Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo netenkintas ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-274-115/2012 pagal ieškovo draudimo bendrovės „Moderna Trygghetsforsakringar“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo draudimo bendrovės „Moderna Trygghetsforsakringar“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, 2012 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė išreikalauti iš atsakovo ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2012 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą.

Atsakovas pateikė prašymą jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo bei sprendimo byloje priėmimo, kadangi atsakovo finansinė padėtis yra itin sunki, atsakovas privalo grąžinti paskolą, už kurią įsigijo ginčo automobilį, jo darbo užmokestis yra 850 Lt per mėnesį, atsakovas rūpinasi ir išlaiko savo motiną, kuriai reikalinga materialinė pagalba bei parama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nutartimi užkirto kelią atsakovo teisei į teisminę gynybą.Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, atsakovas ginčo objektu esantį automobilį darbo reikalams įsigijo pasiėmęs paskolą iš įmonės, kurią privalo grąžinti, o tai yra didelis finansinis įsipareigojimas, itin apsunkinantis atsakovo turtinę padėtį bei galimybes susimokėti žyminį mokestį. Atsakovas gauna tik minimalų darbo užmokestį (850 Lt), be to, rūpinasi bei išlaiko savo motiną, kuriai reikalinga materialinė pagalba bei parama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsakovas nebuvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atidėjimo nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas sumokėti 5 647 Lt dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pareiškė prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei atidėti už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą. Bylos duomenimis atsakovas nėra sumokėjęs už paduodamą apeliacinį skundą net dalies žyminio mokesčio. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtas atsakovo prašymas netenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovas dėl savo esamos turtinės padėties negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kartu su apelaiciniu skundu ir prašymu atsakovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti likusio žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, jis neturi turto ir santaupų, tačiau nei kartu su apeliaciniu skundu, nei pateikdamas atskirąjį skundą atsakovas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl daryti išvadą pagal pateiktus duomenis, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to reikėtų jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra pagrindo bei galimybės (CPK 12 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.). Įrodymų, patvirtinančių, kad nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, apeliacinės instancijos teismui atsakovas taip pat nepateikė (CPK 178 str., 314 str.). Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas neįrodė, jog apeliacinio skundo pateikimo momentu jo turtinė padėtis buvo sunki ir dėl to sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kaip minėta, atsakovas prašė, nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti jo mokėjimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, jog artimiausiu laiku apelianto turtinė padėtis gali pagerėti, taip pat nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų svarstyti, kokiu būdu jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį, todėl nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui Ž. V. naują 14 (keturiolikos) dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi numatytą įpareigojimą sumokėti 5647 Lt (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt septynių litų) dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos.