Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams L. D., R. D., E. D. dėl tėvystės nustatymo, neterminuoto tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L. D. dukra. Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas.

2016 m. rugsėjo 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu L. D. šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

2016 m. rugsėjo mėn. L. D. kartu su nepilnamečiais vaikais: E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš Mažeikių rajono savivaldybės persikėlė gyventi į Klaipėdą.

Nuo 2016 m. spalio 19 d. L. D. šeima įrašyta į Klaipėdos miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir yra BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (Centro) žinioje.

2016 m. E. D. pradėjo lankyti Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2a klasę. Progimnazijoje sudaryta Vaiko gerovės komisija, kurios metu buvo svarstomas klausimas dėl E. D. perkėlimo iš antros klasės į pirmą dėl pedagoginio apleistumo. Mergaitė nemokėjo skaityti, rašyti, negebėjo, kartu su tos pačios amžiaus grupės vaikais, atlikti minimalių užduočių. E. D. buvo perkelta į pirmą klasę, mergaitė lankė prailgintos dienos grupę, socialinė pedagogė pasirūpino nemokamu maitinimu ugdymo įstaigoje.

2017 m. gegužės-birželio mėn. Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija informavo, kad E. D. į ugdymo įstaigą atvyksta purvina, nesušukuota, nuo vaiko sklinda nemalonus (specifinis) kvapas. Centro darbuotojai apsilankė L. D. šeimoje. Moteris neigė vaiko nepriežiūrą. Teigė, kad dukrą ji į ugdymo įstaigą išleidžia švarią. L. D. pakartotinai konsultuota vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimais, moteris buvo raginama vėdinti namų patalpas, dažniau plauti rūbus, daugiau laiko skirti dukros higienai. Nuo 2017 m. birželio 4 d. su L. D. telefonu susisiekti nepavyko, apsilankymų namuose metu buto durų niekas neatidarė.

2017 m. birželio 16 d. Centras buvo informuotas kad, L. D. su dukra E. D. nuo 2017 m. birželio 10 d. gyvena lauke.

Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nepilnametė E. D. buvo apsirengusi nešvariais rūbais, nenusipraususi, vaiko mama taip pat buvo nesipraususi, rūbai purvini. Vaiko mama negalėjo nurodyti vietos, kur su vaiku gyvena.

2017 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui E. D. laikinoji globa nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. ir paskirtas vaiko globėjas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (Centras).

Pagal Centro informaciją, E. D. į pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyrių buvo atvežta apleista, serganti pedikulioze. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mergaitė dėl Mantų teigiamos reakcijos stacionariam gydymui buvo paguldyta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę VšĮ Klaipėdos vaikų tuberkuliozės filialo vaikų skyrių.

2018 m. birželio 13 d. Centras informavo Skyrių, kad L. D. įsipareigojimų nevykdo, psichologo konsultacijų atsisako, gyvenamosios vietos nedeklaruoja, nuolatinės gyvenamosios vietos negeba išlaikyti. Nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m gegužės 31 d. Centre buvo organizuojami tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, tačiau moteris atsisakė juose dalyvauti. L. D. bendradarbiauja su socialinė darbuotoja, tačiau situacija šeimoje pablogėjo. L. D. į susitikimus su dukra kelis kartus buvo atvykusi išgėrusi, nuo moters sklido alkoholio kvapas.

2018 m. liepos 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta likusiam be tėvų globos vaikui E. D. laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 7 d. globos centre bei nustatyta nuo 2018 m. balandžio 7 d. vaiko globos vieta – budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje.

2018 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaiko E. D. globėju paskirstas Centras.

2018 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. vaiko E. D. globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

2019 m. balandžio 29 d. Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“ darbo su E. D. rezultatuose nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Eimantei pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Mergaitės intelektas žemas. Pakartotinis įvertinimas bus atliekamas 2019 spalio mėnesį. Nurodyta, kad konsultacijų metu apie asocialų suaugusių asmenų elgesį (alkoholio vartojimas, keiksmažodžiai, epilepsijos priepuoliai ir kt.) mergaitė kalba labai natūraliai, tarsi tai yra visiems žmonėms įprastas ir būdingas elgesys („...geria ir neužkanda, dėl to paskui ir krenta ant žemės...“). Taip pat kilo įtarimas dėl galimos seksualinės prievartos. Dėl to buvo nuspręsta kreiptis į psichiatrą. Po konsultacijos su vaikų ir paauglių psichiatre B. N. mergaitei diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.I) ir teikta rekomendacija kreiptis į Vaiko raidos centrą dėl galimai patirtos seksualinės prievartos. Motinos brolį, savo dėdę, E. vadina tėčiu.

