- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-543-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1695-727/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., prašė priteisti iš atsakovo 1579,45 Eur skolą už šilumos energiją / karštą vandenį, tiektą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį 2016-07-01 iki 2019-08-31, 108,99 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 40,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad energetikos įmonė (iki 2017-03-29 „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 „Vilniaus šilumos tinklai“) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris, remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui R. K..
3. Ieškovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, atsakovo butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2019-08-31 (atsakovui neapmokant sąskaitų) yra susidaręs 1579,45 Eur skolos likutis.
4. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu, kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovui, šilumos tiekėja su atsakovu nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos / karšto vandens tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus, šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakovu buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį ir atsakovui buto nuosavybės laikotarpiu atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.
5. Ieškovė nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu daugiabučiame gyvenamajame name visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos / karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakovą) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017-08-01 ir šiuo metu pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles).
6. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas už butui patiektą šilumos energiją atsiskaitė „nepilnai“, tad darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją.
Atsiliepimas
7. A. R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ginčas tarp šilumos tiekėjo ir buto savininko kilo dar 2014 metais. Tuometinis šilumos tiekėjas AB „Vilniaus energija“ vykdė naujų karšto vandens skaitiklių įrengimo darbus, versdamas ankščiau įrengtų skaitiklių savininkus neatlyginamai pakeisti skaitiklius naujais AB „Vilniaus energijai“ priklausančiais skaitikliais ir įvesdamas už juos abonentinį mokestį. 2014 metų lapkritį tiekėjas pradėjo taikyti apmokėjimą pagal normatyvus vietoj ankščiau taikyto atsiskaitymo pagal skaitiklio rodmenis. Nuo pat pirmos sąskaitos išrašymo, jos buvo neteisėtos, kadangi sumos buvo skaičiuojamos 5 asmenims, tačiau bute gyveno tik du asmenys. Atsakovas nurodė, jog teikė pretenziją dėl neteisėto veiksmo, tiekėjas į tai nereagavo, todėl atsakovas neturėjo kitos išeities, kaip ir toliau atsiskaityti už karštą vandenį pagal deklaruojamus skaitiklio rodmenis. Ieškovė tai vadina „nepilnu atsiskaitymu“.
8. Atsakovas nurodė, kad 2015-11-30 AB „Vilniaus energija“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo, buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti skolą. Atsakovui pateikus motyvuotus prieštaravimus, kreditorius tinkamai įforminto ieškinio nepateikė ir teismo įsakymas buvo panaikintas, civilinis ieškinys nebuvo pateiktas. Ši situacija tęsėsi ne vienerius metus. Kai 2017 metais pasikeitė tiekėjas ir juo tapo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, atsakovas kreipėsi į naują tiekėją dėl skolos anuliavimo arba ginčo išsprendimo teisme. Atsakymas buvo neigiamas, o ieškinys nepaduotas, nuo ginčo atsiradimo iki šio ieškinio pateikimo praėjo 5 metai. Atsakovas nurodė, kad nuo 2016 metų pateikiamose sąskaitose buto gyventojų skaičius buvo pakoreguotas, tačiau dėl neteisėtų sąskaitų pateikimo 2014 – 2015 m. ir vilkinimo spręsti ginčą teisme, kai tuo pat metu buvo reguliariai atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį pagal deklaruotus skaitiklių rodmenis, susikaupė suma, viršijanti sveiku protu priimtiną ribą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl 1579,45 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo atmesti, civilinę bylą dalyje dėl 108,99 Eur palūkanų išieškojimo, priėmus ieškovės atsisakymą nuo šios reikalavimų dalies, nutraukti.
10. Teismas nurodė, jog ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti atsakovo įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė 2014 m. gruodžio 4 d. atsakovo ir tuometinio karšto vandens tiekėjo UAB ,,Vilniaus energija“ pasirašytą karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4255369. Teismas pažymėjo, kad esant nenuginčytai šiai sutarčiai ir kitiems ją lydintiems susitarimams, pagrindo konstatuoti konkliudentinių veiksmų buvimą šiuo konkrečiu atveju nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę mokėti pagal bute sumontuoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties nuostatas ir joje aptartas sąlygas, ką ir daro.
11. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovės nurodomas skolos laikotarpis faktiškai kildinamas iš 2015 metų spalio mėn., nėra jokio pagrindo manyti, kad 2014 metais patikrintas karšto vandens prietaisas neveikė / neveikia, buvo / yra netinkamas eksploatavimui ar neturi galiojančios metrologinės patikros. Ta aplinkybė, kad atsakovo turimas jo bute sumontuotas karšto vandens apskaitos prietaisas yra be nuotolinio nuskaitymo funkcijos, savaime nereiškia, kad jis yra negaliojantis ar nefunkcionalus.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neatliko jokių bendradarbiavimo su vartotoju veiksmų, kad įsitikintų, ar karšto vandens prietaisas, kurio rodmenis atsakovas sistemingai deklaruoja ir sistemingai atlieka mokėjimus pagal šiuos rodmenis, yra tinkamai veikiantis ir funkcionalus, o apsiribojo nuolatiniais vartotojui siunčiamais priminimais dėl skolos buvimo ir jos padengimo. Teismas sprendė, kad nėra teisinių prielaidų sutikti su ieškovės byloje išreikšta pozicija, jog atsakovui kyla pareiga mokėti ieškovės apskaičiuotą įsiskolinimą. Teismas ieškinį laikė neįrodytu.
13. Teismas nurodė, kad ieškovė skaičiuoja suvartoto karšto vandens kiekį pagal normatyvus, nesant tam teisėto pagrindo, kadangi atsakovas visada sąžiningai deklaruodavo suvartotą karštą vandenį bei už jį mokėdavo pagal turimo skaitiklio rodmenis. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog tiekėjas neturėjo realių duomenų apie suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui tiekti, kad atsakovo bute įrengtas skaitiklis buvo metrologiškai nepatikrintas, nefunkcionavo ar netinkamai funkcionavo.
14. Teismas akcentavo, jog pati ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas buto šildymo kaštus apmokėdavo visiškai, todėl vykstant faktiniam ginčui tik dėl netinkamo mokėjimo už karštą vandenį, nėra teisinių prielaidų manyti, kad ieškovės pateikta nedetalizuota ir neiššifruota skolos skaičiuotė pagal dvi pozicijas – dėl šildymo ir dėl karšto vandens – realiai gali patvirtinti galimo įsiskolinimo sumą ir gali būti laikoma teisinga. Teismas sprendė, kad ir šiuo aspektu ieškinys negali būti laikomas pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovė (apeliantė) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas netinkami kvalifikavo šalių ginčą. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš energijos pirkimo - pardavimo sutarties teisinių santykių dėl vartotojo pareigos atsiskaityti už patiektą ir / ar teisės aktų pagrindu priskirtą apmokėti energijos kiekį – dėl skolos (dėl atsakovo 1579,45 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą atsakovui į jo butą nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31).
15.2. Teismas sprendime pakankamai išsamiai pasisakė dėl Normatyvo, tačiau suformulavo nepagrįstas išvadas, sprendimu nepriteisdamas skolos, konstatavo aktų neteisėtumą, viršydamas bylos ribas.
15.3. Atsakovo nurodyta 2014 m. gruodžio 4 d. rašytinė sutartis su nesutarimo protokolu buvo laikoma nesudaryta. UAB „Vilniaus energija“ 2015-01-16 rašte Nr. 008-03-1717r nurodė, kad „[...] šiuo metu sutartis tarp Jūsų ir UAB „Vilniaus energija“ yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o Jūsų (kaip vartotojo) ir karšto vandens tiekėjo santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos (Taisyklių 163.3 p.)“. Iš šio rašto akivaizdu, jog pati UAB „Vilniaus energija“ laikė, kad rašytinė sutartis pagal šalių individualiai aptartas sąlygas nebuvo sudaryta ir tai aiškiai iškomunikavo atsakovui, todėl priešingos išvados teismui daryti nebuvo jokio pagrindo.
