Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-15 · Civilinė byla Nr. 2A-83-273/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
2A-83-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00520-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
M. G.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-83-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00520-2014-3Procesinio sprendimo kategorija:75.4.3; (S) 75.8; 77.4.3; 78.2.1;121.15; 121.18;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant I. R., dalyvaujant ieškovės R. G. atstovei advokatei V. T., atsakovui M. G., jo atstovei advokatei O. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu 2005-11-18 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 441, dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką jai palikti santuokinę G. pavardę. Priteisti iš atsakovo M. G. 10 000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti. Nustatyti nepilnametės dukters B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina- ieškove, pagal jos gyvenamąją vietą. Priteisti iš atsakovo dukters B. išlaikymui po 800 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ją dukrai priklausančių išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti atsakovo M. G. bendravimo su dukra B. G. tvarką, nustatant, kad kas antrą savaitgalį tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina motinai sekmadienį 15 val. Vasarą tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, ją pasiimdamas, atostogų laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina. Atsakovas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, tai suderina iš anksto su vaiko motina. Padalinti santuokoje įgytą turtą, M. G. priteisiant 17,92 kv. m. bendro ploto garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti jai iš atsakovo 2500 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė įrodinėti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad 2005-11-18 įregistravo santuoką su atsakovu M. G.. Santuokoje 2006-04-01 gimė dukra B. Iš pradžių bendras gyvenimas klostėsi gerai, bendrai sprendė šeimos reikalus, vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą. Tačiau praėjus keletui metų po santuokos sudarymo, atsakovas visiškai pakeitė požiūrį į šeimą, o jai susirgus sunkia liga (jai daryta galvos operacija, taikytas chemoterapinis ir spindulinis gydymas), atsakovas apskritai nustojo rūpintis tiek ja, tiek šeima. Mano, kad vyras jai neištikimas, tačiau jo kaltės ji neįrodinės, nori, kad kuo greičiau būtų išspręstas santuokos nutraukimo klausimas, nes mano, kad po pastarųjų įvykių šeimoje, jiems pradėjus gyventi skyrium, santuokos išsaugoti nebepavyks. Atsakovas jai sergant sunkia liga, elgėsi netinkamai, atvirai reiškė panieką, priversdamas ją jaudintis, pergyventi, taip tik dar labiau blogindamas jos sveikatą. Tokiais savo veiksmai atsakovas jai suteikė daug skausmo. D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes dukra ir jiems pardėjus gyventi skyrium, gyvena su ja, dukra pati nori nuolatinai gyventi su mama, tačiau nori bendrauti ir su tėčiu, ko ji nedraus daryti. Jos materialinė padėtis yra nepakankamai gera, kad ji viena galėtų išlaikyti dukrą bei rūpintis šeimos materialine gerove, gyvenamuoju būstu ir kt. Jai tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Dėl ligos jos darbingumo lygis iki 2015-02-22 yra 55 procentai. Dėl sveikatos būklės ji negalinti dirbti pilnu pajėgumu, visos jos pajamos yra 722 Lt. Atsakovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, todėl mano, kad gali skirti jos išlaikymui 800 Lt per mėnesį. Mano, kad tikslinga nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, tvarką teismine tvarka. Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės. Mano, kad turtas yra nedalus, todėl atsakovui turi būti priteistas garažas, o jei išmokėta kompensacija. Sutinka su atsakovo garažo įvertinimu ir siūloma jai išmokėti kompensacijos suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Nutraukė santuoką, sudarytą 2005-11-18 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 441, tarp M. G. ir R. G. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. G. paliko santuokinę G. pavardę.

Nepilnametės dukters B. G., gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. G. pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisė iš M. G., išlaikymą dukrai B. G., po 800 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2014-03-01 iki dukters B. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise naudosis motina R. G.. Sprendimą šioje dalyje nurodė vykdyti skubiai. Nustatė tokią M. G. bendravimo su dukra B. G. tvarką:

1. Kas antrą savaitgalį tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžina motinai vaiką sekmadienį 15 valandą.

2.Vasarą tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, ją pasiimdamas, šį laiką iš anksto suderinęs su motina.

3.Tėvas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, suderina iš anksto su B. motina bendravimo laiką.

Padalino santuokoje įgytą turtą ir M. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini0, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. G. R. G.1525 Lt piniginę kompensaciją už M. G. tenkančią didesnę turto dalį.

Bylą dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nutraukė, ieškovei atsisakius šio reikalavimo.

G. R. G. 225 Lt iš jos 2014-02-24 mokėjimo kvitu į VMI prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėto 438 Lt žyminio mokesčio.

Priteisė iš Manto G. R. G. 432 Lt žyminį mokestį, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai sumokėti, iš viso; 1432 Lt.

Priteisė iš M. G. 288 Lt žyminį mokestį valstybei ir 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 306 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2005-11-18 Alytaus miesto CMS, akto įrašas Nr. 441, sudaryta santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. G. (b.l.11) Teismas nurodė, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina, nes sutuoktiniai nuo 2013 m. balandžio mėnesio gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl kaltės.

Teismas nurodė, kad sutuoktiniai neįrodinėja vienas kito kaltės. Sąlygų, numatytų CK 3.60 str. 3 d., kurios leistų preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę, nėra. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), nes šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Tai yra moralinės sutuoktinių pareigos ir vienos iš jų pažeidimas yra ir kitos pažeidimas. Sutuoktiniai nevykdė šių pareigų. Sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam- šeimos santykiuose nėra abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo, paisymo vienas kito nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų sprendimo abipusiu sutarimu, pakantumo, rūpinimosi šeimos psichologine, dvasine ir materialine būkle, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas.

Dėl dukters gyvenamosios vietos.

Teismas nurodė, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters B. gyvenamosios vietos nėra. Šalių nepilnametė dukra, tėvams pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su motina ir šiuo metu su ja gyvena. Yra jos išlaikoma ir prižiūrima. B. pati nori gyventi su mama (69 b.l). Tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l.65-68 ).

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo.

Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Todėl nustatant vaikų poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Šalių nepilnametė dukra yra 1-os klasės mokinė (b.l.13 ). Todėl turi būti patenkinti B. poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, užtikrintas mokyklinis ugdymas. Nustačius šiuos poreikius, atžvelgtina į tai, kad mergaitė neturi specialių poreikių dėl sveikatos stovio. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės motinai priklausančiame būste. Teismas pažymėjo, kad B. turi būti užtikrinta jos teisė į būstą, o užtikrinant šią teisę, turi būti skiriamos lėšos ir būsto išlaikymui. Taip pat teismas pripažino, kad B. poreikiams patenkinti reikalingas 1023 Lt išlaikymas per mėnesį, pagal pateiktą ieškovės paskaičiavimą (b.l.14 ), pagal teismų praktiką minimaliu dydžiu vaiko būtinų poreikių tenkinimui, pripažįstamas 1 MGL dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tačiau išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismas nurodė, kad registruotino nekilnojamo ar kilnojamo turto ieškovė neturi. Jos gaunamos pajamos, įskaičiavus ir netekto darbingumo pensiją 258 Lt, yra mažiau nei minimalios 722 Lt per mėnesį (b.l.19-34 ). Dėl netekto darbingumo ir sveikatos būklės (b.l.12, 15-18), ji negali dirbti ilgesnę darbo dieną bei turėti kito papildomo darbo, kad galėtų po lygiai su B. tėvu prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad nedirba, todėl neturi jokių pajamų. Darbo biržoje neregistruotas. Po santuokos nutraukimo, jam asmeninės nuosavybės teise atiteks garažo boksas. Kito registruotino nekilnojamo ar kilnojamo turto neturi. Teismas nurodė, kad įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties vertina nepilnamečio vaiko interesų naudai, atsakovas niekur nedirbdamas, dukrai išlaikymą vis dėlto teikia. Teismas sprendė, kad ieškovei prie dukters išlaikymo galint prisidėti atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir sveikatos būklę, tik 200 Lt, atsižvelgiant į tai, kad jai tenka ir kasdieninė dukters priežiūra, rūpinimasis, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, pripažino, kad atsakovas prie dukters išlaikymo gali prisidėti didesne- 800 Lt per mėnesį, dalimi.

