Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio , kuriuo D. G. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jai paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios R. T. civilinis ieškinys ir jos naudai iš (duomenys neskelbtini) priteista 6 615 Eur negautų pajamų nuostoliui atlyginti, 2 153,77 Eur gydymosi išlaidoms atlyginti ir 3 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. T. naudai iš D. G. priteista 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatyminė norma apibrėžia apeliacinio proceso ribas ir kartu reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, yra saistomas tik apeliaciniuose skunduose pareikštų prašymų, jų apimties bei argumentų ir motyvų, kuriais jie grindžiami. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio nei nuteistoji ar jos gynėjas, nei prokuroras neskundė. Apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio pateikė tik civilinio atsakovo atstovas, kuris kvestionuoja jį tik toje dalyje, kuria buvo nuspręsta iš dalies tenkinti nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį ir jai iš (duomenys neskelbtini) priteisti 6 615 Eur negautų pajamų nuostoliui atlyginti bei 2 153,77 Eur gydymosi išlaidoms atlyginti. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrina tik pateikto apeliacinio skundo ribose, nepasisakydama dėl nuteistosios gynėjo prašymo sumažinti šiuo nuosprendžiu iš nuteistosios nukentėjusiajai priteistą pinigų sumą advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, kuris buvo išreikštas atsiliepime į apeliacinį skundą bei teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Dėl negautų pajamų

12. Įvertinusi tai, kas nurodyta šios nutarties 8-11 pastraipose, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas R. T. negautas pajamas ir jas priteisdamas iš civilinio atsakovo, nepagrįstai pasikliaudamas tik ieškinyje pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, visiškai neanalizavo byloje esančių įrodymų bei nevertino jų pakankamumo apskaičiuoti negautų pajamų dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas R. T. negautas pajamas, vadovavosi jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jų apskaičiavimo formule, o ne teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis. Be to, apylinkės teismas, nustatydamas iš civilinio atsakovo nukentėjusiosios naudai priteistiną pinigų sumą negautų pajamų nuostoliui atlyginti, iš klaidingai apskaičiuotos darbo užmokesčio, kurį R. T. neva būtų gavusi laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d., sumos dar ir neiškaitė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos R. T. išmokėtų ligos išmokų, kai tai, jog nukentėjusiajai tokios išmokos buvo skirtos ir išmokėtos, buvo pažymėta net ir pačiame ieškinyje, bei jų sumą nukentėjusioji išskaičiavo iš darbo užmokesčio, kurį, jos vertinimu, ji būtų gavusi laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Tai, o taip pat ir tas faktas, kad civiliniam ieškovui netgi nebuvo pranešta apie teisiamojo posėdžio, vyksiančio po ieškinio gavimo teisme, datą ir laiką, rodo visišką pirmosios instancijos atsainumą bei civilinio atsakovo procesinių teisių pažeidimą, nagrinėjant ir išsprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.

13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R. T. pateikė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės bei VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės epikrizes (3 t., b. l .178-180). Nukentėjusioji nurodė, jog šie medicininiai dokumentai patvirtina, jog jai buvo atlikta dar viena operacija, išduotas nedarbingumas (iš VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės epikrizės matyti, jog nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2025 m. gegužės 7 d., jo laikotarpis nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. gegužės 7 d.) ir tai susiję su kilusiu eismo įvykiu. Teisėjų kolegija šių papildomai R. T. pateiktų duomenų nevertina, atsižvelgdama į tai, kad jie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir jais nebuvo grindžiama ieškinio dalis dėl negautų pajamų dydžio. Kaip jau buvo minėta, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrasis proceso teisės principas – draudimas teismui pabloginti padėtį – reiškia tai, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylas teismuose non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-976/2024). Baudžiamojo proceso kodekse šis principas tiesiogiai nurodytas tik aptariant kaltinamojo teises (BPK 320 straipsnio 4 dalis), tačiau teismų praktikoje jis taip pat pripažįstamas ir civiliniam atsakovui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-628/2020) bei civiliniam ieškovui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-976/2024). Nukentėjusioji, pateikusi papildomus medicininius dokumentus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš esmės prašo (nors to pati ir nenurodė) priteisti jai dar didesnę pinigų sumą negautų pajamų nuostoliui atlyginti, įvertinus jai išduotą nedarbingumą 2025 m. gegužės 7 d. Tačiau toks klausimas nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, dėl to nebuvo gauto nukentėjusiosios ar prokuroro apeliacinio skundo, dėl ko tokio reikalavimo tenkinimas (jei būtų nustatytas pagrindas jį tenkinti) apskritai nebūtų galimas, nes tai neabejotinai pablogintų asmens, pagal kurio skundą vyksta apeliacinis procesas – civilinio atsakovo – teisinę padėtį.