15.4. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad „dėl naujos rašytinės Sutarties 2014 m. gruodžio 4 d. sudarymo fakto ir laiko, yra didelė prielaida manyti, kad tiek šią Sutartį, tiek minėtą Aktą bei nesutarimų protokolą sudarę asmenys juos pasirašė gera valia imant domėn susidariusios situacijos specifiškumą ir siekdamos ją išspręsti“. Bylos faktai rodo priešingai, nuo pat 2014 m. spalio mėn. iki šiol atsakovui taikomas karšto vandens suvartojimo nustatymas pagal Normatyvą, o pažeidimų nustatymo Aktai atsakovo nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys; privalo būti taikomas Normatyvas iki kol vartotojo bute bus įrengtas karšto vandens tiekėjui priklausantis ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis.
15.5. Ieškovė byloje nepripažino, kad atsakovas turi teisę mokėti pagal faktinį karšto vandens sunaudojimą, t. y. pagal bute sumontuoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, nes toks pripažinimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Skolos laikotarpis, priešingai nei rašoma sprendime, kildinamas ne iš 2015 metų spalio mėn., bet iš atsakovo neapmokėtų ir į bylą pateiktų 2018 m. sausio – 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitų. Atsakovas nuolat darė įmokas, tačiau jos nepadengdavo visos mokėtinos sumos, nurodytos sąskaitose, iš jo įmokų, jų apmokėjimo būdo, nebuvo galima nustatyti, kokiai prievolei įvykdyti skiriama įmoka, todėl šilumos tiekėja teisėtai atsakovo įmokomis užskaitydavo seniausias neapmokėtas sąskaitas. Neapmokėtos sąskaitos yra nuo 2018 m. spalio mėnesio. Teismas šioje byloje nepagrįstai rėmėsi 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016, nes skiriasi ir šių bylų ratio decidendi.
15.6. Priešingai, nei teismas nusprendė, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo bute nustatyti karšto vandens suvartojimą pagal jam priklausantį karšto vandens skaitiklį. Pats vartotojas turėjo patiekti į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog jo karšto vandens skaitiklis atitinka visus reikalavimus, keliamus karšto vandens skaitikliams, įskaitant, kad turi galiojančią metrologinę patikrą. Iš atsakovo į bylą patiekto Vandens skaitiklių sumontavimo akto Nr. 003803, kuriame nurodyta, jog skaitikliai užplombuoti dar 1994-05-11, akivaizdu, jog karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros laikas jau seniai pasibaigęs (teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo 6.6.2 papunktyje nustatyta, kad daugiabučių namų butuose ir individualiuose namuose įrengtų karšto ir šalto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra 6 metai). Karšto vandens skaitiklio rodmenys, ypač nuo tada, kai karšto vandens tiekėjas visame name įrengė naujus ir jam priklausančius karšto vandens skaitiklius (2014 metais), nebegalėjo būti naudojami karšto vandens apskaitai.
16. A. R. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 484,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir ieškinio reikalavimus, ir dėl tų argumentų pirmosios instancijos teismas pasisakė išsamiai, tinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
16.2. Ieškovė neteisingai datuoja civilinio ginčo pradžią, t. y. jos vykdomą dalinį įmokų įskaitymą pagal pateiktas sąskaitas. Iš tikrųjų civilinio ginčo pradžia datuojama 2014 metais, tai patvirtina pateiktas susirašinėjimas ir mokestiniai reikalavimai (sąskaitos).
