- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 2-599-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00837-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno LEZ valdymo UAB, Kauno, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės E. M. atstovui P. M., atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui P. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui advokatui L. M., atsakovo Kauno LEZ valdymo UAB atstovui advokatui A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį, atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl įsakymo panaikinimo, susitarimo procedūros grafiko pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei E. M., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. buvo priimtas dalinis sprendimas, kuriuo nuspręsta: 1. pripažinti teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje", kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) E. M. nuosavybės teise valdomą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Leisti ieškovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje" 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą;
3. Leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti;
Ieškovės E. M. ieškinį atmesti.
Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo, todėl šis klausimas sprendžiamas.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašė nustatyti, kad E. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje" paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dydis yra 1 127 300 Lt. (t.1, b.l. 3-10).
Šalies argumentai
E. M. prašė nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje" visuomenės poreikiams paimamo atsakovei E. M. nuosavybės teisėmis priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 1 927 000 Lt (vienas milijonas devyni šimtai dvidešimt septyni tūkstančiai litų); nustatyti, kad dėl ieškovei E. M. nuosavybės teisėmis priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams, susiję nuostoliai, neskaitant atlyginimo dydžio už patį žemės sklypą sudaro 493 262 Lt ( t.1, b.l. 66-69, t.11, b.l. 27-31).
Atsiliepimas
Atsiliepime E. M. nurodė, kad žemės sklypas visuomenės poreikiams buvo paimtas remiantis įsakymu paimti žemės sklypą, kuris buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 9 d., o VĮ Valstybės žemės fondo (toliau- VŽF) ataskaitoje nurodyta, kad Žemės sklypo vertinimo data yra 2011 m. sausio 25 d. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir į įsakymo paimti žemės sklypą priėmimo datą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje rinkos kaina už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą turi būti nustatyta 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas abejoti VŽF ataskaitos objektyvumu, nepriklausomumu ir teisingumu, kadangi VŽF, ieškovą ir Nacionalinę žemės tarnybą sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės ryšiai. Dėl šių priežasčių kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar VŽF ataskaita atspindi tikrąją žemės sklypo rinkos vertę. VŽF ataskaitoje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės patirtus nuostolius, nors įstatymas griežtai nustato, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams turi būti atlyginama ne tik žemės sklypo rinkos vertė, bet ir visi su žemės sklypo paėmimu susiję nuostoliai. Turto vertintojas VŽF ataskaitoje remiasi vertinamo turto rinkos apžvalga, tačiau jo pateikiami argumentai yra bendro pobūdžio ir nepagrįsti jokiais šaltiniais ir įrodymais. VŽF ataskaitoje nėra pateikiama jokių kriterijų, kaip vertintojas nustatė, kokie sandoriai yra su nepagrįstai maža kaina ir kokia kaina yra atitinkamai nepagrįstai didelė.
Turto vertintojas galėjo nepagrįstai iškreipti žemės sklypo vertę iš lyginamųjų sandorių pašalindamas sandorius be jokių konkrečių kriterijų, o vadovaudamasis tik savo subjektyvia nuomone, VŽF ataskaitos turinys yra prieštaringas. Pagrįstų abejonių kelia ir VŽF ataskaitoje taikomi pataisos koeficientai. VŽF ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė neatitinka rinkos vertės, todėl nagrinėjamoje byloje šia ataskaita nėra pagrindo vadovautis. Ieškovės užsakymu buvo atlikta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo vertinimo ataskaita Nr. 1309/04, kurią atliko UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“. Vertinimo ataskaita parengta taikant lyginamosios vertės metodą, kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Lyginamieji objektai buvo parinkti tinkamai atsižvelgiant į lokalizacijos vietą, paskirtį, našumo balą bei finansavimo sąlygas. Vertinimo ataskaitoje yra objektyviai įvertintos visos žemės sklypo savybės, kurios gali turėti įtakos rinkos vertei. Turto vertintojas tinkamai nustatė, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl rinkos kaina vadovaujantis šioje byloje taikytina žemės įstatymo redakcija buvo nustatyta tinkamai. Vertinimo ataskaitoje buvo įvertinta aplinkybė, kad žemės sklypas yra geroje vietoje: netoli Kauno oro uosto, magistralinių kelių, yra puikus privažiavimas prie Žemės sklypo. Vertinimo ataskaitoje pateikiant žemės sklypo vertę atsižvelgta į visas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Vertinimo ataskaita parengta nepriklausomo turto vertintojo, kuris su ieškove neturi turtinių ar giminystės ryšių, nepriklauso nuo komercinių ar asmeninių suvaržymų. Vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo kaina- 1 927 000 Lt - geriausiai atspindi rinkos vertę. Atsakovė dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams patyrė papildomus nuostolius. Viešojo administravimo subjektams neteisėtai atsisakius ieškovei perduoti detaliojo teritorijų planavimo ir organizatoriaus teises ir pareigas buvo patirti nuostoliai, kadangi buvo apribotos ieškovės teisės laisvai disponuoti jai nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypu.
