Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir - Institucija) vyriausiosios tyrėjos Onutės Uždalevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundas ir panaikintas Institucijos nutarimas Nr. 10-ANR_N-20822-2025, o G. J. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 10-ANR_N-20822-2025 G. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis, pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, 2025 m. birželio 19 d. apie 09.00 val. Širvintų rajono savivaldybė Širvintos, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio nusižengimo ROIK:25275515127 tyrimo tikslais, policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą penkių darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. birželio 11 d., 10. 06 val. vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Onutės Uždalevičienės apelaicinis skundas netenkintinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutarimas, kuriuo Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant G. J. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565/1 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Vis dėlto, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors teisės aktai ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023).

14. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pažeidimo padarymo metu Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo deklaravusi elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Tačiau akcentuotina, kad Administracinių nusižengimų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. J. deklaruotas elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti ir jo darboviečių elektroninio pašto adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad institucija reikalavimą pateikti informaciją išsiuntė tik vienu elektroninio pašto adresu, nepatikrinusi jo tinkamumo bei veikimo, ir nesiėmė papildomų priemonių siekdama užtikrinti, kad reikalavimas faktiškai pasiektų adresatą. Institucija nepasinaudojo kitomis turimomis ar objektyviai prieinamomis informavimo priemonėmis, įskaitant alternatyvius elektroninio pašto adresus ar kitus informavimo būdus, todėl jos veiksmai vertintini kaip nepakankamai aktyvūs ir neatitinkantys rūpestingumo bei pareigos veikti atidžiai principų. Pažymėtina, kad tinkamas informavimas suponuoja ne tik formalų pranešimo išsiuntimą, bet ir realių, protingų bei adekvačių veiksmų atlikimą, siekiant užtikrinti informacijos gavimą. Nesant tokių veiksmų, laikytina, jog institucija neįvykdė pareigos tinkamai informuoti, o vien tik reikalavimo išsiuntimas vienu galimai neveikiančiu elektroninio pašto adresu negali būti laikomas pakankamu ir teisines pasekmes sukeliančiu informavimo būdu.

15. Žemesnysis teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 2025 m. birželio 20 d. G. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 95-ANR_P-927-2025 dėl duomenų apie įmonei priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį administracinio nusižengimo byloje ROIK:25275515127 nepateikimo, išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo elektroniniu paštu taip pat išsiųstas ir ginčijamas nutarimas. Nagrinėjant G. J. skundą apylinkės teisme G. J. patvirtino, kad šį protokolą bei nutarimą gavo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apygardos teismui kyla abejonių, ar institucija ėmėsi visų įstatymuose numatytų ir nagrinėtinai situacijai būtinų priemonių, siekdama tinkamai informuoti juridinio asmens vadovą apie administracinį teisės pažeidimą bei užtikrinti reikšmingos informacijos gavimą iš juridinio asmens. Be kita ko reikalavimas pateikti informaciją galėjo būti išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuriuo juridinio asmens vadovui buvo siųstas skundžiamas nutarimas ir administracinio nusižengimo protokolas. Toks veikimo būdas būtų padidinęs tikimybę, kad informacija būtų pasiekusi adresatą ir būtų buvęs gautas atsakymas per įstatyme numatytą terminą.

17. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucija reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų pateikimo išsiuntė Juridinių asmenų registre nurodomu šios bendrovės elektroninio pašto adresu Vis tik, byloje nėra pakankamai abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad G. J. realiai gavo minėtus pranešimus, tai yra, kad transporto priemonės valdytojas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o vadovaujantis (lot. in dubio pro reo) principu, visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

18. Apklausiamas teisme G. J. nurodė, kad elektroninis paštas, į kurį policija siuntė pranešimą ((duomenys neskelbtini)) neegzistuoja nuo 2017 metų. Niekada įmonė nedeklaravo, kad tas senas paštas yra veikiantis. Visos valstybinės institucijos turi įmonės oficialų elektroninį paštą, į kurį kreipiasi. Oficialūs įmonės pašto adresai yra (duomenys neskelbtini), dar yra paštas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pranešimų siuntimas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) yra tinkamas, kadangi yra išviešintas Juridinių asmenų registre, tačiau atsižvelgus į administracinėn traukiamo asmens paaiškinimus, o taip pat ir vadovaujantis šiuo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, su tokiu vertinimu sutikti negalima.

19. Nors elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas Juridinių asmenų registre iki 2025 m. rugsėjo 2 d., tačiau atsižvelgus į tai, kad G. J. neigė pastoviai juo naudojęsis ir aiškino, kad šis elektroninio pašto adresas neegzistuoja nuo 2017 metų, atsižvelgus į tai, kad Juridinių asmenų registre nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. šis elektroninio pašto adresas yra nurodytas kaip negaliojantis, negalima daryti kategoriškos išvados, jog nurodytas elektroninio pašto adresas įmonės veikloje buvo aktyviai naudojamas ir kad Institucijos šiuo elektroninio pašto adresu siųstą pranešimą G. J. iš tiesų gavo. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog vien tai, jog asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

20. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija, siųsdama reikalavimus dėl duomenų pateikimo administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo naudojamas, nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vien G. J. paaiškinimas, kad įmonė šiuo elektroninio pašto adresu nesinaudojo nuo 2017 metų, nepaneigia Juridinių asmenų registre deklaruoto adreso teisinės reikšmės. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos išvengti administracinės atsakomybės vien deklaruojant, bet neadministruojant kontaktinius duomenis. Su šiuo apeliaciniu skundo teiginiu aukštesnysis teismas sutikti negali. Aukštesnysis teismas sutinka su institucijos argumentu, kad vien pareiškėjo paaiškinimas dėl nesinaudojimo elektroninio pašto adresu savaime nepaneigia administracinės atsakomybės taikymo galimybės. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną ir kategorišką išvadą, jog atitinkamas elektroninio pašto adresas buvo faktiškai naudojamas, tinkamai veikė, o įmonės vadovas realiai gavo jam adresuotą reikalavimą pateikti duomenis, o šios aplinkybės yra esminės sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo.

22. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2AT-12-511/2025 aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad elektroninis paštas buvo teisingas, aktyvus, ir naudojamas susirašinėjant su institucija. Visos šios aplinkybės iš esmės skiriasi nei nagrinėjamu atveju todėl šia nutartimi nesivadovautina.

23. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kaip numatyta ANK 7 straipsnyje, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam G. J. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis žinodamas apie tai šios pareigos nevykdė. Jo veikoje negalima konstatuoti privalomo subjektyviosios pusės požymio - kaltės. Atsižvelgiant į tai, panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Onutės Uždalevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.