Dėl bendravimo tvarkos.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams bei šalių interesams. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kreditorių ir tarpusavio išlaikymo.

Teismas nurodė, kad šalys taip pat pareiškė, kad kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Santuokoje sutuoktiniai įgijo garažo boksą. Ginčo santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, kai turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitam sumokama piniginė kompensacija, nėra. Šalys taip pat susitarė ir dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio ir ginčo dėl to nėra.

Dėl pavardžių.

Teismas nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).

Dėl bylos nutraukimo dalyje, atsisakius reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė neįrodinėjo atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas sprendė, kad atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nutraukė, ieškovei atsisakius šio reikalavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio ir kt. dokumentų surašymą ir advokato atstovavimą byloje 3-juose teismo posėdžiuose (CPK 98 str.), o taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista už reikalavimą priteisti išlaikymą, išlaidos bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą:

1. Priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą dukrai B. G., po 400 kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Nustatyti maksimalią bendravimo su dukra B. G. tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

- tris kartus per savaitę tėvas pasiima dukrą po pamokų iš mokyklos (atostogų metu - iš gyvenamosios vietos) ir grąžina motinai iki 19 val.;

- kas antrą savaitgalį tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį po pietų ir grąžina motinai sekmadienį iki 17 val.;

- visas tėvo vasaros atostogas dukra praleidžia su tėvu, konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką suderina su motina;

- dukters mokyklinių atostogų metu galioja nustatyta bendravimo tvarka, kuri gali būti keičiama atsižvelgiant į dukters poreikius, konkretų laiką suderinus su motina;

- kasmet Tėvo dieną ir kitą dieną po tėvo ir dukters gimimo dienos – (duomenys neskelbtini). dukra

praleidžia su tėvu nuo 10 iki 19 valandos, pasiimdamas vaikais jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį atgal;

- kasmetinių švenčių metu: lyginiais kalendoriniais metais tėvas su vaiku bendrauja per Naujuosius metus, Jonines, Kalėdas, nelyginiais - Velykas, Mindaugo karūnavimo dieną, Žolinę.

3. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes. Teismas nesiaiškino vaiko poreikių, tai yra, nenustatė konkretaus vaiko - B. G. realaus poreikių turinio. Kaip matyti iš pateikto gimimo liudijimo, B. (duomenys neskelbtini) suėjo 8 metai, ji yra mokinė, nuo rugsėjo mėnesio lankys 2-ą klasę. Priimant sprendimą apsiribota ieškovės pateikta tariama poreikių lentele, neanalizuojant konkrečių būtinų išlaidų pozicijų. Teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat turi būti atsižvelgta į kitą tėvų turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna pajamas iš verslo ir socialine išmokas, turi nekilnojamojo turto. Atsakovas jokio turto neturi, taip pat pastaruoju metu neturi pajamų. Teismas neįvertino realių galimybių mokėti priteisto dydžio - 800 litų kas mėnesines išmokas dukters B. išlaikymui, nes šiuo metu jokių pajamų negauna. Net ir gaunant minimalias pajamas, tokio dydžio išlaikymą būtų sudėtinga paskirti dukters išlaikymui. Taigi, teismas, išnagrinėjęs bylą, privalėjo tinkamai ištirti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tėvų turtinę padėtį, galimybę kiekvienam iš tėvų skirti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą, tačiau teismas to nepadarė: ištyręs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė objektyvios tėvų turtinės padėties, galimybės mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymą. Įstatymai nustato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios pareigos atsakovas nevengia ir pagal galimybes prisideda prie dukters išlaikymo, tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš atsakovo po 800 Lt/mėn. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi įgijęs jokios specialybės, studijos Pedagoginiame universitete nebaigtos, turi vadybininko darbo patirtį. Tai lemia nepaklausumą darbo rinkoje, sudėtingumą susirasti darbą, atitinkantį turimas žinias ir įgytą darbinę patirtį. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dovanojimo sutarties pagrindu valdo žemės sklypą, tačiau teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas pažymi, jog teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi žemės sklypo tikslinė paskirtis, todėl teismui buvo žinoma nekilnojamojo turto priklausymo ieškovei faktinė aplinkybė. Ši aplinkybė yra svarbi, nustatant tėvų turtinę padėtį. Ieškovė, prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo, skiriant vaikui išlaikymą, privalėjo tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo materialinę padėtį. Atsakovo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad ieškovė dukters išlaikymui gali skirti tik po 200 Lt per mėnesį, perkeliant 4 kartus didesnę pareigą atsakovui, t.y., priteisiant iš po 800 Lt/mėn., nepasisakant, kuo remiantis nustatoma tokia prievolė dukters išlaikyme. Ieškovė byloje pateikė dukros poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad dukrai per metus reikia 700 Lt vaistams, vitaminams, tačiau teismui paaiškino, kad dukra neturi jokių ypatingų susirgimų, be įprastų vaikiškų ligų. Todėl darytina išvada, kad šis nurodytas išlaidų punktas visiškai nepagrįstas, nurodyta suma negali būti skaičiuojama į pagrįstus būtinuosius vaiko poreikius. Lentelėje taip pat nurodyta, kad 300 litų skiriama kūno priežiūros priemonėms, tame tarpe plaukų kirpimui. Pati ieškovė pripažino ir tai įrodyta rašytiniais duomenimis - ieškovė dirba kirpėja, todėl dukters plaukų kirpimui išlaidų tikrai nepatiria. Ieškovė nedetalizavo, kas tai yra 400 Lt nenumatytoms išlaidoms, išlaidos darbužiams nurodytos ne faktinės, bet menamos, nes, kaip minėta, dalį drabužių nuperku atsakovas, dalį atsakovo sesuo, dalį nuperka ieškovės motina. Nepagrįstos išlaidos būstui, nes išlaidos šildymui, kurios sudaro didžiąją dalį, nepriklauso nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus, o nuo buto dydžio: butas yra keturių kambarių ir net jeigu jame-niekas negyvena, buto savininkė ieškovės motina privalo mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Negalima sutikti su teismo sprendimo teiginius, kad pinigų sumos, o pervestos į dukters sąskaitą, nelaikytinos dukros išlaikymui skirtomis lėšomis. Pinigai pervesti į dukros sąskaitą ir skirti išimtinai dukrai. Tik ginčijamu teismo sprendimu lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatyta ieškovė. Taigi, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pinigai skirti dukrai pripažintini tinkamu išlaikymu. Teismo posėdyje buvo aiškinamasi aplinkybės dėl lėšų pervedimo į dukters sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad taip buvo pasielgta, nes buvo blokuota ieškovės sąskaita. Atsakovo nuomone, lėšų pervedimas į dukters sąskaitą yra ne tik tinkamas išlaikymo teikimas, bet skatintinas, nes vaikas pratinamas elgtis su pinigais, taupyti.

Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė tokią bendravimo su dukra tvarką, kokios prašė ieškovė ieškinyje, visiškai neatsižvelgiant ne tik į atsakovo nuomonę, bet ir į VTAS atstovės išsakytas aplinkybes bei teismo posėdžiuose išsiaiškintas bendravimo galimybes. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su motina, būtina procesiniu teismo sprendimu nustatyti tinkamą bendravimo su dukra tvarką, kuri nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, padėtų išsaugoti dukros ir tėvo tarpusavio santykius, dukra nepatirtų streso dėl pasikeitusių bendravimo aplinkybių. Tėvų santuokinių ryšių nutrūkimas, santuokos nutraukimas negali turėti neigiamos įtakos dukrai turėti tėtį, su juo bendrauti, tuo pačiu tėčiui negali būti užkertamos galimybės dalyvauti dukros priežiūroje, lavinime. Įstatymai numato ne tik tėvų vaidmenį vaiko gyvenime, auklėjime, jų teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, bet ir artimųjų giminaičių. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas atskiras klausimas dėl dukters bendravimo su seneliais, nes, atsakovo nuomone, nustačius maksimalias galimybes bendrauti su dukra, bus užtikrinta galimybė bendrauti su seneliais ir kitais giminaičiais. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek visuose teismo posėdžiuose atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka netinkama, kad atsakovas prašė maksimalios galimybės bendrauti su dukra. Nurodė ir ieškovė pripažino, kad tomis dienomis, kai ieškovė dirba po pietų, dukrą pasiima atsakovas. Taigi, jau pačios faktinės aplinkybės patvirtina, kad mažiausiai 3 kartus per savaitę po pietų su dukra bendrauju atsakovas. Bendravimo darbo dienomis sprendime neliko. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tik normaliai bendraudamas su dukra galėjo ją išmokyti rusų kalbos, pradėjo mokytis anglų kalbos. Nustatyta bendravimo tvarka iš esmės pažeis vaiko interesus, nes praras nuolatinio bendravimo galimybę, įgytų žinių įtvirtinimą ir atnaujinimą.

Šalies argumentai

Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai priteisė žyminio mokesčio dalį nuo ieškovės atsisakytų ieškinio reikalavimų priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat nevertino, kad ieškiniu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o teismas priėmė sprendimą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašė priteisti 2500 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, o teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, priteisė 1525 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas ne visiškai, bet dalinai, todėl negalėjo būti iš atsakovo priteisiamos visos atstovavimo išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad teismas priėmė sprendimą įvertinęs tinkamai visus pateiktus byloje įrodymus ir aplinkybes. Atsakovas dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir teismo posėdyje, turėjo galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba, kurios pats atsisakė, galėjo pateikti byloje priešieškinį bei reikšti prašymus išreikalauti jo manymu reikalingus dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu jokių prašymų nereiškė, priešieškinio nepateikė, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė objektyvios tėvų turtinės padėties, galimybės mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymą, maksimalios bendravimo su dukra tvarkos. Atsakovas darbo santykius nutraukė savo noru 2013-12-05, gyvena, kaip jis pats nurodo, iš santaupų arba pasiskolina iš draugų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui byloje nepateikė. Atsakovas važinėja prabangiu automobiliu, nuomoja Alytuje butą, leidžia laiką pramogaudamas, kas tik patvirtina, jog atsakovas turi pakankamas ne darbines pajamas, akivaizdžiai vengia turėti darbines pajamas, iš kurių būtų išskaitomas reikiamo dydžio dukrai išlaikymas. Atsakovas sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl dėl sveikatos būklės negalint dirbti pilnu pajėgumu ir gauti pakankamo pragyvenimui dydžio pajamas, jis turi galimybę prie nepilnametės dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Ieškovės materialinė padėtis yra nepakankama vienai išlaikyti nepilnametį vaiką bei rūpintis šeimos materialine gerove, gyvenamojo būsto būkle ir išlaikymu. Atsakovas teigia, jog pinigų pervedimas į jo atidarytą dukros vardu sąskaitą, kuria su kortele gali naudotis tik dukra, yra tinkamas išlaikymo teikimas. Atsakovas išgalvojo aplinkybę esą jis taip pasielgė, nes buvo blokuota sąskaita. Taip elgdamasis atsakovas siekia mažametę dukrą nuteikti prieš ieškovę, nes ieškovė jai neleidžia naudoti kenksmingus vaiko sveikatai produktus, kaip įvairius saldėsius, kramtomąją gumą, visokius gėrimus bei pirkti visiškai jai nereikalingus daiktus. Dukra, turėdama kortelę, visa tai perka ir aiškina, jog ieškovė neturi teisės jai drausti pirkti bei negaliu naudotis jos pinigais. Atsakovas itin pabrėžtinai daugiau laiko pradėjo bendrauti su dukra tik ieškovei pateikus teismui ieškinį, be to, bendrauja su dukra ne jis pats, o seneliai, kuriems jis dukrą nuveža paėmęs po pamokų ir palieka, o vakare parveža į namus. Dabartiniu metu tokio bendravimo su dukra atsakovas siekia tikslu sumažinti išlaikymo dydį, ko neslepia atsakovas savo apeliaciniame skunde. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, 1000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir nėra pagrindo šias išlaidas dar mažinti, nes advokatas teikė konsultacijas, padėjo išreikalauti dokumentus, surašė ieškinį, atstovavo interesus teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo

A. M. G. apeliacinį skundą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių, nesivadovavo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (LAT 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Analizuojant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, kad ieškovei R. G. nuosavybės teise priklauso 3102/4961 dalys 0,4961 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 2010-07-19 dovanojimo sutarties ir 2013-03-18 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu. R. G. nuosavybės teise priklauso 1,0366 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2010-07-19 dovanojimo sutarties bei 2013-03-18 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu. Taip pat R. G. priklauso 4165/66680 dalys 16,6700 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)., įgyto dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 171-180). I. R. G. gyvena jos motinai D. G. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad R. G. nustatytas darbingumo lygis penkiasdešimt penki proc. (b.l. 18). Ji dirba pagal verslo liudijimą kirpėja. Jos uždarbis 464 Lt kas mėnesį, nes dėl sveikatos būklės į dieną dirba tik po 4 valandas. Netekto darbingumo pensija 258 Lt, todėl jos mėnesio pajamos sudaro apie 722 litus (b.l. 19-24).

Atsakovas registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Po santuokos nutraukimo jam atiteks asmeninės nuosavybės teise garažo boksas. Jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Kitų išlaikytinių apart dukters B. atsakovas neturi. Nurodo, kad pragyvena iš skolintų pinigų, pats intensyviai ieško darbo.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), t.y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas , negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.

Ieškovės paskaičiavimu dukrai reikalingas išlaikymas kas mėnesį sudaro 1023 Lt. Į bylą pateikta B. G. išlaikymui per metus reikalingų lėšų pagrindimo lentelė (b.l. 14), kurioje nurodyta, kad vaistams, tyrimams, vitaminams, medicininėms paslaugoms, kelionei į gydymo įstaigas išleidžiama 700 litų, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad dukra B. turėtų specialiųjų poreikių ar ypatingų sveikatos problemų. Kūno priežiūros išlaidos - t.y. plaukų kirpimas, muilas šampūnas, kitos asmens higienos priemonės - nurodyta 300 litų. Kadangi pati ieškovė yra kirpėja, todėl laikytina, kad dukters plaukų kirpimui išlaidų nepatiria. Be to, skalbimo ir valymo priemonėms nurodyta, kad skiriama 300 litų, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 400 litų, kas poreikių lentelėje nebuvo detalizuota. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šias išvardintas išlaidas yra pagrindas mažinti ir konstatuoti, kad 900 litų išlaidos į mėnesį šalių nepilnametei dukrai B. G. gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiai specialiųjų sveikatos ar ugdymo poreikių, pripažintinos pagrįstomis, protingomis ir reikalingomis tokio amžiaus vaikui būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas atsakovas M. S. yra sveikas, darbingas, gali dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo t.y. 597,33 Lt, kas atitinka 173 eurus į mėnesį, o atsakovė atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir sveikatos būklę gali mažesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo t.y. 302,67 Lt, kas atitinka 87 eurus 66 centus. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dalyje keistinas, iš M. G. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai po 800 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį sumažinant iki 597,33 Lt, kas atitinka 173 eurus.

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukters B. G. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su motina R. G. bei nustatė M. G. bendravimo su dukra tokią tvarką: 1. Kas antrą savaitgalį tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžina motinai vaiką sekmadienį 15 valandą. 2. Vasarą tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, ją pasiimdamas, šį laiką iš anksto suderinęs su motina. 3. Tėvas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, suderina iš anksto su B. motina bendravimo laiką.

