Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2A-2141/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2A-2141/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-01091-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
Skolininkas
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“
Kategorijos
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2141/2012Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01091-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 124.4; 125.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas skolininko Lietuvos ir Didžiosios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą ir atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“ pareiškimą, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“ prašymą skolininkui Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos Viktorija“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. gavo kreditoriaus UAB „Mega Property“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius nurodė, kad skolininkas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ (toliau tekste skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“) su juo neatsiskaitė pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį ir jos pagrindu išrašytą 2010 m. gruodžio 15 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Serija MEG Nr.10/12/15. Prašė teismo išieškoti iš skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ 290 400 Lt skolą, 12 951,84 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 303 351,84 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 758 Lt žyminio mokesčio kreditoriaus UAB „Mega Property“ naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu, visiškai patenkino kreditoriaus UAB „Mega Property“ reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. gavo skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. priimto teismo įsakymo, kuriuo buvo prašoma atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nurodant, jog jis buvo praleistas dėl bendrovės vadovės komandiruotės į užsienį. Nurodyta, kad kreditorius UAB „Mega Property“ netinkamai vykdė 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį, kadangi pavėluotai kreipėsi į komercinį banką dėl verslo projekto finansavimo, netinkamai bendradarbiavo su skolininku, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo. Pažymėta, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra surašytas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė patenkinti skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. gavo skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2013-479/2011, kurioje buvo priimtas 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas. Skolininkas prašė teismo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą, priimti naują sprendimą ir kreditoriaus UAB „Mega Property“ pareiškimą atmesti. Nurodė, kad skolininkas su kreditoriumi „Mega Property“ 2010 m. gegužės 11 d. sudarė pavedimo sutartį, kurioje susitarė, jog kreditoriui bus mokamas, taip vadinamas, „sėkmės mokestis“ – 3 proc. su PVM nuo skolininko gautos paskolos sumos. Skolininkas sudarė 2010 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį su UAB „Medicinos bankas“, tačiau 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimu Nr. 3363 bankas nutraukė šią sutartį.

Skolininkas remdamasis šiuo faktu nurodė, kad procesas atnaujintinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, nes teismui, priimant 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą, nebuvo žinoma, kad kreditorius UAB „Mega Property“ neįvykdė pagal 2011 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat teigė, kad procesas atnaujintinas ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kadangi buvo priteistas per didelis „sėkmės mokestis“, nes buvo vykdomi avansiniai mokėjimai, kurie teismui nebuvo žinomi, taip pat skolininkui nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, todėl jis neprivalėjo mokėti PVM nuo 3 proc. gautos paskolos sumos. Skolininkas pažymėjo, jog nėra praleistas terminas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes nėra praleistas vienerių metų terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, kreditorius UAB „Mega Property“ prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą. Nurodė, jog remiantis pavedimo sutarties turiniu, kreditorius laikomas įvykdęs savo įsipareigojimus, kai bankas priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo, tada laikytina, kad kreditorius tinkamai įvykdė pavedimo sutartį ir įgijo teisę į atlyginimą. Kreditorius atsiliepime pažymėjo, kad būtų nepagrįstas „sėkmės mokesčio“ mažinimas dėl skolininko prašyme nurodytų avansinių mokėjimų, kadangi skolininko nurodyti avansiniai mokėjimai buvo atliekami pagal visai kitą sutartį, t. y. tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr. 09/09-04. Teigė, jog neturi būti atnaujinamas procesas, kadangi nei viena CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyta proceso atnaujinimo aplinkybė neegzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi patenkino skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-2012-479/2011. Nurodė, kad skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ pateiktos aplinkybės galėjo turėti įtakos teismo įsakymo priėmimui, kadangi jų teismas nežinojo priimdamas teismo įsakymą ir dėl to galėjo padaryti klaidą. Teismas konstatavo, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatyti pagrindai atnaujinti procesą. Taip pat teismas sprendė, kad skolininkas termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes nebuvo suėję CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas. Minėta nutartimi, teismas bylą paskyrė nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė skolininkės Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2013-479/2011.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad kreditorius UAB „Mega Property“ tinkamai ir sąžiningai įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditoriaus UAB „Mega Property“ ir skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ 2010 m. gegužės 11 d. sudarytą pavedimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytą pavedimo sutarties 1.5 punktą, šalys susitarė, jog kreditorius UAB „Mega Property“ laikomas įvykdęs visus su sutartimi prisiimtus įsipareigojimus skolininkui Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“, kai bankas priima sprendimą dėl paskolos arba finansavimo lizingu būdu suteikimo skolininkui ir kai pateikiami šį sprendimą patvirtinantys dokumentai. Teismas nustatė, kad skolininkui prievolė sumokėti kreditoriui 290 400 Lt sumą pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 10/12/15, serija MEG, atsirado nuo 2010 m. gruodžio 15 d., kai šalys 2010 m. gruodžio 15 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą, kuriuo skolininkas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ patvirtino, kad kreditorius UAB „Mega Property“ atliko visus darbus pagal 2010 m. gegužės 10 d. pavedimo sutartį, kadangi 2010 m. gruodžio 15 d. UAB „Medicinos bankas“ suteikė skolininkui 8 000 000 Lt kreditą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo sumažinti kreditoriaus UAB „Mega Property“ reikalaujamą priteisti pagal sutartį atlyginimą, kadangi skolininko pateikti teismui avansinių mokėjimų nurodymai atlikti ne pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį, o pagal kitą sutartį, t. y. 2009 m. rugsėjo 4 d. sudarytą tarpininkavimo ir konsultacijų teikimo sutartį Nr.09-04.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus UAB „Mega“ pareiškimą. Skolininkas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šalių ketinimus pagal 2010 m. gegužės 11 d. sudarytą pavedimo sutartį. Šalys „sėkmės mokesčio“ gavimą siejo su paties kredito gavimu, o ne su banko sprendimu suteikti kreditą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Medicinos bankas“ 2011 m. lapkričio 14 d. atsisakė suteikti kreditą, skolininkui Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ neatsirado prievolė sumokėti pavedimo sutartyje numatytą „sėkmės mokestį“.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė prievolės sumokėti „sėkmės mokestį“ atsiradimo momentą, kadangi pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr.10/12/15, serija MEG, buvo susitarta tik dėl „sėkmės mokesčio“ avansinio mokėjimo. Pagal pavedimo sutarties 2.1. punktą, šalys susitarė tik dėl 5000 Lt avanso, kuris neįskaičiuojamas į kreditoriaus atlyginimą ir negrąžinamas nepriklausomai nuo to, ar bus gautos paskolos arba finansavimas lizingo būdu. Taigi, pagal pavedimo sutartį, skolininkui neatsirado pareiga sumokėti „sėkmės mokesčio“ avansinio mokėjimo, nustatyto išankstinio mokėjo sąskaita Nr. 10/12/15, kadangi kreditorius neįvykdė pavedimo sutarties, t. y. skolininkui nebuvo suteiktas kreditas.Pirmosios instancijos teismo priteistas skolos dydis, t. y. 290 400 Lt, yra nepagrįstas, kadangi geriausiu atveju pagal 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį 3 proc. numatytas „sėkmės mokestis“ sudaro 239 999,97 Lt (2 316 960 EUR kreditas x 3,4528 Lt = 7 999 999,49 Lt x 3 proc. = 239 999,97 Lt).

