nepilnametę dukterį, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė dirba, gauna apie 1575,57 Lt darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), naudojasi mokama advokato pagalba. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, reikalavimo sumą, mokėtino žyminio mokesčio dydį, sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės L. D. prašymą, įpareigojant ją primokėti 200 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies, t.y. 565 Lt (965 Lt – 200 Lt – 200 Lt) mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str., 115 str. 2., 138 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė L. D. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį dalyje dėl įpareigojimo primokėti 200 Lt žyminio mokesčio panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino, kad ji viena išlaiko dukrą. Jai sudaromos blogesnės procesinės galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo teises, nei ieškovui toje pačioje byloje, nors jis gauna tokį patį darbo užmokestį ir neteikia dukrai išlaikymo. Aplinkybė, kad atsakovė yra atstovaujama advokatės, negali būti vertinama jos nenaudai, kadangi ieškovas taip pat atstovaujamas advokato, o pirmosios instancijos teismas, atidėdamas ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą, šios aplinkybės nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-10 nutartis dalyje dėl įpareigojimo sumokėti 200 Lt žyminį mokestį paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisės kreiptis į teismą principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Teisminės gynybos prieinamumo principas, įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau net ir konstitucinis teisės kreiptis į teismą principas negali būti suabsoliutinamas. Teisės kreiptis į teismą realizavimui įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą tvarką, kurios turi būti laikomasi, kadangi kaip ir bet kuri teisė, ši teisė negali būti realizuojama bet kokiu būdu. Pažymėtina, kad kaip viena iš priemonių ne tik kad atlyginti valstybei tam tikrą dalį išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, bet ir skatinti taikų ginčų sprendimą, o taip pat kaip prevencinė priemonė siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams reikšti yra numatyta pareiga į teismą besikreipiančiam asmeniui, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, sumokėti tam tikro dydžio žyminį mokestį. Nors pripažįstama, kad mokėtino žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti tokio dydžio, kad teisminė gynyba būtų visiems prieinama, tačiau negalima ignoruoti ir kitų su žyminio mokesčio institutu siejamų pirmiau paminėtų tikslų. Mokėtinas žyminis mokestis neturėtų riboti asmens teisės kreiptis į teismą, įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei žyminio mokesčio atidėjimo institutai užtikrina konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismų praktikoje dėl CPK 84 straipsnio aiškinimo bei taikymo laikomasi pozicijos, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2013; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257/2013; kt.). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, įvertino aplinkybę, kad ji išlaiko nepilnametę dukterį, taip pat teismas įvertino, kad kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išskyrus dalintiną, atsakovė neturi, tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovė dirba, gauna apie 1575,57 Lt darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), naudojasi mokama advokato pagalba. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus apeliantės pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį, tai, kad atsakovė priešieškiniu prašo padalinti bendros jungtinės nuosavybės teise jai ir ieškovui priklausantį turtą, jos naudai priteisiant turto už 27350 Lt, nėra pagrindo konstatuoti esant itin blogą atsakovės turtinę padėtį dėl kurios ji negalėtų primokėti už pareikštą priešieškinį 200 Lt žyminio mokesčio ir kad tokios mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimas galimai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus.

Nepagrįstais pripažintini apeliantės teiginiai, kad jai sudaromos blogesnės procesinės galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo teises, nei ieškovui toje pačioje byloje ir kad teismas, atidėdamas žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ieškovui, neįvertino aplinkybės, kad ir jis naudojasi advokato pagalba.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. pareiškė ieškinį atsakovei L. D. dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Žyminis mokestis pagal ieškovo ieškinio reikalavimus ir ieškinio sumą šioje byloje yra 1188 Lt (144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką bei 1044 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo). Ieškovas ieškinį apmokėjo 200 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, prašė likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Utenos rajono apylinkės teismas 2014-01-22 nutartimi įvertino, kad ieškovas kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išskyrus dalintiną, neturi, jam diagnozuotas depresinis susirgimas (F33.1), paskirtas gydymas vaistais, kaip nurodė ieškovas jis vienas moka buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, tačiau ieškovas dirba, gauna apie 1500 Lt darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), naudojasi mokama advokato pagalba. Šia nutartimi teismas sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo A. D. prašymą, įpareigojant jį primokėti 300 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies, t.y. 688 Lt mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iš viso turėjo sumokėti už pareikštą ieškinį 48 proc. mokėtino žyminio mokesčio (500 Lt), o 52 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas.

Atsakovė L. D. teismui pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo. Žyminis mokestis pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus ir priešieškinio sumą šioje byloje yra 965 Lt (144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką bei 821 Lt (už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Atsakovė priešieškinį apmokėjo 200 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, todėl trūkstama žyminio mokesčio suma yra 765 Lt (965 Lt – 200 Lt). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės L. D. prašymą, įpareigojant ją primokėti 200 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies, t.y. 565 Lt (965 Lt – 200 Lt – 200 Lt) mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Įvykdžius teismo nustatytą įpareigojimą, atsakovės sumokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį sudarytų 49 proc. (400 Lt), tuo tarpu 51 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimas būtų atidėtas.

Įvertinus aplinkybes, kad atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo, tačiau turi sveikatos problemų, dėl ko turi pirkti vaistus, taip pat, kad jis vienas išlaiko šalių bendrą turtą (butą) mokėdamas komunalinius mokesčius, kad šalių gaunamos pajamos yra panašios, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių prašymus dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį vertino vienodai, nesuteikė nei vienai iš šalių pranašumo, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tokiu būdu siekė šalims sudaryti vienodas galimybes ginti savo konstitucines teises ir nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytas terminas 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui bei apie sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimui yra pasibaigęs, atsakovei nustatytinas naujas terminas minėtų veiksmų atlikimui. Išaiškintina, kad atsakovei sumokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, priešieškinys bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo dieną. Priešingu atveju priešieškinį bus atsisakyta priimti ir jis bus grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei L. D. terminą iki 2014 m. balandžio 9 d. sumokėti 200 Lt žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį ir pateikti Utenos rajono apylinkės teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėja Margarita Dzelzienė