Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1006-1173/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
e1-1006-1173/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34536-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
J. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1006-1173/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34536-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis ir nuo 2019 m. sausio 14 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Š. 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, lauko kelyje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2023 m. rugsėjo 8 d., 14.31 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, o 14.48 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad nei psichoneurologinėje, nei narkologinėje įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Nėra registruotas Užimtumo tarnyboje ir oficialiai niekur nedirba. Jo tėvas turi ūkį, kuriame padeda ūkininkauti, dirba šeimos ūkyje. Tėvas nuosavybės teise turi automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pats teisių vairuoti automobilį nėra turėjęs, tačiau vairuoti moka. 2023 m. rugsėjo 8 d. jis su tėvu, jo vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas krikštasūnio mamą L. G., kur buvo pažadėjęs jai nupjauti žolę. Atvykus jis pjovė sodyboje žolę, o tėvas žvejojo. Po darbų pietavo, pasivaišino valgydami alumi. Pats asmeniškai išgėrė maždaug 3-4 litrus alaus. Kiek tėvas išgėrė, neatsimena. Abejoja, ar tėvas matė, kiek jis išgėrė alaus, tiesiog visi sėdėjo prie stalo, vaišinosi, kalbėjo. Maždaug apie 14.20 val. jis su tėvu pradėjo ruoštis važiuoti namo. L. G. paprašė, kad jie ją nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), nes norėjo aplankyti kapus. Kadangi tėvas buvo išgėręs alkoholio, jis sėdo už automobilio vairo. Šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje atsisėdo tėvas, gale – L. G.. Jis (J. Š.) sėdo už vairo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo ir tuo metu pagalvojo, kad geriau jis išgėręs vairuos, nei jei girtą tėvą sustabdytų pareigūnai ir atimtų teises vairuoti jam. Dabar supranta, kad kvailai nusprendė, bet tuo metu pagalvojo, kad nuo vieno iki kito kaimo netoli, pagrindiniais keliais daug važiuoti nereikia, gal niekas nesustabdys ir parvažiuos ramiai namo su tėvu. Taigi išvažiavo iš L. G. kiemo ir (duomenys neskelbtini), kelyje, pamatė šalikelėje stovintį automobilį. Nekreipė dėmesio ir važiavo link jo, nes į tą pusę reikėjo važiuoti, tik priartėjus prie stovinčio automobilio pamatė, jog už jo stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Pamačius policijos automobilį, jam (J. Š.) artėjant policijos pareigūnas ir sustabdė jo vairuojamą automobilį. Sustojo šalikelėje. Priėjęs pareigūnas paprašė pateikti automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, pareigūnas paklausė, ar yra gėręs alkoholio, atsakė, kad yra gėręs. Tada pareigūnas pasiūlė alkotesteriu nusistatyti girtumą. Sutikęs pirmą kartą pripūtė 2,83 promiles, po keliolikos minučių dar kartą įpūtė panašiai – 2,82 promiles. Policijos pareigūnai paaiškino, kad dėl tokio girtumo jau kyla baudžiamoji atsakomybė, suformino procesinius dokumentus, jam įteikė šaukimą atvykti į apklausą, o jo vairuotą automobilį „Opel Astra“ su tralu išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Kad būdamas girtas vairavo šį automobilį 2023 m. rugsėjo 8 d., jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, norėtų, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio sąlygas tyrėja paaiškino. Jis vairavo tėvo automobilį, realiai jam tėvas vairuoti automobilio nedavė, buvo irgi išgėręs, gal dėl girtumo nesuvokė iki galo, kas vyksta. Mano, jei būtų blaivus, jokiais būdais jam (J. Š.) nebūtų leidęs vairuoti, o dar girtam, tėvas žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nors realiai nėra jam to tiesiai sakęs.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo J. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Liudytojo J. Š. parodymais. Jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena sūnus – taip pat J. Š., kuris niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, padeda tvarkytis liudytojo ūkyje, iš kurio abu ir pragyvena. Jis (J. Š.) turi automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu ir jam priklauso. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, šiuo automobiliu naudojasi, jei kur reikia pavažiuoti, yra pensininkas, todėl tai jo vienintelis susisiekimas iš kaimo, kuriame gyvena, su rajono centru, parduotuvėmis, medikais. Sūnus J. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vairuoti automobilį moka, tą žino. 2023 m. rugsėjo 8 d. jis su sūnumi, jo paties (J. Š.) vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ nuvažiavo iš savo namų į (duomenys neskelbtini), pas sūnaus krikštasūnio mamą L. G.. Dienos metu abu ten nuvyko. Jis ėjo žvejoti į tvenkinį, o sūnus pjovė žolę sodyboje. Po žolės pjovimo, L. G. juos abu vaišino pietumis, buvo ir alaus. Jis gėrė alų, ar sūnus gėrė alaus, nematė. Maždaug apie 14.00-14.30 val. jie su sūnumi išsiruošė važiuoti namo, L. G. dar paprašė ją pavežti iki (duomenys neskelbtini), į kapines. L. G. sėdo į galą, sūnus (J. Š.) – prie automobilio vairo, jis tada sėdo šalia vairuotojo į priekinę sėdynę. Pats buvo išgėręs alaus, išgėręs nenorėjo vairuoti, kad neprarastų teisių. Sūnus nematė, kad gėrė alaus, manė, jog jis blaivus, tik kad vairuotojo pažymėjimo neturintis. Tik išvažiavus jiems iš L. G. kiemo, kelyje automobilį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino sūnaus girtumą, pasakė, jog jo girtumas didelis, nuo tokio girtumo jau kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę, o sūnui įteikė šaukimą atvykti į apklausą policijos komisariate. Labai norėtų, kad jam būtų sugrąžintas automobilis, nes tai vienintelė priemonė jam, pensininkui, pasiekti medikus, parduotuvę ar rajono centrą kokiais nors reikalais.

