- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-522-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-732/2016 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarei F. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo iš dalies ir termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas J. B. prašė atnaujinti terminą mirusio tėvo A. B. palikimui priimti, panaikinti iš dalies atsakovui R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mirusio tėvo A. B. turtą. Nurodė, kad jis yra mirusio A. B. sūnus, tačiau Lietuvoje negyveno, su tėvu palaikė ryšį, o atvykęs į Lietuvą, jį aplankydavo. Teigė, jog apie tėvo mirtį sužinojo tik atvykęs į Lietuvą 2015 m. liepos mėnesį. Atsisakant priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, įgaliotam asmeniui buvo nurodyta, jog praleistas įstatymo numatytas terminas pareiškimui paduoti, o jo įgaliotą asmenį Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarė informavo, kad paveldėjimo byla jau užbaigta ir paveldėjimo teisės liudijimas, į visą mirusiajam priklausiusį turtą, išduotas mirusiojo sūnui R. B.. Prašė teismą atnaujinti praleistą įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes nežinojo apie tėvo mirtį, todėl negalėjo savo teisių realizuoti, kol neatvyko į Lietuvą bei iš dalies panaikinti R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo A. B. turtą.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, kad dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių ieškovas negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o nežinojimą apie tėvo mirtį, esant užsienyje, nelaikė objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia ieškovui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Konstatavo, jog tai, kad atsakovas R. B. nepranešė ieškovui apie tėvo mirtį, neturi lemiamos reikšmės, o įstatymas neįpareigoja asmenis pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Teismas ieškovo elgesį vertino kaip nerūpestingą, jo teiginius dėl bendravimo su tėvu, rūpinimosi juo bei neturint patirties paveldėjimo santykiuose, laikė nepagrįstais. Darė išvadą, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis. Konstatavęs ieškovui J. B. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti, reikalavimą dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas išvadas darė iš esmės priešingas formuojamai teismų praktikai, nes analizavo ne jo galimybes ir/ar objektyvias priežastis kreiptis į notarą su pareiškimu, o galimybę sužinoti apie tėvo mirtį. Tvirtina, jog byloje neginčijamai nustatyta apie tėvo mirtį jam sužinojus 2015-07-22, praėjus keturiems mėnesiams po tėvo mirties, todėl praleistas terminas yra tik vienas mėnuo. Daro išvadą, kad bylos ginčo dalyku tapo ne jo elgesys po to, kai jis sužinojo apie palikimo atsiradimą, o elgesys iki palikėjo mirties, t. y. teismas vertino, kaip sūnus su tėvu bendravo/nebendravo. Teigia, jog skundžiamame sprendime jam perkeliama atsakomybė už tai, kad nežinojo apie tėvo mirtį, kai byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kas nors būtų apie tai jam pranešęs. Pažymi, kad, tėvams nutraukus santuoką, jie kartu negyveno, nei vienas iš sūnų kartu su tėvu taip pat negyveno, o su atsakovu tarpusavyje nebendravo ir vienas kito nepažinojo. Teigia, jog tėvas nevengė alkoholio ir būdavo sunku su juo susisiekti, todėl negalėjo kas kartą, A. B. neatsiliepus telefonu, manyti, kad jis gali būti miręs. Teigia neginčijamai byloje įrodžius, kad nuolat gyvena užsienyje, kad į Lietuvą atvyko po dviejų metų pertraukos, kad apie palikimo atsiradimą sužinojo 2015-07-22, t. y. vienu mėnesiu vėliau, nei įstatymas numato terminą kreiptis į notarą, ir iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų realizuoti savo, kaip įpėdinio teises. Nurodo, jog atsakovas nepaneigė jo aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, neįrodinėjo, kad jam galėjo būti žinoma apie palikimo atsiradimą anksčiau ar pan.. Teigia nebuvus pagrindo konstatuoti nesirūpinus savo teisėmis tinkamai, nes visus aktyvius veiksmus atliko nedelsiant, po to, kai sužinojo apie palikimo atsiradimą. Nurodo, kad nepagrįstai į sprendimą buvo įtraukti duomenys apie jo teistumą, nes tokio pobūdžio informacija nesusijusi su nagrinėjama byla ir kelia abejones dėl tokios informacijos surinkimo teisėtumo bei panaudojimo teismo