2019 m. sausio 15 d. Centras informavo Skyrių, kad nuo 2016 m. spalio 19 d. L. D. teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą, pastebėta, jog moteris netinkamo gyvenimo būdo nekeičia, toliau periodiškai vartoja alkoholį, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui atsisako, bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, negerina šeimos finansinės padėties, negeba išlaikyti nuolatinės darbo vietos, dukrai neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų, kadangi dažnai keičia gyvenamąsias vietas, nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m, rugpjūčio 24 d. kartu su dukra buvo apsigyvenusi laukuose, su Centro socialine darbuotoja nebendradarbiauja į teikiamas rekomendacijas neatsižvelgia.

2019 m. gegužės 28 d. Centro pagalbos plane nurodyta, kad po apsilankymų motinos namuose, specialistai pastebi neigiamai pakitusį vaiko elgesį. Globos namų specialistai bandė su motina kalbėtis, tačiau L. D. nereagavo. Buvo prašyta, kad mergaitė neitų pas motiną į namus. Mergaitė grįždavo vėlai, namų darbų neatlikus, nes motina su ja neruošia, neragina. Anksčiau ją pasiimdavo brolis, bet nuveždavo pas motiną, todėl šiuo metu E. D. nėra išleidžiama su giminaičiais. Nėra draudžiama vaikui bendrauti su motina, tik prašoma, kad tai vyktų pas vaiką. Motina vaikui duoda pinigų, rūpinasi, tačiau ilgiau 10 min. pas dukrą neišbūna. Tik paskutines porą savaičių mergaitė grįžta į namus laiku.

2019 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo psichologo rašte dėl nepilnamečio vaiko E. D. santykių su motina nurodyta, kad E. D. su jos mama L. D. sieja stiprus emocinis ryšys. Mergaitė siekia bendravimo su savo motina ir išreiškia norą gyventi kartu su ja. Teismo psichologo nuomone, toks vaiko požiūris tik iš dalies atitinka E. D. interesus, kuriuos, šiuo atveju, geriausiai užtikrintų L. D. ir socialines paslaugas teikiančių institucijų bendradarbiavimas bei L. D. sugebėjimas priimti jai siūlomą pagalbą.

2019 m. lapkričio 14 d. byloje pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta atsakovo R. D. biologinė vaiko E. D. tėvystė su tikimybe 99,999133 proc.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, L. D. ne kartą baustas už administracinį nusižengimą – girtų nepilnamečių iki šešiolikos metų pasirodymas viešosiose vietose (dėl sūnaus), nepilnamečių padarytas chuliganizmas (dėl sūnaus), vertimasis prostitucija, tėvų valdžios nepanaudojimas, panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, R. D. baustas už administracinį nusižengimą – gyvena be asmens tapatybės kortelės.

Šiuo metu atsakovai L. D. ir R. D. gyvena užsienyje, kur tiksliai nenurodė, duomenų apie gaunamas pajamas užsienyje byloje, nėra.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovų L. D. ir R. D. deklaruota gyvenamoji vieta – Klaipėdos m. sav.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo paskirta genetinė biologinės tėvystės teismo ekspertizė (DNR ekspertizė) atsakovo R. D. ir jo galimo vaiko E. D. biologiniam tėvo ir vaiko ryšiui įrodyti. Iš byloje pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atlikus medicininius tyrimus, nustatyta, kad atsakovas yra biologinis vaiko E. D. tėvas su tikimybe 99,999133 proc. Duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atliktos ekspertizės išvadomis, byloje nėra pateikta. Nors atsakovai atsiliepimais neigė R. D. tėvystę, tačiau byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai neteisingas ekspertizės išvadas, nepateikė. Įrodymų ir/ar aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės išvada, nėra (CPK 178 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį kelia ieškinio senaties klausimą, nurodydamas, jog ieškiniams yra nustatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, o ieškinys dėl tėvystės nustatymo reiškiamas praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo vaiko gimimo. Nors atsakovas nesuformulavo ir neprašė taikyti ieškinio senaties, tačiau teismas trumpai pasisako šiuo klausimu.

Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog šeima į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtraukta 2016 m. Pastebėjimų ir įtarimų, jog nepilnametės E. D. tėvu gali būti jos motinos brolis institucijos, stebėdamos šeimą, įžvelgė 2018 m. Taigi, darytina išvada, jog nuo to momento ieškovui tapo žinomos aplinkybės dėl nepilnamečio vaiko galimo tėvo. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatyto kreipėsi 2019 m. liepos 19 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.124 straipsnis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta CK 3.161 straipsnyje. Tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Vaiko teisė žinoti savo tėvus gali būti įgyvendinta visais atvejais.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). E. Ž. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovai nepajėgūs tinkamai rūpintis savo dukra, atsakovai negebėjo rūpintis dukros sveikata bei protiniu vystymusi, tobulėjimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui buvo diagnozuota pedikulioze bei Mantų teigiama reakcija, nebuvo perkelta į antrą klasę dėl žinių stokos, pedagoginio apleistumo ir nemokėjimo skaityti. Nors atsakovė nesutinka su jos valdžios ribojimu, tačiau matyti, kad dukra buvo apleista visomis prasmėmis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog tinkami rūpinasi savo vaiku, o vien tik atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog vaikas negali būti atskirtas nuo mamos, neužtikrina atsakovės gebėjimu atsakingai auginti dukrą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Pastebėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog mergaitė galimai patyrė seksualinę prievartą, specialistų vertinimu, ji turi daugiau žinių lytiškumo atžvilgiu negu jos bendraamžiai. Taigi, dėl atsakovų gyvenimo būdo, dėl to, kad yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nuolatinės grėsmės vaikui, dėl nesirūpinimo savo vaiku, dėl vengimo atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis vaiku bei tuo, kad jie neužtikrina jai saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukters gyvenime susidarė situacija, kad vaikas negali gyventi kartu su biologiniais tėvais, o gyvenat kartu jam yra daroma žala, dukra yra neprižiūrima. Atsakovai nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis juo. Pastebėtina, kad atsakovei buvo suteiktos visos galimybės susigrąžinti dukrą, tačiau, kaip, teigė posėdyje Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovė, paskutinio pokalbio tarp vaiko ir atsakovės metu mama vėl buvo neblaivi, pasakojo, kad ją sumušė brolis (atsakovas). Nors byloje esančios specialistų išvados konstatuoja dukros prisirišimą prie motinos ir dalinį motinos domėjimąsi dukra, tačiau, teismo vertinimu, vien tik keli skambučiai ar daiktų pirkimas nepadeda augančiam vaikui pilnavertiškai vystytis. Atsakovai šiuo metu gyvena užsienyje. Mama tik kartais susiekia su dukra, tuo tarpu atsakovas dukra niekada nesidomėjo ir nesidomi. Taigi, atsakovai netgi žinodami apie jiems inicijuotą bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų esamos situacijos gerinimui. Priešingai, išvyko institucijoms net nenurodę dabartinės gyvenamosios vietos, kas rodo jų pasyvų elgesį bei visišką vengimą atlikti savo, kaip tėvų pareigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad posėdžio metu Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovė nurodė, kad mergaitė jau supranta esamą situaciją dėl negalėjimo gyventi kartu su mama, jaučiasi laimingesnė, jos psichologinė būsena yra pagerėjusi. Taigi galima daryti išvadą, kad mergaitės gyvenimas skyrium su tėvais jai daro teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai L. D. ir R. D. nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikui ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir atsakovams L. D. bei R. D. neterminuotai apribojama tėvų valdžia (CK 3.180 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Šiuo atveju, kadangi bus inicijuota byla dėl globos nustatymo vaikui, darytina išvada, kad tuo pačiu bus išspręstas ir klausimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo pritaikius atsakovams tėvų valdžios apribojimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. D. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. Vaikas šiuo metu gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, globos namuose yra suteikia visokeriopa pagalba, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina jos dabartinėje laikino globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ vietoje, adresu Taikos pr. 68, Klaipėda (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Ieškovas ieškiniu prašo nepilnametės E. D. išlaikymui iš atsakovų priteisti po 200 Eur išlaikymą iš kiekvieno mokamą periodinėmis išmokomis kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, išvykę į užsienį, turi galimybę dirbti ir uždirbti nuolatines pajamas. Duomenų, jog atsakovai dėl sveikatos problemų būtų nedarbingi, nėra. Patys atsakovai prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nepateikė. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo išlaikymo dydį, darytina išvada, kad po 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovų yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikinajam globėjui, šiuo atveju Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai.

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl E. D. nuolatinės globos ir jos globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų valstybės naudai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), ir 108 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovei L. D. proceso metu buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra pasibaigęs ir duomenų, jog atsakovė šiuo metu atitinka keliamus reikalavimus valstybės paramai gauti, nėra. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, iš viso iš atsakovės priteistina 91,50 Eur (37,50 Eur + 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš atsakovo priteistina 166,50 Eur (75 Eur + 37,50 Eur + 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai tenkinus ieškinį, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo R. D. priteisti rašytiniais įrodymais pagristas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 410 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 269, 270, 279, 282, 400-407, 497-502 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tėvystę į dukrą E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pripažinti jį E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o vaiką E. D. – R. D. dukra.

Neterminuotai apriboti atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į dukrą E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukrą E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamąją vietą vaiko laikino globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ vietoje, adresu Taikos pr. 68, Klaipėda.

Priteisti nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės E. D. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikinam globėjui Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“.

Priteisti ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui iš atsakovo R. D. 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. D. 91,50 Eur (devyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. D. 166,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnametei E. D..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.