3.2. Liudytojos L. G. parodymais. Ji parodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 13.00 val., ji grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), o jos gyvenamojo namo kieme buvo jos sūnaus krikšto tėvas J. Š., kurio ji paprašė nupjauti žolę, augančią prie tvenkinio, o prie tvenkinio stovėjo J. Š. tėvui J. Š. priklausantis automobilis „Opel“, tėvas sėdėjo automobilyje. Kada jie atvyko į jos namus pasakyti negali, nes buvo išėjusi į mišką grybauti. Jai būnant gyvenamojo namo kieme, nematė, kad minėti asmenys būtų vartoję alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jie pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), todėl jų paprašė nuvežti iki kapų. Į automobilio vairuotojo vietą atsisėdo J. Š., jo tėvas J. Š. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o ji į galinę keleivio vietą. Abu asmenys jai neatrodė neblaivūs. Apie 14.00 val. automobiliu „Opel“ išvažiavo link (duomenys neskelbtini), bet neilgai trukus juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad J. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tiksliai pasakyti, koks neblaivumas, negali, nes neatsimena, taip pat buvo nustatytas ir keleivio vietoje buvusio J. Š. tėvo neblaivumas, po to policijos pareigūnai ir jai nustatė 0,14 promilių neblaivumą. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad J. Š. neturi teisės vairuoti.

3.3. Liudytojo D. A. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. dirbo kartu su kolege - vyriausiąja patrule D. T. ekipaže. Maždaug apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kelyje sustabdė patikrinimui automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo trys žmonės, už vairo sėdėjo J. Š., šalia jo keleivio sėdynėje – jo tėvas J. Š., ant galinės sėdynės – L. G.. Paprašius vairuotojo J. Š. pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus, jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl J. Š. buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, jis sutiko ir pūtė į alkotesterį. Pirmu pūtimu 14.31 val. J. Š. (vairuotojui) nustatytas 2,83 promilių girtumas, antru pūtimu 14.48 val. – 2,82 promilių girtumas. Taip pat pasiūlyta girtumą nusistatyti šalia vairuotojo keleivio sėdynėje sėdėjusiam automobilį vairavusiojo tėvui J. Š., kuris sutiko ir pūtė į alkotesterį, jam nustatytas 1,20 promilių girtumas. Nustatyta, jog automobilis priklauso keleiviui J. Š.. Patikrinus L. G. alkotesteriu nustatytas 0,14 promilių girtumas. Kadangi jaunesnysis J. Š. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jo girtumas viršijo 1,51 promiles, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuotojas įvykio vietoje pripažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi, aiškino, kad alkoholinius gėrimus gėrė prieš pusvalandį. Jaunesniajam J. Š. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, įteiktas šaukimas atvykti į apklausą kitą darbo dieną. Lengvasis automobilis perduotas saugoti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo įmonei – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

3.4. 2023 m. rugsėjo 8 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ant lauko kelio, sustabdytas patikrinimui lengvasis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus, neturintis teisės vairuoti J. Š.. J. Š. alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu 14.31 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, antru pūtimu 14.48 val. - 2,82 promilių girtumas. Lengvasis automobilis išvežtas saugoti į priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo įmonę, J. Š. įteiktas šaukimas atvykti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatą 2023 m. rugsėjo 11 d. 14.00 val. ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3.5. 2023 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), teritorijoje ant lauko kelio. Įvykio vietoje stovi automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu vakarų kryptimi. Automobilis yra nenuplautas, paveiktas korozijos, matomi išoriniai automobilio apgadinimai: apgadintas galinis automobilio kairės pusės žibintas, apibraižytas galinis bamperis, kairės pusės abi durelės apibraižytos, paveiktas korozijos priekinis sparnas, priekinis bamperis dešinėje pusėje įtrūkęs, įbrėžtos abi dešinės pusės durelės, įbrėžtas galinis sparnas, dešinės pusės galinis vaizdo veidrodis yra apgadintas (nėra apdailos dalies). Automobilio bagažinėje yra krūmapjovės diržas, plaktukas, kastuvėlis, automobilio domkratas, rankinis pjūklas, laužtuvas, veržliaraktis, du plastikiniai, tušti 1 litro talpos alaus „10 Balų“ buteliai, rudas medžiaginis audinys. Atidarius galines duris ant sėdynės yra užklotas medžiaginis rudas audeklas, ant kilimėlio tarp sėdynių matyti 1 litro talpos, plastikinis, tuščias alaus „10 Balų“ butelis, rudas medžiaginis audeklas. Atidarius priekines dureles automobilio priekinėje panelėje yra automagnetola „Blaupunkt“, atidarius kairėje pusėje esančią daiktadėžę, joje daiktų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai - automobilis „Opel Astra“ ir jo užvedimo raktas.

