Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. daliniu sprendimu nusprendė:

Pripažinti teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) E. M. nuosavybės teise valdomą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));Leisti ieškovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą;Leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti;Ieškovės E. M. ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė nustatyti, kad atlyginimo E. M. už paimtą visuomenės poreikiams 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esatį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su medynų verte dydis yra 377 011,12 Eur, nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su E. M. atsiskaito 50 522,47 Eur pinigine kompensacija, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (377 011,12 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. 767,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo ir priteisimo, nustatė, kad į bylą yra pateikta VĮ Valstybės žemės fondo parengtos 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos kopija (žemės sklypo vertė nustatyta 2011 m. sausio 25 d., vertintojas J. L., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000 134, išduotas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2000 m. kovo 22 d.), pagal kurią žemės sklypo rinkos vertė yra 1 127 300 Lt ( t. 1, b. l. 30-44). E. M. į bylą pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ parengtą 8,0522 ha žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią vertės nustatymo dieną (2013 m. rugpjūčio 9 d.), žemės sklypo rinkos vertė yra 1 927 000 Lt (t. 2, b. l. 23-50).

Teismo vertinimu, jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Teismas pažymėjo, kad tik viena išvada yra gauta CPK nustatyta tvarka, t.y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė G. B.. Teismas sprendė, jog nekyla abejonių dėl ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo.

Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė tikslu nustatyti žemės sklypo vertę. Ekspertizę buvo pavesta atlikti teismo ekspertui G. B. (2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą Nr. IR-169“). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. E14-09(33) nurodoma, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – 8,0522 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ir kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2013 m. rugpjūčio 9 d.), yra: 1 301 744, tame tarpe: sklypo rinkos vertė 1 301 000 Lt, sklype esančių medynų vertė – 744 Lt. Ekspertizės akte nurodoma, kad vertinamas visuomenės poreikiams paimamas žemės ūkio paskirties sklypas yra šalia Kauno oro uosto, pagal VĮ Registrų centro verčių žemėlapį priskiriamas 16.10 zonai. Vertinamas sklypas patenka į Kauno Laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Pagal bendrąjį planą, šalia sklypo numatytas tiesti kelias bei standartinio geležinkelio atšakos. Taip pat netoliese numatoma nutiesti europinio geležinkelio vėžes bei kelią, sujungsiantį Palemoną su Karmėlava. Apžiūros dieną (2014 m. lapkričio 20 d.) aplinkui intensyviai vykdomi infrastruktūros darbai. Centrinėje sklypo dalyje yra miškas, kita sklypo dalis – žolė ir menkaverčiai krūmokšniai, ūkinė – komercinė veikla nevykdoma. Sklypo vertė nustatoma lyginamuoju metodu. Tam parinkti žemės ūkio paskirties lyginamieji, esantys toje pačioje zonoje sklypai, kurie buvo parduoti per paskutinius 36 mėnesius iki vertinimo datos, t.y. nuo 2010 m. lapkričio iki 2013 m. spalio mėnesio.

Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, pažymėjo, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtraukta sandoriai dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, atrinkti visi žemės ūkio paskirties ir toje pačioje teritorijoje. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.

Teismas nurodė, jog teismo posėdyje apklausta ekspertė G. B. papildomai paaiškino ekspertizės atlikimo aplinkybes ir patvirtino ekspertizės akto išvadas. Ekspertė paaiškino, kad lentelėje Nr. 4 yra nurodyta lyginamųjų sandorių atranka, buvo išnagrinėtos žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo kainos toje pačioje zonoje.

Teismas pagal bylos duomenis ir šalių paaiškinimus sprendė, jog ekspertizės išvada yra aiški, suprantama, nekelianti abejonių, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte atliktais skaičiavimais, tyrimu ir išvadomis. Taip pat yra pagrindas spręsti, kad teisingo atlyginimo už paimtą žemę dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams paėmimo momentu, šioje nagrinėjamojoje byloje 2013 m. rugpjūčio 9 d., kadangi priimant įsakymą dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymą, privalo nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

Teismas pažymėjo, jog privaloma nustatyti, ar kompensacijos dydis atitinka rinkos kainas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą, sprendė, kad visuomenės poreikiams paimto 8,0522 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo 1 301 000 Lt, sklype esančių medynų vertė – 744 Lt, iš viso 1 301 744 Lt (377 011,12 Eur).

