Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. A., ieškovo atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovei A. A., atsakovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, trečiajam asmeniui N. A.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei A. A., trečiajam asmeniui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovės A. A. priešieškinį ieškovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo tėvas, su juo tarpusavio santykių neturi, kadangi jis sistemingai girtuokliauja. Atsakovė yra jo mama, santykiai su ja yra geri. Nuo vaikystės prisimena, kad tėvas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Tėvas ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš motiną. Santykių tarp tėvų jokių nėra. Kartu gyventi jie negalės, dėl pasikartojančio ieškovo girtuokliavimo. Mamos vardu registruotas ūkis, kurį prižiūri tik viena mama, augina karves. Tėvas daugiau kaip dešimt metų nebedirba. Šiuo metu tėvas gyvena atskirame kambaryje su atskiru įėjimu. Pats gyvena su šeima viename name su tėvais, močiutės pusėje. Prie trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo tėvas neprisidėjo.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo tėvas, su juo tarpusavio santykių neturi. Atsakovė yra jo mama, santykiai su ja yra geri. Tėvų šeimoje šeimyninio gyvenimo nebuvo, tėvas nuolat girtuokliaudavo. Jis smurtaudavo prieš mamą. Gyvena atskirai nuo tėvų. Mama ir tėvas kartu gyventi negali. Mamos registruotame ūkyje dirba brolis ir mama, kartais padeda ir jis. Tėvas niekur nedirba, paskutinį kartą dirbo trumpai. 2010 – 2013 metais mama pirko žemės sklypus, siūlė jai paskolinti pinigų sklypų įsigijimui, tačiau ji pati juos nusipirko. Tėvas prie šių sklypų įsigijimo neprisidėjo. Tėvai kaip šeima nebegyvena nuo 1995 m. Tėvas atskirai gyvena 15 metų. Komunalinius mokesčius moka tik mama.

Liudytoja D. G., atsakovės sesuo, teismo posėdžio metu parodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis sesers atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina šeima, nedirba, neprisideda prie šeimos ūkio. Sesuo siūlė ieškovui nupirkti butą Juknaičiuose, tačiau jis nesutiko, teigdamas, kas mokės komunalinius mokesčius. Sesers registruotame ūkyje dirba tik sesuo ir sūnus. Šalių vaikai būdami maži dirbdavo, o tėvas gulėdavo. Žemės sklypus sesuo įsigijo gavusi paveldėjimą po tėvo mirties, likusius pinigus pasiskolinusi iš sūnaus. Po vienu stogu ieškovas su atsakove negalėtų gyventi.

Liudytoja B. G., atsakovės sesuo, parodė, kad ieškovas sistemingai vartodavo alkoholinius gėrimus. Jis naudojo ir fizinį smurtą žmonos atžvilgiu. Sesuo A. A. sakė, kad ją muša sutuoktinis, matė ant jos veido sužalojimus. Po tėvo mirties ji gavusi palikimą 7 750 Lt ( 2244,55 Eur) investavo juos į žemės sklypų pirkimą. Ji taip pat gavo 7750 Lt (244,55 Eur) palikimo, gautus pinigus ji grynais paskolino asmeniškai seseriai žemei pirkti. A. A. nežinojo, kad jo žmonai paskolino pinigus. A. A. įregistruotame ūkyje dirba tik ji ir vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš civilinės bylos medžiagos, ieškovo jo atstovo ir atsakovės, jos atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų V. A., E. A., D. G., B. G. parodymų nustatyta, kad ieškovas A. A. ir atsakovė A. A. susituokė 1978-09-02 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 412) ( b. l. 6). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Šalys neprieštarauja, kad jie nuo 2009 m. negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovo teigimu santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta, kad atsakovės atžvilgiu jis vartojo fizinį smurtą. Atsakovė nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ji nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo nuolatinio girtuokliavimo, jo vartojamo fizinio smurto jos atžvilgiu.

Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 baudžiamojo įsakymo matyti, kad ieškovas A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. dėl 2016-02-16 fizinio smurto pavartojimo atsakovės A. A. atžvilgiu, kuriai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( t.1, b.l. 110-112). Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjęs. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2016-05-07 nutarimu Nr. M-1-31041-16 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad ieškovo A. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. požymiai. Minėtame nutarime teigiama, kad atsakovė A. A. kreipėsi į Šilutės rajono PK dėl sutuoktinio netinkamo elgesio. Pareiškėja nurodė, kad sutuoktinis neblaivus, girdint 2,5 m. amžiaus anūkei, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jai grasino (t.1, b.l. 61-62). Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-05-20 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame konstatuota, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą A. A. galėjo padaryti A. A., pastarajam suduodama medine kėdute į įvairias kūno vietas, tačiau jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtinas, nes A. A. veiksmai vertintini kaip teisėti, atsiradę būtinosios ginties situacijoje, kadangi ji aktyviai gynėsi nuo tiesioginio A. A. puolimo, iškilus realiam pavojui jos pačios sveikatai, panaudodama adekvačias gynybos priemones ir neperžengdama būtinosios ginties ribų (t.1, b.l. 65-67). Ieškovas ne vieną kartą baustas dėl administracinių teisės pažeidimų už alkoholinių gėrimų vartojimą bei pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje (t.1,b. l. 49-59).

Pagal CK 3.60 str. 2 d., 3 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178 ir 179 str.).

Atsižvelgiant į šalių, jų atstovų nurodytas aplinkybes, bei liudytojų V. A., E. A., D. G., B. G. parodymus, laikytina, kad ieškovas A. A. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme numatytas pareigas, sutuoktinės A. A. atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Fizinio smurto panaudojimo faktą prieš sutuoktinę pripažįsta ir pats ieškovas. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos atžvilgiu ieškovas naudojo fizinį smurtą patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 baudžiamasis įsakymas. Iš minėto įsakymo matyti, kad ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl fizinio smurto pavartojimo atsakovės atžvilgiu. Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2016-05-07 nutarime Nr. M-1-31041-16, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-05-20 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas netinkamai elgėsi ne tik sutuoktinės, bet ir kitų jo šeimos narių atžvilgiu. Tai, kad ieškovas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu patvirtina Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų bei Šilutės rajono apylinkės teismo priimti nutarimai (t.1,b.l. 49-59), kuriais jis pripažintas kaltu dėl alkoholinių gėrimų vartojimo bei pasirodymo neblaiviam viešosiose vietose.

Remiantis aukščiau pateiktais argumentais šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo A. A. kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Ieškovo argumentai dėl santuokos iširimo pripažinimo ir dėl atsakovės kaltės nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė A. A. iš esmės būtų pažeidusi sutuoktinės pareigas bei santuokos iširimą būtų lėmę ir jos netinkami veiksmai.

Šalims sutinkant, nutraukus santuoką, atsakovei paliktina santuokoje turėta pavardė – A. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys sau išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Bylos medžiaga nustatyta ir šalys neginčija, kad bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgijo šį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, t.y. 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 10-11); transporto priemonę MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1,b. l. 8).

Nustatyta, kad šalys skirtingai įvertina santuokos metu įgytą minėtą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemonę. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tiek ieškovas tiek atsakovas pateikė VĮ Registrų centro nustatytas nekilnojamojo turto vertes, kurios nežymiai skiriasi. Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnyje teigiama, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas teismas remiasi ieškovo pateiktu VĮ Registrų centro paskaičiuotomis vidutinės rinkos vertėmis, galiojančiomis nuo 2017-01-01 (t.1,b.l.131-135). Šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina tokia, t.y. 0,2500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2850 Eur, ir šiame žemės sklype esančių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 6160 Eur, pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 326 Eur, pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 340 Eur. Šalys nepateikė įrodymų dėl kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės. Įvertinant šalių paaiškinimus dėl šių statinių vertės, nustatytina jų vertė 200 Eur. Be to šalys skirtingai įvertina jų santuokos metu įgytą transporto priemonę MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų dėl šio turto vertės. Atsakovė pateikė iš elektronino puslapio duomenis iš kurių matyti kad analogiškos markės transporto priemonės vertė gali būti apie 80 Eur (t.1, b.l. 140). Nustatyta, kad minėta šalių santuokos metu įsigyta transporto priemonė pagaminta 1986 m. (t., b.l. 8), ji remiantis šalių paaiškinimais naudojama apie 20 metų, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, šios transporto priemonės MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatytina 150 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuokoje įgyto sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosaybėn dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bendra vertė yra 10 026 Eur.

