Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 93-439 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. P., nuteistas Minsko m. Frunzės rajono teismo pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 3 d., 228 str. 3 d., 72 str. 3 d. galutine 9 m. laisvės atėmimu, turto konfiskavimu; Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi minėtu Baltarusijos Respublikos Minsko m. Frunzės r. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. ir 199 str. 2 d., galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimo. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi taikytas Baltarusijos Respublikos 2012 m. liepos 9 d. įstatymo „Dėl kai kurių kategorijų asmenų, padariusių nusikaltimus, amnestijos“ 8 str. ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais, taigi galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. A. P. faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme 2006 m. kovo 30 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., ir nubaustas 3 MGL (375 Lt) bauda.

Bausmės pradžia 2011-03-08, o pabaiga 2019-03-08.

Komisija 2015-06-02 nutarimu Nr. 93-439 nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-05-28).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl A. P. paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nepadarė išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. P. skundu prašo panaikinti šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad sutinka, jog padarė nusikaltimą, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, gailisi, per tą laiką, kurį praleido pataisos namuose pasikeitė jo mąstymas: dėl pasipelnymo neverta patekti į pataisos įstaigą ir išbraukti pilnavertį gyvenimą. Atskirtas nuo visuomenės ir giminių jis pradėjo labiau vertinti šeimą, dabar turi ilgalaikius tikslus, darbo vietą. Šios aplinkybės matomos iš Komisijos nutarimo. Teismas nurodė, jog Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertintas jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, o veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principas. Tačiau tokios aplinkybės, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes jos jau įvertintos skiriant bausmę. Pagal visuotinius teisės principus, joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Šiuo atveju kalbama ne apie bausmės skyrimą, o apie lygtinį paleidimą, todėl reikšmingos yra kitos aplinkybės, esančios būtent šią dieną. Nuteisto asmens charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis jis gali socializuotis laisvėje ir pan. Visos šios aplinkybės kalba jo naudai. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažįsta ir suvokia nusikaltimo padarinius. Pažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiką, bendravimo problemų neturi, draugus renkasi atsargiai, tikslus suvokia pragmatiškai, turi tikslus, trumpalaikių idėjų, kurios padės jam įgyvendinti siekius. Jis nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų.

Skunde taip pat nurodo, kad svarbiausias Lietuvos Respublikos įstatymo tikslas yra perauklėti asmenį padariusį nusikaltimą. Per 4,5 metų jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų ir įrodė, jog likusią bausmės dalį gali atlikti ne pataisos įstaigoje. Įstatymas leidžia jam būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos su tam tikrais apribojimais ir visiškai ne atleidžiant nuo bausmės, o ir toliau vykdant teisingumą bei skatinant integruotis į visuomenę. Teismas visiškai nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką. Jis yra skatintas, po paleidimo bus įdarbintas, nuostata į darbą išlieka teigiama, pataisos namuose dirba, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“. Jis bendrauja su šeimos nariais, yra lankomas. Šeimos parama veikia, kaip apsauginis tolesnio nusikalstamumo veiksnys. Turi pastovią gyvenamąją vietą.

Nuteistojo A. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, sprendžiama iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad jis baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą, kadangi teismas įvertino jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, atmetami, kaip nepagrįsti. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.

Nors A. P. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo taikymui ypatingą reikšmę turi materialųjį pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo, ir Komisija, ir teismas įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad: nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas – 13 balų, yra skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, nėra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, pataisos namuose dirbti sutiko, nuo pat atvykimo dirba, gauna pajamas, gyvena ūkio aptarnavimo būryje, vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programose, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“ ir kitas aplinkybes, kurios nurodytos nuteistojo skunde. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis turi elgtis tik teigiamai.

Pirmosios instancijos teismas įvertino Socialinio tyrimo išvadą, bei nurodė, jog nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė įtakojamas bendrininkų, todėl aktualūs Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi jo kriminogeniniai veiksniai: draugai; mąstymas ir elgesys (nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių). Psichologinės tarybos išvadoje nurodoma, kad pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantis veiksnys, tai netinkamų elgesio strategijų pasirinkimas, siekiant materialinės naudos. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti, kurie yra pagrįsti byloje esančia medžiaga, t.y. kompetentingų specialistų išvadomis.

BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į teisingumo principą bei visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.

Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju A. P. bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus, t. y. už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandą, taip pat anksčiau baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, kuris taip pat susijęs su narkotinėmis medžiagomis, o jam paskirta piniginė bauda įtakos jo elgesiui nepadarė – nuteistasis vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo jo nusikalstamo mąstymo ir veikimo kryptingumą, pavojingumą visuomenei, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Šiame kontekste pažymima, jog įvertinus nusikaltimų pobūdį neatlikta bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 10 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-05-28 dieną) dar yra labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai). Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuosprendžiu skirdamas tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje, įvertinęs nuteistojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo metu, padarė teisingą išvadą, kad paleidus nuteistąjį A. P. iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, ir bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, todėl pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.