Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei A. A., trečiajam asmeniui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovės A. A. priešieškinį ieškovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „A“, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovui: ½ dalį 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini, o atsakovei priteisiant ½ dalį minėto nekilnojamojo turto. Be to atsakovei priteisiant transporto priemonę Duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini. Priteisti ieškovui 250 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistą minėtą transporto priemonę. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šalys susituokė Duomenys neskelbtini Duomenys neskelbtini, įrašo Nr. 412. Su atsakove gyvena kartu, tačiau pastarųjų penkių metų laikotarpiu dėl jų charakterių nesuderinamumo sutuoktinių santykiuose vyrauja nuolatinė įtampa, ginčai, abipusė nepagarba, nepasitikėjimas. Abu kalti dėl santuokos iširimo. Jis yra vartojęs fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, t.y. sudavęs jai smūgius. Dėl fizinio smurto pavartojimo atsakovės atžvilgiu jis buvo nuteistas. Teismo priimto baudžiamojo įsakymo jis neskundė. Žmona jo atžvilgiu pavartojo smurtą, tačiau jis dėl to niekur nesikreipė. Santuoka yra faktiškai iširusi ir ją išsaugoti nebėra galimybių. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Iš atsakovės išlaikymo nereikalauja. Santuokos metu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo turtą: 0,2500 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą kiemo statinius, esančius Duomenys neskelbtini, transporto priemonę Duomenys neskelbtini, valst. Nr. Duomenys neskelbtini. Gyvenant santuokoje jis dirbo kartu su atsakove. Jis dirbdavo įvairius ūkio darbus (su arkliu griebdavo šieną ir pan.). Turtas įgytas iš bendrų šalių lėšų. Tai, kad žmona nupirko tris žemės sklypus Duomenys neskelbtini jis nieko nežinojo, nedalyvavo perkant šiuos sklypus. Taip pat nežinojo, kad ji sklypų pirkimui skolinosi pinigus. Jis nežino kiek žmonos vardu registruotame ūkyje yra galvijų. Tame ūkyje ji viena dirba. Šiuo metu jam yra nustatytas neįgalumas. Atsakovė jam siūlė nupirkti butą Duomenys neskelbtini, tačiau jis nesutiko, kadangi ten nebuvo rūsio. Nesutiko su jos kitu pasiūlymu jam nupirkti butą Duomenys neskelbtini. Jis neturi kreditorinių įsipareigojimų. Jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje. Nėra sumokėjęs visų paskirtų jam baudų už administracinius teisės pažeidimus. Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko pateiktu priešieškiniu, prašė šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinio, t.y. ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę – „A“, ir padalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškovei priteisiant 0,2500 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir šiame žemės sklype esančius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – daržinę, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – tvartą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iš viso priteistino ieškovei minėto nekilnojamojo turto vertė 8384 Eur. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4192 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Be to prašė priteisti ieškovui transporto priemonę Duomenys neskelbtini, valst. Nr. Duomenys neskelbtini. Taip pat, prašė pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe: 0,5466 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 2.9700 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 8.5141 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini., taip pat ūkininko ūkį, registracijos Nr. Duomenys neskelbtini. Priešieškinyje bei teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad santuoka su ieškovu niekada nebuvo darni, kadangi jis mėgo išgerti, buvo pavydus, nedėjo jokių pastangų rūpintis šeima, vaikais, buitimi. Ieškovas paromis negrįždavo į namus. Vaikų auklėjimu ir namų priežiūra rūpinosi atsakovė. Ieškovas daug gėrė, neblaivus vartodavo fizinį smurtą jos atžvilgiu, dėl vartojamo fizinio smurto tekdavo naktį bėgti iš namų. Atsakovei nutraukti santuoką buvo gėda, kadangi ji katalikiškai auklėta, todėl kentė ieškovo elgesį. Nuo 2009 metų su atsakovu pradėjo gyventi atskirai. Ieškovas naudojosi vienu kambariu ir virtuve, o atsakovė kitais kambariais ir bendra virtuve. Atsakovė į savo naudojamą gyvenamąjį plotą priėmė gyventi sūnų su šeima. Ieškovė prašė priteisti jai nekilnojamąjį turtą, esantį Duomenys neskelbtini., kurio vertė 8384 Eur, o ieškovui už šį turtą priteisti piniginę kompensaciją - 4192 Eur. Tokį turto padalinimo būdą atsakovė siūlo todėl, kad gyventi viename gyvenamajame name su ieškovu yra neįmanoma dėl jo gyvenimo būdo, keliamų konfliktų, nesirūpinimo šia namų valda, mokesčių nemokėjimo. Be ieškovo minimo turto, kurį jis ieškinyje prašė padalinti lygiomis dalimis, santuokos metu ne iš santuokinių lėšų buvo įgytas nekilnojamasis turtas, t.y. 0,5466 ha, 2,9700 ha, 8,5141 ha dydžio žemės sklypai, esantys Duomenys neskelbtini., pagal pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė minėtus sklypus pirko iš savo asmeninių pinigų, ieškovas neprisidėjo prie šių sklypų įsigijimo, todėl šie sklypai turi būti pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe. Be to atsakovė 2003-03-17 įregistravo ūkininko ūkį, kuris taip pat pripažintinas jos asmenine nuosavybe, nes atsakovas neprisidėjo prie šio ūkio veiklos, jo vystymo. Ji melžia karves, priduoda pieną, taip pat pati šienauja bei tvarko visus ūkio reikalus. Atsakovas nėra įregistruotas kaip partneris.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: santuoką, įregistruotą Duomenys neskelbtini Duomenys neskelbtini civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 412, tarp ieškovo A. A. ir atsakovės A. A. nutraukti dėl ieškovo A. A. kaltės.Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui A. A. palikti pavardę - A, atsakovei A. A. palikti pavardę - A.Santuokos metu šalių įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu:atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio vertė -2850 Eur, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio vertė 6160 Eur, pastatą – daržinę, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio vertė 326 Eur, pastatą – tvartą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio vertė 340 Eur, kitus inžinerinių statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurių vertė 200 Eur, esančius Duomenys neskelbtini g.5; transporto priemonę Duomenys neskelbtini valst. Nr. Duomenys neskelbtini, kurios vertė 150 Eur.Priteisė iš atsakovės 5013 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovui už atsakovei tenkančią turto dalį, nustatant ją sumokėti ieškovui per tris (3) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažino atsakovės asmenine nuosavybe šiuos žemės sklypus: 0.5466 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 2.9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 8.5141 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini.Pripažino atsakovės asmenine nuosavybe 2003-03-17 įregistruotą ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas Nr. Duomenys neskelbtini, kuriame registruota 8 galvijų banda Nr. Duomenys neskelbtini. Pripažino asmenine ieškovės prievole pagal 2013-05-15 sudarytą paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu N. A. dėl 2896,20 Eur (10 000 Lt) paskolos.Priteisė iš ieškovo 1915 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.Kitą dalį ieškinio ir priešieškinio atmetėTeismas sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės motyvavo tuo, kad remiantis šalių bei liudytojų parodymus ieškovas A. A. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme numatytas pareigas, sutuoktinės A. A. atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Fizinio smurto panaudojimo faktą prieš sutuoktinę pripažįsta ir pats ieškovas, tai patvirtina ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 baudžiamasis įsakymas, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2016-05-07 nutarimas Nr. M-1-31041-16. Tai, kad ieškovas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu patvirtina Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų bei Šilutės rajono apylinkės teismo priimti nutarimai. Teismas spręsdamas šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo įvertino tai, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiniai santykiai ir tai tęsiasi gan ilgą laikotarpį, įvertino ieškovo konfliktinius tarpusavio santykius ir su kitais jo šeimos nariais (pilnamečiais sūnumis). Įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu. Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovo siūlomą nekilnojamojo turto padalijimo būdą ateityje gali kilti tarp šalių teisminių ginčų dėl šio turto naudojimo, disponavimo juo. Taigi teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais tenkino atsakovės prašymą nekilnojamąjį turtą priteisti natūra jai, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Nurodė, kad atsakovė sutinka ir yra pajėgi sumokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Dėl santuokos metu įgytų trijų žemės sklypų, esančių Duomenys neskelbtini teismas nustatė, kad atsakovė ir jos seserys gavo kompensaciją už priklausančią paveldimo turto po tėvo mirties dalį, tai patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-10-01 nutartis. Taip pat iš 2013-05-15 paskolos sutarties matyti, kad trečiasis asmuo N. A. paskolino 10 000 Lt A. A.. Teismas, vadovaudamasis šalių ir liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad už kompensacija ir paskolos būdu gautus pinigus atsakovė ir įsigijo dalį žemės sklypų. Ieškovas prie minėtų žemės sklypų įsigijimo neprisidėjo, minėtų aplinkybių nepaneigė ir patvirtino, kad jis nieko nežinojo apie minėtų žemės sklypų įsigijimą bei apie pinigus iš kurių atsakovė pirko žemės sklypus. Nurodytus žemės sklypus pripažino atsakovės asmenine nuosavybe ir jų nedalino.Tenkintas atsakovės prašymas pripažinti jos asmenine nuosavybe jos vardu 2003-03-17 įregistruotą ūkininko ūkį, kadangi ji viena dirba jos vardu registruotame ūkyje, rūpinasi galvijų priežiūra ir pan. Jai padeda tik suaugę sūnūs. Ieškovas pripažino, jog atsakovė rūpinasi jos vardu registruotu ūkiu, jis nesidomi laikomais galvijais, jų priežiūra. Teismas nustatė, kad ieškovas nebuvo sudaręs su atsakove jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, jis taip pat nebuvo registruotas ūkininkų ūkio registre, jis neprisidėjo prie atsakovės registruoto, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas nesiekė verstis žemės ūkio veikla kaip partneris ir gauti iš tokios veiklos pajamų. Be to ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprašė dalinti atsakovės įregistruoto ūkininko ūkio. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe. Dėl 2013-05-15 paskolos sutartimi įgytos prievolės trečiajam asmeniui, teismas nurodė, kad atsakovė prievolę trečiajam asmeniui prisiėmė jau šalims gyvenant atskirai siekdama įsigyti žemės, ieškovui nežinant apie minėtos sutarties sudarymą, atsakovė sutiko vykdyti įsipareigojimus pagal minėtą paskolos sutartį, todėl šią prievolę pripažino asmenine atsakovės prievole.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šią ieškinio dalį tenkinti, o priešieškinį atmesti arba šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, pažeidė šalių lygybės principą, netinkamai įvertino turto balansą ir jo teisinį režimą. Remdamasis vien atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, priėmė šališką sprendimą byloje. Taip pat teismas, priteisdamas atsakovei gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, nesiaiškino ar yra galimybė ieškovui ir atsakovei gyventi name kartu.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis vien liudytojų parodymais sprendė, jog atsakovės įsigyti trys žemės sklypai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise nors šis turtas įgytas esant santuokoje. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Papildomai nurodė, kad apelianto prašymas grąžinti bylos dalį dėl turto padalinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas jokiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, pažeidė šalių lygybės principą, netinkamai įvertino turto balansą ir jo teisinį režimą. Taip pat teismas, priteisdamas atsakovei santuokos metu įgytus žemės sklypus ir pastatus asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, nesiaiškino ar yra galimybė ieškovui ir atsakovei gyventi name kartu, taip pat nurodo, kad kitus žemės sklypus ir pastatus buvo galima padalinti.Teisėjų kolegija su apelianto nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalindamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, taip pat yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, kiemo statinius, priteisdamas juos atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisė kompensaciją už sutuoktinei priteistą didesnę turto dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir liudytojų parodymais, todėl nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevertino galimybės turtą padalinti natūra ir ginčo šalims gyventi kartu. Šioje byloje matyti, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, todėl tikėtina, kad padalijus namą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tokias išvadas patvirtina tai, jog iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 baudžiamojo įsakymo matyti, kad ieškovas A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. dėl 2016-02-16 fizinio smurto pavartojimo atsakovės A. A. atžvilgiu, kuriai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjęs. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2016-05-07 nutarimu Nr. M-1-31041-16 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad ieškovo A. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. požymiai. Minėtame nutarime teigiama, kad atsakovė A. A. kreipėsi į Šilutės rajono PK dėl sutuoktinio netinkamo elgesio. Pareiškėja nurodė, kad sutuoktinis neblaivus, girdint 2,5 m. amžiaus anūkei, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jai grasino. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-05-20 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame konstatuota, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą A. A. galėjo padaryti A. A., pastarajam suduodama medine kėdute į įvairias kūno vietas, tačiau jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtinas, nes A. A. veiksmai vertintini kaip teisėti, atsiradę būtinosios ginties situacijoje, kadangi ji aktyviai gynėsi nuo tiesioginio A. A. puolimo, iškilus realiam pavojui jos pačios sveikatai, panaudodama adekvačias gynybos priemones ir neperžengdama būtinosios ginties ribų. Ieškovas ne vieną kartą baustas dėl administracinių teisės pažeidimų už alkoholinių gėrimų vartojimą bei pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog šalių gyvenimas viename name neįmanomas, nes sukuria prielaidas tolesniems konfliktams, fizinio smurto naudojimui, kurių eiga ir pasekmės neprognozuojami. Be to pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas pripažino, jog prie namų ūkio jis neprisideda ir jį valdo viena atsakovė. Todėl siekiant užtikrinti šalims tinkamas gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, kad jis nuosprendžiu nuteistas už smurtą prieš atsakovę, namas, kiti nekilnojamojo turto objektai, esantys tame pačiame sklype, natūra pagrįstai buvo priteisti atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją, kurią atsakovė sutinka mokėti. Be to apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad atsakovė ne tik neginčija ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio, tačiau ne kartą siūlė kaip kompensaciją atsakovui nupirkti gyvenamąjį būstą, tačiau jis atsisakė. Šias aplinkybes patvirtinto ir pats ieškovas. Atsižvelgus į virš išdėstytus argumentus ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina galioti nepakeista.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis vien liudytojų parodymais sprendė, jog atsakovės įsigyti trys žemės sklypai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise nors šis turtas įgytas esant santuokoje.Su šiais apelianto apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (LRCPK 178, 382 str. 4 p.). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, siekdama įrodyti, jog ginčo žemės sklypus įsigijo asmeninėmis lėšomis, pateikė teismui dokumentus – Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-10-01 nutartį, kurioje nurodoma, kad atsakovei yra išmokėta 7 750 Lt kompensacija už jai tenkančią 4/10 dalį buto, susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams; taip pat 2013-05-15 buvo sudaryta paskolos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens N. A., kuria atsakovė pasiskolino 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. A. , E. A., D. G., B. G. patvirtino, kad žemės sklypus, esančius Duomenys neskelbtini. pirko tik atsakovė už asmenines lėšas, t.y. pinigus pasiskolintus iš N. A., B. G. bei gautus už jai priklausančio paveldimo turto dalį. Pats apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad apie šių sklypų pirkimą sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo tapačias aplinkybes. Įvertinus pastarąsias aplinkybes, darytina išvada, kad prie šių sklypų pirkimo ieškovas neprisidėjo finansiškai. Be to apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėjo finansiškai prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Priešingai, apeliantas nurodė, kad prieš atsakovės namų ūkio neprisideda nei finansiškai, nei kitokiu būdu. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. Duomenys neskelbtini; Duomenys neskelbtini; Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini priteisiami atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LRCPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LRCPK 98 str. 1 d.). Atsakovė pateikė prašymą teismui priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.Įvertinus tai, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė tai patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą, yra pagrindas priteisti atsakovei jos patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą galioti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. A. 363,00 Eur atsakovei A. A. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.