Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-08-03 · Civilinė byla Nr. 2A-377-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-04-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2012-08-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-03
Bylos Nr.
2A-377-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-8795-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
UAB „Nidos pušynas“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Neringos savivaldybės administracija, V. R.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-377-460/2012

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-8795-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 30.10; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės (apeliantės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Nidos pušynas“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Neringos savivaldybės administracija, V. R. (V. R.) dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-07-03 sprendimo Nr. 2-2110-(2.20) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2-2110-(2.20) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindžia VĮ „Registrų centras“ išrašais, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu bei kitais įrodymais. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – pagalbinis pastatas). Neringos savivaldybės administracija 2000-08-07 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato rekonstrukcijai, o Kultūros vertybių apsaugos departamentas Klaipėdos apygardos 2001-04-04 išdavė statybos leidimą Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui. Atlikus statybos darbus, Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktu pagalbinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl detaliojo plano, apimančio teritoriją (duomenys neskelbtini) ir sklypą (duomenys neskelbtini), bei jo pagrindu priimtų, administracinių aktų panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. 1-62-243/2007 bei 2007-12-14 sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir: panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); panaikino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 išduotą statybos leidimą Nr. 00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); panaikino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001-04-04 išduotą statybos leidimą Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1 651/2008, išnagrinėjęs atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos pušynas“ ir Z. R. apeliacinius skundus, apeliacinius skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė, remdamasi aukščiau minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-14 sprendimu, priėmė 2009-07-03 sprendimą Nr. 2-2110-(2.20) „Dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius“. Šiuo sprendimu atsakovė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 35 straipsnio l dalimi, įpareigojo ieškovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir per 4 mėnesius atstatyti pagal 2001-04-04 išduotą statybos leidimą Nr. 07/39 remontuotą statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusią padėtį. Mano, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-07-03 sprendimas Nr. 2-2110-(2, 20), kuriame nustatytas įpareigojimas per 4 mėnesius nugriauti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, turi būti panaikintas, nes jis yra surašytas pažeidžiant administracines procedūras: pirma turėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas, kur turėjo būti nurodyta, kas konkrečiai yra pažeista, kokius statybos darbus reikia atlikti. Tokio akto nėra. Reikalaujama atstatyti į buvusią padėtį pagal 2001 metų statybos leidimą, tačiau neaišku, ką konkrečiai reikalaujama padaryti, atsakovas nepateikia jokios informacijos, todėl yra neaišku, kaip reikia įvykdyti atsakovės reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-13 sprendimu ieškinį tenkino: panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2-2110-(2.20); priteisė iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas – 132 Lt žyminio mokesčio ieškovės UAB „Nidos pušynas“ naudai; iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos į valstybės biudžetą priteisė 27,75 Lt pašto išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, neanalizavo prejudicijos taikymui reikšmingų faktų ir ėmėsi iš naujo nagrinėt ir keisti jau administracinėje byloje nustatytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, o pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu. Trečiasis asmuo remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pažymėjo, kad būtina užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą, asmens teises būtina ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-07-03 sprendimą Nr. 2-2110-(2.20).

Trečiasis asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nei Statybų įstatyme nei kituose poįstatyminiai teisės aktuose nėra įtvirtinto nei vieno draudimo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją.

Ieškovė UAB „Nidos pušynas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu, todėl apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas yra priimtas pažeidžiant procedūrą, neparemtas jokiu įstatymo nustatytu pažeidimu, todėl lieka neaišku, kodėl jis priimtas ieškovo atžvilgiu. Taip pat nurodė, jog atsakovas remiasi netinkamu Nidos ir apylinkių principinio plano brėžiniu Nr. 3, nes tokio priedo minėtasis planas iš viso neturi, šis brėžinys ir iš kitos schemos ir jo kontekstas yra visiškai kitas. Ieškovo teigimu, šiandienis faktinis teritorijos (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas ir pobūdis visiškai atitinka KNNPP schemos nustatytus reikalavimus. Nurodė, jog nėra surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame turi būti nurodyta, kas konkrečiai pažeista ir kokius statybos darbus reikia atlikti. Tokio akto nėra, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija neišnagrinėjusi savavališkos statybos akto, negali konstatuoti, jog statyba yra savavališka ir įpareigoti ieškovą pašalinti statybos pasekmes. Nurodė, jog leidimas statybai gautas nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintos procedūros, t. y. ieškovas buvo sąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. 2399-7001-4093, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–21). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-14 sprendimu patenkino pareiškėjo l. e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą ir panaikino statybų dokumentus, kuriais buvo įteisinta ieškovės pastato statyba, t. y. panaikino: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); 3) Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 išduotą statybos leidimą Nr. 00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); 4) Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001-04-04 išduotą statybos leidimą Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini); 5) Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; 6) Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; 7) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo (t. 1, b. l. 86–97). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1651/2008 išnagrinėjęs atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos pušynas“ ir Z. R. apeliacinius skundus, apeliacinius skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 28–45). Klaipėdos viršininko administracija, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-14 sprendimu, priėmė 2009-07-03 sprendimą Nr. 2-2110-(2.20) „Dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius“, kuriame yra nurodyta, jog ieškovė yra įpareigojama pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2001-04-04 statybos leidimą Nr. 07/39 remontuotą statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusią padėtį per 4 mėnesius nuo reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos pasekmes gavimo (t. 1, b. l. 14).