Atsiliepimas
Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės priešieškinį (t.1, b. l. 61-64) prašo priešieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nustatytas atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą yra teisingas ir atspindi paimamos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę, todėl turėtų būti būtent tokio dydžio, t.y. 1 127 300 Lt atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės E. M. atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Kauno LEZ valdymo UAB atstovai nurodė, kad už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą E. M. atlyginimo dydis turėtų būti 1 301 744 Lt, kurį nustatė teismo ekspertė G. B. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu.
Dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo ir priteisimo
Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.
Į bylą yra pateikta VĮ Valstybės žemės fondo parengtos 8,0522 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos kopija ( žemės sklypo vertė nustatyta 2011 m. sausio 25 d., vertintojas J. L., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000 134, išduotas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2000 m. kovo 22 d.), pagal kurią žemės sklypo rinkos vertė sudaro 1 127 300 Lt ( t.1, b.l. 30-44). E. M. į bylą pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ parengtą 8,0522 ha žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią vertės nustatymo dieną (2013-08-09), žemės sklypo rinkos vertė 1 927 000 Lt (t. 2, b.l. 23-50).
Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad tik viena išvada yra gauta CPK nustatyta tvarka, t.y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė G. B.. Teismui nekyla abejonių dėl ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo.
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18d. nutartimi byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė tikslu nustatyti žemės sklypo vertę. Ekspertizę buvo pavesta atlikti teismo ekspertui G. B. (2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą Nr. IR-169“). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. E14-09(33) nurodoma, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – 8,0522 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė ir kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2013-08-09), sudaro : 1 301 744 (vienas milijonas trys šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt keturi litai), tame skaičiuje: sklypo rinkos vertė 1 301 000 (vienas milijonas trys šimtai vienas tūkstantis) litų; sklype esančių medynų vertė – 744 (septyni šimtai keturiasdešimt keturi) litai. Ekspertizės akte nurodoma, kad vertinamas visuomenės poreikiams paimamas žemės ūkio paskirties sklypas yra šalia Kauno oro uosto, pagal VĮ Registrų centro verčių žemėlapį priskiriamas 16.10 zonai. Vertinamas sklypas patenka į Kauno Laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Pagal bendrąjį planą, šalia sklypo numatytas tiesti kelias bei standartinio geležinkelio atšakos. Taip pat netoliese numatoma nutiesti europinio geležinkelio vėžes bei kelią, sujungsiantį Palemoną su Karmėlava. Apžiūros dieną (2014-11-20) aplinkui intensyviai vykdomi infrastruktūros darbai. Centrinėje sklypo dalyje yra miškas, kita sklypo dalis – žolė ir menkaverčiai krūmokšniai, ūkinė – komercinė veikla nevykdoma. Sklypo vertė nustatoma lyginamuoju metodu. Tam parinkti žemės ūkio paskirties lyginamieji, esantys toje pačioje zonoje sklypai, kurie buvo parduoti per paskutinius 36 mėnesius iki Vertinimo datos, t.y. nuo 2010 m. lapkričio iki 2013 m. spalio mėnesio.
