- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-529-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO uždarajai akcinei bendrovei, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO uždarajai akcinei bendrovei
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės E. M. ir atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-599-273/2015 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO uždarajai akcinei bendrovei dėl įsakymo panaikinimo, susitarimo procedūros grafiko pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei E. M. dėl sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO uždarajai akcinei bendrovei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. daliniu sprendimu nusprendė:
Pripažinti teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) E. M. nuosavybės teise valdomą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));Leisti ieškovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą;Leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti;Ieškovės E. M. ieškinį atmesti.
Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas šis klausimas.
Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. prašė nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimamo atsakovei E. M. nuosavybės teisėmis priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 1 927 000 Lt; nustatyti, kad dėl E. M. nuosavybės teisėmis priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams susiję nuostoliai, neskaitant atlyginimo dydžio už patį žemės sklypą, yra 493 262 Lt ( t.1, b. l. 66-69, t. 11, b. l. 27-31).
Atsiliepime ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. nurodė, kad žemės sklypas visuomenės poreikiams buvo paimtas remiantis įsakymu paimti žemės sklypą, kuris buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 9 d., o VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo vertinimo data yra 2011 m. sausio 25 d. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir į įsakymo paimti žemės sklypą priėmimo datą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje rinkos kaina už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą turi būti nustatyta 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas abejoti VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitos objektyvumu, nepriklausomumu ir teisingumu, kadangi VĮ Valstybės žemės fondą, Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės ryšiai. Dėl šių priežasčių kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar VĮ Valstybės žemės fondo ataskaita atspindi tikrąją žemės sklypo rinkos vertę. VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitoje nėra pateikta jokių duomenų apie jos patirtus nuostolius, nors įstatymas griežtai nustato, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams turi būti atlyginama ne tik žemės sklypo rinkos vertė, bet ir visi su žemės sklypo paėmimu susiję nuostoliai. Turto vertintojas VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitoje remiasi vertinamo turto rinkos apžvalga, tačiau jo pateikiami argumentai yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti jokiais šaltiniais ir įrodymais. VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitoje nėra pateikiama jokių kriterijų, kaip vertintojas nustatė, kokie sandoriai yra su nepagrįstai maža kaina ir kokia kaina yra atitinkamai nepagrįstai didelė.
Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. pažymėjo, kad turto vertintojas galėjo nepagrįstai iškreipti žemės sklypo vertę iš lyginamųjų sandorių pašalindamas sandorius be jokių konkrečių kriterijų, o vadovaudamasis tik savo subjektyvia nuomone, VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitos turinys yra prieštaringas. Pagrįstų abejonių kelia ir VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitoje taikomi pataisos koeficientai. VĮ Valstybės žemės fondo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė neatitinka rinkos vertės, todėl nagrinėjamoje byloje šia ataskaita nėra pagrindo vadovautis. E. M. užsakymu buvo atlikta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo vertinimo ataskaita Nr. 1309/04, kurią atliko UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“. Vertinimo ataskaita parengta taikant lyginamosios vertės metodą, kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Lyginamieji objektai buvo parinkti tinkamai atsižvelgiant į lokalizacijos vietą, paskirtį, našumo balą bei finansavimo sąlygas. Vertinimo ataskaitoje yra objektyviai įvertintos visos žemės sklypo savybės, kurios gali turėti įtakos rinkos vertei. Turto vertintojas tinkamai nustatė, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl rinkos kaina vadovaujantis šioje byloje taikytina žemės įstatymo redakcija buvo nustatyta tinkamai. Vertinimo ataskaitoje buvo įvertinta aplinkybė, kad žemės sklypas yra geroje vietoje: netoli Kauno oro uosto, magistralinių kelių, yra puikus privažiavimas prie žemės sklypo. Vertinimo ataskaitoje pateikiant žemės sklypo vertę atsižvelgta į visas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Vertinimo ataskaita parengta nepriklausomo turto vertintojo, kuris su ieškove neturi turtinių ar giminystės ryšių, nepriklauso nuo komercinių ar asmeninių suvaržymų. Vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo kaina – 1 927 000 Lt – geriausiai atspindi rinkos vertę. Atsakovė dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams patyrė papildomus nuostolius. Viešojo administravimo subjektams neteisėtai atsisakius ieškovei perduoti detaliojo teritorijų planavimo ir organizatoriaus teises ir pareigas buvo patirti nuostoliai, kadangi buvo apribotos ieškovės teisės laisvai disponuoti jai nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypu.
Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M., prašydama priteisti patirtus nuostolius, prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, kurioje vadovaujantis ir taikant pagal analogiją CK 6.210 straipsnio 1 dalį patirtų nuostolių suma buvo paskaičiuota kaip 5 procentų metinės palūkanos ilgą laiką negavus už paimtą žemė sklypą priklausančios piniginės kompensacijos. Taip pat prašė vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-15-196/2015 ir priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašė nustatyti, kad atsakovei E. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dydis yra 1 127 300 Lt (t.1, b. l. 3-10).
Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės priešieškinį (t.1, b. l. 61-64) prašė priešieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad nustatytas atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą yra teisingas ir atspindi paimamos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę, todėl turėtų būti būtent tokio dydžio, t.y. 1 127 300 Lt atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė nustatyti, kad atlyginimo E. M. už paimtą visuomenės poreikiams 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esatį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su medynų verte dydis yra 377 011,12 Eur, nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su E. M. atsiskaito 50 522,47 Eur pinigine kompensacija, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (377 011,12 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. 767,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo ir priteisimo, nustatė, kad į bylą yra pateikta VĮ Valstybės žemės fondo parengtos 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos kopija (žemės sklypo vertė nustatyta 2011 m. sausio 25 d., vertintojas J. L., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000 134, išduotas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2000 m. kovo 22 d.), pagal kurią žemės sklypo rinkos vertė yra 1 127 300 Lt ( t. 1, b. l. 30-44). E. M. į bylą pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ parengtą 8,0522 ha žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią vertės nustatymo dieną (2013 m. rugpjūčio 9 d.), žemės sklypo rinkos vertė yra 1 927 000 Lt (t. 2, b. l. 23-50).
Teismo vertinimu, jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Teismas pažymėjo, kad tik viena išvada yra gauta CPK nustatyta tvarka, t.y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė G. B.. Teismas sprendė, jog nekyla abejonių dėl ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo.
Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė tikslu nustatyti žemės sklypo vertę. Ekspertizę buvo pavesta atlikti teismo ekspertui G. B. (2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą Nr. IR-169“). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. E14-09(33) nurodoma, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – 8,0522 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ir kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2013 m. rugpjūčio 9 d.), yra: 1 301 744, tame tarpe: sklypo rinkos vertė 1 301 000 Lt, sklype esančių medynų vertė – 744 Lt. Ekspertizės akte nurodoma, kad vertinamas visuomenės poreikiams paimamas žemės ūkio paskirties sklypas yra šalia Kauno oro uosto, pagal VĮ Registrų centro verčių žemėlapį priskiriamas 16.10 zonai. Vertinamas sklypas patenka į Kauno Laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Pagal bendrąjį planą, šalia sklypo numatytas tiesti kelias bei standartinio geležinkelio atšakos. Taip pat netoliese numatoma nutiesti europinio geležinkelio vėžes bei kelią, sujungsiantį Palemoną su Karmėlava. Apžiūros dieną (2014 m. lapkričio 20 d.) aplinkui intensyviai vykdomi infrastruktūros darbai. Centrinėje sklypo dalyje yra miškas, kita sklypo dalis – žolė ir menkaverčiai krūmokšniai, ūkinė – komercinė veikla nevykdoma. Sklypo vertė nustatoma lyginamuoju metodu. Tam parinkti žemės ūkio paskirties lyginamieji, esantys toje pačioje zonoje sklypai, kurie buvo parduoti per paskutinius 36 mėnesius iki vertinimo datos, t.y. nuo 2010 m. lapkričio iki 2013 m. spalio mėnesio.
Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, pažymėjo, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtraukta sandoriai dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, atrinkti visi žemės ūkio paskirties ir toje pačioje teritorijoje. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.
Teismas nurodė, jog teismo posėdyje apklausta ekspertė G. B. papildomai paaiškino ekspertizės atlikimo aplinkybes ir patvirtino ekspertizės akto išvadas. Ekspertė paaiškino, kad lentelėje Nr. 4 yra nurodyta lyginamųjų sandorių atranka, buvo išnagrinėtos žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo kainos toje pačioje zonoje.