14. Remiantis teisėjų kolegijos išsireikalautais dokumentais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. spalio 10 d. pažyma, 3 t., b. l. 195-196) nustatyta, jog 2023 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais (trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš eismo įvykį bei dėl jo metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai išduotą nedarbingumą), atskaičius pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, gyventojų pajamų mokestį, ligos pašalpas, atostoginius, R. T. už faktiškai dirbtą laiką buvo išmokėta viso 1 058,12 Eur (rugpjūtį – 127,47 Eur, rugsėjį – 18,73 Eur, spalį – 911,92 Eur). Remiantis šia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma taip pat nustatyta, kad per šiuos tris mėnesius nukentėjusioji faktiškai dirbo viso 13 dienų (rugpjūtį – 3 dienas, rugsėjį – nė vienos dienos, spalį – 10 dienų). Taigi, jos vidutinis dieninis darbo užmokestis neto sudarė 81,39 Eur (1 058,12 ÷ 13).

15. Apskaičiuodama nukentėjusiosios negautas pajamas, civilinio atsakovo įgalioto atstovo atliktais nukentėjusiosios vidutinio dieninio darbo užmokesčio neto („į rankas“) paskaičiavimais (3 t., b. l. 106, 139) teisėjų kolegija nesivadovauja, kadangi tokie paskaičiavimai buvo atlikti remiantis ne Apraše nustatytomis taisyklėmis bei nukentėjusiosios darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis pažymomis apie R. T. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas. Apeliaciniame skunde vidutinis dieninis R. T. darbo užmokestis neto, buvo paskaičiuotas laikant, jog 2023 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais nukentėjusiajai buvo išmokėtas 630 Eur (po tokią sumą kiekvieną mėnesį) dydžio darbo užmokestis „į rankas“, kas prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pažymų (3 t., b. l. 141, 195-196) turiniui. Tuo tarpu 2025 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teisme gautame civilinio atsakovo įsigaliotojo atstovo prašyme (3 t., b. l. 139) R. T. vidutinis dieninis darbo užmokestis neto paskaičiuotas tiesiog susumavus jai 2023 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtas pinigų sumas bei gautą bendrą jų sumą padalijant ne iš faktiškai nukentėjusiosios dirbtų dienų per šiuos tris mėnesius skaičiaus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytų nustatytų maksimalių darbo dienų per šiuos tris mėnesius skaičiaus, bei neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai 2023 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais „į rankas“ (neto) išmokėtas pinigų sumas sudarė ne tik jai priskaičiuotas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką, atskaičius gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ir ligos pašalpa bei atostoginiai. Pažymėtina, jog 2025 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teisme gautame pranešime (4 t., b. l. 18) (duomenys neskelbtini) vyriausiasis teisininkas J. K. pripažino, jog anksčiau draudimo bendrovė buvo netinkamai apskaičiavusi vidutinį dieninį nukentėjusiosios darbo užmokestį, bei sutiko su 2025 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytu vidutiniu R. T. darbo užmokesčio dydžiu.

16. 2025 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teisme gautame (duomenys neskelbtini) vyriausiojo teisininko pranešime taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios R. T. nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d., t. y. 61 d. d., laikytina, kad ji per šį periodą būtų gavusi 4 964,79 Eur pajamų. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta šios nutarties 11 punkte, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai nedarbingumas buvo išduotas 2023 m. lapkričio 4 d. bei tęsiamas iki 2024 m. gegužės 2 d. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją (3 t., b. l. 141) apie jai nustatytą maksimaliai per mėnesį dirbamų dienų kiekį, R. T. per šį laikotarpį būtų dirbusi 114 dienų ir uždirbusi 9 278,46 Eur (neto) (81,39 Eur x 114). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, jog nukentėjusiajai už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. buvo išmokėta viso 2 554,15 Eur ligos išmokų, ir ši pinigų suma turi būti išskaičiuota iš 9 278,46 Eur, apskaičiuojant nukentėjusiosios negautas pajamas. Tokiu būdu gaunama, kad nukentėjusiosios negautos pajamos dėl išduoto nedarbingumo nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. sudaro 6 724,31 Eur. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2025 m. spalio 27 d. civilinis atsakovas pervedė R. T. 7 348,45 Eur (4 t., b. l. 19). Kaip nurodoma 2025 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo teisininko pranešime, dalį šios pinigų sumos – 3 698,33 Eur – sudaro negautų pajamų kompensavimas. Taigi, šios Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo dienai R. T. neatlygintos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydis yra 3 025,98 Eur (6 724,31 Eur - 3 698,33 Eur).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), juo R. T. priteistą turtinę žalą negautų pajamų nuostoliui atlyginti sumažinant iki 3 025,98 Eur.

