Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Kaunas ieškinį atsakovams G. S., D. S., A. T., J. T. ir S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21. Nustatydamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje buvo išnagrinėti trys ieškovės ieškiniai (sujungti į vieną bylą), t. y. 1) 2022 m. kovo 2 d. ieškinys (reg. Nr. CBP-3861, pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-7593-429/2022 (naujas civilinės bylos Nr. e2-2-429/2023)) atsakovams G. S., D. S., A. T. ir J. T. dėl 102,89 Eur skolos priteisimo; 2) 2022 m. balandžio 7 d. ieškinys (reg. Nr. CBP-45519, pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-11394-1088/2022) atsakovams A. T. ir J. T. dėl 373,68 Eur skolos priteisimo; 3) 2022 m. birželio 15 d. ieškinys (reg. Nr. CBP-11266, pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-15257-1088/2022) atsakovams G. S. ir S. S. dėl 192,97 Eur skolos priteisimo.

22. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame aiškiai nurodė apeliacinio skundo sumą (102,89 Eur), apmokėjo apeliacinį skundą toje dalyje mokėtino dydžio žyminiu mokesčiu (21 Eur), aiškiai nurodė atsakovus pagal apeliacinį skundą (G. S., D. S., A. T. ir J. T.). Dėl kitų ieškinių (2022 m. balandžio 7 d. ieškinio (reg. Nr. CBP-45519, pateikto civilinėje byloje Nr. e2-11394-1088/2022) ir 2022 m. birželio 15 d. ieškinio (reg. Nr. CBP-11266, pateikto civilinėje byloje Nr. e2-15257-1088/2022)) tinkamo / netinkamo išsprendimo ieškovė apeliaciniame skunde jokių argumentų nedėsto, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pateiktas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės 2022 m. kovo 2 d. ieškinio (reg. Nr. CBP-3861, pateikto civilinėje byloje Nr. e2-7593-429/2022 (naujas civilinės bylos Nr. e2-2-429/2023)) reikalavimai atsakovams G. S., D. S., A. T. ir J. T. dėl 102,89 Eur skolos priteisimo.

23. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

24. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų tiek, kiek jie yra susiję su ieškovės 2022 m. kovo 2 d. ieškinio (reg. Nr. CBP-3861, pateikto civilinėje byloje Nr. e2-7593-429/2022 (naujas civilinės bylos Nr. e2-2-429/2023)) reikalavimų atsakovams G. S., D. S., A. T. ir J. T. dėl 102,89 Eur skolos priteisimo, pagrįstumo įvertinimu.

Dėl reikšmingų bylos faktinių aplinkybių

25. Atsakovai G. S., D. S., A. T. ir J. T. yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai. G. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2167/2528 dalys nurodyto buto, o A. T. ir J. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 361/2528 dalys nurodyto buto.

26. Daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirta ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas.

28. Byloje pateikto ieškovės 2022 m. kovo 22 d. el. laiško turinys liudija, kad UAB Mano Būstas Kaunas daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atliko būtent anksčiau nurodytuose dokumentuose įvardintus darbus (Elektros įvadinio kabelio keitimo darbai; Stogo remonto darbai; Grubaus valymo filtro keitimo darbai; Nuotekų vamzdyno keitimo darbai; Sklendžių keitimo darbai šilumos punkte). Administratorius minėtame el. laiške paaiškina, jog visi darbai, kurie buvo atlikti, buvo reikalingi remonto, užfiksuoti defektai, kuriuos būtina kuo skubiau pašalinti, todėl administratorius privalėjo nedelsiant organizuoti privalomo remonto atlikimo darbus.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne) pagrįstumo

29. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kaip turi būti vertinami ieškovės daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2020–2021 m. laikotarpiu atlikti darbai (Elektros įvadinio kabelio keitimo darbai; Stogo remonto darbai; Grubaus valymo filtro keitimo darbai; Nuotekų vamzdyno keitimo darbai; Sklendžių keitimo darbai šilumos punkte) ir ar atsakovai privalo už juos apmokėti proporcingai turimos nuosavybės dydžiui. Ieškovė įrodinėjo, kad tai darbai, susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovės atlikti darbai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovė negalėjo jų vykdyti be gyventojų pritarimo, todėl jie turi teisę už juos nemokėti.

30. Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

32. Minėtas reguliavimas reiškia ir tai, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: (1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir (2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

33. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

34. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

35. Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenurodytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

36. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų; pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Nuostatų 7.3 punktas).

37. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, jog patalpų savininkų (naudotojų) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Nuostatų 8 ir 9 punktai) ir dėl konkrečių paslaugų suteikimo (Nuostatų 11 ir 12 punktai). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo.