Teismas pagal bylos duomenis ir šalių paaiškinimus sprendė, jog ekspertizės išvada yra aiški, suprantama, nekelianti abejonių, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte atliktais skaičiavimais, tyrimu ir išvadomis. Taip pat yra pagrindas spręsti, kad teisingo atlyginimo už paimtą žemę dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams paėmimo momentu, šioje nagrinėjamojoje byloje 2013 m. rugpjūčio 9 d., kadangi priimant įsakymą dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymą, privalo nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).
Teismas pažymėjo, jog privaloma nustatyti, ar kompensacijos dydis atitinka rinkos kainas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą, sprendė, kad visuomenės poreikiams paimto 8,0522 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo 1 301 000 Lt, sklype esančių medynų vertė – 744 Lt, iš viso 1 301 744 Lt (377 011,12 Eur).
Teismas, nustatydamas išmokamos kompensacijos dydį, įvertino, kad E. M. po Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinio sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 28 d į E. M. sąskaitą pervedė 326 488,65 Eur, todėl konstatavo, kad yra pagrindas E. M. priteisti likusią jai priklausančią piniginės kompensacijos dalį - 50 522, 47 Eur.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, nustatė, kad E. M. reiškė reikalavimą priteisti papildomus nuostolius dėl jai nuosavybės teise priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo paėmimo. E. M. pateikė į bylą įrodymą, UAB Turto ir verslo tyrimo centro nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo bei nuostolių apskaičiavimo vertinimo ataskaitą Nr. 1404/01(11 tomo priedas), pagal kurią nuostoliai dėl apimamo visuomenės poreikiams nerealizuoto žemės sklypo panaudojimo, nustatyto kai gautino už žemės sklypą piniginio kapitalo, jį investuojant į Vyriausybės nerizikingus vertybinius popierius (ilgalaikes obligacijas ir iždo vekselius), panaudojimo apribojimo, negautinų palūkanų požiūriu, yra 49 2262 Lt.
Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto 8,0522 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. E14-09(33), kurią atliko teismo ekspertė G. B. nurodyta, kad dalis žemės sklypo yra apaugusi mišku, todėl ekspertė atliko šio sklypo miško medyno tūrio vertės apskaičiavimą ir nustatė, kad vertinamo miško (medynų) esančio sklypo dalyje vertė yra 744 Lt, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti E. M. 215,48 Eur (744 Lt) medynų vertės (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ši suma yra įskaičiuota į bendrą 377 011,12 Eur dydžio piniginę kompensaciją priklausančią E. M.. Teismas nurodė, jog Žemės įstatymas nenumato nuostolių dėl paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams, nerealizuoto žemės sklypo panaudojimo ir už jį negauto piniginio kapitalo ir jo neinvestavimo į Vyriausybės vertybinius popierius. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog UAB turto ir verslo tyrimo centro turto vertinimo ataskaitoje Nr. 1404/01 apskaičiuoti E. M. 492 262 Lt nuostoliai nelaikytini nuostoliais pagal Žemės įstatymą ir neturi būti atlyginami.
Teismas taip pat nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ buvo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams E. M. nuosavybės teise valdomą 8,0522 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. daliniu sprendimu minėtas direktoriaus įsakymas buvo pripažintas teisėtu ir leista Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taip pat buvo nuspręsta leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. E. M., nesutikdama su daliniu sprendimu padavė apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi E. M. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atnaujintas šios civilinės bylos Nr. 2-599-273/2015 nagrinėjimas. Iš mokėjimo pavedimo (t. 15, b. l. 26) matosi, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 28 d į E. M. sąskaitą pervedė 326 488,65 Eur pagal dalinį sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, jog nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo ar kad per šį laikotarpį piniginės lėšos nuvertėjo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo pagal analogiją taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir priteisti piniginę kompensaciją kaip nuostolius, skaičiuojamus kaip 5 procentų metines palūkanas negavus už paimamą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos.
