Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-11-27 · Civilinė byla Nr. 2A-3-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
2A-3-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14741-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Bronius Valius, Virginija Nijolė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-3-123/2013

Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-14741-2009-9)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Bronius Valius, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovei N. K., atsakovės atstovei R. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-1536-(2.20) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2-1536-(2.20), kuriuo ieškovė yra įpareigota per keturis mėnesius pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir pertvarkyti pagal 2007-10-31 statybos leidimą Nr. 51-R rekonstruotą statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį. Nurodo, kad gavo 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2-1536-(2.20), kuriame nurodoma, jog šiuo metu yra įsiteisėjęs 2007-11-23 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas dėl 2001-10-31 statybos leidimo Nr. 51-R poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo. Sprendime reikalaujama pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir pertvarkyti pagal 2001-10-31 statybos leidimą Nr. 51-R rekonstruotą statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį per keturis mėnesius nuo šio reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos pasekmes gavimo. Ieškovė nesutinka su Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu ir mano, jog sprendimas pažeidžia žmogaus konstitucines teises. 2000-06-09 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 40 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Vadovaujantis šiuo sprendimu buvo parengtas, suderintas bei patvirtintas techninis projektas dėl poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo rekonstravimas buvo atliekamas vadovaujantis Neringos m. savivaldybės 2001-03-28 patvirtintu projektavimo sąlygų sąvadu, 2000-02-04 sprendimu Nr. 15, patvirtintu detaliuoju planu ir raidos programa, galiojančiais norminiais dokumentais, t. y. darbai buvo atlikti nepažeidžiant bei nenukrypstant nuo keliamų reikalavimų bei LR teisės aktų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-12 sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2-1536-(2.20), priteisė iš atsakovės 131 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Nurodė, kad įpareigojant ieškovę pertvarkyti rekonstruotą statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, nes tai pareikalautų iš ieškovės papildomų išlaidų. Nurodė, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2007-11-23, t. y. praėjus šešeriems metams nuo statybos leidimo Nr. 51-R poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), išdavimo. Pastatas, (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas nepažeidžiant teisės aktų, todėl negali būti laikoma, kad statinio rekonstrukcija yra neteisėta. Rekonstrukcijos metu statinys rekonstruotas nežymiai, nekeičiant esminių statinio konstrukcijų, t. y. atliekant pastato rekonstrukciją nebuvo keičiamos ir stiprinamos pagrindinės namo konstrukcijos, visa išorės ir lauko apdaila buvo daroma laikantis teisės aktų numatytų reikalavimų, t. y. atsižvelgiant į gyvenvietės specifinę autentišką architektūrą. Nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog N. K. būtų įvykdžiusi kokį nors teisės pažeidimą, todėl nesant jos veiksmuose kaltės, negali kilti ir civilinė atsakomybė.

Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teritorija, kurioje stovi ieškovės rekonstruotas statinys, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą ir planuojama veikla joje turi būti vykdoma vadovaujantis šios programos nuostatų reikalavimais. Detaliojo plano sprendiniai – pakeisti esamą poilsio įstaigų teritorijų paskirtį į gyvenamąją, namų valdą padalijant į atskiras penkias valdas, neatitinka KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatų, KNNP nuostatų reikalavimų. Atitinkamai buvo nesilaikyta Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų ir 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktų. Administracinis teismas padarė išvadą, kad detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka teisinio režimo tikslo naudoti dalį teritorijos ir pastatų pagal numatytą paskirtį poilsio įstaigų paskirčiai, žemės naudojimo būdas – poilsio įstaigų teritorijos rekreacinei paskirčiai. Panaikinus administracinius aktus, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, privalo pareikalauti per nustatytą terminą panaikinti ir šių aktų pagrindu atsiradusius padarinius, todėl prašomas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-1536-(2.20) yra teisėtas ir pagrįstas. Inspekcija šioje byloje siekia apginti viešąjį interesą. Mano, kad vadovaujantis neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo pagrindu išduotu statybos leidimu, buvo vykdomos neteisėtos statybos Kuršių nerijoje. Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neturėjo ir negalėjo daryti įtakos valdžios institucijoms priimant tam tikrus sprendimus, neprivalėjo išmanyti apeliantės minimų įstatymų. Pastato rekonstrukcija buvo atlikta prieš daugiau nei ketverius metus, tuo metu buvo patvirtinti visi su rekonstrukcija susiję dokumentai. Ieškovė negalėjo numanyti, jog praėjus daugiau kaip aštuoneriems metams po 2001-10-31 išduoto statybos leidimo, jis bus panaikintas, o statinį reikės nugriauti. Paaiškino, kad statinys buvo rekonstruotas nežymiai, nekeičiant esminių statinio konstrukcijų ir išvaizdos. Statinių pertvarkymas į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma tik esminio teisinio intereso pažeidimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-1536-(2.20) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2000-10-06 ieškovė N. K. nuosavybės teise įgijo pastatą (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–71). 2001-10-31 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. 51-R poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 32). 2007-11-23 priimtas Klaipėdos administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikintas 2001-10-31 statybos leidimas Nr. 51-R rekonstruoti poilsio namą adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8–23). Šio sprendimo pagrindu priimtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-1536-(2.20), kuriuo ieškovė yra įpareigota per keturis mėnesius pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir pertvarkyti pagal 2001-10-31 statybos leidimą Nr. 51-R rekonstruotą statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį (b. l. 7). Nustatyta, kad statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos darbų bei statybinių medžiagų kaina siekia daugiau nei 200 000 Lt (b. l. 91–112).

Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Ginčo atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 12 punktą nacionalinio parko rekreacinė zona – gyvenviečių miško ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai. Rekreacinėje programoje numatyta, kad visoje nacionalinio parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus plėtojama pažintinė rekreacija, kurios tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis, bus skatinamas vandens turizmas ir sportas. Statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta. 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas taip pat numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

Teritorija, kurioje stovi ieškovės N. K. rekonstruotas statinys, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą ir planuojama veikla joje turi būti vykdoma vadovaujantis šios programos nuostatų reikalavimais. Pagal Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą ginčo teritorija didžia dalimi yra rekreacinės paskirties naudojimo būdo esamų poilsio įstaigų teritorija ir Neringos miesto savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 40 patvirtintame detaliajame plane apibrėžti žemės sklypai (esantys (duomenys neskelbtini)) yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 40 buvo patvirtintas „Teritorijos, (duomenys neskelbtini)“ detalusis planas, kurio pagrindu ieškovei buvo išduotas 2001-10-31 statybos leidimas Nr. 51-R poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Šio detaliojo plano sprendiniais buvo keičiami sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, keičiamas ir žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Esamas sklypas pagal Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą yra esamų poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo būdo, o detaliuoju planu pakeitus sklype esančių pastatų paskirtį, pakeistas ir sklypo naudojimo būdas – į gyvenamosios paskirties naudojimo būdo teritoriją, pobūdis – mažaaukščiams statiniams iki 3 aukštų, nors tokie sprendiniai KNNP planavimo schemoje nenumatyti. Detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – pakeisti esamą poilsio įstaigų teritorijų paskirtį į gyvenamąją, namų valdą padalijant į atskiras valdas, neatitinka KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatų, KNNP nuostatų reikalavimų, kadangi pagal KNNP planavimo schemos Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija (detaliuoju planu apibrėžtas sklypas (duomenys neskelbtini)) patenka Į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą, kurioje yra numatyta esamų poilsio įstaigų teritorija.

CPK 182 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 40 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu ieškovei N. K. išduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės statybos inspekcijos 2001-10-31 statybos leidimas Nr. 51-R poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir 2007-11-23 šiuos administracinius aktus panaikino sprendimu administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007. Administracinis teismas sprendime nurodė, kad detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos XIV kompleksinės teritorijų tvarkymo programos, t. y. tikslo naudoti dalį teritorijos ir pastatų pagal numatytą paskirtį poilsio įstaigų paskirčiai, žemės naudojimo būdas – poilsio įstaigų teritorijos rekreacinei paskirčiai.

Konstatuotina, kad atitinkamų institucijų išduotas darbų dokumentų paketas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėtas. Todėl visi atlikti darbai ginčo sklype negali būti pripažinti teisėtais ir tam neturi įtakos net tokia aplinkybė, kad ieškovė darbus atliko turėdama visą tuomet reikalingą darbams atlikti dokumentų paketą. Negalima tokia situacija, kad administracinio subjekto neteisėtas sprendimas vėliau galėtų būti įteisintas, tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principams (CK 1.2 str. 1 d.). Tą patvirtina ir visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007-11-23 sprendimu panaikinus anksčiau minėtus administracinius aktus, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008-10-17 nutartimi šį teismo sprendimą palikus nepakeistą, susidarė situacija, jog ieškovė darbus atliko be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o to negalima laikyti teisėta statyba, priešingai, statyba, atlikta be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, yra savavališka statyba (CPK 182 str. 2 p., 178 str.).

2001-10-31 statybos leidimo Nr. 51-R poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų administracinių aktų pagrindu buvo pradėti vykdyti statybos darbai, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2009-05-15 pateikė skundžiamą reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką. Panaikinus administracinius aktus, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, privalo pareikalauti per nustatytą terminą panaikinti ir šių aktų pagrindu atsiradusius padarinius, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-1536-(2.20), kuriuo ieškovė buvo įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir pertvarkyti pagal 2001-10-31 statybos leidimą Nr. 51-R rekonstruotą statinį, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, yra teisėtas ir pagrįstas.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad statytojo įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra civilinės atsakomybės taikymas. Kolegijos nuomone, statytojo įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius siejamas su iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimu ir nėra reikalavimas atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius) (CK 6.245, 6.249 str.).

Nors ieškovė teigia, kad nugriauti ginčo statinius nuostolinga bei, kad tai neatitinka teisėtų lūkesčių, tačiau klausimas dėl statinių griovimo byloje nebuvo sprendžiamas, todėl darytina išvada, jog byloje nėra sprendžiama dėl konkretaus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, o tik vertinamas paties ginčijamo reikalavimo pagrįstumas. Apeliacinio skundo pagrindas yra vertinti atsakovės surašyto administracinio akto teisėtumą pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu 2013-08-22 Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo. Iš atsakovės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad parengtas detalusis planas neprieštarauja specialiajam dokumentui, t. y. Kuršių nerijos Nacionalinio parko planavimo schemai, numatyta rekreacinės teritorijos paskirtis, tačiau ieškovės statinys yra gyvenamasis, todėl, kad statyba taptų teisėta, ieškovė turės teisę pasikeisti statinio paskirtį ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą prieš tai parengus projektą.

Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjamos analogiškos situacijos civilinėse bylose Nr. 2A-377-460/2012 ir Nr. 2A-815-125/2012, kuriose buvo sprendžiama dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimų pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius teisėtumo. Nurodytose bylose reikalavimai pašalinti neteisėtų statybų padarinius laikytini pagrįstais, todėl šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas privalo laikytis precedentų analogiškose bylose.

Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės N. K. ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. K. ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisBronius Valius