Iš ekspertizės akto matosi, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtraukta sandoriai dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, atrinkti visi žemės ūkio paskirties ir toje pačioje teritorijoje.
Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Teismo posėdyje apklausta ekspertė G. B. papildomai paaiškino ekspertizės atlikimo aplinkybes ir patvirtino ekspertizės akto išvadas. Ekspertė paaiškino, kad lentelėje Nr. 4 yra nurodyta lyginamųjų sandorių atranka, buvo išnagrinėtos žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo kainos toje pačioje zonoje.
E. M. atstovas advokatas P. M. iškėlė klausimą, kad atliekant ekspertizę netinkamai buvo parinkti lyginamieji objektai. Dalis žemės sklypų patenka į LEZ teritoriją, todėl jie yra įtakojami Laisvosios ekonominės zonos. Lyginamieji objektai turėjo būti paimti ir iš kitų zonų. Kauno Laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovas advokatas K. pateikė į bylą valstybės įmonės Registrų centras 2015-10-26 raštą Nr. (1.140.)s-4939, kuriame nurodoma, kad 0,4512 ha ir 0,5929 ha žemės ūkio paskirties sklypai, adresu Sergeičikai I, Kauno r. sav., patenka į Kauno LEZ teritoriją. Kiti lyginamieji objektai yra toje pačioje verčių zonoje Nr. 16.10 kaip ir Kauno LEZ teritorija. (t. 15, b.l. 35-39). Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad lyginamieji objektai turėjo būti paimti iš kitų verčių zonų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad ekspertizės išvada yra aiški, suprantama, nekelianti abejonių, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte atliktais skaičiavimais, tyrimu ir išvadomis. Taip pat yra pagrindas spręsti, kad teisingo atlyginimo už paimtą žemę dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams paėmimo momentu, šioje nagrinėjamojoje byloje 2013 m. rugpjūčio 9 d. Tokią išvadą teismas motyvuoja tuo, kad priimant įsakymą dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymą, privalo nustatyti kompensacijos dydį. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012. Teismas turi nustatyti, ar kompensacijos dydis atitinka rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą, spręstina, kad visuomenės poreikiams paimto 8,0522 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo 1 301 000 (vienas milijonas trys šimtai vienas tūkstantis) litų, sklype esančių medynų vertė – 744 (septyni šimtai keturiasdešimt keturi) litai, iš viso 1 301 744 litai (377 011,12 Eur).
Nustatant išmokamos kompensacijos dydį įvertintina, kad E. M. po Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinio sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 28 d į E. M. sąskaitą pervedė 326 488,65 Eur , todėl spręstina, kad yra pagrindas E. M. priteisti likusią jai priklausančią piniginės kompensacijos dalį - 50 522, 47 Eur (penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt du eurus 47 centus).