Teismas sprendė, jog nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kadangi procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos kol nenustatyta prievolės apimtis ir dalis piniginės kompensacijos 2015 m. liepos 28 d. yra pervesta į E. M. sąskaitą, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, jog byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, už kurią po 2150 Lt sumokėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir E. M. (t. 12, b. l. 7, 17). E. M. 2015 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 145 Eur avansą už ekspertės iškvietimą į teismo posėdį (t. 15, b. l. 22). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis VŽF parengtomis žemės sklypų vertinimo ataskaitomis arba ekspertizės aktu, laikoma, kad teismo sprendimas yra priimtas Ūkio ministerijos naudai, todėl prašė priteisti iš E. M. 622,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už ekspertizės atlikimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nustatytas didesnis kompensacijos dydis, negu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, sprendė, jog iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. priteistinos 767,68 Eur išlaidos už ekspertizę.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir nustatyti, kad atlyginimo E. M. už paimtą visuomenės poreikiams 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su medynų vertė yra 558 097,78 Eur, skirtumas nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nustatyto atlyginimo yra 181 086,66 Eur, nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su E. M. atsiskaito 231 609,13 Eur pinigine kompensacija, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. naudai 97 781,79 Eur nuostolių, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 326 488,65 Eur nuo bylos iškėlimo dienos (2013 m. rugsėjo 17 d.) iki 2014 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymo dienos (2015 m. liepos 28 d.), priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (231 609,13 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2013 m. rugsėjo 17 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos, priteistinos už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, dydį nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės G. B. surašytu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E14-09(33), kadangi ekspertizė buvo atlikta klaidingai, nesivadovaujant žemės sklypo vertės nustatymui taikytinomis teisės aktų redakcijomis. Be to, minėtas aktas neatitinka teismų praktikoje suformuluotų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Atliekant ekspertizę privalėjo būti atsižvelgta į individualią žemės sklypo aplinkybę, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Kadangi to nebuvo padaryta, pirmosios instancijos priteista kompensacija už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams neatitinka tikrosios žemės sklypo vertės. Ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu taip pat ir dėl to, kad klausimas teismo ekspertei G. B. buvo suformuluotas netinkamai;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams de facto įvyko 2010 m. kovo 18 d., kai buvo priimtas įsakymas pradėti žemės sklypo paėmimą, nes ieškovė visiškai negalėjo disponuoti savo turtu, o dalis kompensacijos už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams įvyko tik 2015 m. liepos 28 d. Nuo faktinių nuosavybės teisės apribojimų iki kompensacijos išmokėjimo praėjo daugiau nei 5 metai, todėl pagal CK 6.210 straipsnio analogiją kaip nuostoliai turi būti priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Tais atvejais, kai teismas už žemės paėmimą visuomenės poreikiams nustato didesnę kompensaciją negu buvo siūloma atsakingos institucijos, kasacinio teismo laikoma, kad teismo procesas užsitęsė ne dėl žemės sklypo savininko, o atsakingos institucijos kaltės. Tokiais atvejais visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkui papildomai pagal CK 6.210 straipsnio analogiją priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos. Teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą turi būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014);Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo momento, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-15- 196/2015).
Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (377 011,12 Eur) priteisimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) E. M. nepriteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (377 011,12 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2.015 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl 767,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) E. M. 622,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) E. M. 413,20 Eur palūkanų ir 767,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vykdydamas neįsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-599-273/2015, į atsakovės E. M. banko sąskaitą pervedė 2015 m. gruodžio 3 d. mokėjimo dokumentu Nr. D15-1625, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, pažeidė CK bei teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatas bei suformuotų teismų praktiką. Teisės aktai nenustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniuose santykiuose iš žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos galėtą būti priteisiamos procesinės palūkanos. Be to, pirmosios instancijos teismas be jokio objektyvaus pagrindo ex officio sprendė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi būti skatinama kuo operatyviau įvykdyti sprendimą, jam net neįsiteisėjus;Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį terminą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija praleido sumokėti 377 011,12 Eur, be to, nuo šios sumos visiškai nepagrįstai priteisė procesines palūkanas;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas, kadangi sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai.
Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į E. M. apeliacinį skundą prašo E. M. apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kadangi teismo ekspertės G. B. parengto ekspertizės akto dėl žemės sklypo rinkos vertės ir kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių nustatymo išvados nekelia abejonių;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantės nurodytų 97 781,79 Eur dydžio nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams;Apeliantė E. M. nepagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas;
Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. atsiliepimu į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kaltės (dėl to, kad ji nepasiūlė tinkamo kompensacijos dydžio sutarčių projektais) reikėjo nustatinėti kompensacijos dydį teisme, todėl E. M. kaip silpnesnė šių santykių šalis negali nukentėti ir jai negali nebūti priteisiamos procesinės palūkanos už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo momento iki prievolės visiško įvykdymo;Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pozicija dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos, prieštarauja imperatyviai CK 6.37 straipsnio 2 daliai;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. priteisė procesines palūkanas;Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO UAB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantės E. M. apeliacinį skundą atmesti, apeliantės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti visa apimtimi. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantės E. M. nepagrįstai laiko ekspertizės aktą netinkamu;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo ar kad per šį laikotarpį piniginės lėšos nuvertėjo;Visiškai palaiko Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ir atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-599-273/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantės E. M. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, trečiasis asmuo KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO UAB prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos šalys ir byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, šalys ir byloje dalyvaujantys asmenys nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliantė E. M., nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos, priteistinos už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, dydį nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės G. B. klaidingai surašytu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E14-09(33), kadangi ekspertė vadovavosi netinkama Žemės įstatymo redakcija, į ekspertizės akte esantį lyginamųjų objektų sąrašą nebuvo įtraukti žemės sklypai, kurių žemės ūkio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti pakeista į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi skirdamas žemės sklypo rinkos vertės ir kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymo ekspertizę, netinkamai suformulavo ekspertei užduotą klausimą. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.
Pirmas, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbi aplinkybė, jog teismo ekspertė vadovavosi apeliantės nurodoma naujesne Žemės įstatymo 47 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2011 m. liepos 1 d., kadangi tiek senesnėje, tiek vėliau įsigaliojusioje šio įstatymo straipsnio redakcijoje buvo ta pati nuostata, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė yra nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis. Žemės sklypo rinkos vertė bet kokiu atveju pirmiausiai buvo nustatoma vadovaujantis ne Žemės įstatymo, o Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir jį įgyvendinančios Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir taikant skirtingą Žemės įstatymo straipsnio redakciją, žemės sklypo rinkos vertės nustatymui tai negalėjo padaryti jokios įtakos ir ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė bet kokiu atveju dėl to nebūtų pasikeitusi.
Antra, Žemės įstatymo 47 straipsnio (tiek iki 2011 m. liepos 1 d., tiek nuo 2011 m. liepos 1 d. galiojusių redakcijų) 1 dalyje yra nustatyta: „kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija“.
Dėl to darytina išvada, jog ekspertizės akte, priešingai nei teigia apeliantė, į lyginamųjų objektų sąrašą buvo visiškai pagrįstai įtraukti tik žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypai, kadangi nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareigos žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų vertę nustatyti, be kita ko, lyginant žemės sklypus, kurių žemės ūkio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti pakeista į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog ekspertizės akte visi 10 lygintų sklypų lygiai taip pat neturėjo ribojimo keisti žemės ūkio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į kitą naudojimo paskirtį, todėl laikytini nepagrįsti, neprieštaraujančiais ekspertizės aktui ir jo esmei apeliantės argumentai, jog atliekant teismo paskirtą ekspertizę privalėjo būti atsižvelgta į individualią žemės sklypo aplinkybę, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.
Trečia, CPK 213 straipsnis nustato, kad klausimus ekspertui galutinai nustato teismas savo nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei CPK, nei jokie kiti teisės aktai nenustato bylą nagrinėjančiam teismui pareigos teismo ekspertui užduoti identišką klausimą, kokį užduoti prašo ginčo šalys. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi byloje skirdamas ekspertizę, detaliai motyvavo, kodėl atmetė apeliantės nurodytas ekspertei užduotinų klausimų dalis. Tuo tarpu, apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrindė, kodėl jos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo teismo ekspertui užduotiną klausimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad teismo ekspertės G. B. parengto ekspertizės akto dėl žemės sklypo rinkos vertės ir kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių nustatymo išvados nekelia abejonių, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekspertizės aktu.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog apeliantė E. M., nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai nepriteisė apeliantei papildomų nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nurodo, kad iš esmės šie nuostoliai atsirado dėl nepagrįstai ilgo valstybės institucijų vilkinimo atsiskaityti ir sumokėti apeliantei kompensaciją ir dėl to apeliantei turėtų būti priteisti nuostoliai pagal CK 6.210 straipsnio analogiją už visą laikotarpį nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, t. y. nuo 2010 m. kovo 18 d.
Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės nurodomas motyvas neturi pagrindo, kadangi apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantei buvo uždrausta naudotis žemės sklypu pagal sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl institucijų nepagrįsto delsimo atsiskaityti su apeliante už paimamą žemės sklypą ir kad žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams de fakto įvyko 2010 m. kovo 18 d.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo priimtas sprendimas paimti žemės sklypą iš apeliantės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iki šios datos, tiek ir iki pat 2014 m. gegužės 19 d., kuomet buvo priimtas dalinis sprendimas 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą dėl žemės sklypo paėmimo pripažinti teisėtu (su vėliau sekusiais apeliaciniu ir kasaciniu procesu), su apeliante tarp šalių vyko ginčas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros teisėtumo, o ne dėl atlyginimo už paimamą sklypą dydžio nustatymo ir tik nuo 2015 m. spalio 12 d. (kuomet teismo posėdyje buvo iš esmės pradėtas nagrinėti šis ginčas) iki 2015 m. lapkričio 25 d. (kuomet buvo priimtas ginčijamas sprendimas) buvo nagrinėjamas klausimas dėl galutinio atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiskaitymas su apeliante už žemės sklypą neįvyko anksčiau ne dėl valstybės institucijų nesugebėjimo tinkamai organizuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o dėl apeliantės procesinių veiksmų, dėl kurių užsitęsė bylos nagrinėjimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnį pagal analogiją ir priteisti apeliantei nuostolius.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo, todėl pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės E. M. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo momento, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-15- 196/2015.
Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje byloje procesinės palūkanos buvo priteistos ne nuo bylos iškėlimo, bet nuo sprendimo priėmimo dienos, todėl remtis minėtos bylos precedentu šioje byloje nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog apeliantės inicijuotas ginčas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galutinai buvo baigtas 2015 m. liepos 10 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 metams po Kauno apskrities viršininko įsakymo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik pasibaigus šiam ginčui, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija įgijo pareigą vykdyti dalinį sprendimą ir jį įvykdė 2015 m. liepos 28 d. į apeliantės banko sąskaitą pervesdama 326 488,65 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, 326 488,65 Eur atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą buvo sumokėtas 2015 m. liepos 28 d. ne dėl atsakingų institucijų nenoro sumokėti šį atlyginimą, bet dėl užsitęsusio ginčo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros teisėtumo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesines palūkanas priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Apeliantė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, pažeidė CK bei teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatas bei suformuotų teismų praktiką.
Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju valstybei kyla pareiga per atsakingą instituciją sumokėti teisingą kompensaciją. Pareiga sumokėti teisingą kompensaciją kyla įstatymo pagrindu, o konkretus kompensacijos dydis nustatomas arba sutartimi, arba teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sutarčių projektais nepasiūlė E. M. tinkamos kompensacijos ir todėl prievolė atsirado ne sutarties, bet teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendimo priėmimas taip pat yra juridinis faktas, todėl jis pagal CK 6.210 straipsnį yra tinkamu pagrindu prievolei atsirasti.?
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus apeliantės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė procesines palūkanas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet nuo priėmimo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis momentas siejamas su bylos iškėlimo teisme diena ir ši norma yra imperatyvi.
Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstus apeliantės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas be jokio objektyvaus pagrindo ex officio sprendė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi būti skatinama kuo operatyviau įvykdyti sprendimą, jam net neįsiteisėjus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog procesinės palūkanos žemės paėmimo visuomenės poreikiams bylose yra priteisiamos kaip dalis teisingo atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014), todėl atskiro reikalavimo nagrinėjamoje byloje ieškovė neprivalo teikti, nes toks reikalavimas nepagrįstai iškreiptų Konstitucijoje įtvirtintą teisingo atlyginimo reikalavimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Apeliantės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas, kadangi sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis apeliantės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nurodytų argumentų nepripažįsta pagrįstais.
Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. 767,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 622,68 Eur išlaidų už 2014 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akto parengimą ir 145 Eur bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertės atvykimą į teismo posėdį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra išimtinai susijusios su reikalavimu dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo. Priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su reikalavimais, kurie buvo išspręsti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatytas didesnis kompensacijos dydis, negu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. priteistinos 767,68 Eur išlaidos už ekspertizę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.