Teismas, nustatydamas išmokamos kompensacijos dydį, įvertino, kad E. M. po Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinio sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 28 d į E. M. sąskaitą pervedė 326 488,65 Eur, todėl konstatavo, kad yra pagrindas E. M. priteisti likusią jai priklausančią piniginės kompensacijos dalį - 50 522, 47 Eur.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, nustatė, kad E. M. reiškė reikalavimą priteisti papildomus nuostolius dėl jai nuosavybės teise priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo paėmimo. E. M. pateikė į bylą įrodymą, UAB Turto ir verslo tyrimo centro nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo bei nuostolių apskaičiavimo vertinimo ataskaitą Nr. 1404/01(11 tomo priedas), pagal kurią nuostoliai dėl apimamo visuomenės poreikiams nerealizuoto žemės sklypo panaudojimo, nustatyto kai gautino už žemės sklypą piniginio kapitalo, jį investuojant į Vyriausybės nerizikingus vertybinius popierius (ilgalaikes obligacijas ir iždo vekselius), panaudojimo apribojimo, negautinų palūkanų požiūriu, yra 49 2262 Lt.

Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto 8,0522 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. E14-09(33), kurią atliko teismo ekspertė G. B. nurodyta, kad dalis žemės sklypo yra apaugusi mišku, todėl ekspertė atliko šio sklypo miško medyno tūrio vertės apskaičiavimą ir nustatė, kad vertinamo miško (medynų) esančio sklypo dalyje vertė yra 744 Lt, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti E. M. 215,48 Eur (744 Lt) medynų vertės (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ši suma yra įskaičiuota į bendrą 377 011,12 Eur dydžio piniginę kompensaciją priklausančią E. M.. Teismas nurodė, jog Žemės įstatymas nenumato nuostolių dėl paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams, nerealizuoto žemės sklypo panaudojimo ir už jį negauto piniginio kapitalo ir jo neinvestavimo į Vyriausybės vertybinius popierius. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog UAB turto ir verslo tyrimo centro turto vertinimo ataskaitoje Nr. 1404/01 apskaičiuoti E. M. 492 262 Lt nuostoliai nelaikytini nuostoliais pagal Žemės įstatymą ir neturi būti atlyginami.

Teismas taip pat nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ buvo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams E. M. nuosavybės teise valdomą 8,0522 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. daliniu sprendimu minėtas direktoriaus įsakymas buvo pripažintas teisėtu ir leista Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taip pat buvo nuspręsta leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. E. M., nesutikdama su daliniu sprendimu padavė apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi E. M. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atnaujintas šios civilinės bylos Nr. 2-599-273/2015 nagrinėjimas. Iš mokėjimo pavedimo (t. 15, b. l. 26) matosi, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 28 d į E. M. sąskaitą pervedė 326 488,65 Eur pagal dalinį sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, jog nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo ar kad per šį laikotarpį piniginės lėšos nuvertėjo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo pagal analogiją taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir priteisti piniginę kompensaciją kaip nuostolius, skaičiuojamus kaip 5 procentų metines palūkanas negavus už paimamą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos.

