Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., L. B., antstolė V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui V. B. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. B. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų užmokesčiui prilyginamų išmokų saugomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/13/00390, užvesta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12314-545/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B. pareiškėjos naudai. Skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2016-10-04 patvarkymu areštuotas turtas – 1/2 dalis darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei L. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui V. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. B. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0162/13/00390 užvesta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12314-545/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B. pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai. Antstolė 2016-10-04 patvarkymu Nr. 0162/13/00390 areštavo skolininkui V. B. priklausančią turtinę teisę – 1/2 dalį skolininko sutuoktinės L. B. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą, viršijančią Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą MMA. Patvarkyme nurodė, kad areštuotos piniginės lėšos saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje. Taip pat pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbo veiklos, yra priskiriamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kategorijai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl dalis šių pajamų priklauso ir skolininkui. Nustačius, kuri dalis šios rūšies bendro turto jam priklauso, iš jos gali būti išieškoma pagal jo asmenines prievoles. Padarė išvadą, kad skolininkui V. B. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. B. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė L. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliantė teigia, kad byla teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie ją apeliantė nieko nežinojo, todėl neturėjo galimybių pranešti, kad teisme buvo nagrinėjama byla pagal apeliantės ir V. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat teigia, kad apie bylos dėl santuokos nutraukimo užvedimą buvo tinkamai pranešta kreditoriams.Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-08 santuoką nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties 9 punkte nurodyta, jog prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) V. B. vykdys asmeninėmis lėšomis. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo laikyti jos pajamas bendra su V. B. nuosavybe.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad skundžiama nutartis buvo priimta iki V. B. ir L. B. santuokos nutraukimo ir iki bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, todėl vėlesnis santuokos nutraukimas nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kuri buvo priimta teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą.CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d.). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str.1 d. 7 p., 2 d.). Taip pat yra ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato LR CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 162/16/01231, Nr. 162/16/00949, Nr. 162/16/00489, Nr. 162/14/00543, Nr. 162/13/01466, Nr. 162/13/00873, Nr. 162/13/00390. Vykdomoji byla Nr. 162/13/00390 užvesta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12314-545/2012 (vykdomosios bylos Nr. 162/13/00390 b. l. 2) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B. pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai. Antstolė 2016-10-04 patvarkymu Nr. 162/13/00390 (vykdomosios bylos Nr. 162/16/00949 b. l. 10) areštavo skolininkui V. B. priklausančią turtinę teisę – 1/2 dalį skolininko sutuoktinės L. B. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo (vykdomosios bylos Nr. 162/16/00949 b. l. 9).Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad nieko nežinojo apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme vykstantį procesą dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl neturėjo galimybių pranešti, kad teisme buvo nagrinėjama byla pagal apeliantės ir V. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priėmęs pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo, 2016-10-31 nutartimi ir 2016-11-02 pranešimu (T. 1, b. l. 8-10) informavo tiek skolininką V. B., tiek apeliantę L. B. apie vykstantį procesą ir pasiūlė šalims pateikti nuomones dėl pateikto prašymo, tačiau šalys šia savo teise nepasinaudojo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų informavusi kreditorių, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, todėl taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ji tinkamai informavo kreditorius apie vykstančios bylos nagrinėjimą.Pažymėtina, kad bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-08 sprendimu (T. 1, b. l. 36–37) nutraukė V. B. ir L. B. sudarytą santuoką, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Sutiktina su argumentu, kad skundžiama nutartis buvo priimta iki V. B. ir L. B. santuokos nutraukimo ir iki bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, todėl vėlesnis santuokos nutraukimas nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Pagal LR CK 3.100 str. 1 d. 4, 6 punktus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kaip jau nurodyta anksčiau, antstolis patvarkymą areštuoti lėšas ir pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė suinteresuotiems asmenims V. B. ir L. B. dar esant santuokoje, todėl tuo laikotarpiu pareiškėjos iš darbo veiklos gautos pajamos pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl V. B. priklauso ½ dalis L. B. iki santuokos nutraukimo gautų pajamų ir iš šios dalies gali būti vykdomas išieškojimas pagal V. B. skolines prievoles. Apeliacinės instancijos teismas taip pat paaiškina, jog 2017-01-10 įsiteisėjus (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-08 sprendimui nutraukti tarp L. B. ir V. B. sudarytą santuoką, baigėsi bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nuo tos datos antstolis nebeturi teisės vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo nutartimi išskaičiuoti iš pareiškėjos gaunamų pajamų 1/2 skolininkui V. B. priklausančią dalį.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkui V. B. priklausančią nuosavybės dalį, tinkamai aiškino tiesės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto atskirojo skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.