Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

S. Č. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. laisvės apribojimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 5 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 30 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis S. Č. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, S. Č. nustatoma vidutinė – 69 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju S. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo teistas, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis vėl nusikalto, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdė pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (išvyko į užsienio valstybę), dėl ko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo S. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už stropų darbą, gerą elgesį ir dalyvavimą renginiuose paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas šiurkštų pažeidimą – turėjo tabako gaminių, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja (panaikinta prieš terminą 2019 m. gegužės 2 d.), tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms ir toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo (nesunkaus kūno sužalojimo) kaltę neigia, nurodo, jog yra nuteistas nekaltai ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistasis, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina; teigia, kad būdamas laisvėje, alkoholį vartojo retai, tačiau nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, lankyti AA nemato būtinybės, jaučia galįs alkoholio vartojimą kontroliuoti; jis pasitiki savo jėgomis, tačiau savęs vertinimas ne visuomet atitinka realią situaciją; yra iš esmės savimi patenkintas bei nenumato ką savyje norėtų pakeisti, yra gynybiškas; kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo; situacijos ir savęs analizė apysilpnė, yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; gana greitai supyksta, gali būti nesunkiai išprovokuotas, panaudoti fizinę jėgą sprendžiant konfliktus, tačiau šiuo metu nemano turintis kokių nors problemų, išskyrus kalinimo situaciją ir neanalizuoja priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti; ne visas socialines situacijas vertina tinkamai, yra pernelyg susikoncentravęs į save, jam trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu; suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 69 balai pagal „OASys, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 69 balų sudaro net 47 balus kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – ankstesnis teistumas; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis S. Č. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 91-102 taikyti nuteistajam S. Č. paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 91-102 taikyti nuteistajam S. Č. paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.