Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 847,41 Eur skolą, 21,84 Eur palūkanas ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas. Ieškiniu nurodoma, jog ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybės teise valdo šį butą. Tarp bylos šalių yra susiformavę energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovė atsakovų suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti (nustatyti) nuo 2013 m. spalio 1 d. taiko karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26, nes atsakovai, pažeisdami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punktą, nesudarė ieškovei galimybės patekti į butą ir pakeisti karšto vandens skaitiklį. Atsakovai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tinkamai nevykdė prievolės atsiskaityti už tiekiamą karštą vandenį. Todėl susidarė prašoma priteisti skola. Be to, praleidus terminą atsiskaityti, apskaičiuotos 21,84 Eur palūkanos. Atsakovai prašo atmesti ieškinį. Atsikirto, jog ieškovė neturėjo pagrindo suvartotam karšto vandens kiekiui pagal normatyvus skaičiuoti. Atsakovų karšto vandens skaitiklis buvo metrologiškai patikrintas, patikra galiojo. Atsakovai atsiskaitinėjo už patiektą karštą vandenį pagal skaitiklio rodmenis. Todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Atsakovai pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Atsakovų apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovė netinkamai nustato suvartotą karšto vandens kiekį. Atsakovų bute yra įrengtas karšto vandens apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis yra atsiskaitinėjama už vandenį. Ieškovė nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. priėmė atsakovų mokėjimus pagal šio prietaiso rodmenis ir nereiškė pretenzijų dėl netinkamo skaičiavimo. Teisės aktai suteikia ieškovei teisę įrengti karšto vandens skaitiklį su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, tačiau nenumato vartotojo pareigos leisti įrengti tokį skaitiklį. Be to, tokio skaitiklio įrengimas turi būti ekonomiškai pagrįstas ir nedidinti karšto vandens kainos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nurodomo skaitiklio įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nepadidintų karšto vandens kainos.Sprendimu sudarytos ieškovei sąlygos reikalauti, kad atsakovai sumokėtų už karštą vandenį, kurio jie faktiškai nesuvartojo. Taip yra paneigiama energijos pirkimo-pardavimo sutarties esmė, jog energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį patiekė vartotojui. Ieškovė prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai nesudarė ieškovei galimybių įrengti naują karšto vandens skaitiklį, taip pažeisdami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punktą. Todėl ieškovė pagrįstai suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti taiko normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu.Atsakovų argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog naujo skaitiklio įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nepadidintų karšto vandens kainos, yra nepagrįstas. Pareiga mokėti karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestį kyla pagal įstatymą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Šalys yra energijos pirkimo-pardavimo teisinio santykio dalyvės. Ieškovė nuo 2010 m. gegužės 1 d. tiekia karštą vandenį į apeliantams nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovė 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymais pareikalavo, kad apeliantai sudarytų ieškovei sąlygas karšto vandens skaitikliui (atitinkamai iki 2013 m. balandžio 25 d. ir 2013 m. liepos 23 d.) įrengti / pakeisti. Apeliantai nesudarė ieškovei sąlygų karšto vandens skaitikliui įrengti / pakeisti. Todėl komisija, susidedanti iš ieškovės, daugiabučio namo administratoriaus bei šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovų, 2013 m. liepos 23 d. surašė pažeidimų nustatymo aktą. Ieškovė, apeliantams nesudarius sąlygų karšto vandens skaitikliui įrengti / pakeisti, suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti (nustatyti) nuo 2013 m. spalio 1 d. taiko karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Šalių ginčui spręsti, be kitų teisės normų, yra aktualios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu, nuostatos. Įsigaliojus šioms taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (originalios redakcijos) 173 punktas). Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174 punktas). Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės įsigaliojo 2010 m. lapkričio 1 d. Nėra ginčo, jog apeliantų karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra galiojo tiek taisyklių įsigaliojimo dieną, tiek ir ieškovės prašymų dėl leidimo įrengti / pakeisti skaitiklį pateikimo dienomis. Vadinasi, pirmiausia turėjo būti iškeltas skaitiklio perdavimo ieškovės nuosavybėn klausimas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174-175 punktai). Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji 2012 m. lapkričio 15 d. viešai (dienraštyje „Lietuvos rytas“) pasiūlė visiems Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti (parduoti) ieškovei karšto vandens skaitiklius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siūlymo viešas paskelbimas savaime nepatvirtina, jog apeliantams tapo žinomas ieškovės pasiūlymas perleisti jos nuosavybėn karšto vandens skaitiklį. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji apeliantų gyvenamosios vietos adresu ar kitu tiesioginiu būdu pateikė jiems siūlymą dėl karšto vandens skaitiklio perdavimo (pardavimo). Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad apeliantams buvo žinomas pasiūlymas dėl karšto vandens skaitiklio perdavimo. Kartu neįrodyta ir ta aplinkybė, jog apeliantai atsisakė perduoti ieškovės nuosavybėn karšto vandens skaitiklį. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantai vienokia ar kitokia objektyvia forma išreiškė savo atsisakymą perduoti karšto vandens skaitiklį. Apeliantų tylėjimas, ieškovei neįrodžius, kad jiems buvo žinomas pats pasiūlymas, negali būti laikomas atsisakymu perduoti karšto vandens skaitiklį. Minėta, jog pagrindas naujam karšto vandens skaitikliui įrengti egzistuoja, kai vartotojas atsisako perduoti (parduoti) karšto vandens tiekėjui skaitiklį su galiojančia metrologine patikra (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas). Ieškovė neįrodė, kad apeliantai atsisakė perduoti jos nuosavybėn karšto vandens skaitiklį. Todėl nebuvo pagrindo naujam karšto vandens skaitikliui įrengti. Vadinasi, ieškovės 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymai dėl leidimo įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį yra nepagrįsti.Prašymų dėl leidimo įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį pagrįstumo (į)vertinimas nekistų, jeigu ieškovė ir būtų įrodžiusi, kad apeliantai atsisakė perduoti jos nuosavybėn karšto vandens skaitiklį. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas, be kita ko, numato, jog karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Ieškovė neįrodė, kad naujas karšto vandens skaitiklis privalomai ir kartu neišvengiamai turėjo būti įrengtas pačiame apeliantų bute. Šilumos ūkio įstatymas numato karšto vandens tiekėjo teisę aiškiai apibrėžtu (teisėtu) tikslu patekti į savininkui priklausančias patalpas ir atitinkamas atsisakymo įleisti į patalpas pasekmes (Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnis). Ieškovė neįrodė, jog jos nurodomas tikslas, įformintas 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymais, Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies prasme buvo teisėtas patekimo į apeliantų butą tikslas. Todėl ieškovė neturėjo teisės taikyti Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies numatytų pasekmių, tai yra nustatyti apeliantų suvartoto karšto vandens kiekio pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, normatyvai suvartotam energijos kiekiui nustatyti apskritai gali būti taikomi tik tada, jeigu nėra objektyvios galimybės energijos apskaitos prietaisų rodmenimis nustatyti suvartotą energijos kiekį (pavyzdžiui, apskaitos prietaisas nefunkcionuoja ar netinkamai funkcionuoja, objektyviai nėra galimybės įrengti apskaitos prietaisą, prietaisas metrologiškai nepatikrintas ar pasibaigusi metrologinė patikra ir kita). Be to, toks taikymas gali būti ribotas, kaip išimtinė priemonė. Normatyvų nustatant suvartotą energijos kiekį taikymas negali tapti įprasta ir nuolatine praktika. Ieškiniu reikalaujama skola yra apskaičiuota už karšto vandens tiekimą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nėra ginčo, kad apeliantų karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra galiojo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Ieškovė neįrodė, jog apeliantų karšto vandens skaitiklis netinkamai apskaitė suvartotą vandenį. Nėra ginčo, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaitė už suvartotą karštą vandenį pagal skaitiklio rodmenis. Todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog ieškinys yra nepagrįstas.Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą sprendimą ir priima naują sprendimą – atmeta ieškinį (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantai laimėjo ginčą. Todėl jie turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 258,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Todėl jiems iš ieškovės priteisiamas 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Apeliantai šiame (apeliaciniame) procese patyrė 25 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Todėl jiems iš ieškovės priteisiamas 25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 3 dalis).