Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. Č. (toliau – S. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Č. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme ir S. Č. paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir S. Č., pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gegužės 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. Č. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Č. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo S. Č. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 69 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl būtina įvertinti ir S. Č. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

7. Įvertinus S. Č. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. Č. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba Ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbiniu darbininku, skatintas tris kartus, priteistą civilinį ieškinį pagal galimybes dengia, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę S. Č. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. Č. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra sumažėjusi ir atitinka 69 balus (vidutinė rizikos grupė), tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 47 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo S. Č. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

9. Nors S. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnis teistumas, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti bei gyvenimo stilius ir draugai, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis šis teistumas S. Č. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas, jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Analizuojamu atveju subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą ir jos kontekste sprendžiant S. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdė pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (išvyko į užsienio valstybę), dėl ko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis negeba, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, S. Č. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia S. Č. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šių duomenų kontekste, pažymėtina, kad S. Č. padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis, užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, pataisos įstaigoje nuteistasis nelankė, nors ir pats teigia, kad greitai supyksta, gali būti nesunkiai išprovokuotas, linkęs spręsti konfliktus panaudojant fizinę jėgą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes. Taip pat skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo (nesunkaus kūno sužalojimo) neigia, mano, jog yra nuteistas nekaltai ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Nors nuteistasis nurodo, kad žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį linkęs sumenkinti, teigia, kad būdamas laisvėje, alkoholį vartojo retai, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau S. Č. nemato būtinybės lankyti anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimus, jaučia galįs alkoholio vartojimą kontroliuoti, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu S. Č. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir S. Č. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, S. Č. yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir buvo baustas drausmine nuobauda. Nors ši nuobauda, kaip savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, šiuo metu negalioja, tačiau vien jos paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

12. Abejonių tinkamu A. Č. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, išsilavinimas bei menka darbinė patirtis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, neturi specialybės, laisvėje jo paties teigimu dirbo statybos darbus, pataisos namuose nesistengė mokytis ar įgyti specialybės, kas įvertinus pataisos namuose jo vardu gautų vykdomųjų raštų sumą (5583,53 eurai, iš kurių padengta tik 538,76 eurai), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistasis dirba, iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra dengiami jo finansiniai įsiskolinimai, tačiau net ir būnant pataisos namuose, kur būtiniausi nuteistųjų poreikiai yra tenkinami pataisos namų lėšomis, iš darbo gaunamo užmokesčio S. Č. pragyvenimui nepakanka, dėl ko, jam finansiškai padeda artimieji, kas neabejotinai patvirtina ir tam tikrą finansinį nuteistojo neišprusimą, kuris neabejotinai gali sudaryti jam tam tikrus sunkumus laisvėje ir paskatinti jį nusikalsti.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. Č. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. Č. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.