Ieškovas prašo nekilnojamąjį turtą, t.y. minėtą žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statinius padalinti priteisiant šalims po ½ dalį , o transporto priemonę priteisti atsakovei. Ieškovė prašo minėtą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, priteisiant iš jos piniginę kompensaciją atsakovui , o transporto priemonę priteisiant ieškovui.

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.). Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą.

Atsižvelgiant į šalių tarpusavio konfliktinius santykius, kurie pasireiškia net fizinio smurto panaudojimu, ir kad tai tęsiasi gan ilgą laikotarpį bei ieškovo konfliktinius tarpusavio santykius ir su kitais jo šeimos nariais (pilnamečiais sūnumis), tai, kad jis sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu vadovaujantis teisingumo, protingumo principais pagrįstas atsakovės prašymas nekilnojamąjį turtą priteisti natūra jai, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Atsakovė sutinka ir yra pajėgi sumokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad patenkintus ieškovo prašymą, t.y. nekilnojamąjį turtą padalinus šalims po ½ dalį, šis turtas iš esmės sutuoktiniams liktų nepadalintas, todėl atmestinas ieškovo siūlomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas. Be to pažymėtina, kad patenkinus ieškovo siūlomą nekilnojamojo turto padalijimo būdą ateityje gali kilti tarp šalių teisminių ginčų dėl šio turto naudojimo, disponavimo juo. Tokiu būdu ieškovei priteistinas natūra , t. y. 0,2500 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2850 Eur, ir šiame žemės sklype esantys: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 6160 Eur, pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 326 Eur, pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 340 Eur, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 200 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Be to atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ūkininkauja, tai, kad transporto priemonė MAZ 8114 gali būti naudojama ūkinėms reikmėms, todėl atsakovei priteistina minėta transporto priemonė, kurios rinkos vertė 150 Eur. Iš viso atsakovei priteistina nekilnojamojo ir kilnojamojo turto už 10 026 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistas natūra šalių santuokos metu įgytas turtas, todėl iš atsakovės A. A. ieškovo A. A. naudai priteistina ½ dalis nuo 10 026 Eur, t.y. 5013 Eur piniginė kompensacija už jai atitenkančią didesnę turto dalį, kuri atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas sumokėtina nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius.

Be to teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo tris žemės sklypus: 0,5466 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1,b. l. 30-31); 2,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 28-29); 8,5141 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 26-27), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad šie žemės sklypai buvo įgyti iš santuokinių lėšų , šalims gyvenant kartu, todėl juos prašo padalinti lygiomis dalimis. Atsakovė prašo šių sklypų nedalinti ir pripažinti juos atsakovės asmenine nuosavybe, kadangi šie sklypai įgyti ne iš santuokinių lėšų.

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.89 str. 2 d. nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) str.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. A. nurodė, kad minėtus žemės sklypus ji įsigijo už asmenines lėšas, t.y. už gautą 7750 Lt (2244,55) piniginę kompensaciją už jai priklausančią paveldėto turto po tėvo mirties dalį, jai paskolintus trečiojo asmens, t.y. sūnaus N. A. bei sesers B. G. pinigus. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji ir jos seserys gavo kompensaciją už priklausančią paveldimo turto po tėvo mirties dalį patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-10-01 nutartyje (t. 1,. b.l. 138) konstatuotos aplinkybės iš kurios turinio matyti, kad J. P. sumoka A. A., B. G., D. G. sumoka po 7750 Lt kompensaciją už jai atitenkančią 4/10 dalis buto. Be to iš 2013-05-15 paskolos sutarties ( t.1, b.l. 144) matyti, kad tretysis asmuo N. A. paskolino 10 000 Lt A. A.. Teisme apklausti liudytojai V. A. , E. A., D. G., B. G. patvirtino, kad žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) pirko tik atsakovė už asmenines lėšas, t.y. pinigus pasiskolintus iš N. A., B. G. bei gautus už jai priklausančio paveldimo turto dalį ir tai, kad ieškovas prie minėtų žemės sklypų įsigijimo neprisidėjo. Ieškovas nepaneigė šių aplinkybių ir patvirtino, kad jis nieko nežinojo apie minėtų žemės sklypų įsigijimą bei apie pinigus iš kurių atsakovė pirko žemės sklypus. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė įrodė, kad tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ji įsigijo už asmenines lėšas asmeninės nuosavybėn, todėl minėti žemės sklypai pripažintini atsakovės asmenine nuosavybe ir jie nedalinti.

