- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-2233-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00113-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- A. P.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 93-873 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2011-10-03 Minsko m. Frunzės rajono teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos BK 228 str. 3 d., 228 str. 3 d., 72 str. 3 d., ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 metams bei turto konfiskavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 nutartimi Baltarusijos Respublikos Minsko m. Frunzės r. teismo 2011-10-03 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. ir 199 str. 2 d., ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 9 metams. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-01-10 nutartimi taikytas Baltarusijos Respublikos 2012-07-09 įstatymo „Dėl kai kurių kategorijų asmenų, padariusių nusikaltimus, amnestijos“ 8 str. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 nutartimi paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais, galutinę bausmę paskiriant - laisvės atėmimą 8 metams.
Bausmės pradžia 2011-03-08, bausmės pabaiga – 2019-03-08.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 93-873 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. P. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį, patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 23 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, visiškai nesigilino į Komisijos nutarimą, visiškai neįvertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo taisyklių, tris kartus skatintas už gerą elgesį, nuo pat atvykimo į pataisos namus dirba, dalyvauja elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistasis tai pat nurodo, kad darbdavys laisvėje yra suinteresuotas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo tėvui nesenai atlikta širdies operacija, žmona dirba dviejuose darbuose, kad pragyventų, ji viena augina mažametį vaiką, todėl jis turi jais rūpintis. Nuteistojo nuomone, tai, kad jis per bausmės atlikimo laikotarpį nėra pažeidęs nustatytų taisyklių, rodo, kad jis likusią bausmės dalį galėtų atlikti ir ne pataisos įstaigoje.
Atsiliepimų į nuteistojo A. P. skundą negauta.
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam A. P. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuo paskutinio posėdžio, kada buvo svarstytas nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo klausimas, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nepakito, t. y. nesumažėjo ir išliko toks pats – 13 balų pagal OASys. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-4768 matyti, kad nustatyti du nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai, t. y. draugai (nusikalstamą veiką įvykdė įtakojamas bendrininkų); mąstymas ir elgesys (nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių). Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo A. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. P. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d nutartis paliekama galioti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.