Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, jog šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. P. K.. Šalių santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su atsakovu, tačiau iki vaikui sueis devyneri metai, jis šalių sutarimu gali gyventi ir pas ieškovę. Atsakovas nesutiko nutraukti santuokos, jei vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo. Psichologiškai spaudžiama, ieškovė sutiko su atsakovo sąlygomis, kadangi buvo įtikinta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu yra tik formalumas, kad kai vaikui sukaks devyneri metai, jo gyvenamosios vietos klausimas bus sprendžiamas iš naujo, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Po santuokos nutraukimo apie metus ieškovė dirbo užsienyje. Dviem ar trims savaitėms kas porą mėnesių grįždavo pas vaiką į Lietuvą, nuolatos bendraudavo su vaiku vaizdo skambučiais, siųsdavo pinigus jo išlaikymui, domėjosi vaiko psichologine, fizine ir emocine būkle, būdama Lietuvoje dalyvaudavo vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos renginiuose ir šventėse, bendravo su vaikų darželio auklėtojomis. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio ieškovė grįžo gyventi ir dirbti į Lietuvą, įkūrė savo verslą, taip pat dirba tarptautinėje kompanijoje. Gauna pastovias pajamas, jos materialinė padėtis yra stabili. Grįžusi į Lietuvą ieškovė tikėjosi, kad bus laikomasi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. kad vaikas galės gyventi ne tik pas atsakovą, bet ir pas ieškovę. Nors ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), dėl vaiko gerovės ir stabilumo sudarė sutartį namo nuomai (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų gyventi dalį laiko ir pas tėvą, ir pas ieškovę, kad vaikui nereikėtų keisti lankomo darželio, kuris yra arti namų. Tačiau atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė, stengėsi kuo labiau riboti ieškovės ir vaiko susitikimus, neleidžia vaikui pagyventi pas ieškovę, nuteikinėją vaiką prieš ją – vaikas slapstydavosi norėdamas paskambinti ieškovei. Vaikas yra nepagrįstai lepinamas, stengiantis jam parodyti, kad mama yra blogesnė, nes verčia laikytis režimo ir pan. Pas atsakovą vaikas turi laisvę daryti ką nori, nėra mokomas mandagumo, etiketo, neskiepijamos pagarbos, pagalbos kitiems ir panašios vertybės, vaikas yra įpratęs miegoti vienoje lovoje su tėvu arba seneliu, nėra pratinamas miegoti savo lovoje, kas sukelia problemų jam atvykus pas ieškovę. Vaikas dirbtinai pririšamas prie atsakovo. Ieškovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, buvo nustatytas bendravimo su vaiku grafikas, tačiau ir po to atsakovas nenoriai leisdavo ieškovei susitikti su vaiku, galiausiai remdamasis absurdiška priežastimi, kad ieškovė muša vaiką, visai uždraudė matytis su vaiku. Atsakovas nori vienas spręsti vaiko lavinimo metodikos, darželio bei mokyklos parinkimo klausimus, nesutinka atsižvelgti į ieškovės nuomonę. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (dėsto (duomenys neskelbtini)), dažnai vakarais koncertuoja, todėl vaikas paliekamas senelių priežiūrai, nors galėtų būti su ieškove. Atsakovas neigiamai žiūri į ieškovės draugą M. C. F., prieštarauja jo bendravimui su vaiku, jį šmeižia, kaltina kriminaline praeitimi ir seksualiniu priekabiavimu prie vaiko, rašo pareiškimus policijai. Kadangi atsakovas vaikui nuolat akcentuoja, kad jis priklauso atsakovo šeimai, vaikui diegiama mintis, kad mamos jis neturi, ieškovės manymu, vaiko tapatybė ir susivokimas būtų labiau užtikrinti, jei jis turėtų abiejų šalių pavardes.

Priešieškinyje nurodoma, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatyta abstrakti tėvų ir vaiko bendravimo tvarka, kadangi tarp šalių konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo. Atsakovas stengėsi užtikrinti tinkamą vaiko ir ieškovės bendravimą nuo pat pirmo vaiko susitikimo su ieškovės sutuoktiniu. Atsakovas siekė, kad abu tėvai priimtų sprendimus dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, pranešdavo ieškovei apie vaikui svarbius renginius, skatino juose dalyvauti, apie ieškovę vaikui atsiliepdavo tik teigiamai. Atsakovas skatino vaiką bendrauti su ieškove, tačiau vaikas kartais pats to nenorėdavo. Ieškovė neginčija fakto, kad prieš vaiką yra naudojama fizinė jėga, ji tokį elgesį skatina, toleruoja, didžiuojasi tuo. Ieškovės sutuoktinis naudoja šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, skatina vaiko agresiją, žemina jį, tyčiojasi iš jo, o ieškovė besąlygiškai palaiko tokį elgesį, vadina jį asmenybės formavimu ir auklėjimu. Atsakovas ne kartą prašė ieškovės nutraukti tokius veiksmus, tačiau ieškovė nereagavo. Vaiko ir ieškovės bendravimo tvarka turi būti vykdoma nedalyvaujant ieškovės sutuoktiniui M. C. F., kadangi jo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė yra manipuliuojama sutuoktinio, leidžia jam priimti sprendimus dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo. Ieškovė mažiausiai vieną kartą yra gydžiusis psichiatrinėje ligoninėje ir paranojiškai ieško psichinių sutrikimų vaikui, nors gydytojai ne kartą yra patvirtinę, jog vaikas sveikas.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su sutuoktiniu gyvena nuomojamame name, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis ir gyventi. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku, savo tėvais bei broliu ir jo dukra gyvena atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame nepilnamečiam šalių vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikas lanko privatų vaikų darželį, muzikos mokyklą, futbolą. Pokalbio su vaiku metu, jis sakė, kad myli mamą, nori su ja bendrauti ir matytis, tačiau su mamos draugu M. matytis nenori, kadangi M. būna labai griežtas, liepia užsiimti su juo boksu, bėgioti aplink namą, kartais griežtai bendrauja, kelia balsą, todėl vaikas jo bijo. Išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone, ieškovė turėtų teikti įrodymus, kad yra būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą, kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta pažeidžia jo interesus, atsakovas tėvo valdžią naudoja priešingai vaiko interesams. Ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo) bei prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka civilinio kodekso nuostatų keliamus reikalavimus bei susiformavusią teismų praktiką. Ieškovė ir atsakovas yra socialiai motyvuoti, dirbantys, gaunantys didesnes nei minimali alga pajamas ir gebantys užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Abu tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, kuri būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio šalys kartu nebegyveno, vaikas gyveno su abiem tėvais pakaitomis, su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, kai ieškovė išvyko į užsienį. Tuomet atsakovas pradėjo trukdyti bendrauti su vaiku. 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. Draudimas bendrauti su vaiku prasidėjo ieškovei išvykus į užsienį, nors kas du mėnesius ji grįždavo į Lietuvą, tačiau atsakovas pradėjo net telefonu neleisti jai bendrauti su vaiku. Pagrindiniai nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendravimo su vaiku tvarkos prasidėjo atsakovui sužinojus apie dabartinį ieškovės sutuoktinį. Atsakovas siekia kontroliuoti ieškovės gyvenimą bei laiko vaiką savo nuosavybe. Atsakovas neleidžia vaikui nešioti ieškovės nupirktų drabužių, rengia suplyšusiais pusseserių drabužiais. Ieškovės nuomojame name vaikui yra skirtas atskiras kambarys. Ieškovės sutuoktinis šalių vaikui nieko blogo nedarė, vaikas ieškovei niekada nesiskundė. M. C. F. turi patirties vaikų auklėjime, psichiatro išsilavinimą. Vaiko sužalojimai atsirado žaidžiant. Vaikas nori bendrauti su M.C. F., tačiau atsakovas jam to daryti neleidžia. Šalių vaiką augina seneliai, maistą vaikui gamina močiutė, leidžiama vėlai eiti miegoti, įteigė vaikui, kad jis turi klausyti tik atsakovo. Vaiko sveikata susidomėta tik tada, kad vizitus pas gydytoją pradėjo inicijuoti ieškovė. Psichinių sutrikimų ieškovė neturi, vaistus vartoja tik tada, kai jaučiasi prastai. Nuo 2014 m. ieškovė užsiima individualia veikla. Jos pajamos siekia 1000-1500 Eur per mėnesį. Gauna atlyginimą iš (duomenys neskelbtini).

Išadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl skirtingų požiūrių į vaiko auklėjimą, vaiko poreikių užtikrinimą. Vaikas sakė, kad nenori bendrauti su M. C. F., jo bijo, gyvenamosios vietos keisti nenori. Jo nuostata bylos nagrinėjimo metu nesikeitė. Tam, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta ieškovė turėjo įrodyti, kad dabartinė vaiko aplinka yra nesaugi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, ieškovė neįrodė, kad būtina keisti vaiko aplinką. Atsakovas vaikui netrukdo bendrauti su ieškove, tačiau su atsakovu vaikas turi daugiau veiklų, vaikas daugiau pasakoja apie tėvą, vadinasi vaikui jo aplinka artimesnė. Ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka koreguotina užtikrinant pagrindinį vaiko interesą - sudarant galimybę bendrauti maksimaliai, su nakvynėmis. Neaišku kaip būtų užtikrintas toks ieškovės bendravimas su vaiku nedalyvaujant jos sutuoktiniui. Praėjo daugiau nei metai, šalys pakoregavo savo elgesį, vaikas atostogavo su ieškove, nebuvo pranešimų apie netinkamą rūpinimąsi. Įstatyme numatyta galimybė vaikui turėti abiejų tėvų pavardes.

Liudytoja apklausta ieškovės sesuo S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė skyrybų su atsakovu metu bijojo, kad atsakovas likęs be vaiko palūš, pakels prieš save ranką, todėl sutiko, kad vaikas liktų su abiem tėvais. Gyvendama užsienyje ieškovė dažnai grįždavo į Lietuvą, grįžusi matydavosi su vaiku. Ieškovė yra labai rūpestinga mama, jos namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovės sutuoktinis labai stengiasi dėl vaiko, puikiai bendrauja su vaikais. Atsakovo šeimoje yra pabrėžiamas vyriškumas, ieškovė žeminama, vadinama keiksmažodžiais.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie atsakovą negali pasakyti nieko blogo, jį pažįsta apie pusantrų metų, nes vaikai lankė tą patį darželį. Darželio direktorė sakė mačiusi, kaip ieškovė su sutuoktiniu skriaudžia vaiką, bandė įtikinti liudytoją, kad ieškovė ir M. C. F. yra baisūs žmonės. Ieškovė liudytojai skundėsi, kad praleidžia su vaiku mažai laiko. Ieškovė turi ryšį su vaiku, vaikas su ja linksmas.

Liudytoju apklaustas ieškovės tėvas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra buvę atvejų, kai atsakovas neduodavo ieškovei vaiko, nepagarbiai su ja kalbėdavo. Atsakovo šeima rodo netinkamą pavyzdį vaikui, šeimos nariai vieni kitus įžeidinėja, skatinama konkurencija. Vaiku labiau rūpinasi atsakovo tėvai, o ne pats atsakovas. Su M. C. F. vaikai bendrauja noriai, jis turi patirties bendravime su vaikais.

Liudytoja apklausta ieškovės motina D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors ieškovė myli vaiką, juo rūpinasi, vaiko ryšys stipresnis su atsakovu, jis vaikui yra autoritetas. M. C. F. atrodo rūpestingas, nėra mačiusi, kad jis keltų ranką prieš vaiką, būtų agresyvus, nors pasakydavo, kas jam nepatinka. Vaikas jo nevengė ir nebijojo.

Liudytojas M. C. F. teismo posėdžio metu paaiškino, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovui būtų sudarytos tinkamos sąlygos matytis su vaiku. Iki 2017 m. M. C. F. ir vaiko santykiai buvo labai geri, jie daug žaisdavo, vėliau vaikas tapo liūdnesnis, pradėjo jo vengti. Atsakovo teiginiai apie smurtą yra netiesa, M.C. F. nemušė vaiko, jo netampė.

Liudytoja M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. P. K. buvo draugiškas vaikas, tačiau grįžus ieškovei jo elgesys ėmė keistis – tapo nervingas, ėmė muštis. Liudytoja mano, kad vaikas išgyveno įtampą. Būdavo atvejų, kad vaikas nenorėdavo išeiti su ieškove. Nervinio tiko, kitų vaiko psichikos problemų liudytoja nepastebėjo.

