Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-02-23 · Civilinė byla Nr. e2-2-429/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-23Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
e2-2-429/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03017-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“
Atsakovas
J. T., A. T., G. S., D. S., S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2-429/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03017-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms M. G., D. G.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ atstovui advokato padėjėjui A. M. G.,

atsakovams J. T., A. T.,atsakovų atstovui advokato padėjėjui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ieškinį atsakovams G. S., D. S., A. T., J. T., S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Mano būstas Kaunas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama 1) iš atsakovų G. S., D. S., A. T. ir J. T., proporcingai turimai turto daliai priteisti 102,89 Eur skolos t. y. 88,20 Eur skolos solidariai priteisti iš G. S. bei D. S. ir 14,69 Eur skolos solidariai priteisti iš A. T. ir J. T., taip pat solidariai priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 18,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 3,62 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo (DOK-3861); 2) iš atsakovų A. T. ir J. T., solidariai priteisti 373,68 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 18,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 3,62 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 30,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo (DOK-45519); 3) iš atsakovų G. S. ir D. S. priteisti 192,97 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 19,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 3,62 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo (DOK-11266).

Ieškiniuose nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai A. T. ir J. T. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, atsakovai G. S., D. S., A. T. ir J. T. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, atsakovai G. S. ir D. S. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. Atsakovai A. T. ir J. T. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., už butui esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra skolingi iš viso 373,68 Eur. Atsakovai G. S., D. S., A. T. ir J. T. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., už butui esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra skolingi iš viso 102,89 Eur. Atsakovai G. S. ir D. S. už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., už butui esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra skolingi iš viso 192,97 Eur.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. M. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės pareikštus reikalavimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybės, prašė teismo ieškovės reikalavimus tenkinti. Papildomai nurodė, jog skola yra susidariusi atlikus būtinuosius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus – nuotekų vamzdyno keitimo, grubaus valymo filtro keitimo, sklendžių keitimo šilumos punkte, stogo remonto, staliaus ir bendrastatybinius darbus. Ieškovės atstovo žiniomis nei viena iš skolų dar nėra sumokėta. Kiek yra kitų minėto namo gyventojų be atsakovų negali pasakyti. Prašoma priteisti skola buvo paskaičiuota įvertinus atsakovų ir kitų namo bendrasavininkų nuosavybės teisę valdomą plotą, skolą išskirstant pagal priklausantį naudingą plotą. Pasisakydamas dėl konkrečių atsakovams priklausančių turto dalių nurodė, kad visi duomenys yra byloje pateikti kartu su ieškiniais. Kaip ir kas apmokėjo už darbus atliktus name, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakyti negalėjo, kadangi tokių duomenų neturi.

Atsiliepimas

Atsakovai A. T. ir J. T. teismo posėdyje ir pateiktame bendrame atsiliepime pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai atsisakė mokėti už ieškovės neva tai atliekamus daugiabučio gyvenamojo namo objektų remonto darbus, apie tai informuodamas ieškovę daugybiniais pranešimais raštu, telefonu ir susitikimų metu, nes ieškovė nepateikinėjo jokios informacijos apie darbų atlikimo realumą, jų būtinumą, taip pat, kadangi ieškovė nebuvo gavusi gyventojų rašytinių pritarimų šiems darbams. Vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros. Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.03:2017). Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad ieškovė galimai atliktiems remonto darbam nebuvo gautas nei atsakovų, nei kitų namo gyventojų sutikimas. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės atlikto daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbai (nuotekų vamzdyno keitimo, grubaus valymo filtro keitimo, sklendžių keitimo šilumos punkte, stogo remonto ir staliaus ir bendrastatybiniai darbai) yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir ar atsakovai – daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai privalo apmokėti šias išlaidas. Atsakovai nuolatos reikalavo ieškovės vykdyti savo kaip namo administratoriaus pareigą ir pateikti visą informaciją ir dokumentus, kurie patvirtintų PVM sąskaitose–faktūrose nurodytų darbų atlikimo faktą, tai yra, jų realumą, darbų būtinybę bei rašytinius gyventojų pritarimus darbų atlikimui. Tuo tarpu Atsakovas, pažeisdamas savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus imperatyvias pareigas, visiškai ignoravo ir niekada neatsakinėjo į daugybinius atsakovų prašymus pagrįsti, kad darbai, už kuriuos prašoma atlyginimo ir kuriems nėra gautas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas būtų avariniai, tai yra, kurie gali būti atlikti nedelsiant bei išvengiant pareigos juos suderinti su gyventojais, skelbti konkursą ir t.t. Ieškovas taip pat nevykdė savo pareigos organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę ir visiškai ignoravo šiuos atsakovų ir kitų namo gyventojų prašymus. Atsakovų nuomone, tiek iš ieškovės jiems pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų, tiek ir iš ieškovės pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad darbai nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei nėra avariniai, todėl ieškovė negalėjo jų vykdyti be gyventojų pritarimo. Šiuo atveju egzistavo būtinybė vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkimą ar apklausą, o jiems pritarus, vykdyti pirkimą apklausos būdu dėl šių darbų įsigijimo iš rangovų už mažiausią pasiūlytą kainą. Savo savavališkais veiksmais ieškovas pažeidė turto administratoriaus prievolę naudos gavėjui, inter alia pareigą savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, ir draudimą jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Taip pat pažeidė prievolę laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė savo pareigos informuoti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus apie planuojamus vykdyti viso remonto darbus, jų kiekį, rangovą ir planuojamų atlikti darbų kainą iš viso nevykdė, taip pažeisdama jai tenkančias administratoriaus pareigas tinkamai vykdyti įstatymo jai keliamus reikalavimus organizuojant pastato techninę priežiūrą. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų neginčijamai įrodyta, kad ieškovė privalėjo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbus, t. y., kad jie buvo realūs ir būtini (pvz. vamzdynas ir / ar grubaus valymo filtras buvo susidėvėję), vis tiek būtų akivaizdu, kad ieškovė apie šių darbų atlikimo būtinumą neįspėjo nei atsakovų, nei kitų namo gyventojų. Vienintelė išlyga, kada Ieškovas gali atlikti remonto darbus be daugiabučio gyvenamojo namo būtų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, yra tuomet, kai dėl tokių darbų neatlikimo kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai. Tą numato Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 94 punktas, teigiantis, kad asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių ir 96 punktas, numatanti, jog kai kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai, bendrojo naudojimo objektų valdytojai turi pareigą nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, specialistų ar ekspertų išvadų, aktų ar įžvalgų, kurie patvirtintų, kad visi ieškovės atlikti darbai buvo avarinės gyvenamojo namo būklės šalinimo darbai, kuriuos buvo būtina atlikti nedelsiant, t. y., bet gyventojų rašytinio pritarimo, siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovai yra įsitikinę, kad savo įrodinėjimo pareigos ieškovė nėra įvykdžiusi, o prie ieškinio net nėra pridėtos PVM sąskaitos–faktūros, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovai G. S. ir D. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jų teisęs ir interesus atstovavo atstovas advokato padėjėjas V. B., pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad jie visada laiku ir pilnai apmokėdavo ieškovės pateikiamų PVM sąskaitų–faktūrų dalis (eilutes) už daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administravimą, techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui. Atsakovai atsisakė mokėti už ieškovės neva tai atliekamus daugiabučio gyvenamojo namo objektų remonto darbus, apie tai informuodamas ieškovę daugybiniais pranešimais raštu, telefonu ir susitikimų metu, nes ieškovė nepateikinėjo jokios informacijos apie darbų atlikimo realumą, jų būtinumą, taip pat, kadangi ieškovė nebuvo gavusi gyventojų rašytinių pritarimų šiems darbams. Vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros. Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.03:2017). Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad ieškovė galimai atliktiems remonto darbam nebuvo gautas nei atsakovų, nei kitų namo gyventojų sutikimas. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės atlikto daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbai (nuotekų vamzdyno keitimo, grubaus valymo filtro keitimo, sklendžių keitimo šilumos punkte, stogo remonto ir staliaus ir bendrastatybiniai darbai) yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir ar atsakovai – daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai privalo apmokėti šias išlaidas. Atsakovai nuolatos reikalavo ieškovės vykdyti savo kaip namo administratoriaus pareigą ir pateikti visą informaciją ir dokumentus, kurie patvirtintų PVM sąskaitose–faktūrose nurodytų darbų atlikimo faktą, tai yra, jų realumą, darbų būtinybę bei rašytinius gyventojų pritarimus darbų atlikimui. Tuo tarpu Atsakovas, pažeisdamas savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus imperatyvias pareigas, visiškai ignoravo ir niekada neatsakinėjo į daugybinius atsakovų prašymus pagrįsti, kad darbai, už kuriuos prašoma atlyginimo ir kuriems nėra gautas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas būtų avariniai, tai yra, kurie gali būti atlikti nedelsiant bei išvengiant pareigos juos suderinti su gyventojais, skelbti konkursą ir t.t. Ieškovas taip pat nevykdė savo pareigos organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę ir visiškai ignoravo šiuos atsakovų ir kitų namo gyventojų prašymus. Atsakovų nuomone, tiek iš ieškovės jiems pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų, tiek ir iš ieškovės pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad darbai nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei nėra avariniai, todėl ieškovė negalėjo jų vykdyti be gyventojų pritarimo. Šiuo atveju egzistavo būtinybė vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkimą ar apklausą, o jiems pritarus, vykdyti pirkimą apklausos būdu dėl šių darbų įsigijimo iš rangovų už mažiausią pasiūlytą kainą. Savo savavališkais veiksmais ieškovas pažeidė turto administratoriaus prievolę naudos gavėjui, inter alia pareigą savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, ir draudimą jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Taip pat pažeidė prievolę laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė savo pareigos informuoti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus apie planuojamus vykdyti viso remonto darbus, jų kiekį, rangovą ir planuojamų atlikti darbų kainą iš viso nevykdė, taip pažeisdama jai tenkančias administratoriaus pareigas tinkamai vykdyti įstatymo jai keliamus reikalavimus organizuojant pastato techninę priežiūrą. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų neginčijamai įrodyta, kad ieškovė privalėjo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbus, t. y., kad jie buvo realūs ir būtini (pvz. vamzdynas ir / ar grubaus valymo filtras buvo susidėvėję), vis tiek būtų akivaizdu, kad ieškovė apie šių darbų atlikimo būtinumą neįspėjo nei atsakovų, nei kitų namo gyventojų. Vienintelė išlyga, kada Ieškovas gali atlikti remonto darbus be daugiabučio gyvenamojo namo būtų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, yra tuomet, kai dėl tokių darbų neatlikimo kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai. Tą numato Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 94 punktas, teigiantis, kad asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių ir 96 punktas, numatanti, jog kai kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai, bendrojo naudojimo objektų valdytojai turi pareigą nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, specialistų ar ekspertų išvadų, aktų ar įžvalgų, kurie patvirtintų, kad visi ieškovės atlikti darbai buvo avarinės gyvenamojo namo būklės šalinimo darbai, kuriuos buvo būtina atlikti nedelsiant, t. y., bet gyventojų rašytinio pritarimo, siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovai yra įsitikinę, kad savo įrodinėjimo pareigos ieškovė nėra įvykdžiusi, o prie ieškinio net nėra pridėtos PVM sąskaitos–faktūros, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovų atstovas advokato padėjėjas V. B. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, prašė atmesti ieškovės reikalavimus, kaip nepagrįstus, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