Pagrindiniai argumentai ieškovės ir trečiųjų asmenų išdėstyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą yra šie: nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, neaišku į kokią padėtį reikia atstatyti pastatą, pastato rekonstrukcija buvo galima, ieškovė buvo sąžininga, šiuo metu rekonstrukciją galima įteisinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-10 nutartyje Nr. A822-1651/2008, kuria Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavo, jog „poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos“. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ir tai, jog „ginčijamame detaliajame plane buvo įtvirtinta galimybė rekonstruoti esamus pastatus, taip pat numatyta esamą kadastrinį sklypą (duomenys neskelbtini) skaidyti atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą – rekreacijai, o sklype (duomenys neskelbtini) esantį pastatą numatyta ne rekonstruoti, o perstatyti ir atitraukti nuo kopos, išplečiant verandą ir numatant dar vieną priešingoje namo pusėje, taip pat numatyta pagalbinį pastatą rekonstruoti – keičiant jo užstatymo plotą ir perimetrus, numatant vieno aukšto su pastoge pastatą, įrengiant automobilių stovėjimo vietą; todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šį sprendimą panaikino; panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai, aktai dėl pripažinimo tinkamu naudoti pripažinti negaliojančiais“. Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad atitinkamų institucijų išduotas darbų dokumentų paketas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėtas. Iš to seka, kad visi atlikti darbai ginčo sklype negali būti pripažinti teisėtais ir tam neturi įtakos net tokia aplinkybė, kad ieškovė darbus atliko turėdama visą tuomet reikalingą darbams atlikti dokumentų paketą. Negalima tokia situacija, kad administracinio subjekto neteisėtas sprendimas vėliau galėtų būti įteisintas, tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Tą patvirtina ir visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Aktualu pažymėti ir tai, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas apie tai, kokie konkrečiai pagal savo prigimtį bei paskirtį buvo atlikti darbai – ar tai rekonstrukcija, ar tai atstatymas, ar tai kapitalinis remontas ar pan. Kaip jau anksčiau minėta, darbai buvo atlikti pagal įstatymų bei teisės aktų neatitinkantį dokumentų paketą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog statybos darbai, šiuo atveju žemės sklypo, pastato, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. yra sudėtinis procesas, kuriame dalyvauja darbų užsakovas, šiame procese dalyvauja administraciniai subjektai, kurie atlieka administracines funkcijas bei kiti asmenys. Darbus, be jokios abejonės, inicijuoja darbų užsakovas, nagrinėjamu atveju ieškovė. Akivaizdu, jog reikšdamas iniciatyvą užsakovas privalo atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus, tuo labiau kai planuojami darbai bus atliekami Kuršių nerijoje. Pastebėtina, jog vienas iš darbų etapų yra projekto rengimas. Šio etapo metu projektuotojas privalo parengti statinio projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, tai imperatyviai įtvirtinta Statybos įstatyme. Tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, administraciniai subjektai patvirtino projektus, išdavė leidimus pagal projektą, kuris neatitiko įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Vadinasi ieškovė bei tretieji asmenys negalėjo tikėtis teisėto rezultato bei vadovautis teisėtų lūkesčių principu. Apibendrinus tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija atmeta argumentą, kad apeliacinio skundo patenkinimas pažeis ieškovės bei trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Kolegija primena, jog savavališka statyba – statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01). Taigi, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu panaikinus anksčiau minėtus statybos aktus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008-10-10 nutartimi Nr. A822-1651/2008 palikus sprendimą nepakeistą, susidarė situacija, jog ieškovė darbus atliko be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o tai, kaip jau buvo minėta anksčiau, negalima vadinti teisėta statyba, priešingai, statyba, atlikta be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statyba (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 taip pat buvo konstatuota, kad statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto statybos leidimo pagrindu, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą 2011-09-13 sprendimą nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės atlikti darbai yra pagal projektą, neatitinkantį įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiančius dokumentus, tai yra pripažintina savavališka statyba.