Liudytoja R. K. (atsakovo mama) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė norėjo nutraukti santuoką ir teigė paliksianti vaiką atsakovui, kadangi juo pasitiki. Nuo tada, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, atsakovo gyvenimo sąlygos nepasikeitė, jis prižiūri vaiką. Vaikas bendrauti su ieškove nori, džiaugiasi bendravimu, tačiau bijo M. C. F..

Liudytoja A. K.-R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra rūpestingas, vaikas prižiūrėtas, laimingas, atsakovą ir vaiką sieja tarpusavio ryšys. Ieškovė taip pat atrodė rūpestinga, tačiau vėliau atsirado perdėtas domėjimasis vaiku. Ieškovė teigė, kad vaikas yra psichiškai nesveikas, nors jis atitinka visus raidos reikalavimus.

Iš byloje esančios vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad nepilnametis D. P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (t. I, b.l. 10). Šalių santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 8-9) patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Tuo pačiu punktu šalys susitarė, kad kol vaikui sueis devyneri metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), vaikas šalių sutarimu gali gyventi pas ieškovę. Kuriai nors iš šalių išvykus gyventi ar dirbti į užsienio valstybę, nepilnametis lieka gyventi su Lietuvos Respublikoje likusiu vienu iš tėvų (Sutarties 3.3 p.). Šalys susitarė, kad abu tėvai bet kada norėdami gali bendrauti su vaiku (Sutarties 3.4 p.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus iki šiol gyvena su atsakovu (t. I, b.l. 68-73, 103-104; t. II, b.l. 74-75; t. VI, b.l. 44-45). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su M.C. F. (t. III, b.l. 32).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.). Tam, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, reikia įrodyti, jog po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Taigi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ieškovės dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo. Visų pirma, iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais (t. I, b.l. 151-154) nustatyta, kad ieškovė ne visada laiku teikdavo išlaikymą vaikui. Be to, nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu susitarė jo psichologiškai spaudžiama, tikėdamasi, kad vaikas galės gyventi ir su ja, tačiau po santuokos nutraukimo išvyko gyventi į užsienį, iš ko matyti, kad gyventi kartu su vaiku ji nesiekė. Vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorės rašte (t. II, b.l. 79-82) nurodoma, kad ugdymo įstaigoje atsakovė buvo matoma labai retai, buvo matyti emocinis šaltumas, ieškovė, pedagogų nuomone, nerodė iniciatyvos sukurti artimą emocinį ryšį su vaiku, pamiršdavo paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, neatvežė sūnaus į koncertą, išsiskyrė neatsakingumu, vaiko poreikių ir interesų nepaisymu. Grįžus iš užsienio, direktorės teigimu, ieškovės elgesys kardinaliai pasikeitė ėmus perdėtai, nenatūraliai rūpintis vaiku, akcentuojant, kad nori jį užauginti ne tokį kaip tėvas, kad berniukų nereikia apkabinti, myluoti, jiems reikia drausmės, disciplinos. Į bylą pateikti kelių kitų ugdymo įstaigą lankiusių vaikų tėvų elektroniniai laiškai, kuriuose išreiškiamas nesutikimas su rašte nurodytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu apklausta liudyta D. D. parodė, kad direktorė, kuri bendravo su atsakovu, turėjo tikslą įteigti kitiems tėvams neigiamą nuomonę apie ieškovę ir jos sutuoktinį. Tačiau liudytoja apklausta vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupės auklėtoja M. J. patvirtino, kad, jos požiūriu, ieškovė naudojo vaiką savo tikslams, nepaisydama vaiko interesų, vaiko elgesys ieškovei grįžus iš užsienio pakito, jis tapo nervingas, ėmė muštis, dėl sveikatos sutrikdymo pradėjus ikiteisminį tyrimą sakė, jog nenori rašyti viso sąsiuvinio, kad daugiau nemeluos, buvo privestas iki isterijos, rėkė. Teismo vertinimu šios liudytojos parodymai yra labai svarbūs, kadangi tiek iki vaiko gyvenime atsiradusios konfliktinės situacijos, tiek jos metu liudytoja betarpiškai bendravo su vaiku, turėjo galimybę nuolat, ne epizodiškai, stebėti jo elgesį ir šalių elgesį su vaiku. Nėra pagrindo manyti, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių gali būti suinteresuota bylos baigtimi ir davė tiesos neatitinkančius parodymus.