patikslintas ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Namo administratorė kiekvieną mėnesį administruojamų patalpų savininkams apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, atsakovai A. T. ir J. T. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, atsakovai G. S., D. S., A. T. ir J. T. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, atsakovai G. S. ir D. S. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkai.

Ieškovė, paskaičiavo atsakovams A. T. ir J. T. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., už butui esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 373,68 Eur skolą, atsakovams G. S., D. S., A. T. ir J. T. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., už butui esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 102,89 Eur skolą, atsakovams G. S. ir D. S. už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., už butui esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 192,97 Eur skolą.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atliktiems remonto darbams nebuvo gautas nei atsakovų, nei kitų namo gyventojų sutikimas, kurio ieškovas net neprašė.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės atlikto daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir ar Atsakovai – daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai privalo apmokėti šias išlaidas.

Ieškovė, siekdama įrodyti reiškiamus reikalavimus į bylą pateikė skolų valdymo ataskaitas, kuriose yra nurodomas atsakovams paskaičiuotų mokesčių sumos. Minėtose ataskaitose yra atskira lentelės dalis įvardinama – „Remontas, keitimas, montavimas“, kurioje yra nurodytos sumos, tačiau to, kokiu pagrindu yra nurodomos būtent tokios sumos ir kaip yra paskaičiuotos minėtos sumos teismui nėra pateikta.

Atsakovai nesutikdami su ieškovės reikalavimais nurodė, kad atsakovai nuolatos reikalavo ieškovės vykdyti savo kaip namo administratoriaus pareigą ir pateikti visą informaciją ir dokumentus, kurie patvirtintų darbų, kuriuos reikalaujama apmokėti atlikimo faktą, tai yra, jų realumą, darbų būtinybę bei rašytinius gyventojų pritarimus darbų atlikimui, yra akivaizdu, kad darbai nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei nėra avariniai, todėl ieškovė negalėjo jų vykdyti bet gyventojų pritarimo. Egzistavo būtinybė vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkimą ar apklausą ir tik jiems pritarus vykdyti pirkimą apklausos būdu dėl šių darbų įsigijimo iš rangovų už mažiausią pasiūlytą kainą.

Ieškovės kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Privalomuosius daugiabučio gyvenamojo namo reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra, racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, avarinės būklės likvidavimo darbais, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų neginčijamai įrodyta, kad ieškovas privalėjo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbus, t. y., kad jie buvo realūs ir būtini, vis tiek būtų akivaizdu, kad ieškovė apie šių darbų atlikimo būtinumą neįspėjo nei atsakovų, nei kitų namo gyventojų.

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai buvo įvykdyti įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų duomenis, kurie patvirtina tiek remonto darbų poreikį, tiek pateiktus skaičiavimus remonto darbams atlikti, apsiribojant ieškovės atstovo deklaratyviais pasisakymais teismo posėdžio metu, kad neatlikus darbų galėjo susidaryti avarinė situacija, kuri jokiais įrodymais nepagrįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ši nuostata turi būti taikoma visiems teisinių santykių dalyviams, t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovams. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti darbų atlikimo išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl darbų atlikimo ir išlaidos yra nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), kurie nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Teismas pažymi, kad šioje byloje, nesant pagrindų nuo jos nukrypti, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys, pačių atsakovų pateikti įrodymai (Atliktų darbų priėmimo aktai ir nuotraukos) patvirtina faktinį ginčo darbų atlikimą, o ieškovė, nors ir teigė, kad darbai buvo atlikti ir juos atlikti buvo būtina, šias nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė savo pareigos informuoti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus apie planuojamus vykdyti namo remonto darbus, jų kiekį, rangovą ir planuojamų atlikti darbų kainą nevykdė, taip pažeisdamas jam tenkančias administratoriaus pareigas tinkamai vykdyti įstatymo jam keliamus reikalavimus organizuojant pastato techninę priežiūrą. Duomenų, kad ieškovei buvo pranešta apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalies avarinę būklę, kad kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ir tuo pagrindu buvo atlikti darbai byloje nėra. Atsakovai į bylą pateikė gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) šilumos priežiūros punkto apžiūros aktą, kurio surašymo metu dalyvavo atsakovas A. T., specialistas (statinio statybos techninės priežiūros vadovas) R. B. ir UAB „Mano būstas“ pastatų priežiūros meistras K. L.. Remiantis remonto metu atliktų darbų (t. y. nuotekų vamzdyno keitimo, grubaus valymo filtro keitimo, sklendžių keitimo šilumos punkte, stogo remonto bei elektros įvadinio kabelio keitimo) apžiūra, buvo nustatyta, kad remonto darbai nebuvo susiję su privalomųjų daugiabučio gyvenamojo namo reikalavimų išlaikymu, tai yra, jais nebuvo įgyvendinami reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Apžiūros akte, įvertinus atliktus darbus ir atlikus darbų apžiūrą, padaryta išvadą, kad darbai nėra susiję su Privalomųjų daugiabučio gyvenamojo namo reikalavimų išlaikymu, tai yra, jais nėra įgyvendinami reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) ir jie nėra avariniai darbai, kuriuos namo administratorius galėtų vykdyti be gyventojų pritarimo, kurio net iš gyventojų neprašė. Minėtas apžiūros aktas ieškovės nebuvo ginčijamas, pagrindo pripažinti, kad šis atkas neatitinka faktinių aplinkybių nėra. Kitų įrodymų pagrindžiančių ar paneigiančių faktą, kad atlikti darbai atitinka darbus kurie yra susiję su Privalomųjų daugiabučio gyvenamojo namo reikalavimų išlaikymu nėra.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad teisės aktų nustatyta tvarka (surengiant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą) sprendimas dėl darbų atlikimo nebuvo priimtas taip pat, kad darbai, atlikti be butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo nebuvo susiję su Privalomųjų daugiabučio gyvenamojo namo reikalavimų išlaikymu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė neįrodė savo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo ir ieškovės pareikšti reikalavimai dėl:

88,20 Eur skolos solidaraus priteisimo iš G. S. bei D. S., 14,69 Eur skolos solidaraus priteisimo iš A. T. ir J. T., 373,68 Eur skolos solidaraus priteisimo iš atsakovų A. T. ir J. T., 192,97 Eur skolos solidaraus priteisimo iš atsakovų G. S. ir D. S. yra atmetami kaip neįrodyti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo priteisti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl šis reikalavimas taip pat yra atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal pateiktus į bylą dokumentus atsakovai patyrė 1 440,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias apmokėjo A. T.. Teismo vertinimu, atsakovų pateiktos atstovavimo išlaidos atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85, patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių galiojančios redakcijos 8.2, 8.16, 8.19 punktų reikalavimus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovo A. T. naudai, priteistinos iš ieškovės. Atmetus ieškinį, ieškovui prašant priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Ieškinį atmetus, priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Mano būstas Kaunas” (juridinio asmens kodas 305174520), į valstybės biudžetą 93,76 Eur (devyniasdešimt tris eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ( Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, priteisti 1 440,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų ) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Mano būstas Kaunas” (juridinio asmens kodas 305174520), į valstybės biudžetą 93,76 Eur (devyniasdešimt tris Eur 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Vida Jegorovienė