Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-875/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
1A-276-875/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Nijolė Matuzevičienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
R. S.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-875/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26172-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,nuteistojo R. S. (R. S.) gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirtas 60 parų areštas, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 14 d. 14.10 val. iki 2021 m. liepos 15 d. 10.15 val. (vieną parą), laikant, kad R. S. yra atlikęs vieną arešto parą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė. Areštą skirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką nutarta įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. S. nepriteistos.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 14 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kasininkės-pardavėjos V. J. akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai pagrobė vieną butelį 0,5 litro talpos trauktinės „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė – 10,99 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 10,99 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskirti viešuosius darbus arba baudą. Nori dalyvauti teismo posėdyje.

2.1. Nurodo, kad nors teismas ir taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau neįvertino to, kad jis turi priklausomybę alkoholiui. Jeigu būtų paskirta kitokia bausmė, būtų galėjęs įstoti į Užimtumo tarnybą, ieškotis darbo ir gydytis priklausomybę. Įkalinimo įstaiga žmogų tik sugadina, o nepataiso.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi – areštu ir prašo ją pakeisti kita švelnesne bausme.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta tinkamai.

7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog R. S. anksčiau teistas, dominuoja nusikaltimai svetimo turto nuosavybei (BK 178 straipsnio 1, 2 dalys), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau jau buvo taikytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamo poveikio R. S. nepadarė, kas rodo jo polinkį nusikalsti, daryti savanaudiškus turtinius nusikaltimus ir nekeisti savo gyvenimo būdo teisingo bei doro piliečio linkme. Taip pat, jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, dominuoja nusižengimai svetimo turto nuosavybei (ANK 108 straipsnio 1 dalis). Be to, nuteistasis nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad R. S. neturi pastovių lėšų pragyvenimui, jo daromi nusikaltimai yra sistemingai kartojami siekiant finansinės naudos. Aptartos aplinkybės, susijusios su R. S. ankstesniais teistumais ir baustumais rodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. R. S. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atlikdamas arešto bausmę, nuteistasis negalės gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, t. y., nuo priklausomybės alkoholiui, todėl nebus užtikrinta jo resocializacija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad norą kreiptis į gydymo įstaigą nuteistasis turėjo galimybę išreikšti ir iki šio nuosprendžio priėmimo, todėl tokį jo elgesį vertina ne kaip siekį sugrįžti į visuomeninį gyvenimą, bet kaip spekuliatyvias pastangas sušvelninti savo atsakomybę. Laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam atliekant bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos.

11. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, R. S. paskirta arešto bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl proceso išlaidų.

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nuteistajam R. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 71,67 Eur išlaidų.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, į nuteistojo amžių ir tai, kad jis yra darbingas, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš R. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. S. valstybės naudai 71,67 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisNijolė MatuzevičienėLaisvydas Zederštremas