Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. P. (R. P.), suinteresuotam asmeniui N. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-07-08 nutarimo Nr. 10-ANR_N-16472-2025 panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėja 2025-05-16 surašė R. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-28031-2025, kuriame nurodoma, kad jis 2025-04-17, 16.02 val., Kirtimų – Gariūnų gatvių sankirtoje, vairuodamas automobilį ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 9, 154 p. 203 p. bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 3 d. numatytą nusižengimą. Protokole įrašytu administraciniu nurodymu R. P. siūloma iki 2025-06-15 sumokėti 60 Eur baudą.

R. P. nustatytu terminu baudos nesumokėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Administracinių nusižengimų skyrius) vyr. tyrėjas 2025-07-08 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-16472-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal ANK 417 str. 3 d., už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesio terminui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, R. P. prašė teismo alternatyviai: 1) Nutarimą panaikinti, jo atžvilgiu pradėtą administracinio pažeidimo teiseną nutraukti, pavesti iš naujo įvertinti „Porsche“ vairuotojo veiksmus bei pradėti tyrimą dėl galimų ANK 420 str. 2 d., 518 str. pažeidimų; 2) tuo atveju, jeigu administracinio pažeidimo teisena jo atžvilgiu nebus nutraukta – skirti švelnesnę poveikio priemonę, neskiriant teisės vairuoti atėmimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad apie bylos nagrinėjimą jis nebuvo iš anksto informuotas, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, administracinio nusižengimo protokolo jis negavo. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, buvo spūstis, mašinos beveik stovėjo. Automobilio „Porsche“ įvažiuojant į greitėjimo juostą jis nematė, todėl ir pradėjo judėti. Be to, „Porsche“ automobilis važiavo labai dideliu greičiu ir tiesiog atsitrenkė į jį, o sustoti sugebėjo tik už 100 metrų nuo įvykio vietos. „Porsche“ automobilyje buvo registratorius, apie tai jis pranešė pareigūnams, tačiau policijos pareigūnui nuėjus prie „Porsche“ automobilio ir pabendravus su vairuotoju, jis buvo informuotas, kad registratorius neveikia. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai iš pradžių jam nurodė, kad jis nekaltas dėl eismo įvykio, tačiau po kurio laiko „Porsche“ vairuotojas pasakė, kad nori paskambinti savo draugui iš policijos, ir policijos pareigūnų nuomonė dėl to, kas kaltas, pasikeitė. Pareiškėjo teigimu, įvykį matė jam iš paskos automobiliu važiavęs asmuo, vardu Tomas, kurio kontaktinius duomenis jis pateikė teismui.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. B. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo iš savo ofiso, kuris yra (duomenys neskelbtini). Gatvėje yra 3 eismo juostos ta pačia kryptimi, kurių viena yra autobusų juosta. Pats važiavo „A“ juosta, kadangi vairuoja automobilį su „EV“ numeriais, todėl galvojo, kad gali važiuota ta juosta. Galimybės persirikiuoti jis neturėjo, kadangi pats įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, bandė persirikiuoti, tačiau abi juostos buvo užimtos, buvo didelė spūstis, todėl jis nusprendė toliau važiuoti viešojo transporto juosta. Teigė, kad iki susidūrimo važiavo apie 50 – 60 km/h, galimai net mažesniu, greičiu. Automobilio „Mercedes“ jis nematė, pamatė jį tik paskutinę akimirką, tačiau jau negalėjo išvengti susidūrimo. Automobilis „Mercedes“ važiavo apie 40 km/h greičiu. Pažymėjo, kad jo vairuotame automobilyje nebuvo video registratoriaus, todėl niekaip negalėjo išsiųsti filmuotos medžiagos policijai. Automobilis „Porsche“ yra 2015 metų gamybos, kažkada jame buvo sumontuotas video registratorius, tačiau šiuo metu kabo tik laidai, todėl R. P. galėjo susidaryti klaidingą įspūdį dėl video registratoriaus buvimo. Nurodo, kad dėl šio eismo įvykio jis gavo baudą už važiavimą „A“ juosta, baudą apmokėjo. Po eismo įvykio dar kažkiek pavažiavo į priekį, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Be to, eismo įvykio metu buvo pažeistas jo automobilio priekinis ratas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad važiavo Gariūnų viaduku, leidosi į Kirtimų g.. Važiavo iš paskos automobiliui „Mercedes“. Važiavo iš lėto ir planavo įvažiuoti į Kirtimų g. greitėjimo juostą. Prieš įvažiuojant į greitėjimo juostą atsisuko į kairę įsitikinti, kad nėra jokio automobilio, pradėjo iš lėto judėti ir tuomet dar kartą pasukęs galvą į kairę pusę pamatė, kad dideliu greičiu atvažiuoja automobilis „Porsche“, kuris važiavo autobusų juosta. Mano, kad automobilio „Porsche“ greitis buvo apie 70 – 80 km/h. Susidūrimo galimai buvo galima išvengti, bet automobilio „Porsche“ vairuotojas net nebandė stabdyti ir po susidūrimo sustojo tolėliau nuo susidūrimo vietos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl A. P. skundo reikalavimo panaikinti Nutarimą ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti

ANK 417 str. 3 d., be kita ko nustatyta, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Minėto straipsnio 8 d., be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 3 d. numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Aptarta ANK 417 str. 3 d. numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į KET nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad A. P. kaltinamas pažeidęs KET 8, 9, 154 p. bei 1 priedo II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 203 p. nurodyto kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimus.

KET 8 p. nurodoma, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

KET 154 p. nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

KET 1 priedo II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ nurodytas kelio ženklas „Duoti kelią“; šio ženklo paaiškinimai – vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Byloje esantys įrodymai – paties A. P., taip pat N. B. ir T. M. teismo posėdžio metu teikti parodymai; pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai – patvirtina ir nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad A. P. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ir važiuodamas šalutiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, nedavė kelio N. B. vairuojamam automobiliui „Porsche“, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, ko pasekoje įvyko šių automobilių susidūrimas, t. y. eismo įvykis.

Teisminio nagrinėjimo metu N. B. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju automobiliu „Porsche“ „A“ juosta pažymėta judėjimo juosta važiavo nuo iš savo ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), į kitą eismo juostą persirikiavęs nebuvo. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad N. B. vairuojamo automobilio nematė. Nors liudytojo T. M. teigimu automobilis „Porsche“ važiavo galimai viršydamas greitį, t. y. 70–80 km/h greičiu, objektyvių duomenų, kad automobiliu „Porsche“ greitis buvo viršytas, taip pat tai, jog dėl galimai viršyto greičio pareiškėjas negalėjo laiku pastebėti N. B. vairuoto automobilio ir duoti jam kelio, byloje nėra. Čia pastebėtina ir tai, jog kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, greitis yra ribojamas iki 70 km/h.

Taigi, neginčijamai nustačius, kad A. P. vairuodamas automobilį „Mercedes- Benz“ ir važiuodamas šalutiniu keliu bei nepraleidęs pagrindiniu keliu N. B. vairuojamo automobilio „Porsche“, darytina išvada, jog skundžiamu Nutarimu už ANK 417 str. 3 d. numatytą nusižengimą jis administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas duoti kelią laikanti kelio ženklų reikalavimų nėra sietinas su ta aplinkybe, ar pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė nepažeidžia KET 181 p., leidžiančio „A“ ženklu pažymėta eismo juosta važiuoti tik maršrutinėms transporto priemonėms, reikalavimų. O ir A. P. ši aplinkybė, t. y. tai, jog N. B. nagrinėjamu atveju automobiliu „Porsche“ važiavo eismo juosta, pažymėta „A“ ženklu, neturėdamas tokios teisės, tapo žinoma tik po eismo įvykio.

Todėl skundo reikalavimas Nutarimą panaikinti ir A. P. atžvilgiu pagal ANK 417 str. 3 d. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti yra nepagrįsti ir atmestini.

Čia pažymėtina ir tai, kad N. B. vairuojamas automobilis „Porsche“ iki susidūrimo važiavo Kirtimų g., eismo juosta pažymėta „A“ ženklinimu.

KET 181 p. nustatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.

Nagrinėjamu atveju N. B. vairuojamas automobilis „Porsche“ nėra maršrutinė transporto priemonė, todėl pripažintina, kad neturėjo teisės važiuoti raide „A“ pažymėta eismo juosta.

Taigi, N. B., vairuodamas automobilį ir važiuodamas „A“ eismo juosta, pažeidė KET 181 p. reikalavimus. Pats N. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad už šį pažeidimą jis buvo nubaustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo.