Ieškovė nurodo, kad vaiku daugiau rūpinasi ne pats ieškovas, o jo tėvai, kadangi ieškovas būna dažnai išvykęs į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. Atsakovas paaiškino, kad jo darbo grafikas laisvas, tik du kartus per savaitę važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir būna ten iki 19 val., kartais koncertuoja, tuo metu vaiką prižiūri atsakovo tėvai. Toks užimtumas nelaikytinas pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi nesudaro pagrindo teigti, jog dėl jo atsakovas iš esmės negali pasirūpinti vaiku. Normalu, kad kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų dėl savo užimtumo dalį vaiko laisvalaikio praleidžia ne su juo, pasirūpindamas saugia vaiko priežiūra, tuo tikslu pasinaudodamas artimųjų pagalba. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl to atsakovas pats neaugina vaiko ar nepraleidžia su juo pakankamai laiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas atsižvelgiant į atsakovo užimtumą darbe nėra būtinas, pakankama priemone šiuo atveju būtų atitinkamos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, kuomet atsakovo užimtumo darbe laiku su vaiku bendrautų ieškovė.

Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas nesirūpina vaiko sveikata, kad būtent ji pastebėjo vaiko tiką, psichologines, odos problemas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė su sutuoktiniu kreipėsi dėl vaiko pas psichologą, tačiau 2017-06-07 medicinos dokumentų išraše pažymima, kad būtent atsakovas toliau vedžiojo vaiką į konsultacijas, kurių metu, beje, psichologė tikų nepastebėjo. Tiko, psichologinių vaiko problemų nepastebėję ir vaiko ikimokyklinės įstaigos pedagogai (t. II, b.l. 79-82, liudytojos M. J. parodymai). Iš medicininių dokumentų matyti, kad su vaiku nuolat lankomasi pas šeimos gydytoją, odontologą, kas neleidžia daryti išvados apie medicininę nepriežiūrą. Pažymėtina, kad, remiantis CK 3.155, 3.156 straipsniais, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir jiems nutraukus santuoką, gyvenant skyrium. Ieškovė, kaip ir atsakovas, turi teisę ir pareigą rūpintis vaiko sveikata, turi galimybę jas įgyvendinti bendraudama su vaiku, todėl šiuo pagrindu keisti vaiko gyvenamosios vietos taip pat nėra būtinybės.

Nors ieškovė ieškinį, be kita ko, grindė ir atsakovo psichinės sveikatos keliama grėsme vaikui, tokią aplinkybę paneigia į bylą pateiktas 2017-10-19 medicinos dokumentų išrašas, kuriuo remiantis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 iki 2014 metų gydėsi (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), buvo taikomas medikamentinis gydymas, tačiau jis nutrauktas pagerėjus būsenai. Kita vertus, remiantis byloje esančiu 2018-02-13 medicinos dokumentų išrašu, ieškovei 2012 metais nustatyta ta pati diagnozė, tačiau iki pažymos išdavimo 2018-02-13 ji vartojo medikamentus. Be to, su atsakovo sveikata susijusios aplinkybės egzistavo dar santuokos nutraukimo metu, tariantis dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl negalėtų būti pagrindu gyvenamajai vietai pakeisti.

Ieškovė nurodė, kad turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaiko poreikius, o atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie savo pajamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikui gyvenant su atsakovu nėra tenkinami kokie nors vaiko poreikiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (t. I, b.l. 49-56) atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, gauna pajamų (t. III, b.l. 167-171), todėl turi galimybę išlaikyti vaiką, kaip ir ieškovė, proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prastesnė atsakovo turtinė padėtis būtų pagrindu ieškovei didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Ieškovė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja motyvavo ir tuo, kad, jos teigimu, atsakovas trukdo jai bendrauti su vaiku. Bylos duomenimis tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo metodų, jo sveikatos sutrikdymo, ieškovės bendravimas su vaiku buvo sutrikdytas, tačiau sprendžiant iš šalių susirašinėjimo, abi šalys nebuvo geranoriškos viena kitos atžvilgiu. Šalių santykiai yra konfliktiški, jos nebendradarbiauja siekdamos užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus augti ir gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikui gyvenant su ieškove bus geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais.