18. Didesnės, nei buvo prašoma ieškiniu, turtinės žalos negautų pajamų nuostoliui atlyginti priteisimas proceso įstatymo normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, išsprendimo klausimus, nepažeidžia. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Šiuo atveju ieškinio dydis reikšmės D. G. padarytos nusikalstamos veikos teisiniam kvalifikavimui bei nuteistajai paskirtos bausmės dydžiui neturi.

Dėl gydymosi išlaidų

19. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų motyvų, apskaičiuodamas nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo priteistinos turtinės žalos gydymosi išlaidoms padengti dydį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad R. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė viso 3 230 Eur gydymosi išlaidų, iš kurių 1 410 Eur sudaro vaistų įsigijimas, o likusią dalį – 1 820 Eur – odontologinės paslaugos. Iš šios sumos, t. y. 3 230 Eur, pirmosios instancijos teismas išskaičiavo 1 076,23 Eur, kuriuos draudimo bendrovė buvo pervedusi R. T. dar iki bylą išnagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir iš civilinio atsakovo nukentėjusiosios naudai priteisė 2 153,77 Eur turtinės žalos gydymosi išlaidoms padengti.

20. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su tokiu nukentėjusiosios naudai priteistu turtinės žalos gydymosi išlaidoms padengti dydžiu, nurodoma, jog visiškai neaišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. T. buvo teikiamos odontologinės paslaugos, bei kaip dėl to neva jos patirtos išlaidos yra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Įvertinusi byloje esančius R. T. medicininius dokumentus bei dokumentus, kuriuos nukentėjusioji pateikė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G 958/2024/(02) dėl jai diagnozuotų sužalojimų, o taip pat ir ieškinio turinį, teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu sutinka ir konstatuoja, jog į nukentėjusiosios patirtus nuostolius, susijusius su gydymosi išlaidomis, 1 820 Eur suma, kurią R. T. neva sumokėjo odontologijos paslaugas jai suteikusiems subjektams, apylinkės teismo buvo įskaityta nepagrįstai.

21. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad, nors ieškinyje buvo nurodyta ir tai, jog nukentėjusiajai buvo atliekamas gydymas odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) dantų klinikoje, tačiau tuo pačiu ieškinyje, formuluojant prašymus teismui, į R. T. prašomos priteisti turtinės žalos dydį už odontologines paslaugas sumokėtos pinigų sumos dydis taip ir nebuvo įskaičiuotas. Pareiškiant ieškinį bei vėlesniuose bylos nagrinėjimo teisme etapuose taip pat nebuvo pateikti jokie rašytiniai duomenys, kurie patvirtintų ne tik R. T. suteiktų odontologinių paslaugų bendrą kainą, bet ir apskritai tokių paslaugų teikimą nukentėjusiajai. Be to, ieškinio dalyje, kurioje pasisakoma apie odontologinį gydymą, nurodoma tokia frazė – „Kaip ir buvo nurodyta pirminiame ieškinyje vyko tolimesnis gydymas <...>“, nors šioje byloje R. T. jokio patikslinto ieškinio neteikė. Visa ta leidžia manyti, jog šioje byloje pateikto ieškinio tekstą nukentėjusiosios atstovas (advokatas) galėjo rinkti jau ant anksčiau parengto ieškinio (naudodamas ankstesnį ieškinį kaip dokumento formą) ir per klaidą palikti ankstesnio ieškinio teksto (teksto dėl odontologinio gydymo) dalį. Antra, jei tai ir nebuvo nukentėjusiosios atstovo klaida ir R. T. iš tiesų buvo suteiktos odontologinės paslaugos, išlaidų už jų apmokėjimą nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti ne tik įrodytomis, bet ir susijusiomis su 2023 m. lapkričio 4 d. įvykusios autoavarijos pasekmėmis nukentėjusiosios sveikatai, kadangi iš byloje esančių medicininių duomenų bei jau paminėtos specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu R. T. žandikaulis nebuvo traumuotas, jai diagnozuotas tik stuburo kaklinės dalies antro slankstelio lūžis.