Dėl nuostolių atlyginimo
E. M. reiškė reikalavimą priteisti papildomus nuostolius dėl jai nuosavybės teise priklausančio 8,0522 ha ploto žemės sklypo paėmimo. E. M. pateikė į bylą įrodymą, UAB turto ir verslo tyrimo centro nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo bei nuostolių apskaičiavimo vertinimo ataskaitą Nr. 1404/01(11 tomo priedas), pagal kurią nuostoliai dėl apimamo visuomenės poreikiams nerealizuoto žemės sklypo panaudojimo, nustatyto kai gautino už žemės sklypą piniginio kapitalo, jį investuojant į Vyriausybės nerizikingus vertybinius popierius (ilgalaikes obligacijas ir iždo vekselius), panaudojimo apribojimo, negautinų palūkanų požiūriu, yra 492262 litai. Taip pat nustatant patirtų nuostolių dydį ir juos priteisiant E. M. atstovas P. M. prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, kurioje vadovaujantis ir taikant pagal analogiją CK 6.210 straipsnio 1 dalį patirtų nuostolių suma buvo paskaičiuota kaip 5 procentų metinės palūkanos ilgą laiką negavus už paimtą žemė sklypą priklausančios piniginės kompensacijos. Taip pat prašo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-15-196/2015 ir priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos ūko ministerijos atstovas, Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ir Kauno LEZ UAB atstovas E. M. prašymą dėl nuostolių atlyginimo prašė netenkinti, nes pati E. M. inicijavo bylas, dėl kurių nagrinėjimo nebuvo galima operatyviai atsiskaityti už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama taikant Turo ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Nekilnojamojo turto 8,0522 ha žemės ūkio paskirties sklypo. Esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. E14-09(33), kurią atliko teismo ekspertė G. B. nurodyta, kad dalis žemės sklypo yra apaugusi mišku, todėl ekspertė atliko šio sklypo miško medyno tūrio vertės apskaičiavimą ir nustatė, kad vertinamo miško (medynų) esančio sklypo dalyje vertė yra 744 litai, todėl yra pagrindas priteisti E. M. 215,48 Eur (744 Lt) medynų vertės. Ši suma jau yra įskaičiuota į bendrą 377 011,12 Eur dydžio piniginę kompensaciją priklausančią E. M.. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nenumato nuostolių dėl paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams, nerealizuoto žemės sklypo panaudojimo ir už jį negauto piniginio kapitalo ir jo neinvestavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, todėl UAB turto ir verslo tyrimo centro turto vertinimo ataskaitoje Nr. 1404/01 apskaičiuoti E. M. 492 262 Lt nuostoliai nelaikytini nuostoliais pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir neturi būti atlyginami.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ buvo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams E. M. nuosavybės teise valdomą 8,0522 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. daliniu sprendimu minėtas direktoriaus įsakymas buvo pripažintas teisėtu ir leista Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iki ginčo su E. M. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ 2.1 punkte nurodytą 1 127 300 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į E. M. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei tokia sąskaita nežinoma – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taip pat buvo nuspręsta leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. E. M., nesutikdama su daliniu sprendimu padavė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi E. M. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atnaujintas šios civilinės bylos Nr. 2-599-273/2015 nagrinėjimas. Iš mokėjimo pavedimo (t.15, b.l. 26) matosi, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015 m. liepos 28 d į E. M. sąskaitą pervedė 326 488,65 Eur pagal dalinį sprendimą. Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad šioje nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad praėjo ilgas laiko tarpas tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo ar kad per šį laikotarpį piniginės lėšos nuvertėjo. Dėl to nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo pagal analogiją taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir priteisti piniginę kompensaciją kaip nuostolius, skaičiuojamus kaip 5 procentų metines palūkanas negavus už paimamą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos.
Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir priteisti mokėti penkių procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs procesinių palūkanų paskirtį – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kadangi procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos kol nenustatyta prievolės apimtis ir dalis piniginės kompensacijos 2015 m. liepos 28 d. yra pervesta į E. M. sąskaitą, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, už kurią po 2150 litų sumokėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir E. M. (t.12, b.l. 7, 17). Taip pat E. M. 2015-09-09 sumokėjo 145 Eur avansą už ekspertės iškvietimą į teismo posėdį (t. 15, b.l. 22). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad vadovaujantis VŽF parengtomis žemės sklypų vertinimo ataskaitomis arba ekspertizės aktu, laikoma, kad teismo sprendimas yra priimtas ūkio ministerijos naudai, todėl prašo priteisti iš E. M. 622,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už ekspertizės atlikimą. Kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, todėl ir išlaidos už ekspertizę priteistinos iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos E. M., iš viso -767,68 Eur.
Kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Nustatyti, kad atlyginimo E. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 8,0522 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su medynų verte dydis yra 377 011,12 Eur ( trys šimtai septyniasdešimt septyni tūkstančiai vienuolika eurų 12 centų).
Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j.a.k. 188621919) su E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 50 522,47 Eur (penkiasdešimt tūkstančių penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų 47 centų) pinigine kompensacija.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a.k. 188621919) E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (377 011,12 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j.a.k. 188621919) E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 767,68 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.