Remiantis byloje surinkta medžiaga, šalių, vaiko paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių taikomi vaiko auklėjimo metodai labai skiriasi, kas didele dalimi sąlygojo ir jų tarpusavio konfliktus. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikas atsakovo namuose lepinamas, nemokomas mandagumo, jam nėra skiepijamos pagarbos, pagalbos kitiems vertybės, jis nepratinamas miegoti atskiroje lovoje, todėl ieškovė siekia koreguoti vaiko netinkamą toną, žodžius, elgesį, neutralizuoti atsakovo daromą žalą. Tačiau liudytoja teismo posėdžio metu apklausta vaiko ikimokyklinės įstaigos auklėtoja M. J. apie jį atsiliepė teigiamai, nurodė, kad berniukas draugiškas, protingas. Teismo vertinimu vien tai, kad atsakovės požiūris į vaiko auklėjimą yra kitoks nei ieškovo ir savo auklėjimo metodus ji mano esant geresniais, negali būti laikoma priežastimi vaiko gyvenamajai vietai keisti. Pažymėtina, kad vaikas jau tris metus gyvena su atsakovu, yra pratęs būtent prie jo auklėjimo metodų, byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai auklėja vaiką, tuo tarpu ieškovės naudojami auklėjimo metodai akivaizdžiai nėra vaikui įprasti, todėl imti staiga taikyti galėjo išgąsdinti vaiką, būti jam nepriimtini. Ieškovė, juos taikydama, į šią aplinkybę neatsižvelgė, taikomu auklėjimu galėjo daryti psichologinę žalą vaikui, dėl ko, kaip nurodo liudytojos, galėjo keistis ir vaiko elgesys. Tokias prielaidas patvirtina byloje esanti ikiteisminio trimo medžiaga. 2018-02-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą ieškovės sutuoktinio atžvilgiu dėl skausmo šalių vaikui sukėlimo, nesant nusikaltimo požymių, įkiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas įpareigotas baudžiamosios bylos kopiją perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui ieškovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu surašyti (t. IV, b.l. 174-182). Nutarime nurodoma, kad ieškovė, matydama, jog netinkamai, grubiai elgiamasi su vaiku, mažametis verkia, kviečiasi pagalbos, yra išsigandęs, vadinamas psichiškai nenormaliu ir nesveiku, privalėjo imtis priemonių nutraukti tokius savo sutuoktinio veiksmus, todėl jos elgesys nesiderina su pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, dėl ko galima teigti, jog ieškovė panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau 2018-04-03 nutarimu skundas atmestas, o skundas dėl pastarojo nutarimo atmestas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-05-11 nutartimi (t. V, b.l. 73-77). Be to, 2018-08-09 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje dėl galimai pažeidžiamų mažamečio D. K. teisių ir teisėtų interesų tyrimo (t. V, b.l. 147-154) padaryta išvada, kad ieškovė, užuot pati skyrusi sūnui dėmesio ir meilės, jo auklėjimą patikėjo savo draugui M. C. F., kuris yra visiškai svetimas mažamečiui D.ir su kuriuo vaikas nenori bendrauti, nes jo auklėjimo metodai kelia vaikui skausmą, baimę ir pažeminimą, tuo tarpu ieškovė į tai žiūrėjo abejingai, neprieštaravo tokiems auklėjimo metodams, neatsižvelgdama į tai, kad jos sūnui jie sukelia tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į priešieškinį, nepasinaudojo galimybe siūlyti jos bendravimo su vaiku tvarkos variantą, prašė priešieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė pageidaujamas atsakovo siūlomos jos bendravimo su vaiku tvarkos korekcijas.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl galimybės ieškovei bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Atsakovas su tokia galimybe nesutinka, nurodo, kad ieškovė vaiką migdo atskirame kambaryje kitame aukšte, išjungdama šviesą, prie ko vaikas nėra pratęs ir dėl ko jam yra baisu nakvoti pas ieškovę. Vaikas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam kartais būdavo baisu miegoti pas mamą, nes ji liepia miegoti vienam savo kambaryje, o jis norėtų, kad būtų paliktos pravertos durys ir švieselė.