A. M. G. nesutinka su tokia bendravimo tvarka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad būtina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, padėtų išsaugoti dukros ir tėvo tarpusavio santykius, taip pat, kad dėl tėvų santuokinių ryšių nutrūkimo dukra nepatirtų streso dėl pasikeitusių bendravimo aplinkybių. Nurodo, kad jam, kaip nepilnametės dukters tėvui turi būti sudarytos maksimalios galimybės bendrauti su dukra.

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su dukra, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, keistina nustatant platesnę bendravimo tvarką, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė bendravimo savaitės darbo dienomis, švenčių dienomis, be to, vasaros atostogų metu nustatytas atsakovo bendravimas su dukra tik dvi savaites.

A. M. G. prašo nustatyti bendravimą su dukrą darbo dienomis – tris kartus per savaitę, pasiimant dukrą po pamokų iš mokyklos (atostogų metu – iš gyvenamosios vietos), grąžinant motinai iki 19 valandos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės nuomone, atsakovui bendrauti su dukra užtektų 1-2 kartus per savaitę ir pageidautų, kad mergaitė būtų grąžinama motinai iki 18 valandos, nes savaitės eigoje mergaitei reikia ruošti pamokas, ji namuose vakarieniauja, be to, reikia laiko iš vakaro pasiruošti mokyklai. Dėl bendravimo tėvo su dukra kas antrą savaitgalį šalys sutiko, tačiau ieškovės atstovė pageidavo, kad dukra būtų grąžinama motinai ne iki 17 valandos, bet iki 15 valandos dėl pasiruošimo mokyklai. A. M. G. su tuo sutiko. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė nustatyti, kad visas tėvo vasaros atostogas dukra praleidžia su tėvu, konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką suderina su motina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendravimą vasaros atostogų metu yra tikslinga nustatyti, jog tėvas vasaros atostogas su dukra praleidžia vieną mėnesį, konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką suderinant su motina. Ieškovės atstovė su tokiu bendravimu vasarą sutiko. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde prašomos nustatyti bendravimo tvarkos švenčių dienomis tarp šalių ginčo nekilo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš Manto G. R. G. 432 Lt žyminį mokestį, 1000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1432 Lt. Taip pat priteisė iš jo 288 Lt žyminį mokestį valstybei ir 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, iš viso 306 Lt.

A. M. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo žyminio mokesčio dalį nuo ieškovės atsisakytų ieškinio reikalavimų priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas taip pat nevertino, kad ieškiniu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o teismas priėmė sprendimą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovė prašė priteisti 2500 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį, o teismas priteisė 1525 Lt. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas ne visiškai, bet dalinai, todėl iš atsakovo negalėjo būti priteistos visos atstovavimo išlaidos. Prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje už pareikštus turtinius reikalavimus dėl 2500 Lt piniginės kompensacijos ir 10 000 neturtinės žalos priteisimo yra sumokėjusi 369 Lt žyminio mokesčio, bei 288 litus žyminio mokesčio už du neturtinius reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo, iš viso 657 Lt (b.l. 7,49-52). Kadangi ieškovė turtinio reikalavimo priteisti 10 000 litų žalos atlyginimo atsisakė, todėl ieškovei priteisti iš atsakovo 25 procentus žyminio mokesčio, kaip nurodyta teismo sprendime, nėra pagrindo. Kadangi teismo sprendimas keičiamas sumažinant priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį iki 597 litų 33 centų, kas sudaro 173 eurus, todėl priteisiamas žyminis mokestis valstybei mažinamas iki 215 Lt, kas atitinkamai sudaro 62 eurus.