Tenkintinas atsakovės prašymas pripažinti jos asmenine nuosavybe jos vardu 2003-03-17 įregistruotą ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.44). Iš pateikto Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atsakovės deklaruotų galvijų sąrašo laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2003-03-17 matyti, kad atsakovė pirmą galviją (karvę) įsigijo 2002-03-05 iš mamos M. K. (t.1, b.l. 141-143). Iš šioje pažymoje pateiktų duomenų matyti, kad visi kiti gyvuliai gimė iš tos pačios bandos. Minėto centro pateiktais duomenimis atsakovės registruotame ūkininko ūkyje registruota banda Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro yra dvi pieninių veislių telyčios, šešios pieninių veislių karvės. Telyčių vertė pagal pirkimo kainas yra nuo 400 Eur iki 750 Eur, o karvių nuo 550 Eur iki 750 Eur.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji viena dirba jos vardu registruotame ūkyje, rūpinasi galvijų priežiūra ir pan. Jai padeda tik suaugę sūnūs. Ieškovas pripažino, jog atsakovė rūpinasi jos vardu registruotu ūkiu, jis nesidomi laikomais galvijais, jų priežiūra.Tai, kad atsakovė nuo ūkio įregistravimo dienos viena rūpinasi ūkyje laikomais galvijais bei savo darbu bei lėšomis prisideda prie jo vystymo patvirtino ir apklausti liudytojais V. A., E. A., D. G., B. G. bei tretysis asmuo N. A.. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ūkininko partneris – fizinis asmuo ( ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo ), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutarts, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nebuvo sudaręs su atsakove jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, jis taip pat nebuvo registruotas ūkininkų ūkio registre, jis neprisidėjo prie atsakovės registruoto, tai leidžia spręsti, jog ieškovas nesiekė verstis žemės ūkio veikla kaip partneris ir gauti iš tokios veiklos pajamų. Be to ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprašė dalinti atsakovės įregistruoto ūkininko ūkio. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės vardu registruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe.

Nustatyta, kad atsakovė 2013-05-15 pagal paskolos sutartį iš trečiojo asmens N. A. pasiskolino 2896,20 Eur (10 000 Lt) penkeriems metams, atsakovė šios prievolės trečiajam asmeniui nėra įvykdžiusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prievolę trečiajam asmeniui prisiėmė jau šalims gyvenant atskirai siekdama įsigyti žemės, ieškovui nežinant apie minėtos sutarties sudarymą, ir ji pati sutinka vykdyti įsipareigojimus pagal minėtą paskolos sutartį, todėl, įvertinus prievolės kilmę, pripažintina, kad skola trečiajam asmeniui pagal minėtą paskolos sutartį yra atsakovės asmeninė prievolė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės atsakovės priešieškinis patenkintas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidos: 100 Eur žyminio mokesčio ir 1815 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1915 Eur (CPK 93 str.1d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1978-09-02 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 412, tarp ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovo A. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui A. A. palikti pavardę – A., atsakovei A. A. palikti pavardę – A..

Santuokos metu šalių įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu:

atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė -2850 Eur, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6160 Eur, pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 326 Eur, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 340 Eur, kitus inžinerinių statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 200 Eur, esančius (duomenys neskelbtini);

- transporto priemonę MAZ 8114 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 150 Eur.

Priteisti iš atsakovės A. A. 5013 Eur ( penkių tūkstančių trylikos eurų) dydžio piniginę kompensaciją ieškovui A. A. už atsakovei tenkančią turto dalį, nustatant ją sumokėti ieškovui per tris (3) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti atsakovės A. A. asmenine nuosavybe šiuos žemės sklypus: 0.5466 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8.5141 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovės A. A. asmenine nuosavybe 2003-03-17 įregistruotą ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame registruota 8 galvijų banda Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmenine ieškovės A. A. prievole pagal 2013-05-15 sudarytą paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu N. A. dėl 2896,20 Eur (10 000 Lt) paskolos.

Priteisti iš ieškovo A. A. 1915 Eur ( vieną tūkstantį devynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. A. naudai.

Kitą dalį ieškinio ir priešieškinio atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.