Kolegija nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-10 nutartimi Nr. A822-1651/2008, kurioje, kaip anksčiau jau buvo minėta, konstatuota, kad tokie statybos darbai, kuriuos atliko ieškovė, negalėjo būti atliekami, todėl vien teismo statybos leidimo pripažinimas neteisėtu, jau pagal tuo metu galiojantį Statybos įstatymą yra atliktų darbų pripažinimas savavališka statyba. Tai reiškia, kad pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, nebeturėjo papildomai nustatinėti, kad statinio statyba buvo vykdoma pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus. Pabrėžtina, jog pareigūnų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, savavališkas statybos aktas yra surašomas vykdant statybos darbus, o šiuo atveju ieškovės pastatas jau buvo pripažintas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 27, 27 straipsniai, redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta argumentą, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama skundžiamą 2009-07-03 sprendimą, pažeidė procedūras ir todėl jis turi būti naikintinas.

Ieškovui, tretiesiems asmenims nesuprantama kaip reikės statinį pertvarkyti. Ieškovė mano, kad statinį reikia nugriauti (t. 2, b. l,. 129), teigia, jog būtina statinius pertvarkyti pagal 1942 metų planą (t. 1, b. l. 130). Pastebėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos skundžiamame 2009-07-03 sprendime yra aiškiai pasakyta, jog ieškovė yra įpareigota „pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2001-04-04 statybos leidimą Nr. 07/39 remontuotą statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusią padėtį“ (t. 1, b. l. 14).

Ieškovė nurodo ir tai, jog 1994 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, kurioje nustatytos sąlygos taikomos Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, taip pat ir Purvynės pietinės dalies apstatymui ir teritorijos tvarkymui yra nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra ieškovės pagalbinis pastatas, patenka į zoną, kuriai nustatytas gyvenamosios teritorijos ir gyvenamųjų namų naudojimo teritorijos naudojimo būdas; šiai teritorijai yra taikomi Purvynės pietinės dalies apstatymo ir teritorijos tvarkymo zonos (KNNPP schemos Nidos ir apylinkių principinio plano tekstinės dalies XVIII dalis) reikalavimai, kurių tikslas – atkurti urbanistinės struktūros visumą; šiose nuostatose nėra įtvirtinto draudimo atlikti pastatų rekonstrukciją, todėl ieškovas mano, kad nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Kolegija šį argumentą vertina kritiškai ir nurodo, kad jeigu rekonstrukcija nėra draudžiama, tai nereiškia, kad ji turi būti atlikta savo nuožiūra bei nesilaikant įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, priešingai, visi atliekami statybos darbai turi atitikti įstatymus bei kitų teisės aktų reikalavimus (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) numatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą nustatytą laiką. Pabrėžtina, kad teisės aktai pažeidžiami ne tik savavališkai statant statinį, bet ir statant statinį pagal neteisėtai išduotus administracinius aktus. Nagrinėjamu atveju administracinių aktų neteisėtumą patvirtina tai, kad jie buvo panaikinti teismo sprendimu. Remiantis minėta Statybos įstatymo nuostata, panaikinus administracinius aktus, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą privalėjo pareikalauti per nustatytą terminą panaikinti ir šių aktų pagrindu atsiradusius padarinius. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, 2009-07-03 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-2110-(2.20), kuriuo ieškovė buvo įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2001-04-04 statybos leidimą Nr. 07/39 remontuotą statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusią padėtį, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad statytojo įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra civilinės atsakomybės taikymas. Kolegijos nuomone, statytojo įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius siejamas su iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimu ir nėra reikalavimas atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius) (CK 6.245, 6.249 straipsniai).

Statinių pertvarkymas į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma tik esminio teisinio intereso pažeidimo atveju, tačiau šiuo atveju, įvertinant visas faktines ir teisines aplinkybes, ypač tai, kad panaikintas detalusis planas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas ieškovės statinio statybos darbams atlikti, neatitiko to teisinio režimo, kuris numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, akivaizdu, kad vadovaujantis neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo pagrindu išduotu statybos leidimu, buvo vykdomos neteisėtos statybos Kuršių nerijoje, šiurkščiai pažeidus šio krašto tvarkymo režimą bei sukelta grėsmė Kuršių nerijos išlikimui ir jos išsaugojimui ateinančioms kartoms ir tuo iš esmės pažeistas viešasis interesas. Lietuvos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Konstitucijos 23 ir 54 straipsnių nuostatas ir jų tarpusavio santykį, yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja ir nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką nebloginti jo būklės, nedaryti žalos gamtai (2005 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Ypatingai pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas dar nebuvo patvirtintas, o buvo pateiktas tik jo projektas. Atsižvelgiant į tai, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme negalėjo būti laikytinas teisės aktu, todėl argumentai, kuriais remiamasi byloje minėtu projektu, atmestini. Be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane minimo 8.1.2.3 punkto, kurio pagrindu pateikiami argumentai, iš viso nėra (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu bei ankstesniu laikmečiu galiojusius įstatymus ir kitus teisės aktus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CPK 330 straipsnis), tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistina 27,75 Lt pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovės UAB „Nidos pušynas“ į valstybės biudžetą priteisti 27,75 Lt pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėErika Misiūnienė