- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-2782-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20188-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- D. O.
- Ieškovas
- Bigbank AS
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. O. (D. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bigbank AS, veikiančio per struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovui D. O. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo V. M. (V. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Bigbank AS, veikiantis per struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 13 852,97 Lt (4 012,10 EUR) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudarytos penkios Vartojimo kredito sutartys, t.y. 2013-07-05 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1300650/16pa, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2 000,00 Lt dydžio kreditą, 2013-07-01 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1321065/96lz, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2 467,50 Lt dydžio kreditą, 2013-07-01 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1321069/96lz, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2 467,50 Lt dydžio kreditą, 2013-07-09 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1322110/96lz, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2 467,50 Lt dydžio kreditą, bei 2013-07-09 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1322110/96lz, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2 509,50 Lt dydžio kreditą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartis. Pažymėjo, jog atsakovas iš viso yra atlikęs keturias įmokas (255,00 Lt, 160,00 Lt, 160,00 Lt ir 150,00 Lt), jo skola ieškovui pagal minėtas sutartis iš viso sudaro 13 852,97 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas D. O. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visus kreditus ėmė ne savo noru, o dėl trečiojo asmens prievartos. Policijoje dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame sprendimas dėl tyrimo pabaigos dar nepriimtas. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ėmė paskolas savo vardu, tačiau trečiasis asmuo dalyvavo su juo, aiškindavo, ką sakyti. Patvirtino, kad žinojo apie motinos atliktus pagal jo sutartis mokėjimus ieškovui. Pripažino, kad ir anksčiau yra ėmęs kreditus, o motina yra apribojusi jam teisę imti greituosius kreditus.
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog skolino atsakovui pinigų, kuriuos jis turėjo grąžinti su palūkanomis, tačiau skolos neatidavė. Nurodė, jog siūlė atsakovui imti greituosius kreditus, tačiau kreditų imti atsakovo nevertė, jam negrasino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo D. O. 4 012,10 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 012,10 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-06-16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,36 EUR bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 4,46 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2013-07-05 d., 2013-07-01 d., 2013-07-09 d. bei 2013-08-13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartis Nr. 1300650/16pa, Nr. 1321065/96lz, Nr. 1321069/96lz, Nr. 1322110/96lz, Nr. 1326423/96lz, kurias ieškovas vienašališkai nutraukė, ir atsakovas ieškovui liko skolingas 13 852,97 Lt (4 012,10 EUR) sumą. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04236-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje (Turto prievartavimas). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nukentėjusiuoju pripažintas D. O.; V. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra priimtas procesinis sprendimas dėl tyrimo pabaigos. Teismas pažymėjo, jog atsakovas CPK nustatyta tvarka neginčija sudarytų sutarčių, neprašo jų pripažinti negaliojančiomis, t. y. nekelia ginčo dėl sutarčių teisėtumo, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis buvo verčiamas sudaryti Vartojimo kredito sutartis ne kitos sutarties šalies, o trečiojo asmens, savaime nedaro kredito sutarčių negaliojančiomis. Aplinkybė, jog dėl trečiojo asmens galimai atliktų nusikalstamų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti savo sutartines prievoles. Pažymėjo, kad ieškovas nėra pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime, ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, o kaip nurodė ieškovo atstovas, jokios informacijos ar duomenų, kad kredito sutartys buvo sudarytos grasinimo ar prievartos įtakoje jis neturi. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti atsakovą nuo prievolės vykdymo, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas D. O. apeliaciniame skunde nurodė, kad greitųjų paskolų sutartis sudarė ne savo valia, dėl to V. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra baigtas, byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu prašė teismo sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir paskelbtas nuosprendis dėl turto prievartavimo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Prašo peržiūrėti bylą, atkreipti dėmesį į jo paaiškinimus ir prašymus. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, yra tik minimaliai susipažinęs su procesiniais dokumentais, žodžiu jam lengviau išsakyti savo motyvus. Valstybės garantuojama teisinė pagalba jam nepriklauso, o sudaryti sutartį su advokatu negali dėl sunkios finansinės padėties.
Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti D. O. apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis ir yra teisingas. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus laiko visiškai nepagrįstais, neturinčiais loginės prasmės. Prašo D. O. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų pateikti įrodymus apie apelianto veiksmus jį šmeižiant ir taip bandant išvengti prievolės vykdymo.