22. Kaip jau minėta, nukentėjusioji ieškinyje prašė priteisti jai 1 410 Eur gydymosi išlaidų, kurias grįsdama prie ieškinio pridėjo įvairius kvitus. Sudėjus kvituose nurodomas už vaistus, chirurgines ir kitas vienkartines medžiagas, radiologinius vaizdus, gydytojų konsultacijas, medikamentinį gydymą bei kaklo įtvarą sumokėtas pinigų sumas, gaunama 1 260,63Eur. Viename iš prie civilinio ieškinio pridėtų lapų (3 t., b. l. 57), taip pat nurodoma, jog 2024 metų birželio mėnesį R. T. UAB klinika „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 85 Eur už medikamentinį gydymą, tačiau čekio pridėti negali, nes jis elektroninis. Kad nukentėjusiajai gydymas medikamentais šioje klinikoje buvo taikomas, matyti iš pateiktų 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. gegužės 23 d. kvitų (3 t., b. l. 24, 25-34), kuriuose nurodoma, jog tokia paslauga kainavo 85 Eur. Todėl, nepaisant to, jog prie ieškinio nebuvo pridėtas kvitas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios 2024 metų birželio mėnesį atliktas 85 Eur mokėjimas UAB klinika „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija prie jos patirtų gydymosi išlaidų priskaičiuoja ir šias išlaidas bei vertina, jog bendra įrodyta turtinė žala, kurią R. T. patyrė gydydamasi, sudaro 1 345,63 Eur (1 260,63 Eur + 85 Eur), o ne 3 230 Eur, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje.

23. Iš (duomenys neskelbtini) į bylą pateikto pranešimo bei mokėjimo nurodymų matyti, jog draudimo bendrovė R. T. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo išmokėjo 1 076,23 Eur gydymosi išlaidoms atlyginti (3 t., b. l. 24, 25-34). Remiantis 2025 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu ir 2025 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo teisininko pranešimo turiniu nustatyta, jog draudimo bendrovė 2025 m. spalio 27 d. R. T. pervedė dar 350,12 Eur, kompensuodama jos turėtas išlaidas dėl pirktų vaistų ir medicininių preparatų. Taigi, bylos duomenimis pagrįstos gydymosi išlaidos nukentėjusiajai šiai dienai yra pilnai atlygintos. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, panaikinant jo dalį, kuria, iš dalies tenkinus civilinį ieškinį, R. T. iš (duomenys neskelbtini) buvo priteista 2 153,77 Eur turtinės žalos gydymosi išlaidoms atlyginti, bei atmetant civilinį ieškinį dalyje, kuria nukentėjusioji prašė priteisti jos naudai 1 410 Eur gydymosi išlaidoms atlyginti.

Dėl BK pakeitimų

24. Nors nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistosios kaltės, jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei už ją skirtos bausmės klausimai nebuvo keliami, vis tik, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu D. G. buvo nuteista pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija). Nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. jau po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo, įsigaliojo BK 281 straipsnio pakeitimai, priimti 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias ir šiuo metu galiojančias BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, už šią nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba areštu, bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, kai tuo tarpu pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą už šią nusikalstamą veiką buvo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija buvo papildyta dvejomis naujomis baudai, areštui bei laisvės atėmimui alternatyviomis bausmėmis (viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu), kas bendrąja prasme laikytina bausmę švelninančiu pakeitimu.

25. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika, kai švelnesnio įstatymo taikymas neturi jokios realios įtakos kaltininko teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025, 2K-111-719/2025). Nuteistajai už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą buvo skirta baudos bausmė, t. y. bausmė savo rūšimi švelnesnė už laisvės apribojimą. Duomenų, kad D. G. sutiktų su viešųjų darbų bausme, byloje nėra. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai baudos dydžio nustatymui ar aplinkybėms, kurias įvertinus nuteistajai buvo parinkta bausmė (tiek jos rūšis, tiek dydis), šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Taigi, net ir perkvalifikavus jos padarytą nusikalstamą veiką pagal naują BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją, D. G. paskirta bausmė nebūtų keičiama. Tokioje situacijoje pripažinti, kad pirmiau nurodyti baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio pakeitimai yra nuteistosios D. G. teisinę padėtį švelninantys, ir perkvalifikuoti jos padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo, kadangi toks perkvalifikavimas jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistosios teisinei padėčiai neturėtų. Todėl D. G. veika pagal naują BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuojama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos

26. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2025 m. lapkričio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-12535. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją D. G., sudaro 747,58 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

28. Kadangi nuteistoji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas jai buvo paskirtas taip pat ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą valstybei iš D. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. T. priteistą 6 615 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų) turtinę žalą negautų pajamų nuostoliui atlyginti sumažinti iki 3 025,98 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt aštuonių centų).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios R. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš (duomenys neskelbtini) priteista 2 153,77 Eur gydymosi išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį dalyje dėl 1 410 Eur gydymosi išlaidų priteisimo atmesti.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistosios D. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.