Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės G. V. 2 552,58 Eur skolą (negrąžinto kredito), 206,02 Eur palūkanas (mokėjimo), paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 17 d., 23 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2 552,58 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 700,57 Eur tarpininkavimo mokestį, 0,96 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. spalio 17 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai.

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K136374896 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 831,27 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1 957,33 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 23 procentų), 263,37 Eur tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. spalio 9 d. pranešimu nutraukė sutartį su atsakove. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove ar ginčijusi kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

7. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 552,58 Eur negrąžinto kredito.

8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 206,02 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 17 d. ir 23 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2 552,58 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Tarp šalių sudaryta sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio. Sutartyje buvo numatyta 23 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 206,02 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.) ir 23 procentų pelno palūkanas už negrąžintą 2 552,58 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,96 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos už pavėluotą atsiskaitymą yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas (Sutarties 6.1 punktas).

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 700,57 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5,50 procento ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 263,37 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas mokamas nepriklausomai nuo to ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne. Pažymėtina, kad 263,37 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 5 051,97 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2 831,27 Eur kredito suma + 1 957,33 Eur palūkanos + 263,37 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio 263,37 Eur dalyje yra aiškus ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

12. Atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė taip pat prašo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios atsakovė neprivalėtų mokėti, jei prievolės būtų vykdomos tinkamai. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu (Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktas). Kredito sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Atsižvelgiant į, tai teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019).

14. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

15. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 0,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindas vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laiko, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1 437,20 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (3 022,93 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 67,78 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 234,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((100 Eur žyminio mokesčio + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 67,78 proc. / 100 proc.).

19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 2 552,58 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 58 ct) negrąžinto kredito, 206,02 Eur (du šimtus šešis eurus 2 ct) palūkanų, 263,37 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 37 ct) tarpininkavimo mokesčio, 23 (dvidešimt trijų) procentų dydžio metines pelno palūkanas už negrąžintą 2 552,58 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 0,96 Eur (nulį eurų 96 ct) sutartinių kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 022,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 234,53 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.