Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu pateikė priešieškinio dalies pripažinimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašė sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (139 b.l. 2 t.).

Ieškovas 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu pateikė ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo (141 b.l. 2 t.).

Atsakovė 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu pateikė priešieškinio reikalavimų dalies atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo (142 b.l. 2 t.).

2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė kilnojamųjų daiktų pasidalijimo sutartį, kurioje šalys susitarė dėl dalintinų kilnojamųjų daiktų kiekio, vertės, jų padalijimo tvarkos ir būdo (172 b.l. 2 t.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių sudaryta santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b.l. 1 t.).

Šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, abu sutuoktiniai prašė, kad sprendime nebūtų nurodyti konkretūs faktai, patvirtinantys abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo (139-140 b.l. 2 t.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, santuoka, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruota (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės, ieškovui – D., atsakovei – D. (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovas ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu pateikė ieškinio dalies atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimą dėl 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos priteisimo (141 b.l. 2 t.). Atsakovė 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu pateikė priešieškinio dalies atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos priteisimo (142 b.l. 2 t.).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei suformuoti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei nurodyti informaciją apie tai, kad jų žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, jog kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovo vardu nuo 1994 m. balandžio 22 d. yra įregistruotas butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (15-16 b.l. 1 t.). Pateikta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita patvirtina, jog buto, esančio Utena, (duomenys neskelbtini), vertė yra 15060,24 Eur (52 000 Lt). Ginčo dėl buto vertės ir dėl to, jog butas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo. Nustatyta, jog šalys savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi (12-13 b.l. 1 t.). Šalys 2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu gera valia susitarė, jog dalintiną santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą sudaro: sekcija, kurios vertė 144,81 Eur (500 Lt), sofa - lova, kurios vertė 144,81 Eur (500 Lt), vienas kilimas, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), trijų durų spinta, kurios vertė 115,85 Eur (400 Lt), virtuvės komplektas, kurio vertė 144,81 Eur (500 Lt), valgomasis stalas ir dvi kėdės, kurių bendra vertė 28,96 Eur (100 Lt), prieškambario komplektas, kurio vertė 86,87 Eur (300 Lt), sofa - lova, kurios vertė 347,54 Eur (1200 Lt), 2 DVD grotuvai, kurių vertė 28,96 Eur (100 Lt); televizorius Funai su video grotuvu, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), kilimas, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt). (172 b.l. 2 t.). Toks pats dalintino kilnojamojo turto kiekis ir vertė šalių nurodyti patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje (6-8 b.l. 3 t., 56-58 b.l. 3 t.). Viso dalintino kilnojamojo turto vertė 1172,96 Eur (4050 Lt).

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog šios piniginės lėšos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką turi būti padalintos. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog šios piniginės lėšos yra jos asmeninės lėšos (1158,48 Eur (4000 Lt) padovanojo tėvas V. R., 1013,67 Eur (3500 Lt) padovanojo motina A. R., o kita suma yra sukauptos piniginio indėlio palūkanos), todėl nutraukiant santuoką nedalintinos.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju atsakovė rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad piniginės lėšos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nepateikė. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų A. R. ir V. R. parodymais, kurie, atsižvelgiant į liudytojų ryšį su atsakove (tėvai), negali būti laikomi nešališkais.

Be to, pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. R. nurodė, jog 4000 Lt atsakovei dovanojo 2003 m. ar 2004 m. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog terminuotojo indėlio sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta praėjus trims, ar dviem metams, t.y. 2006 m. lapkričio 28 d. (73 b.l. 3 t.). Įrodymų, kad galimai padovanoti pinigai buvo panaudoti sudarant nurodytą terminuotojo indėlio sutartį, byloje nepateikta.

Liudytoja A. R. nurodė, jog pinigus atsakovei padovanojo 2009 m. pabaigoje. Byloje esantis 2010 m. kovo 5 d. terminuotojo indėlio sutarties pakeitimo protokolas Nr. 7 patvirtina, kad 2010 m. kovo 5 d. terminuotąjį indėlis sudarė 4711,59 Lt (76 b.l. 3 t.). 2010 m. birželio 5 d. terminuotojo indėlio sutarties pakeitimo protokolas Nr. 8 patvirtina, kad atsakovė į terminuotojo indėlio sąskaitą tik 2010 m. birželio 5 d. perveda 8289,15 Lt. (77 b.l. 3 t.). Šiuo atveju taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad galimai padovanoti pinigai buvo panaudoti sudarant terminuotojo indėlio sutarties pakeitimus.