Ieškovas Bigbank AS, veikiantis per struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, atsiliepimo į atsakovo D. O. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Bigbank AS filialas su atsakovu D. O. 2013-07-05, 2013-07-01, 2013-07-09 bei 2013-08-13 sudarė penkias Vartojimo kredito sutartis - Nr. 1300650/16pa, Nr. 1321065/96lz, Nr. 1321069/96lz, Nr. 1322110/96lz bei Nr. 1326423/96lz, pagal kurias ieškovas atsakovui suteikė sutartyse nustatyto dydžio kreditus, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditus su palūkanomis iki sutartyse nustatyto termino, kas mėnesį mokėdamas įmokas pagal mokėjimo grafiką. Atsakovui nevykdant sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartis ir kreipėsi į teismą dėl 13 852,97 Lt (4 012,10 EUR) sumos iš atsakovo priteisimo.
Atsakovas D. O. bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad minėtas sutartis jis pasirašė, tačiau pagrįsdamas nesutikimo su ieškiniu argumentus pateikė duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-04236-13 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 181 straipsnio 2 dalyje, t.y. dėl to, kad nuo 2013 m. pavasario iki 2013 m. rugsėjo mėn. iš matymo pažįstamas vyras, prieš nuketėjusiojo valią, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, įvairių daiktų. Byloje esančiuose 2014-09-02 d. bei 2014-12-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus atsakymuose yra informacija, jog aukščiau minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-04236-13 nukentėjusiuoju pripažintas D. O., o pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 straipsnio 2 dalyje, įteiktas V. M.; nurodyta, jog procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra priimtas.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2014-11-17 bei 2015-02-26 teismo posėdžių metu prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas jo prašymus atmetė, pirmuoju atveju nurodydamas, kad nėra informacijos apie baudžiamosios bylos eigą, o antruoju, - atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra pateikęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.
Apeliantas nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje trečiasis asmuo V. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 straipsnio 2 dalyje. Apelianto teigimu, Vartojimo kredito sutartis, dėl kurių nevykdymo kreipėsi ieškovas, jis pasirašė verčiamas trečiojo asmens V. M..
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t.y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.).
Pagal LR CPK 163 straipsnio 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šio straipsnio 4 punkte numatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimą būtina sustabdyti ir tuo atveju, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.
Kasacinis teismas kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir kad ieškovas nėra pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla perduota teismui, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėta baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-12-1-04236-2013-6) Vilniaus apygardos teisme gauta tik 2015 m. kovo 18 d., t.y. teismo sprendimo paskelbimo dieną. Įvertinus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, ikiteisminio tyrimo atlikimas negalėjo būti privalomu pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Kaip minėta, fakultatyvaus bylos sustabdymo atvejai numatyti CPK 164 straipsnyje. Šio straipsnio 4 punktas nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Tačiau visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008 ir kt.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apelianto nurodomo ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos nagrinėjimo) metu nustatytų aplinkybių ir įrodymų įrodomoji galia gali būti tokia reikšminga, kad tam reikėtų stabdyti civilinę bylą. Kaip minėta, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas būtinumą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą sieja su aplinkybės, kad vartojimo kredito sutartis su ieškovu jis pasirašė dėl trečiojo asmens prievartos, nustatymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtos aplinkybės savaime nedaro kredito sutarčių negaliojančiomis ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti sutartines prievoles kitai sutarties šaliai. Atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra ginčijamos su ieškovu sudarytos sutartys. Taigi, net tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtų nustatytos aplinkybės dėl trečiojo asmens prievartos sudarant ginčo sutartis, šis faktas savaime neturėtų tiesioginės įtakos sutarčių galiojimui.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinėje byloje nebuvo duomenų, sudarančių pagrindą dėl ikiteisminio tyrimo trečiojo asmens atžvilgiu atlikimo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, pažymėtina, kad atsakovo ginčijamas teismo sprendimas neužkerta jam galimybės kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Tiek atsakovas apeliaciniame skunde, tiek trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Nagrinėjamu atveju, atsakovo argumentai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, yra minimaliai susipažinęs su procesiniais dokumentais, be to, žodžiu jam lengviau paaiškinti savo motyvus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad atsakovas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos metu turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, be to procesiniai dokumentai jam buvo išsiųsti. Apeliaciniame skunde atsakovas yra suformulavęs nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, o kokius motyvus jis ketina išsakyti apeliacinės instancijos teismui žodžiu, atsakovo prašyme apskritai nenurodyta. Juolab, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bylą gali nagrinėti neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, yra draudžiama (CPK 323 str.). Trečiojo asmens argumentai dėl žodinio bylos nagrinėjimo taipogi laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi atsiliepime nurodomos aplinkybės, kurias trečiasis asmuo ketina įrodinėti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl, atsakovo bei trečiojo asmens prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi tenkino apelianto D. O. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir atidėjo 120 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinėje instancijoje. D. O. apeliacinis skundas atmestas, todėl CPK 96 str. pagrindu iš apelianto D. O. valstybei priteistina 120 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).