3.6. 2023 m. rugsėjo 8 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad J. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. pirmu pūtimu 14.31 val. nustatytas 2,83 promilių, antru pūtimu 14.48 val. - 2,82 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. Š. sutiko.

3.7. Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. VĮ Regitra informacijos apie kelių transporto priemonę matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas-valdytojas yra J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3.8. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą matyti, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Opel Astra DTI“, gamybos metai 2001, kaina yra 900,60 Eur (be PVM), 1140 Eur (su PVM).

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų J. Š., L. G., D. A. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. rugsėjo 8 d. 14.31 val. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, o 2023 m. rugsėjo 8 d. 14.48 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. J. Š. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašo leisti baudą ir išieškomą už automobilį sumą susimokėti per 36 mėnesius, kadangi yra sunki materialinė padėtis, šiuo metu niekur nedirba, jei tik galės baudą ir išieškomą už automobilį sumą susimokės greičiau. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, nėra saistomas prokuroro siūlomos skirti bausmės rūšies bei dydžio. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos dalimi bausmės, kurios skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Teismas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, gali parinkti jo vertinimu teisingą bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-31-870/2020, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-173-935/2022).

8. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už teisės pažeidimo, susijusio su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, padarymą (nesumokėjęs jam paskirtos baudos), nevedęs, nedirba, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.

9. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numatytas minimalus – 69 MGL (3 450 Eur).

10. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

11. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į paskirtos baudos dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 15 mėnesių laikotarpiui.

12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

15. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui.

16. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018).

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, J. Š. įvykdė naudodamasis automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Akivaizdu, kad be šios nusikalstamos veikos priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – be automobilio jis nebūtų galėjęs vairuoti būdamas neblaivus. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis minėta transporto priemone ją vairavo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam J. Š. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

18. Prokuroras prašo vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, iš kaltinamojo išieškoti automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 140 Eur. Tam nėra pagrindo.

19. Iš VĮ Regitra pažymos, kaltinamojo J. Š., liudytojo J. Š. parodymų matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo tėvo J. Š. vardu. Pažymėtina, kad ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą, gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įtvirtintas aplinkybes. Ši nuostata taikoma ne asmenų, bet daiktų atžvilgiu. Nagrinėjamai bylai aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įtvirtintas aplinkybes, turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka konfiskavimo tikslingumo reikalavimų (BK 72 straipsnio 5 dalis).

20. Kaip aptarta pirmiau, įvykio dieną automobiliu „Opel Astra“ važiavo kaltinamasis J. Š., o automobilio savininkas – kaltinamojo tėvas J. Š. sėdėjo automobilyje kaip keleivis. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad automobilio savininkas J. Š. žinojo ir suprato, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. kaip matyti iš bylos, įvykio dieną kaltinamasis ir jo tėvas J. Š. kartu automobiliu atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje vartojo alkoholį – gėrė alų, o paskui abu sėdo į automobilį – kaltinamasis į vairuotojo vietą, o jo tėvas į keleivio, ir važiavo automobiliu iki tol, kol buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Kaip matyti iš liudytojo J. Š. parodymų, jis pats išgėręs nenorėjo vairuoti, kad neprarastų teisių, todėl leido vairuoti sūnui. Vertintina ir tai, kad kaltinamajam nustatytas net 2,82 promilių girtumas, kurio neįmanoma nepastebėti, be to, kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, kaltinamojo tėvas patvirtino, kad tą žinojo. Taigi, J. Š., žinodamas, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, prisiėmė ir tokio turto praradimo riziką (šiuo atveju turto konfiskavimo riziką). Todėl nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes taikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes ir nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalies numatytų pagrindų, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų netikslingas, konfiskuotinas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs ar perduoda transporto priemones vairuoti neblaiviems asmenims, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltinamajam tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą.

22. Taigi šiuo atveju automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas iš kaltinamojo vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad minėto turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.

23. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 69 MGL (3 450 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Š. paskirti galutinę bausmę – 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti J. Š., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 15 (penkiolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, (duomenys neskelbtini), UAB tarpininko (duomenys neskelbtini), UAB kasose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų raštinei ((duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti J. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. rugsėjo 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

J. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. Š., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Iveta Bartkevičienė