Vis tik pastebėtina, kad ANK 417 str. 3 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, ir tai reiškia, kad dėl už šio nusižengimo padarymą atsakomybė kyla nevertinant ar buvo sukeltos neigiamos pasekmės (eismo įvykis, asmens sužalojimas). Tuo atveju, jeigu neigiamos pasekmės kiltų ir eismo įvykio metu būtų sužalotas asmuo, galimai kiltų ir ANK 423 str. 2 d. ar BK 281 str. 1, 3 ar 5 d. numatyta atsakomybė, privalomai nustatinėjamas tiesioginis priežastinis ryšys tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių.

Taigi, kuris KET pažeidęs vairuotojas – A. P. ar N. B. – yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, nagrinėjamu atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. O ir skundžiamame Nutarime nenurodoma, kad A. P. yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo.

Dėl skundo reikalavimo neskirti administracinio poveikio priemonės

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad A. P., taikant ANK 417 str. 8 d., paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas netaikyti administracinio poveikio priemonės, pirmiausiai pažymėtina, kad ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad už šio straipsnio 3 d. numatytus administracinius nusižengimus gali, tačiau neprivalo, būtis skiriama administracinio poveikio priemonė.

ANK 34 str. 6 d. nurodoma, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2006-09-21, 2012-09-25., 2012-12-19 nutarimai).

Byloje esančiais įrodymais A. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. P. per paskutinius 5 metus ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra šiurkštūs, paskirtos administracinės baudos sumokėtos. Taigi pareiškėjas nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o jo padarytas nagrinėjamas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta ir 80 Eur bauda, taigi jis dėl padaryto nusižengimo patirs neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma, padaryto pažeidimo pobūdis sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant A. P. atžvilgiu administracinio poveikio priemonės. Čia pažymėtina, kad iš esmės toks nusižengimo pavojingumo vertinimas buvo išreikštas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėjos 2025-05-16 administracinio nusižengimo protokole, kuriame įrašytu administraciniu nurodymu pareiškėjui siūloma susimokėti tik 60 Eur baudą, t. y. netaikant administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgus į tai, Nutarimas toje dalyje, kuria A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, keistinas ir pareiškėjui administracinio poveikio priemonė neskirtina.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti policijos pareigūnus N. B. atžvilgiu pradėti tyrimą pagal ANK 420 str. 2 d., 518 str. numatytų nusižengimų požymius

ANK 420 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

ANK 518 str. numatyta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog tarp A. P. ir N. B. joks ginčas dėl teisės nebuvo kilęs, nes tokiu ginču nelaikytinas KET nustatytų reikalavimų pažeidimų bei tai, kurio iš eismo įvykio dalyvių padarytas KET pažeidimas yra tiesiogine eismo įvykio priežastimi, vertinimas. Todėl skundo reikalavimas grąžinus bylą įpareigoti policijos pareigūnus pakartotinai įvertinti N. B. veiksmus ANK 518 str. numatytos atsakomybės taikymo prasme yra nepagrįstas.

Be to, N. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad už nagrinėjamu atveju padarytą KET pažeidimą – važiavimą „A“ ženklu pažymėta eismo juosta – jis buvo nubaustas administracine tvarką, paskirtą baudą jau sumokėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir ANR išrašas, iš kurio matyti, kad N. B. už 2025-04-17 16.02 val. įvykdytą ir ANK 417 str. 1 d. numatytą nusižengimą paskirtą 15 Eur baudą yra sumokėjęs dar 2025-05-20.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje principo non bis in idem (draudimo bausti asmenį pakartotinai už tą pačią veiką) pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995-10-23 sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001-05-29 sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015-02-10 sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016-04-09 sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016-11-15 sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11 ir kt.). Tokią pat praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021, Nr. 2AT-3-628/2024).

Taigi, nustačius, kad N. B. jau nubaustas administracine tvarka už 2025-04-17 16.02 val. padarytą ir ANK 417 str. 1 d. numatytą nusižengimą, pripažintina, kad pakartotiniu jo padaryto pažeidimo vertinimu ANK 420 str. 2 d. numatytos atsakomybės taikymo prasme būtų pažeistas non bis in idem principas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad aptarti A. P. skundo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-07-08 nutarimą Nr. 10-ANR_N-16472-2025 toje dalyje, kurioje R. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesio terminui, ir administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kitus skundo reikalavimus atmesti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.