Teismas sprendė, jog nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kadangi procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos kol nenustatyta prievolės apimtis ir dalis piniginės kompensacijos 2015 m. liepos 28 d. yra pervesta į E. M. sąskaitą, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, jog byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, už kurią po 2150 Lt sumokėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir E. M. (t. 12, b. l. 7, 17). E. M. 2015 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 145 Eur avansą už ekspertės iškvietimą į teismo posėdį (t. 15, b. l. 22). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis VŽF parengtomis žemės sklypų vertinimo ataskaitomis arba ekspertizės aktu, laikoma, kad teismo sprendimas yra priimtas Ūkio ministerijos naudai, todėl prašė priteisti iš E. M. 622,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už ekspertizės atlikimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nustatytas didesnis kompensacijos dydis, negu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, sprendė, jog iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. priteistinos 767,68 Eur išlaidos už ekspertizę.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir nustatyti, kad atlyginimo E. M. už paimtą visuomenės poreikiams 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su medynų vertė yra 558 097,78 Eur, skirtumas nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nustatyto atlyginimo yra 181 086,66 Eur, nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su E. M. atsiskaito 231 609,13 Eur pinigine kompensacija, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. naudai 97 781,79 Eur nuostolių, priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 326 488,65 Eur nuo bylos iškėlimo dienos (2013 m. rugsėjo 17 d.) iki 2014 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymo dienos (2015 m. liepos 28 d.), priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (231 609,13 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2013 m. rugsėjo 17 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos, priteistinos už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, dydį nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės G. B. surašytu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E14-09(33), kadangi ekspertizė buvo atlikta klaidingai, nesivadovaujant žemės sklypo vertės nustatymui taikytinomis teisės aktų redakcijomis. Be to, minėtas aktas neatitinka teismų praktikoje suformuluotų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Atliekant ekspertizę privalėjo būti atsižvelgta į individualią žemės sklypo aplinkybę, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Kadangi to nebuvo padaryta, pirmosios instancijos priteista kompensacija už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams neatitinka tikrosios žemės sklypo vertės. Ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu taip pat ir dėl to, kad klausimas teismo ekspertei G. B. buvo suformuluotas netinkamai;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams de facto įvyko 2010 m. kovo 18 d., kai buvo priimtas įsakymas pradėti žemės sklypo paėmimą, nes ieškovė visiškai negalėjo disponuoti savo turtu, o dalis kompensacijos už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams įvyko tik 2015 m. liepos 28 d. Nuo faktinių nuosavybės teisės apribojimų iki kompensacijos išmokėjimo praėjo daugiau nei 5 metai, todėl pagal CK 6.210 straipsnio analogiją kaip nuostoliai turi būti priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Tais atvejais, kai teismas už žemės paėmimą visuomenės poreikiams nustato didesnę kompensaciją negu buvo siūloma atsakingos institucijos, kasacinio teismo laikoma, kad teismo procesas užsitęsė ne dėl žemės sklypo savininko, o atsakingos institucijos kaltės. Tokiais atvejais visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkui papildomai pagal CK 6.210 straipsnio analogiją priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos. Teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą turi būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014);Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo momento, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-15- 196/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, pažeidė CK bei teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatas bei suformuotų teismų praktiką. Teisės aktai nenustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniuose santykiuose iš žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos galėtą būti priteisiamos procesinės palūkanos. Be to, pirmosios instancijos teismas be jokio objektyvaus pagrindo ex officio sprendė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi būti skatinama kuo operatyviau įvykdyti sprendimą, jam net neįsiteisėjus;Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį terminą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija praleido sumokėti 377 011,12 Eur, be to, nuo šios sumos visiškai nepagrįstai priteisė procesines palūkanas;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas, kadangi sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kadangi teismo ekspertės G. B. parengto ekspertizės akto dėl žemės sklypo rinkos vertės ir kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių nustatymo išvados nekelia abejonių;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantės nurodytų 97 781,79 Eur dydžio nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams;Apeliantė E. M. nepagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas;

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantės E. M. nepagrįstai laiko ekspertizės aktą netinkamu;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo ar kad per šį laikotarpį piniginės lėšos nuvertėjo;Visiškai palaiko Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju apeliantė E. M., nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos, priteistinos už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, dydį nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės G. B. klaidingai surašytu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E14-09(33), kadangi ekspertė vadovavosi netinkama Žemės įstatymo redakcija, į ekspertizės akte esantį lyginamųjų objektų sąrašą nebuvo įtraukti žemės sklypai, kurių žemės ūkio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti pakeista į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi skirdamas žemės sklypo rinkos vertės ir kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymo ekspertizę, netinkamai suformulavo ekspertei užduotą klausimą. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.