38. Kaip jau buvo minėta, asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi bei veikti išvien. Tai lemia, jog asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą. Tokią teisę detalizuoja ir jau anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis, jog toks asmuo turi teisę gauti informaciją apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas (Nuostatų 7.3 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (žr. Reglamento redakciją, galiojančią nuo 2020 m. balandžio 8 d.). Pagal Reglamento 84 p., daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (nagrinėjamu atveju – ieškovė) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.). Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoją valdytoją (nagrinėjamu atveju - ieškove) laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 p.). Kaip tokiu atveju turi elgtis valdytojas (nagrinėjamu atveju - ieškovė) numato Reglamento 96 punktas bei 97 punktas. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė 2020–2021 m. laikotarpiu faktiškai atliko ginčo remonto darbų (Elektros įvadinio kabelio keitimo darbai; Stogo remonto darbai; Grubaus valymo filtro keitimo darbai; Nuotekų vamzdyno keitimo darbai; Sklendžių keitimo darbai šilumos punkte) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (atliktų darbų aktus). Atsakovai atsisako už šiuos darbus apmokėti, remdamiesi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, jog dėl tokių išlaidų jie nėra davę sutikimo, dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas ir jos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi, sprendžiant byloje kilusį ginčą būtina išsiaiškinti, ar remonto darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurių vykdymas nepriklauso nei nuo administratoriaus, nei nuo butų ir kitų patalpų savininkių valios, patenka į Reglamento 96 punkto veikimo sritį ir turi būti vykdomas nedelsiant.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai buvo įvykdyti įvertinus daugiabučio namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

42. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde (žr. apeliacinio skundo 13 punktas), nepateikė absoliučiai jokių faktinių duomenų, liudijančių, kada konkrečiai ir kokiu būdu ji nustatė poreikį / būtinumą atlikti ginčo darbus (Nuotekų vamzdyno keitimo darbus; Grubaus valymo filtro keitimo darbus; Sklendžių keitimo darbus šilumos punkte; Stogo remonto darbus; Elektros įvadinio kabelio keitimo darbus), kuo konkrečiai remiantis ji sprendė, kad tokie darbai turi būti atlikti nedelsiant, t. y. pagal Reglamento 96 punktą. Tokie duomenys galėtų būti, pvz., 1) atsakovės avarinėje tarnyboje registruoti pranešimai apie daugiabučio namo inžinerinių sistemų ar kitų elementų gedimus, 2) daugiabučio gyvenamojo namo apžiūros aktai, parengti atliekant Reglamento 87 punkte numatytus namo būklės stebėjimus, 3) defektų nustatymo aktai, 4) kitokie analogiško pobūdžio dokumentai, objektyviai patvirtinantys, kokia buvo ieškovės remontuotų / keistų inžinerinių objektų būklė iki remonto darbų atlikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių duomenų byloje nėra pateikta.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių duomenų, vykdydama Nuostatų 7.3 punkte nustatytą pareigą, atsakovams nepateikė ir pati ieškovė kartu su 2022 m. kovo 22 d. el. laišku, kuriame tik deklaratyviai nurodė, jog „visi darbai, kurie buvo atlikti, buvo reikalaujama nedelsiant remonto, užfiksuoti defektai, kuriuos būtina kuo skubiau pašalinti“, pateikė nuorodą į Reglamento 96 punktą.

45. Atsakovų pateiktas 2022 m. gegužės 12 d. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šilumos punkto apžiūros aktas taip pat netiesiogiai liudija, kad remonto darbai šilumos punkte nebuvo susiję su privalomųjų daugiabučio namo reikalavimų išlaikymu. Šis aktas buvo parengtas specialių žinių turinčio asmens – Statinio statybos techninės priežiūros vadovo R. B. (atest. Nr. (duomenys neskelbtini)), be kita ko, pasirašytas apeliantės atstovo (UAB Mano būstas pastatų priežiūros meistro K. L.), juo netikėti ir juo nesivadovauti pirmosios instancijos teismas pagrindo neturėjo.

46. Iš išdėstyto seka, kad ieškovė civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, jog ginčo remonto darbai (Elektros įvadinio kabelio keitimo darbai; Stogo remonto darbai; Grubaus valymo filtro keitimo darbai; Nuotekų vamzdyno keitimo darbai; Sklendžių keitimo darbai šilumos punkte) buvo būtini ir pateko į Reglamento 96 punkte nustatytą situaciją, kai administratorius nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus pareikštus atsakovų – G. S., D. S., A. T., J. T. –atžvilgiu dėl 102,89 Eur skolos priteisimo atmetė.

47. Dėl kitų apeliaciniame skunde / atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

48. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.83 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo (jo dalies) keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Atsakovas A. T. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 560 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus kaip nepagrįstą ieškovės apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos A. T. priteistinos iš UAB Mano Būstas Kaunas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. T. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas (juridinio asmens kodas 305174520) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 560 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) Eur.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.