16.3. Ieškovė nuslepia esminį faktą – atsakovas ne apskritai atsisakė įsileisti karšto vandens tiekėjų bei sistemų prižiūrėtojų atstovus, o tik tiekėjo darbuotojus, kurie siekė pakeisti skaitiklį. Iš atsakovo nebuvo nei vieno atsisakymo įsileisti šilumos tiekėjo atstovus patikrinti skaitiklio būseną ar rodmenis. Atsisakymą įleisti surašė aktų komisija, viršydama savo įgaliojimus, kadangi pagal komisijos nuostatus – jos funkcija buvo karšto vandens vagysčių prevencija, o atsakovas niekada nedavė pagrindo tokiems įtarimams. Atsakovas mokėjo už karštą vandenį pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis, kadangi karšto vandens tiekėjo reikalavimus pakeisti skaitiklį, taip pat pervedimą į atsiskaitymą pagal normatyvus laikė neteisėtais, o diskriminacinis Normatyvo pritaikymas 5 asmenims, faktiškai bute gyvenant 2 asmenims, buvo absoliučiai neteisėtas ir traktuotinas kaip turto prievartavimas.
16.4. Iš ieškovės argumentų yra neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad ginčo bute reikėjo keisti įrengtus skaitiklius, todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiu dėl netinkamo Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, nes šis teisinis reguliavimas yra taikomas tais atvejais, kai apskaitos prietaisai neįrengti arba sugadinti. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodė, o teismas nustatė priešingus faktus, todėl minėtas teisės normas tinkamai išaiškino ir taikė, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.
16.5. Kadangi ieškovė iš esmės atkartojo ieškinio reikalavimus ir neargumentavo, koks faktinis ir teisinis pagrindas daro pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtą, tai darytina išvada, kad apeliacinis skundas neatitinka turinio reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdas – centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų; butas nuosavybės teise priklauso R. K. (2019 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas). VĮ Registrų centras 2019 m. rugsėjo 13 d. duomenimis – deklaruotas asmenų skaičius bute – 3. A. R. K. butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini).
19. Į bylą pateikta 2014 m. gruodžio 4 d. atsakovo ir tuometinio karšto vandens tiekėjo UAB ,,Vilniaus energija“ pasirašyta karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4255369, kurioje nurodyta: buto adresas – (duomenys neskelbtini); mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini); vartotojas įsipareigoja, jeigu bute ar kitose patalpose neįrengta karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir nuotolinio perdavimo sistema arba ši sistema neveikia, kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos pateikti (deklaruoti) karšto vandens tiekėjui bute ar kitose patalpose per mėnesį suvartotą karšto vandens kiekį, t. y. pateikti bute sumontuotų karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą, reikalingą mokėjimams už karštą vandenį apskaičiuoti (Sutarties 8.5. punktas).
20. Į bylą pateiktas 2014 m. gruodžio 4 d. Šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, šildymo ir karšto vandens sistemos nuosavybės bei priežiūros ribų, šilumos ir (ar) krašto vandens pirkimo - pardavimo vietos ir tiekimo - vartojimo ribos nustatymo aktas, kurio 11. punkte nustatyta, kad vartotojo per ataskaitinį mėnesį suvartotas karšto vandens kiekis teisės aktų ir Sutarties numatyta tvarka nustatomas pagal Vartotojo bute ar bendrojo naudojimo patalpose įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso (-ų) rodmenis, o jam (jiems) nesant arba kuomet jo (jų) rodmenimis negalima naudotis ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais, šis kiekis nustatomas skaičiavimo būdu, vadovaujantis teisės aktais nustatytomis karšto vandens suvartojimo normomis.
21. Į bylą pateiktas karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4255369 nesutarimų protokolas, kuriame nurodyta, kad: Sutarties 7.3.1. ir 7.3.2. punktai nebegalioja, vartotojo bute įrengtas vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis (1. punktas); 8.6. punkto dalį „jų rodmenų nuskaitymo ir nuotolinio perdavimo sistemos įrengimo, keitimo bei kitus jų aptarnavimo darbus“ laikyti negaliojančia, vartotojo bute įrengtas karšto vandens skaitiklis be nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistemos (2. punktas); 8.12. punktas nebegalioja, vartotojo bute įrengtas vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis (3. punktas); 9. punktas nebegalioja, vartotojo bute įrengtas vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis (4. punktas); 10. punkto dalis „atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį karšto vandens tiekėjas vartotojui praneša teisės aktų nustatyta tvarka“ negalioja, vartotojo bute įrengtas vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis (5. punktas). Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4255369 nesutarimų protokolas pasirašytas atsakovo R. K. ir karšto vandens tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ 2-ojo klientų aptarnavimo centro vadybininko – šilumininko, padarytas įrašas „raštas priimtas 2014-12-04“.
22. Į bylą pateikta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2019-08-31 (kodas (duomenys neskelbtini), gyventojų skaičius 2), iš kurios nustatyta, kad ieškovės apskaičiuota atsakovo skola už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį sudaro 1579,45 Eur.
23. Į bylą pateikta UAB „Vilniaus energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-06-15 (kodas (duomenys neskelbtini), gyventojų skaičius 5, nuo 2015-12-01 gyventojų skaičius 2), iš kurios nustatyta, kad ieškovės apskaičiuota atsakovo skola už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį sudaro 575,04 Eur, delspinigiai 29,99 Eur.
24. 2015 m. gegužės 12 d. atsakovui siųstas raštas dėl 442,57 Eur įsiskolinimo; 2015 m. birželio 29 d. atsakovui siųstas raštas dėl 453,51 Eur įsiskolinimo; 2015 m. liepos 29 d. siųstas raštas dėl 476,50 Eur įsiskolinimo; 2015 m. birželio 20 d. atsakovui siųstas raštas dėl 436,39 Eur įsiskolinimo; 2016 m. vasario 11 d. atsakovui siųstas raštas dėl 414,16 Eur įsiskolinimo; 2016 m. vasario 29 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 292,42 Eur skolos; 2016 m. gegužės 12 d. atsakovui siųstas raštas dėl 402,34 Eur įsiskolinimo; 2016 m. liepos 25 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 362,16 Eur skolos; 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui siųstas priminimas dėl 620,59 Eur skolos; 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovui siųstas priminimas dėl 787,88 Eur skolos; 2018 m. sausio 31 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 828,19 Eur skolos; 2018 m. vasario 28 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 864,99 Eur skolos; 2018 m. birželio 23 d. ir 2018 m. birželio 28 d. atsakovui siųstas pranešimas dėl 980,60 Eur skolos; 2018 m. liepos 31 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1049,23 Eur skolos; 2018 m. rugpjūčio 26 d. atsakovui siųstas pranešimas dėl 934,95 Eur skolos; 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1088,08 Eur skolos; 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1124,73 Eur skolos; 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1246,02 Eur skolos; 2019 m. sausio 31 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1295,90 Eur skolos; 2019 m. vasario 28 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1346,22 Eur skolos; 2019 m. gegužės 31 d. atsakovui siųstas priminimas dėl 1486,06 Eur skolos; 2019 m. birželio 30 d. atsakovui siųstas įspėjimas dėl 1536,27 Eur skolos.
25. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu prašė atsakovo iki 2014-10-10 sudaryti sąlygas įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį; 2014 m. spalio 22 d. raštu pakartotinai prašė 2014-11-12 sudaryti sąlygas įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį, taip pat informavo, kad jei sąlygos įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį (-ius) bute nebus sudarytos, karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui bus taikomi maksimalūs karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26.
26. Į bylą pateiktas 2014 m. lapkričio 12 d. pažeidimų nustatymo aktas Nr. 3672, kuriame nurodyta, jog karšto vandens tiekėjas prašė vartotoją sudaryti galimybę tiekėjui atlikti teisės aktais nustatytas prievole, t. y. įrengti / pakeisti bute karšto vandens skaitiklį (-ius), tačiau vartotojas nesudarė tokios galimybės; 2015 m. vasario 27 d. pažeidimų nustatymo aktas Nr. 4218, kuriame nurodyta, kad karšto vandens tiekėjas prašė vartotoją sudaryti galimybę tiekėjui atlikti teisės aktais nustatytas prievole, t. y. įrengti / pakeisti bute karšto vandens skaitiklį (-ius), tačiau vartotojas nesudarė tokios galimybės.
27. Į bylą pateikti UAB „Vilniaus energija“ raštai „Dėl informacijos pateikimo“. 2015 m. sausio 16 d. rašte nurodyta, kad bendrovė atsisakė pasirašyti nesutarimo protokolą, nes šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti imperatyvių įstatymo nuostatų ir buitinių karšto vandens vartotojų teisių bei teisėtų interesų; papildomai paaiškinta, jog jeigu vartotojas naudojasi energija savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, jog šiuo metu sutartis tarp R. K. ir UAB „Vilniaus energija“ yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o vartotojo ir karšto vandens tiekėjo santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos. 2015 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ pakartotinai siūlo buto savininkui iki 2015-02-26 leisti karšto vandens tiekėjo įgaliotiems rangovams pakeisti bute esantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, grąžinant šį skaitiklį buto savininkui, į naują bendrovei, kaip karšto vandens tiekėjai, priklausantį karšto vandens skaitiklį; pažymėta, jog naujo skaitiklio įrengimo akte bus užfiksuoti senojo skaitiklio rodmenys, kurių pagrindu bus galima atlikti karšto vandens perskaičiavimą pagal faktinius skaitiklio rodmenis, anuliuojant normatyvinį priskaitymą.
28. Į bylą pateiktas 2017 m. liepos 25 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pakartotinai prašoma sudaryti sąlygas bendrovei pakeisti / įrengti bute karšto vandens skaitiklį.
29. Nustatyta, kad į nagrinėjamą bylą pateikta informacija apie atliktus lėšų pervedimus iš atsakovo sąskaitos už komunalines paslaugas – šildymą už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2019-10-31. Pateikta mokėjimų už karštą vandenį suvestinė už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn.
Dėl ginčo esmės
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovė (šilumos energijos tiekėja) pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo (vartotojo) skolą už suteiktas paslaugas. Byloje analizuojamas klausimas dėl ieškovės teisės skolą už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti paskaičiuoti pagal Normatyvą; ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1579,45 Eur skolą už šilumos energiją / karštą vandenį už laikotarpį 2016-07-01 iki 2019-08-31.
31. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą -pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
32. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis).
33. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis).
34. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
35. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovo ir tuometinio karšto vandens tiekėjo UAB ,,Vilniaus energija“ buvo pasirašyta karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4255369, kurioje vartotojas įsipareigojo, jeigu bute ar kitose patalpose neįrengta karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir nuotolinio perdavimo sistema arba ši sistema neveikia, kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos pateikti (deklaruoti) karšto vandens tiekėjui bute ar kitose patalpose per mėnesį suvartotą karšto vandens kiekį, t. y. pateikti bute sumontuotų karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą, reikalingą mokėjimams už karštą vandenį apskaičiuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis būtų nutraukta, būtų pripažinta negaliojančia ar užginčyta. Į nagrinėjamą bylą pateikta informacija apie atliktus lėšų pervedimus iš atsakovo sąskaitos už komunalines paslaugas – šildymą už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2019-10-31; pateikta mokėjimų už karštą vandenį suvestinė už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn.
36. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 4 d. rašytinė sutartis su nesutarimo protokolu buvo laikoma nesudaryta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2015-01-16 rašte Nr. 008-03-1717r nurodė, kad „[...] šiuo metu sutartis tarp Jūsų ir UAB „Vilniaus energija“ yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o Jūsų (kaip vartotojo) ir karšto vandens tiekėjo santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos (Taisyklių 163.3 p.)“. Atsakovės vertinimu, iš šio rašto akivaizdu, jog UAB „Vilniaus energija“ vertino, kad rašytinė sutartis pagal šalių individualiai aptartas sąlygas nebuvo sudaryta ir tai aiškiai iškomunikavo atsakovui.
37. Nustatyta, kad į bylą pateiktame 2015 m. sausio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad bendrovė atsisakė pasirašyti nesutarimo protokolą, nes šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti imperatyvių įstatymo nuostatų ir buitinių karšto vandens vartotojų teisių bei teisėtų interesų; papildomai paaiškino, jog jeigu vartotojas naudojasi energija savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, jog šiuo metu sutartis tarp R. K. ir UAB „Vilniaus energija“ yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o vartotojo ir karšto vandens tiekėjo santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad tarp atsakovo ir tuometinio karšto vandens tiekėjo UAB ,,Vilniaus energija“ karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų manyti, kad į nagrinėjamą bylą pateikta 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis neturi teisinės galios.
39. Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu prašė atsakovo iki 2014-10-10 sudaryti sąlygas įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį; 2014 m. spalio 22 d. raštu pakartotinai prašė 2014-11-12 sudaryti sąlygas įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį, taip pat informavo, kad jei sąlygos įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį (-ius) bute nebus sudarytos, karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui bus taikomi maksimalūs karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26. Į bylą pateiktas 2014 m. lapkričio 12 d. pažeidimų nustatymo aktas Nr. 3672, kuriame nurodyta, jog karšto vandens tiekėjas prašė vartotoją sudaryti galimybę tiekėjui atlikti teisės aktais nustatytas prievole, t. y. įrengti / pakeisti bute karšto vandens skaitiklį (-ius), tačiau vartotojas nesudarė tokios galimybės; 2015 m. vasario 27 d. pažeidimų nustatymo aktas Nr. 4218, kuriame nurodyta, kad karšto vandens tiekėjas prašė vartotoją sudaryti galimybę tiekėjui atlikti teisės aktais nustatytas prievole, t. y. įrengti / pakeisti bute karšto vandens skaitiklį (-ius), tačiau vartotojas nesudarė tokios galimybės. 2015 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ pakartotinai siūlo buto savininkui iki 2015-02-26 leisti karšto vandens tiekėjo įgaliotiems rangovams pakeisti bute esantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, grąžinant šį skaitiklį buto savininkui, į naują bendrovei, kaip karšto vandens tiekėjai, priklausantį karšto vandens skaitiklį; pažymėta, jog naujo skaitiklio įrengimo akte bus užfiksuoti senojo skaitiklio rodmenys, kurių pagrindu bus galima atlikti karšto vandens perskaičiavimą pagal faktinius skaitiklio rodmenis, anuliuojant normatyvinį priskaitymą. Į bylą taip pat pateiktas 2017 m. liepos 25 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pakartotinai prašoma sudaryti sąlygas bendrovei pakeisti / įrengti bute karšto vandens skaitiklį.
40. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesudarė ieškovei galimybės patekti į butą ir pakeisti karšto vandens skaitiklį. Jis deklaravo duomenis už karštą vandenį pagal bute įrengtą karšto vandens skaitiklį ir pagal deklaruotus duomenis mokėjo įmokas. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį skaičiuoti ieškovės nurodomu būdu ir konstatuoti įsiskolinimą.
41. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo butui yra tiekiamas šildymas ir karštas vanduo; ginčo dėl to, kad atsakovas moka pagal deklaruotus skaitiklio duomenis, taip pat nėra. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos kompensuoti sąnaudas pagal ieškovės pateiktą skaičiuotę ir nurodomus normatyvus.
42. Ieškovė nurodė, kad atsakovo suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti (nustatyti) taiko karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 (nuo 2017-08-01 ir šiuo metu pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtintas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). Ieškovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, į tai, jog namo gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodų, name suvartotos šilumos kiekis yra paskirstomas pagal 2005 m. gegužės 5 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, pagal kurį šilumos kiekis šildymui pastato bendrasavininkiams yra paskirstomas proporcingai pagal kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos ploto dydį; visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį.
43. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti dalį iš pirminio šilumos tiekėjo, t. y. iš UAB „Vilniaus energija“, perimtos skolos ir naujai susiformavusią skolą už bendrą laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal ieškovės pateiktus mokesčių paskaičiavimo dokumentus (nepriemoka atsirado dėl to, kad ieškovė skaičiavo suvartoto vandens kiekį pagal normatyvus).
44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, kadangi esant nenuginčytai 2014 m. gruodžio 4 d. sutarčiai ir kitiems ją lydintiems susitarimams, pagrindo konstatuoti konkliudentinių veiksmų buvimą šiuo konkrečiu atveju nėra. Minėta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis); prielaidų manyti, kad į nagrinėjamą bylą pateikta 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis neturi teisinės galios, byloje nėra; minėtoje sutartyje atsakovas įsipareigojo (jeigu bute ar kitose patalpose neįrengta karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir nuotolinio perdavimo sistema arba ši sistema neveikia) kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos pateikti (deklaruoti) karšto vandens tiekėjui bute ar kitose patalpose per mėnesį suvartotą karšto vandens kiekį, t. y. pateikti bute sumontuotų karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą, reikalingą mokėjimams už karštą vandenį apskaičiuoti; šiuos įsipareigojimus, kaip patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, atsakovas vykdo, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas mokėjimus atlieka.
45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas turi teisę mokėti pagal bute sumontuoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties nuostatas ir joje aptartas sąlygas pagal faktinį karšto vandens sunaudojimą, t. y. pagal bute sumontuoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ką, minėta, ir daro, kas atitinka CK 6.388 str. 1 d. reikalavimus, o ne pagal ieškovės nurodomą skaičiavimo metodiką ir ieškovės taikomą normatyvą. Šiuo atveju ieškovės byloje išreikšta pozicija, kad atsakovui kyla pareiga mokėti ieškovės apskaičiuotą įsiskolinimą, yra nepagrįsta.
46. Nors ieškovė prašo priteisti skolą už bendrą laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolos laikotarpis yra kildinamas iš 2015 metų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neatliko jokių bendradarbiavimo su vartotoju veiksmų, o apsiribojo nuolatiniais vartotojui siunčiamais priminimais dėl skolos buvimo ir jos padengimo.
47. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Tarybos nustatytą metodiką (Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).
48. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė siekė įsitikinti, ar karšto vandens prietaisas, kurio rodmenis atsakovas sistemingai deklaruoja ir sistemingai atlieka mokėjimus pagal šiuos rodmenis, yra tinkamai veikiantis ir funkcionalus; taip pat nėra duomenų apie nustatyta tvarka įformintą atsakovo atsisakymą įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, kad būtų pagrindas atsakovo suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Tarybos nustatytą metodiką.
49. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė skaičiuoja suvartoto karšto vandens kiekį pagal Normatyvą, nesant tam teisėto pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas deklaruoja suvartotą karštą vandenį, už jį moka pagal turimo skaitiklio rodmenis, ieškovė turi realius duomenis apie atsakovo suvartotą šilumos energiją, ieškovė nedėjo pastangų patikrinti atsakovo bute įrengto skaitiklio dėl jo tinkamo funkcionavimo. Spręstina, jog šiuo atveju nėra teisinių prielaidų manyti, kad ieškovės pateikta nedetalizuota ir neiššifruota skolos skaičiuotė pagal dvi pozicijas – dėl šildymo ir dėl karšto vandens – realiai gali patvirtinti galimo įsiskolinimo sumą ir gali būti laikoma teisinga. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas suformulavo nepagrįstas išvadas, sprendimu nepriteisdamas skolos, konstatavo aktų neteisėtumą, viršydamas bylos ribas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
52. A. R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2020 m. vasario 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 484,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
53. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
54. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui R. K. iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priteistina 484,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (įmonės kodas 124135580) atsakovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.