Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškė teisme ieškinį atsakovui R. K. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš jo 1579,45 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą butui L. A. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., 108,99 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas bei 40,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. I, psl. 1-3).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 108,99 Eur palūkanų, bylą šioje reikalavimų dalyje prašė nutraukti, nurodydamas, kad jam žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės. Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį palaikė.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas papildomai akcentavo šiuos įsiskolinimo susidarymo momentus: skola už karštą vandenį atsakovui yra skaičiuojama pagal 2009-2010 m. pakeistą teisinę bazę, todėl suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) bei Vilniaus miesto savivaldybės taryba karšto vandens tiekėjas nuo 2010 m. gegužės 1 d. vartotojų butuose pradėjo įrenginėti karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius. Ieškovė ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti galimybę ir sąlygas leisti ieškovei įrengti naujo tipo (su nuotolinio nuskaitymo funkcija) karšto vandens skaitiklį atsakovo bute, prašė suderinti priimtiną tokio įrengimo datą ir laiką su klientų aptarnavimo centro vadybininku-šilumininku, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, ieškovės darbuotojų neįsileido, nesudrė sąlygų pakeisti turimą skaitiklį į naujo pavyzdžio. Todėl ieškovė padarė perskaičiavimus pagal normatyvą, taikomą deklaruotų gyventojų skaičiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, dalyje byla nutraukiama.

Bylos medžiaga ir ginčo šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra ilgametis savininkas buto, esančio L. A. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. t. I, psl. 16).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtam butui yra tiekiamas šildymas ir karštas vanduo. Ginčas kyla dėl atsakovo pareigos kompensuoti to sąnaudas pagal ieškovės pateiktą skaičiuotę ir nurodomus normatyvus, o būtent, pagal bute deklaruotų asmenų skaičių nesant bute įrengtam karšto vandens skaitikliui ir nesant pasirašytai šildymo ir karšto vandens tiekimo pirkimo-pardavimo sutarčiai. Ginčo dėl to, kad atsakovas moka pagal deklaruotus skaitiklio duomenis, taip pat nėra.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dalį iš pirminio šilumos tiekėjo, t. y. iš UAB „Vilniaus energija“, perimtos skolos ir naujai susiformavusią skolą už bendrą laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal ieškovės pateiktus mokesčių paskaičiavimo dokumentus (el. b. t. I, psl. 6-12). Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, priešingai, įrodinėja, jog turi galiojančius sutartinius santykius su ieškove, taip pat teigia, kad visada, t. y. ginčo laikotarpiu ir dabar, deklaruoja duomenis už karštą vandenį pagal bute įrengtą, funkcionuojantį prietaisą, moka mokesčius pilnai pagal jo rodmenis, skaitiklis veikiantis, tad nėra jokio pagrindo skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį skaičiuoti ieškovės nurodomu būdu ir konstatuoti įsiskolinimą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas apmoka pilnai buto šildymo kaštus pagal pačios ieškovės pateiktas sąskaitas, tai pripažino pats ieškovės atstovas, tačiau skola, anot jo, yra susidariusi dėl to, kad skaičiuojant karšto vandens išeigą pagal ieškovės nurodomą normatyvą ir atsakovui nepilnai apmokant šią sąskaitos poziciją, yra susiformavęs skolos likutis, nes gautos einamosios įmokos skiriamos esamo bendro skolos likučio dengimui.

Teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimų, daro išvadą, jog ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti atsakovo įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Šią išvadą grindžia žemiau išdėstytu.

Atsakovas į bylą yra pateikęs 2014 m. gruodžio 4 d. atsakovo ir tuometinio karšto vandens tiekėjo UAB ,,Vilniaus energija“ pasirašytą karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4255369 (toliau – Sutartis) (el. b. t. I, psl. 161-165). Jokių duomenų apie tai, kad ši Sutartis būtų nutraukta joje ar įstatymo numatyta tvarka, ar kad būtų pripažinta negaliojančia ar užginčyta, byloje nėra. Ieškovės atstovo dėl šio posėdyje išsakyta pozicija, kad UAB ,,Vilniaus energija“ išreiškė nepritarimą ir laikė Sutartį nepasirašytą, teisiškai neargumentuota ir nepagrįsta, nesudaranti jokių prielaidų manyti, kad atsakovo į bylą pateikta Sutartis neturi teisinės galios.

Tos pačios dienos Aktu prie Sutarties konstatuotas bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio (el. b. t. I, psl. 166-167) tinkamumas naudoti. Atsakovas į bylą pateikė ir prie šios Sutarties pridėtą karšto vandens tiekėjo ir vartotojo pasirašytą nesutarimų protokolą (el. b. t. I, psl. 170), kurio turinys byloja apie tai, kad vartotojo, t. y. atsakovo, bute sumontuotas jam priklausantis karšto vandens skaitiklis ir kad Sutarties kai kurie punktai dėl to laikomi negaliojančiais.

Dar iki šios sutarties pasirašymo tuometinis karšto vandens tiekėjas UAB ,,Vilniaus energija“ 2014 m. rugsėjo 24 d., spalio 22 d. siuntė atsakovui raštus dėl sudarymo sąlygų pakeisti karšto vandens skaitiklius atsakovo bute (el. b. t. I, psl. 68, 69), o 2014 m. lapkričio 12 d. surašė Pažeidimų nustatymo aktą (el. b. t. I, psl. 71), kuriuo konstatavo aplinkybę, kad karšto vandens vartotojas, t. y. atsakovas, nesudarė sąlygų patikrinti ar pakeisti turimą karšto vandens apskaitos prietaisą.

Byloje esanti medžiaga rodo, kad tuoj po šios Sutarties sudarymo atsakovui siunčiami įspėjimai apie susiformavusios skolos padengimą, 2015 metais inicijuojama civilinė byla Nr. eL2-49671-994/2015. Atsakovui išreiškus aktyvią ir motyvuotą nesutikimo su tuo poziciją, UAB ,,Vilniaus energija“ ginčo atsisakė. Vienok, į procesą įstojus naujajam šilumos tiekėjui, t. y. ieškovui, ginčas atgimė.

Teismas laiko, kad esant virš išdėstytoms aplinkybėms dėl naujos rašytinės Sutarties 2014 m. gruodžio 4 d. sudarymo fakto ir laiko, yra didelė prielaida manyti, kad tiek šią Sutartį, tiek minėtą Aktą bei nesutarimų protokolą sudarę asmenys juos pasirašė gera valia imant domėn susidariusios situacijos specifiškumą ir siekdamos ją išspręsti.

Tokiu būdu esant virš nustatytam teismas laiko, jog esant nenuginčytai minėtai Sutarčiai ir kitiems ją lydintiems susitarimams, pagrindo konstatuoti konkliudentinių veiksmų buvimą šiuo konkrečiu atveju nėra. Atsakovas turi teisę mokėti pagal bute sumontuoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis sutinkamai su minėtos Sutartis nuostatomis ir joje aptartomis sąlygomis pagal faktinį karšto vandens sunaudojimą, t. y. pagal bute sumontuoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ką, minėta, ir daro (tai rodo atsakovo į bylą pateikti rašytiniai duomenys bei pačios ieškovės pripažinimas), kas atitinka CK 6.388 str. 1 d. reikalavimus, o ne pagal ieškovės nurodomą skaičiavimo metodiką ir ieškovės taikomą normatyvą (2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016).

Kadangi ieškovės nurodomas skolos laikotarpis faktiškai, anot ieškovės atstovo teismui duotų paaiškinimų, kildinamas iš 2015 metų spalio mėn., nėra jokio pagrindo manyti, kad 2014 metais patikrintas karšto vandens prietaisas neveikė/-ia, buvo/-yra netinkamas eksploatavimui ar neturi galiojančios metrologinės patikros. Ta aplinkybė, kad atsakovo turimas jo bute sumontuotas karšto vandens apskaitos prietaisas yra be nuotolinio nuskaitymo funkcijos, savaime nereiškia, kad jis yra negaliojantis ar nefunkcionalus.

Remiantis Sutarties nuostatomis, ieškovė gali su vartotoju iš anksto suderintu laiku tikrinti prietaiso veikimą bei kelti klausimą dėl jo metrologinės patikros ar galimo keitimo nustačius prietaiso neveikimo faktą.

Taip pat pagal Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui.

Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad būtent šiuo klausimu ieškovė tinkamai bendradarbiavo su atsakovu. Pagal bylos duomenis ieškovė neatliko jokio bendradarbiavimo su vartotoju veiksmų tikslu įsitikinti, ar karšto vandens prietaisas, kurio rodmenis atsakovas sistemingai deklaruoja ir sistemingai atlieka mokėjimus pagal šiuos rodmenis, yra tinkamai veikiantis ir funkcionalus, o apsiribojo viso labo nuolatiniais vartotojui siunčiamais priminimais dėl skolos buvimo ir jos padengimo. Priešingai, atsakovas, gindamas save, išreiškė aktyvią ir nuoseklę poziciją šiuo klausimu, kurios paneigti kitaip nei šiuo inicijuotu procesui ieškovė nesiėmė.

Tokiu būdu nėra teisinių prielaidų sutikti su ieškovės byloje išreikšta pozicija, kad atsakovui kyla pareiga mokėti ieškovės paskaičiuotą įsiskolinimą. Ieškinys laikytinas neįrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str.).

Teismo nuomone, pagrindas skaičiuoti suvartojamo karšto vandens kiekį pagal normatyvus numatytas tam, kad sureguliuoti situaciją, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių tiekėjas neturi realių duomenų, koks yra suvartotas karšto vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio) arba kai tie duomenys nepatikimi (pavyzdžiui, gauti pagal metrologiškai nepatikrintą skaitiklį arba jų iš viso nėra). Kitoks teisės aktuose numatytos galimybės suvartotą karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvus taikymas prieštarautų pačiai šilumos (energijos) pirkimo-pardavimo sutarties esmei, t. y. kad pagal sutartį tiekėjas įsipareigoja tiekti energiją (byloje nagrinėjamu atveju karštą vandenį), o vartotojas – sumokėti už patiektą energiją, t. y. karštą vandenį (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Toks sutarties turinio apibrėžimas suponuoja išvadą, kad apmokama turi būti už faktiškai patiektą energiją, o nukrypimas nuo tokio apmokestinimo galimas tik esant tam teisėtam pagrindui ir laikinai, t. y. kol išnyks atitinkamos tokį skaičiavimą pateisinančios priežastys. Pagrindas nukrypti nuo principo, kad apmokama turi būti tik už faktiškai patiektą energiją, negali būti taikomas formaliai. Priešingu atveju gali būti pažeista energijos tiekėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyra bei vartotojo teisės ir interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2014). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė skaičiuoja suvartoto karšto vandens kiekį pagal normatyvus nesant teisėto pagrindo, kadangi atsakovas visada sąžiningai deklaruodavo suvartotą karštą vandenį bei už jį mokėdavo pagal turimo skaitiklio rodmenis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad tiekėjas neturėjo realių duomenų apie suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui tiekti, kad pavyzdžiui atsakovų bute įrengtas skaitiklis buvo metrologiškai nepatikrintas, nefunkcionavo ar netinkamai funkcionavo.

Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad pati ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas buto šildymo kaštus apmokėdavo pilnai. Todėl vykstant faktiniam ginčui tik dėl netinkamo mokėjimo už karštą vandenį, nėra teisinių prielaidų manyti, kad ieškovės pateikta nedetalizuota ir neiššifruota skolos skaičiuotė pagal dvi pozicijas – dėl šildymo ir dėl karšto vandens – realiai gali patvirtinti galimo įsiskolinimo sumą ir gali būti laikoma teisinga. Todėl ir šiuo aspektu ieškinys negali būti laikomas pagrįstu (CPK 178-185 str.).

Dėl kitų ginčo šalių teismui išsakytų teiginių plačiau nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės ir neįtakoja šio ginčo sprendimo.

Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimų, o būtent, nuo reikalavimo priteisti 108,99 Eur palūkanų, ir civilinę bylą šioje reikalavimų dalyje nutraukia (CPK 42 str., 140 str., 293 str. 4 p.).

Ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas tokių išlaidų patyrė.

Valstybei priteistinų atlygintinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, 307 straipsniu, 140 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, ieškinį atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 1579,45 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., priteisimo atmesti, civilinę bylą dalyje dėl 108,99 Eur palūkanų išieškojimo, priėmus ieškovės atsisakymą nuo šios reikalavimų dalies, nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.