Ieškovės neturtiniai reikalavimai nutraukti santuoką ir nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku tenkinti iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei yra pagrindas priteisti 144 litus ir už iš dalies patenkintą turtinį reikalavimą priteisiant ieškovei 1525 piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį yra pagrindas ieškovei priteisti 45 litus sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 189 litus, kas atitinka 54 eurus 74 centus. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas ir ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl yra pagrindas sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistas 1000 litų atstovavimo išlaidas iki 700 litų, kas atitinka 202 eurus 73 centus.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas keičiamas sumažinant iš atsakovo M. G. priteistą išlaikymo dydį bei keičiama sprendimo dalis nustatant platesnę atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, taip pat teismo sprendimas keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Paduodant apeliacinį skundą apeliantas M. G. sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, skaičiuojamą nuo skundžiamos priteisto išlaikymo dydžio sumos. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 72 Lt žyminio mokesčio, skaičiuojamo nuo patenkinto turtinio reikalavimo dalies.

I. R. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje patyrė 700 litų išlaidų (b.l. 139, 141). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl yra pagrindas iš atsakovo M. G. priteisti ieškovei 350 litų turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti.

Iš M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) Alytuje priteistą išlaikymą dukrai B. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 800 Lt periodinėmis išmokomi per mėnesį nuo 2014-03-01 iki dukters pilnametystės sumažinti iki 173 eurų per mėnesį, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise naudosis motina R. G. a.k. (duomenys neskelbtini)

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta M. G. bendravimo su dukra B. G. tvarka pakeisti.

Nustatytos bendravimo tvarkos 1. dalį, kurioje nustatyta, kad kas antrą savaitgalį tėvas pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžina motinai sekmadienį 15 valandą, pakeisti ir išdėstyti taip:

Kas antrą savaitgalį tėvas M. G. pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį šalių sutartu laiku ir grąžina motinai R. G. sekmadienį iki 15 val.

Nustatytos bendravimo tvarkos 2. dalį, kurioje nustatyta, kad tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, ją pasiimdamas, šį laiką iš anksto suderinęs su motina, pakeisti ir išdėstyti taip:

Vasaros atostogų metu atsakovas M. G. turi teisę vieną mėnesį praleisti su dukra B. G., konkretų dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką prieš mėnesį suderinus su motina.

Nustatytos bendravimo tvarkos 3. dalį, kurioje nustatyta, kad tėvas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, suderina iš anksto su B. motina bendravimo laiką, pakeisti ir išdėstyti taip:

Dukters mokyklinių atostogų metu galioja nustatyta bendravimo tvarka, kuri gali būti keičiama atsižvelgiant į dukters poreikius, konkretų laiką suderinus su motina.

Bendravimo tvarką papildyti ir išdėstyti taip:

M. G. du kartus per savaitę t.y. pirmadienį ir ketvirtadienį pasiima dukrą B. G. po pamokų iš mokyklos (atostogų metu – iš gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku) ir grąžina motinai iki 18 val.

Kasmet Tėvo dieną ir kitą dieną po tėvo ir dukters gimimo dienos – (duomenys neskelbtini). dukra B. G. praleidžia su tėvu M. G. nuo 10 iki 19 valandos, pasiimdamas dukrą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina ją atgal. Jeigu (duomenys neskelbtini). yra savaitės darbo diena, M. G. pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos po pamokų ir grąžina motinai iki 19 val.

Kasmetinių švenčių metu tėvas M. G. bendrauja su dukra B. G.: lyginiais kalendoriniais metais - per Naujuosius metus, Jonines, Kalėdas, nelyginiais metais – Velykas, Mindaugo karūnavimo dieną, Žolinę.

Iš Manto G. R. G. priteistą 432 litų žyminį mokestį sumažinti iki 189 litų, kas atitinka 54 eurus 74 centus, priteistą 1000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 700 litų, kas atitinka 202 eurus 73 centus.

Priteistą iš M. G. 288 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 215 litų, kas atitinka 62 eurus.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ritos G. M. G. 72 litus, kas atitinka 20 eurų 85 centus sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti iš Manto G. R. G. 350 litų, kas atitinka 101 eurą 37 centus, turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė