- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1279-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10596-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal E. S. ieškinį atsakovei J. S., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo nutraukti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo (duomenys neskelbtini)) su atsakove J. S.; po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos sudarymo šalių turėtas pavardes S., L., taip pat prašė jo nurodomu būdu padalyti ginčo šalių turimas prievoles ir nustatyti jų vykdymo tvarką. Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad nėra vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, ir panaikinti E. S. gimimo įraše (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, žinias apie tėvą E. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo E. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo paliktas nenagrinėtu.
3. Teismas vertindamas ieškovo nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis (mažo vaiko turėjimas ir teismo paskirti apribojimai) pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis vienas prižiūri mažą vaiką ir dėl to negali atvykti į teismą.
4. Teismas nurodė, jog teismo posėdis paskirtas 9.30 val. ir dėl to kito teismo paskirti įpareigojimai būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. netrukdė ieškovui atvykti į teismo posėdį.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, pateikęs ieškinį, visai nesidomėjo bylos eiga, pakeitė gyvenamąją vietą ir apie tai nepranešė bylą nagrinėjančiam teismui.
6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, ieškovo ankstesnį procesinį elgesį, sprendė, kad ieškovo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis atidėti teismo posėdį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas E. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį; skirti teismo posėdį po pietų; atidėti teismo posėdį, kad būtų spėta pratęsti atstovavimo sutartį su advokate. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. 2019 m. gegužės 6 d. teismui išsiųstas prašymas, kuriame teismas informuotas apie tai, kad apeliantas negalės dalyvauti 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, ir prašoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
7.2. Apeliantas Vilniaus probacijos tarnybos įpareigojimu nuo 22.00 iki 6.00 val. privalo būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas apie tai informuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad autobusas maršrutu Vilnius–Klaipėda iki Klaipėdos važiuoja 5 valandas, todėl laiku atvykti į teismo posėdį būtų sunku.
7.3. Teismas žinojo apie apelianto pasikeitusią nuolatinę gyvenamąją vietą, apie tai teismas informuotas telefonu, ir tai patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), įteikta skundžiama nutartis.
7.4. Nesutiktina su teismo argumentu, jog apeliantas nesidomėjo bylos eiga. Apeliantas skambino į teismą, teiravosi dėl posėdžio, pranešė, kad negalės jame dalyvauti. Apie bylos eigą taip pat teiravosi savo atstovės šioje byloje, tačiau pasibaigus atstovavimo sutarčiai ji apeliantui šioje byloje nebeatstovauja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nutarė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
11. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
14. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis). CPK 246 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos iš jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
15. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju arba jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovo ankstesnį procesinį elgesį (nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir nesidomėjimas bylos eiga), daroma išvada, kad ieškovo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis atidėti teismo posėdį.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei J. S., tretieji asmenys E. S., VĮ VSDFV Panevėžio skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo. Minėta nutartimi atsakovei paskirta 150,00 Eur bauda. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta dėl to, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovei neįteikti. Kitu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų atsakovei taip pat nepavyko įteikti. VSDFV duomenimis nustatyta, kad J. S. niekur nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad buvo imtasi visų priemonių atsakovei surasti, tačiau to padaryti nepavyko, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės paieška, nutartį pavesta vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Civilinė byla atsakovės paieškos vykdymo laikotarpiui sustabdyta. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi teismas sprendė, jog išnykus aplinkybėms, dėl kurių bylos nagrinėjimas sustabdytas, byla atnaujintina (CPK 167 straipsnis).
18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarta skirti teismo posėdį 2019 m. gegužės 15 d. 9.30 val.; išaiškinti šalims, kad jos turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, ir pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai rengiantis bylą nagrinėti teisme; apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims teismo šaukimais. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodytos ir neatvykimo į teismo posėdį pasekmės: jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą; jeigu į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta atsakovas, kuriam yra tinkamai pranešta, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylą informuota policijos pareigūnų (paskelbus atsakovės paiešką). Policijos pareigūnams pateikė paaiškinimą, kuriame įsipareigojo atvykti į teismą (b. t. I; b. l. 109–101). 2019 m. gegužės 7 d. teisme gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi turi 7 mėnesių vaiką, be to, kitas teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo ieškovą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., todėl nespės iš Vilniaus atvykti į Klaipėdą (b. t. I; b. l. 134). Byloje nustatyta, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. t. I; b. l. 144). Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovui ir atsakovei.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, jog į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei atsakovas, kuriems apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tai, jog atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pripažįsta, kad atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus darytina išvada, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas teisingu ir protingu.
21. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
22. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas ar jos atstovė proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą, kuriame, kaip jau ankščiau nustatyta, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (kadangi turi 7 mėnesių vaiką, be to, kitas teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo ieškovą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.), todėl jo suinteresuotumas greitesniu bylos išnagrinėjimu yra akivaizdus, o teigti, kad ieškovas, pateikęs ieškinį, visai nesidomėjo bylos eiga, šiuo atveju nėra pagrindo.
23. CPK 2 straipsnis numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
24. Pažymėtina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, be to, proceso dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, – išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai ir kt. Todėl užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.
26. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Šie motyvai yra pakankami skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako. Konstatavus, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nebuvo pagrįstas, skundžiama nutartis panaikinama ir bylą perduodama toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.