sprendime. Tvirtina, jog terminą praleido dėl objektyvios priežasties ir todėl yra pakankamas pagrindas terminą atnaujinti, o jį atnaujinus, atsiranda pagrindas iš dalies panaikinti atsakovui R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į l/2 paveldėto turto dalį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo atmesti skundą. Nurodo, jog nėra pateikti objektyvūs įrodymai, kad ieškovas J. B. nuo 2013 m. nebuvo Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, jog ieškovo interesais sutartis su profesionaliu teisininku buvo sudaryta ir užklausimas notarų biurui pateiktas dar iki atvykstant A. B. pas notarą 2015-08-22 dieną. Be to, ieškinys teismui pateiktas praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui, nors ieškovo atstovė ir advokatė jo interesais veikė dar 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodo, jog ieškovas ydingai interpretuoja teisės normos, kuria vadovaujantis mėgina apginti savo tariamai pažeistas teises, turinį. Teigia, kad nei nežinojimas apie palikėjo mirtį, nei buvimas užsienyje nėra pripažįstamomis svarbiomis priežastimis termino palikimui priimti atnaujinimui, o jokių kitų aplinkybių, sutrukdžiusių priimti palikimą, ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, nenurodė. Pažymi, jog nebendravimas ar nesidomėjimas giminaičiais ne tik nepateisina termino priimti palikimą praleidimo, bet ir traktuojamas kaip nerūpestingas elgesys, kurio atitinkamas pasekmes ir privalo prisiimti potencialus įpėdinis. Tvirtina J. B. nepateikus jokių svarių, objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kurie atitiktų ir būtų pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, todėl praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimą pasibaigė. Sutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo nerūpestingo elgesio.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad šalys yra A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 9-10, 19-27). Pareiškimą dėl palikimo priėmimo savalaikiai notarui pateikė atsakovas R. B. ir 2015-08-12 jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusiojo turtą. Ieškovas J. B. nurodo, jog apie tėvo mirtį sužinojo tik 2015 m. liepos mėnesį, atvykęs į Lietuvą. Teigia, jog tėvams išsiskyrus, su tėvu buvo palaikomas ryšys, tačiau apie jo mirtį nebuvo pranešta. Nurodo, jog terminas priimti palikimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kas pripažintina pagrindu atnaujinti arba pratęsti terminą palikimui priimti po tėvo mirties bei iš dalies panaikinti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais - pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.). Be to, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas J. B. apie tėvo A. B. mirtį sužinojo 2015-07-22, grįžęs iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir nuvykęs į tėvo gyvenamąją vietą (b. l. 90-91). 2016-01-18 teismo posėdžio metu, duodamas parodymus, J. B. nurodė, jog apie tėvo mirtį jam pranešė tėvo kaimynai. Liudytoja I. G., teismui nurodė, jog apie patėvio A. B. mirtį sužinojo tik iš J. B. (b. l. 90-91). J. B. teigia, kad nuo 2013 metų negyvena Lietuvoje. Byloje pateiktos J. B. banko sąskaitos išrašų kopijos vienareikšmiškai negali patvirtinti ieškovui Jungtinėje Karalystėje nepertraukiamai gyvenant nuo 2013 metų, tačiau minėti bankų dokumentai, kitų Jungtinės Karalystės institucijų pranešimų kopijos bei dokumentai, susiję su įsidarbinimu neginčijamai patvirtina, jog nuo 2015 m. balandžio mėn. J. B. gyvena šioje šalyje (CPK 12 str., 178 str.; b. l. 62-84). Tai, kad J. B. iki tėvo mirties gyveno užsienyje pirmosios instancijos teismui nurodė ir liudytojos I. G., V. V., todėl neatmestina, jog ieškovas J. B., jo artimieji, galimai nežinojo apie A. B. mirtį ir apeliantui apie tai savalaikiai nebuvo pranešta (b. l. 90-91). Iš šalių procesinių dokumentų bei parodymų matyti, kad tiek apeliantas, tiek ir atsakovas R. B. su tėvu bendravo retai, to priežastimi įvardindami netinkamą tėvo gyvenimo būdą. Apeliantas neneigė žinojęs apie sunkią tėvo sveikatos būklę, tačiau neprisiskambinęs jam prieš pusmetį iki tėvo mirties ir manydamas pastarajam esant ligoninėje, nesiėmė veiksmų pasidomėti tėvo sveikata, jo būsena. Įvertintina ir tai, jog apelianto teigimu, jo motina A. B. palaikė ryšius su buvusiu sutuoktiniu A. B., tačiau, duomenų, kad jis būtų prašęs motinos pasidomėti tėvo sveikatos būkle, nenustatyta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks apelianto J. B. elgesys nelaikytinas rūpestingu, o tėvo netinkamas gyvenimo būdas, turėjęs įtakos bendravimui, negali būti pasiteisinimu nesidomėti tėvu, su juo nesusisiekus. Apeliantas teigia, jog apie tėvo mirtį jam galėjo pranešti atsakovas R. B., naudojantis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau šiuo atveju, A. B. palikimo įpėdiniai yra artimi giminaičiai - broliai, todėl kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas. Byloje nepaneigta, kad atsakovui R. B. buvo žinoma apie brolį J. B., ką patvirtino liudytoja I. G. (b. l. 90-91). Liudytojos I. G., V. V. pirmosios instancijos teismui nurodė, jog apeliantui 2015-07-22 sužinojus apie tėvo mirtį, jis ėmėsi aktyvių veiksmų tvarkant paveldėjimo reikalus. Bylos duomenys patvirtina, kad, Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarei atostogaujant, 2015-07-28 J. B. suteikė įgaliojimus savo motinai A. B. jo vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po A. B. mirties, nes pats išvyko į užsienį (b. l. 12-15). Byloje nustatyta, kad 2015-08-17 J. B. atstovė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate A. Meškaite dėl konsultacijos palikimo priėmimo klausimais, pareiškimo teismui parengimo bei J. B. atstovavimo teisme (b. l. 6-7). Aplinkybių, paneigiančių aukščiau paminėtas, nenustatyta, o tai, kad ieškinys, kurį pasirašė atstovė, teismui paduotas tik 2015-10-12, negali paneigti aktyvių paties J. B. veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę priimti palikimą, sužinojus apie tėvo mirtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovas gyveno užsienyje, palikimo priėmimo terminas praleistas neilgą laiko tarpą ir į tai, jog abi šalys su tėvu bendravo minimaliai, daro išvadą esant pagrindui pripažinti, jog terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir šio termino atnaujinimas atitiktų teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 5.57 str.; CPK 185 str.). Darant minėtą išvadą įvertintina ir tai, jog paveldimu A. B. turtu nė viena iš šalių nesinaudojo, esminių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atsakovas R. B. nenurodė, o tai, jog jis patyrė išlaidų, susijusių su paveldėjimo tvarkymu, nesuteikia privilegijuoto statuso. Be to, byloje nenustatyta, kad atnaujinus J. B. palikimo priėmimo terminą, iš esmės nukentėtų R. B. interesai (CPK 12 str., 178 str.).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-08-12 Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarė išdavė R. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą mirusiojo A. B. turtui paveldėti. Kadangi įpėdiniui, savalaikiai priėmusiam palikimą išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, J. B. atnaujinus terminą palikimui priimti, minėtas paveldėjimo liudijimas iš dalies naikintinas (CK 5.50 str., 5.66 str.).
Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, dėl ko yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują ir ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo R. B. priteistinos ieškovo patirtos 191 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (41 Eur žyminis mokestis bei 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, viso 232 Eur bylinėjimosi išlaidų bei išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str. 1 d., 98 str., b. l. 1; 5, 85, 108).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Atnaujinti J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam mirus jo tėvui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti 2015 m. rugpjūčio 12 d. R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų dalis dėl ½ dalies 0,1700 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (su skysto kuro rezervuaru; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonės VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), markė –MAZ 81144, 1991 m.; piniginio indėlio su palūkanomis ir kompensacijomis, esančio AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei dėl ¼ dalies ūkinio pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Priteisti iš R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 232 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,52 Eur (šešis eurus 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.