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Mega Property“ pateikė atsiliepimą į skolininko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Skolininkas atskirajame skunde kelia naujus klausimus bei pateikia visai kitokius argumentus nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, ir kuriais remiantis procesas atnaujintas nebuvo.Pavedimo sutartis nustato, kad kreditoriaus įsipareigojimai yra tik iki banko sprendimo suteikti paskolą gavimo. UAB „Medicinos bankas“ priėmė sprendimą suteikti paskolą skolininkui ir 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė kreditavimo sutartį su skolininku. Atsižvelgiant į į šias aplinkybes, laikytina, kad kreditorius tinkamai įvykdė pagal pavedimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.Skolininkas nepagrįstai teigia, kad mokėtina suma yra avansas, kadangi tai yra pagal pavedimo sutartį už suteiktas paslaugas kreditoriui mokėtinas atlyginimas.Pagal pavedimo sutarties 1.2. punktą, „sėkmės mokestį“ sudaro – 3 proc. nuo paskolos sumos ir įstatymų nustatytas pridėtinės vertės mokestis, t. y. 8 000 000 Lt x 3 proc. = 240 000 Lt; 240 000 Lt x 21 proc. = 50 400 Lt; 240 000 + 50 400 Lt = 290 400 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi patenkino skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą ir nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2013-479/2011, kuri buvo baigta įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu. Šiuo įsakymu kreditoriui buvo patenkintas kreditoriaus UAB „Mega Property“ 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas ir jam iš skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ priteista 290 400 Lt skola, 12 951,84 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už 303 351,84 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 1 758 Lt žyminis mokestis kreditoriaus UAB „Mega Property“ naudai. Teismas nurodė, jog procesas atnaujinamas neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Nurodė, kad spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir atsižvelgdamas į šią aplinkybę, paskyrė pakartotinį bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo panaikinimo atmestas.

Dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, nepažeisdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nagrinėjant skundą tokios kategorijos bylose, šiuo atveju – dėl teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas teismo sprendimas, nagrinėjama, ar teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo tvarką reglamentuojančias CPK XVIII skyriaus normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, gali vertinti proceso atnaujinimo pagrįstumą (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Šis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo procesinio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).

Tiesa, kasacinis teismas ankstesniuose savo procesiniuose sprendimuose buvo pasisakęs, jog atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Šia kasacinio teismo nutartimi remiamasi taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 22 d. paruoštoje metodikoje dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai (Lietuvos aukščiausiojo teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 26, p. 283; Vilnius, 2007). Minėta nutartis taip pat nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija remiasi tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išdėstytomis nuostatomis, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti, kad esminę reikšmę turi tai, ar sutampa bylų ratio decidendi, tačiau be kita ko, būtina atsižvelgti ir į precedento sukūrimo laiką, o taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2008-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2009-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009; 2009-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009 ir kt.).

Taigi nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo nuostatomis išdėstytomis vėlesnėje, t. y. 2011 m. liepos 28 d. nutartyje, kad aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant teisėtumą procesinio sprendimo, kuris priimtas atnaujinus procesą, taip pat tikrinama ar yra pagrįstas proceso atnaujinimas, o paaiškėjus, kad atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, priimamas vienas iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymas dėl teismo procesinio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nei skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ atskirajame skunde, nei kreditorius UAB „Mega Property“ atsiliepime į atskirąjį skundą, nekelia klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau kreditorius UAB „Mega Property“ atsiliepime į skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo nurodęs, kad skolininko prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes neegzistuoja nei viena CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė proceso atnaujinimui. Pagal teismų praktiką, jei nagrinėjamoje byloje yra kilę klausimai, susiję su tinkamu teisės normų taikymu ir aiškinimu, tai teisiškai ydingo teisės normų aiškinimo ir taikymo ištaisymas yra laikomas viešuoju interesu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas, t. y. patikrinti proceso atnaujinimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi yra viešasis interesas dėl teisingo teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Kaip žinia, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar yra pagrįstas bent vienu iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte išvardytų pagrindų. Prašyme turi būti ne tik nurodytas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau jis turi būti pagrįstas tai patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurių duomenys turėtų būti atskleisti prie prašymo pridėtuose įrodymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašymą atnaujinti procesą teikė dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), ir teismo įsakyme padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo įsakymą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ teigė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių – teismui, priimant 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą, nebuvo žinoma, jog kreditorius UAB „Mega Property“ neįvykdė įsipareigojimų pagal 2011 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį, nes UAB „Medicinos bankas“ 2011 m. lapkričio 14 d. atsisakė skolininkui suteikti kreditą. Teismas, sutikdamas su skolininku, nurodė, kad jo minimos aplinkybės nebuvo žinomos teismui ir jos galėjo turėti įtakos teismo įsakymo priėmimui.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Remiantis pirmiau paminėtomis CPK bei teismų praktikos nuostatomis spręstina, kad teismas neturėjo pagrindų laikyti naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe skolininko nurodytą aplinkybę, t. y. UAB „Medicinos bankas“ atsisakymą 2011 m. lapkričio 14 d. išduoti jam kreditą ir kredito sutarties nutraukimą, nes teismui priimant ginčijamą teismo įsakymą ji iš viso neegzistavo – atsirado praėjus dviems mėnesiams nuo šio procesinio sprendimo priėmimo. Taigi, ši skolininko prašyme nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl teismas negalėjo jos vertinti kaip proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 185 str.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo

Kaip minėta pirmiau, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, ir šis procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog minėta norma taikytina tik tuomet, kai teismas sprendime padarė aiškią ir esminę materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teisės taikymo klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teisės normos taikymo klaida bus tada, kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei ši klaida galėjo lemti bylos neteisingą išsprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011).

Skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ grįsdamas reikalavimą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nurodė, kad teismo įsakymu buvo priteistas per didelis „sėkmės mokestis“, nes buvo vykdomi avansiniai mokėjimai, kurie teismui nebuvo žinomi, taip pat skolininkui nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, todėl jis neprivalėjo mokėti kreditoriui šio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, skolininko pateiktų argumentų pagrindu, sprendė, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos teismui priimant teismo įsakymą, o jų nežinodamas, teismas galėjo padaryti minimą klaidą.

Kaip žinoma, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje atskleistu rungimosi principu bei CPK 13 straipsnio dispozityvumo principu – šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nustatyti įrodomąjį dalyką, o teismas turi spręsti bylą vertindamas šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus. Taigi nagrinėjamu atveju teismas iš tiesų buvo susaistytas skolininko prašymo ribomis, tai yra jo nurodytu faktiniu bei teisiniu pagrindu. Tačiau nei skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nei teismas, patenkindamas šį skolininko prašymą, visų pirma, neatskleidė konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymo, ar netinkamo taikymo turinio. Antra, skolininko suformuluotas faktinis pagrindas – teismo įsakymu buvo priteistas per didelis „sėkmės mokestis“ ir kt., – teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti dėl teismo įsakyme padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą, nes, šios aplinkybės sietinos su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, tuo tarpu pagal CPK XXIII skyriaus normų nuostatas, teismas, spręsdamas kreditoriaus pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, šio reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 439 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog skolininko išdėstytos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, atitinka joms keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011) (CPK 185 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ 2011 m. lapkričio 7 d. buvo teismui pateikęs prieštaravimus dėl minėto teismo įsakymo. Jis prašė atnaujinti terminą šiuos prieštaravimams pateikti, nurodęs, kad terminas buvo praleistas dėl bendrovės vadovo komandiruotės į užsienį. Jame skolininkas taip pat buvo nurodęs prašyme dėl proceso atnaujinimo pateiktas faktines aplinkybes: kreditorius UAB „Mega Property“ netinkamai vykdė pavedimo sutartį, nes pavėluotai kreipėsi į banką dėl verslo projekto finansavimo, netinkamai bendradarbiavo su skolininku, nėra surašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir kt. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjęs šį prašymą, nutartimi jį atsisakė patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį, nutartis, kuria atmestas skolininko prašymas dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas nepateikė atskirojo skundo dėl šios nutarties.

Dėl CPK 368 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą. Taigi, remiantis CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikydamas, kad pareikštas prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nustatytais pagrindais, privalėjo spręsti ar prašymas atitinka CPK 368 straipsnio reikalavimus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, teismo įsakymas priimtas 2011 m. rugpjūčio 10 d., skolininko prašymas atnaujinti procesą paduotas 2011 m. gruodžio 12 d. – praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Kaip žinoma, pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenys, praleidę įstatymų nustatytą terminą, gali kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir prie pareiškimo turi pridėti įrodymus, pagrindžiančius termino atnaujinimo būtinumą. Tačiau skolininkas UAB „Klaipėdos Viktorija“ neteikė prašymo atnaujinti praleisto procesinio termino. Teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartyje šiuo klausimu taikė CPK 368 straipsnio 2 dalies normą ir sprendė, kad naikinamasis vienerių metų terminas nėra suėjęs, tačiau nesvarstė klausimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių ir nesprendė jo atnaujinimo. Tokiu būdu nurodyti argumentai taip pat leidžia spręsti, kad teismas neturėjo pagrindo atnaujinti šį procesą (CPK 185 str., 370 str. 3 d.).

Remdamasi bylos medžiaga, vadovaudamasi CPK 365 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, 368 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, taip pat pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog anksčiau išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo tenkinti skolininko UAB ,,Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą, kuriuo prašoma naikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 16 nutartį, kuria atmestas jo prašymas panaikinti 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą.

Apibendrinusi viską, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skolininko prašymą, rėmėsi netinkamais motyvais, tačiau palikdamas galioti teismo įsakymą iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tuo tarpu skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ atskirajame skunde bei kreditoriaus UAB „Mega Property“ atsiliepime į šį skundą išdėstyti argumentai, susiję su teismo įsakymo teisėtumu bei pagrįstumu, šioje nutartyje nenagrinėjami, nes dėl pirmiau išdėstytų argumentų neturi teisinės reikšmės (CPK 185 str.).

Dėl šio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis iš esmė paliekama nepakeista, o skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismas šioje byloje neturėjo pagrindo atnaujinti procesą, laiko, jog yra tikslinga pasisakyti klausimu, kuris yra aktualaus tokio pobūdžio bylose, tai yra dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą civilinėje byloje, pasibaigusioje priėmus teismo įsakymą (CPK 365 str., 370 str. 4 d.).

Dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo bei taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Šis procesinis institutas yra išimtinis, nes teismo priimtų procesinių sprendimų stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Taigi šiam principui prieštarautų situacija, kai teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai ir teisiniai santykiai taptų neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas ištaisyti teismų klaidas dėl fakto ar teisės, naudojimas nestabilumui sukurti (grąžinimui į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise. Įstatymų leidėjas, įvesdamas šį civilinio proceso institutą, nesiekia, kad byla būtų išnagrinėta iš naujo visa apimtimi, todėl bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu. Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuojamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos po proceso civilinėje byloje atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

Taigi, teismas nusprendęs, jog yra pagrindas tenkinti skolininko prašymą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų nuostatas ir atnaujinęs procesą byloje, klausimą dėl galiojančio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra bylą, privalo nagrinėti, kaip ir nurodyta CPK 370 straipsnio 4 dalyje, pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas privalėjo spręsti dėl atnaujintos bylos, kuri buvo užbaigta priėmus teismo įsakymą, nagrinėjimo ribų (CPK 436 str.).

Kaip žinia, nagrinėjant bylą sumarinio proceso tvarka, t. y. pagal CPK XXIII skyriaus normas, teismas neturi teisės tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, nes skolininkui nesutinkant su teismo įsakymu ir pateikus atitinkamą prieštaravimą, CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka toks įsakymas panaikinamas, o ginčas nagrinėjamas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles. Tuo tarpu, atnaujinęs procesą šioje byloje teismas, remdamasis skolininko prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais faktiniu bei teisiniu pagrindais, o taip pat kreditoriaus atsiliepime į šį prašymą išdėstytais argumentais bei teismo posėdyje šalių atstovų nurodytais motyvais, iš esmės išnagrinėjo ginčą, tuo pačiu pažeisdamas sumarinio proceso taisykles (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas atnaujinti procesą teismo įsakymu pasibaigusioje byloje, skolininko prašyme išdėstytus argumentus, turėjo pagrindą traktuoti kaip prieštaravimą, pateiktą CPK 439 straipsnio tvarka ir atlikti kitus šiame straipsnyje nustatytus procesinius veiksmus.

Dėl šio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis iš esmė paliekama nepakeista, o skolininko UAB „Klaipėdos Viktorija“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėDanutė Milašienė