Atsakovės argumentus, kad pinigai negalėjo būti sukaupti iš bendrų lėšų paneigia ir byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymos apie šalių laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2014 m. birželio mėn. gautas pajamas (159-182 b.l. 1 t.). Duomenų, jog santuokos metu šalių išlaidos viršijo gautas pajamas, nepateikta, todėl pagrindo teigti, kad piniginės lėšos negalėjo būti sukauptos iš bendrų lėšų, nėra.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nepateikė duomenų, jog šias lėšas panaudojo CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymui ar šeimos interesams tenkinti. Atsakovė tik nurodė, jog pinigai buvo panaudoti sūnui Ž. D. dalyvaujant tarptautinėje studentų kultūrinių mainų programoje „(duomenys neskelbtini)“. Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina, jog Ž. D. dalyvavo minėtoje programoje, už dalyvavimą joje sumokėjo viso 1125,79 Eur (3887,14 Lt) (94-101 b.l. 3 t.). Pažymėtina, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigines lėšas atsakovė panaudojo sūnui dalyvaujant minėtoje programoje, nėra. Kaip nustatyta aukščiau, pinigines lėšas iš savo sąskaitas atsakovė išėmė 2014 m. sausio 29 d. Pirmąją įmoką pagal minėtą programą liudytojas Ž. D. sumokėjo 2014 m. sausio 28 d. (98 b.l. 3 t.). Nors ir nurodė, kad pirmąją įmoką sumokėjo pasiskolinęs pinigus iš kambarioko, o vėliau šiuos pinigus grąžino, tačiau šių duomenų byloje nepateikta. Be to, kaip pats liudytojas Ž. D. teismo posėdžio metu nurodė, jo santykiai su tėvu nėra geri, todėl akivaizdu, kad jo parodymų taip pat negalima laikyti objektyviais šioje byloje. Pažymėtina ir tai, jog sūnus Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu ir 2014 m. sausio mėn., kai dalyvavo minėtoje programoje, buvo pilnametis asmuo, todėl, jeigu ir buvo panaudotos piniginės lėšos sūnaus interesams, nelaikytina, jog jos buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nenustatyta, kad 2457,72 Eur (8486 Lt) piniginės lėšos priklauso asmeninės nuosavybė teise atsakovei, nenustatyta, kad atsakovė šias lėšas panaudojo CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymui ar šeimos interesams tenkinti, todėl, darytina išvada, jog šios lėšos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti padalintos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių dalintino turto balansą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), vertė 15060,24 Eur (52 000 Lt), sekcija, kurios vertė 144,81 Eur (500 Lt), sofa - lova, kurios vertė 144,81 Eur (500 Lt), vienas kilimas, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), trijų durų spinta, kurios vertė 115,85 Eur (400 Lt), virtuvės komplektas, kurio vertė 144,81 Eur (500 Lt), valgomasis stalas ir dvi kėdės, kurių bendra vertė 28,96 Eur (100 Lt), prieškambario komplektas, kurio vertė 86,87 Eur (300 Lt), sofa - lova, kurios vertė 347,54 Eur (1200 Lt), 2 DVD grotuvai, kurių vertė 28,96 Eur (100 Lt), televizorius Funai su video grotuvu, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), kilimas, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt) (172 b.l. 2 t), 2457,72 Eur (8486 Lt) piniginės lėšos (196 b.l. 1 t). Viso dalintino turto vertė 18680,92 Eur (64536 Lt) (CK 3.118 straipsnis).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė priteisti atsakovės asmeninės nuosavybės teise (6-8, 56-58 b.l. 3 t.). Kilnojamąjį turtą šalys prašė padalinti pagal šalių 2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu pateiktą susitarimą (172 b.l. 2 t.). Nustatyta, jog tiek patikslintame ieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje nurodytas kilnojamojo turto kiekis, šio turto vertė bei padalijimo būdas atitinka 2014 m. lapkričio 3 d. šalių teismo posėdžio metu pateiktą susitarimą (6-8, 56-58 b.l. 3 t.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina sekcija, kurios vertė 144,81 Eur (500 Lt), sofa - lova, kurios vertė 144,81 Eur (500 Lt), vienas kilimas, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), trijų durų spinta, kurios vertė 115,85 Eur (400 Lt), virtuvės komplektas, kurio vertė 144,81 Eur (500 Lt), valgomasis stalas ir dvi kėdės, kurių bendra vertė 28,96 Eur (100 Lt), prieškambario komplektas, kurio vertė 86,87 Eur (300 Lt), sofa - lova, kurios vertė 347,54 Eur (1200 Lt), 2 DVD grotuvas, kurių vertė 28,96 Eur (100 Lt). Viso turto už 1086,08 Eur (3750 Lt).

Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 15060,24 Eur (52000 Lt) vertės, televizorius Funai su video grotuvu, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), vienas kilimas, kurio vertė 43,44 Eur (150 Lt), ir 2457,72 Eur (8486 Lt) piniginės lėšos. Viso turto už 17604,84 Eur (60786 Lt).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto bendro turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnis).

Nustatyta, kad atsakovei tenkančio turto vertė yra 17604,84 Eur (60786 Lt), o ieškovui – 1086,08 Eur (3750 Lt), todėl atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 8259,38 Eur (28518 Lt) kompensaciją už tenkančią didesnę turto vertės dalį.

Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos, priteistinos iš atsakovės ieškovui, dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog iš bendrų lėšų įgijo 4 vnt. plastikinių langų, 1 vnt. durų ir 4 vnt. palangių, kurių vertė 1071,59 Eur (3700 Lt). Šie langai, durys ir palangės, kaip nurodė šalys, buvo įdėti į ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą. Ieškovas sutiko kompensuoti pusė šios sumos, t.y. 535,80 Eur (1850 Lt) (56-58, 83 b.l. 3 t.). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 535,80 Eur (1850 Lt).

Be to, atsakovė nurodė, jog ieškovas santuokos metu be jos sutikimo perleido įgytą transporto priemonę Volvo 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 800 Lt, savo mamai E. R. D. ir tokiais savo veiksmais sumažino bendro turto vertę. Atsakovė neginčijo turto perleidimo be jos sutikimo sutarties, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalims gyvenant kartu ieškovas savo kaltais veiksmas sumažino dalintino turto vertę, perleisdamas transporto priemonę savo mamai E. R. D., prašo priteisti jai kompensaciją, lygią pusei transporto priemonės rinkos vertės, t.y. 115,85 Eur (400 Lt).

Ieškovas nurodė, jog transporto priemonę Volvo 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko savo mamai E. R. D., iš jos piniginių lėšų, tik registravo savo vardu, atsiradus galimybei jis transporto priemonę perregistravo mamos vardu, todėl transporto priemonė nelaikytina šeimos turtu. Ieškovas nurodė, jog transporto priemonės vertė pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienai buvo 100 Lt, tačiau pripažino, jog pinigų pardavus transporto priemonę iš mamos neėmė.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Kadangi ieškovas santuokos metu perleido bendrosios jungtinės nuosavybes teise įgytą transporto priemonę be atsakovės sutikimo savo mamai E. R. D., be to, pripažino, jog pinigų už transporto priemonę iš mamos negavo, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atsakovei.

Ieškovas nurodė, jog transporto priemonės Volvo 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė buvo 100 Lt, tuo tarpu atsakovė nurodė, jog transporto priemonės vertė buvo 800 Lt. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių automobilio vertę pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu, nepateikė. www.regitra.lt duomenimis nustatyta, jog Volvo 360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) gamybos metų. Atsakovė pateikė duomenis apie transporto priemonės Volvo 360 (duomenys neskelbtini) vertę, tačiau informacijos šaltinis nenurodytas (80 b.l. 3 t.). Patikrinus www.autogidas.lt, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas transporto priemonę perleido artimam giminaičiui, labiau tikėtina, jog transporto priemonės vertė buvo atsakovės nurodyto dydžio – 800 Lt.

CK 3.115 straipsnio 1 dalis numato, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atsakovės atstovė advokatė I. M. nurodė, jog aplinkybę, jog žalos atlyginimas buvo sumokėtas iš bendrų lėšų patvirtina pateikta AB „Lietuvos paštas“ pažyma, kurioje tik mokant paskutines dvi įmokas pažymėta, jog mokama už A. D.. Tai, kad ši pažyma nepatvirtina fakto, jog įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų, nurodė pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškindama, jog ji pati asmeniškai mokėjo tik apie 20 įmokų, o visas kitas įmokas mokėjo ieškovo tėvai, tačiau vėliau jie tuos pinigus grąžindavo tėvams. Todėl darytina išvada, jog AB „Lietuvos paštas“ pažyma (67-70 b.l. 2 t.) nepatvirtina aplinkybės, jog žala buvo mokėta iš bendrų lėšų. Įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, jog šalys grąžino ieškovo tėvams sumokėtus pinigus, atsakovė nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog 20 įmokų mokėjo 2004, 2005, 2006 m., tačiau iš pateiktos taikos sutarties (48-49 b.l. 2 t.) nustatyta, jog žalos mokėjimas G. V. periodinėmis išmokomos buvo priteistas ir mokamas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. Mokėjimų kvitų ir/ar kitų dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, jog lėšos buvo mokamas iš bendrų lėšų, atsakovė nepateikė, visus mokėjimo kvitus teismo posėdžio metu parodė liudytojas J. D., kuriuos vėliau pateikė ieškovas. Atsakovė nurodė, jog mokėjimo kvitus, kaip ir kitus dokumentus, išsinešė iš namų ieškovas. Tai, kad iš namų visus dokumentus išsinešė ieškovas nepatvirtino jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, priešingai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuolat teikė įrodymus, patvirtinančius kilnojamų daiktų įsigijimo ir kitas aplinkybes, todėl akivaizdu, kad ieškovas visų dokumentų iš namų neišsinešė. Be to, kompensacijos prašo priteisti pagal AB „Lietuvos paštas“ pateiktą pažymą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2014 m. birželio 25 d., tačiau pati teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovu nuo 2013 m. gruodžio mėn. negyvena kartu ir negali pasakyti, kas nuo to laiko mokėjo įmokas. Tai, kad žalą mokėjo ne ieškovas, ar atsakovė, o ieškovo tėvai, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. V.. Teismo posėdžio metu apklausiamas G. V. sunkiai reiškė mintis, tačiau jo parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, nes duomenų, jog asmuo nesuprastų savo veiksmų, ar nesugebėtų jų valdyti, nėra. 2014 m. lapkričio 3 d. G. V. pateikė teismui raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog visas išmokas moka ieškovo motina (170 b.l. 2 t.). Duomenų, jog raštas būtų surašytas ar pasirašytas ne G. V., byloje taip pat nėra.