Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Neringos miesto savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl reikalavimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-05-15 reikalavimą Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių Nerijoje padarinius“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra valstybinė įmonė, teikianti viešąsias paslaugas – valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūrą. Pagal 2004-08-19 Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 51 pradėjo patikėjimo teise valdomų Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties pastatų rekonstrukcijos ir statybos darbus. 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006 statybos leidimas buvo panaikintas ir buvo pateiktas reikalavimas pašalinti neteisėtų statybų padarinius. Pagal rangos sutartį su UAB „Samanėlė“ yra baigti 87 proc. visų rekonstrukcijos ir statybos darbų, kurių vertė 508 148 Lt. Ieškovė teigė, jog faktiškai neįmanoma atstatyti iki pakeitimų buvusią rekonstruoto pastato padėtį nepakenkiant pastatui, naujai statomo pastato nugriovimui reikalingos papildomos lėšos, kurios turėtų būti padengtos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Todėl ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimas turėtų būti panaikintas, nes ieškovės teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai pabaigti statybos ir rekonstrukcijos darbus yra pažeisti dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų, reikalavimai atstatyti buvusią iki neteisėtų statybų padėtį pažeidžia ieškovės teises, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, yra neproporcinga priemonė teisės pažeidimui pašalinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė patikėjimo teise pagal 2004-03-17 panaudos sutartį valdo Nr. PN23/2003-0372 Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype įregistruotus administracinės paskirties pastatus ieškovė valdo patikėjimo teise pagal 1996-12-17 Savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. 302. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė ieškovei 2009-05-15 reikalavimą Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius“, kuriame nurodyta, kad 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006 buvo panaikintas 2004-08-19 statybos leidimas Nr. 51 gamybinių-buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su sandėliu statybai, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringoje. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-10-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-22-162/2007 panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 109 „Dėl teritorijos prie Gintaro įlankos (šiaurinė dalis), Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 30 d. išduotas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 24 gamybinių-buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su kelio priežiūros medžiagų sandėlio naujai statybai, adresu (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugpjūčio 19 d. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ išduotas statybos leidimas Nr. 51 gamybinių-buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su sandėliu statybai adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, jog Statybos įstatymo 2 str. 71 d. (ginčijamo reikalavimo surašymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatė, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Kadangi ginčijamo reikalavimo priėmimo metu buvos įsiteisėjęs 2007-12-28 sprendimas administracinėje byloje, kuriuo buvo panaikintas 2004-08-19 statybos leidimas Nr. 51, teismas padarė išvadą, jog ginčo pastatai buvo pastatyti, atliekama rekonstrukcija pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas, todėl ieškovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą reikalavimą. Teismo nuomone, šiuo atveju netaikomos savavališkos statybos akto surašymą reglamentuojančios Statybos įstatymo nuostatos, kadangi savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas ieškovei atliekant statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 28 str. redakcija numato ir kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, t. y. ne tik būtinybę nugriauti statinį, bet ir galimybę jo nenugriauti. Šį klausimą sprendžia teismas atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tačiau teismas šioje byloje nepasisakė dėl nurodytų Statybos įstatymo nuostatų taikymo, kadangi, teismo nuomone, tai turėtų būti sprendžiama byloje Statybos įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta tvarka ieškovei pateikus ieškinį, jei išsprendus reikalavimo teisėtumo klausimą, jis nebus panaikintas ir ieškovas neįvykdys ginčijamo reikalavimo.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog išnagrinėjus administracinę bylą, sprendimu nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys (duomenys neskelbtini) poilsio paskirties priestato, penkių boksų garažo kelių priežiūros mašinoms laikyti statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindimų teiginių 5, 12, 14 punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XXII punkto nuostatoms. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose žemės sklypo Gintaro įlankos (šiaurinėje dalyje) Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, teritorijoje naujų statinių statyba nenumatyta, todėl šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6. bei 11 punktams. Taip pat nustatyta, kadangi Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 109 yra neteisėtas, neteisėti ir šio sprendimo pagrindu išduoti projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 24 bei statybos leidimas Nr. 51. Vertinant, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, šio sprendimo pagrindu išduoti projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 24 bei statybos leidimas Nr. 51 prieštarauja KNNP planavimo schemai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog šie administraciniai aktai, kurių pagrindu ieškovė atliko rekonstrukciją ir statybas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad formuojama teismų praktika, jog tam tikrus santykius reglamentuojant imperatyvioms teisės normoms, kaip yra šiuo atveju, ribojama šių santykių šalių galimybė vadovautis bendraisiais teisės principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises, nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad yra pagrindas nustatyti priešingas aplinkybes, jog ieškovo civilinės teisės įgytos, pažeidžiant imperatyviąsias teisės nuostatas. Be to, teismo nuomone, ieškovo vykdomos funkcijos – automobilių kelių, tiltų, viadukų priežiūra – gali būti vertinamos taip pat kaip viešasis interesas, kadangi tokių funkcijų vykdymas yra reikšmingas ir reikalingas tam tikrai visuomenės daliai. Tačiau teismas, vertindamas proporcingumo principo požiūriu, laikė, kad prioritetinis šioje byloje viešojo intereso gynimas, susijęs su disponavimo saugoma valstybės teritorija teisėtumu, kuris nusveria ieškovės nurodomą interesą, kadangi tokiu būdu yra apginami visuomenei didesnę svarbą turintys interesai. Aplinkybę, jog ginčijamo reikalavimo vykdymas sukurs didelius finansinius nuostolius, teismo vertinta kaip tiesiogiai nesusijusi su byloje nagrinėjamu klausimu, kadangi, egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, niekas nedraudžia nuostolius patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti šių nuostolių atlyginimo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Statybos įstatymo 28¹ numatytos galimybės statinio nenugriauti taikymo, motyvuodamas tuo, kad tai turėtų būti sprendžiama kitoje byloje Statybos įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta tvarka ieškovei pateikus ieškinį, jeigu išsprendus reikalavimo teisėtumo klausimą, jis nebus panaikintas ir ieškovė neįvykdys ginčijamo reikalavimo. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, jog iki pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu. Nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28¹ str. įtvirtino, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu toje pačioje byloje taip pat sprendžia klausimą dėl statybos padarinių pašalinimo – statinio nugriovimo arba statybos įteisinimo. Kadangi iki 2010-10-01 Statybos įstatymas nenumatė privalomumo subjektams, besikreipiantiems į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, toje pačioje byloje reikšti reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo, administracinėje byloje, kurioje buvo panaikintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 109 „Dėl teritorijos prie Gintaro įlankos (šiaurinė dalis), Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano tvirtinimo“, sąvadas bei išduotas statybos leidimas, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus padarinių pašalinimo. Teismui panaikinus sąvadą, statybos leidimą, valstybės įgaliota institucija inicijavo statybos padarinių šalinimą, surašydama ginčijamą reikalavimą, tačiau teismui buvo pateikti įrodymai, jog yra galimybė neteisėtą statinį įteisinti ir prašytą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-05-15 reikalavimą panaikinti. Todėl teismas privalėjo sprendime pasisakyti ir dėl Statybos įstatymo 28¹ str. nuostatų, kurios numato galimybę įteisinti neteisėtą statybą, taikymo galimybes šioje byloje bei išspręsti byloje kilusį ginčą dėl statybos padarinių šalinimo ar įteisinimo. Apeliantė pažymi, jog tai, kad ginčo pastatai buvo pastatyti remiantis neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-07-12 išvažiuojamajame posėdyje svarstė klausimus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo dokumentų, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad planuojama ir svarstoma pakeisti naudojamos žemės, ant kurios stovi ginčo pastatas, paskirtį į pramonės ir sandėliavimo, atsiranda galimybė pastatytą neteisėtą statinį įteisinti Statybos įstatymo 28¹ nustatyta tvarka, o ne griauti, kaip to prašo valstybės įgaliota institucija ginčijamu reikalavimu. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl Statybos įstatymo, CK 4.103 str. nuostatų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą atitikties LR Konstitucijai, kad teisinis reguliavimas nesuteikia teisės teismui neatsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą ir vietą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas nugriauti statinį neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga. Pažymi, kad reikalavimas nugriauti atliktus statybos darbus yra neproporcinga, prieštaraujanti teisingumo, teisinės valstybės principams priemonė, nes dėl tokios priemonės įgyvendinimo ne tik ji (ieškovė), bet ir pati valstybė, iš kurios biudžeto lėšų reiktų šalinti pastatytus statinius, patirtų labai didelius nuostolius.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą palaiko apeliacinį skundą. Nurodo, kad statiniai yra būtini, itin svarbūs ir tiesiogiai susiję su kokybiškų eismo saugumą užtikrinančių ir teisės aktuose numatytus reikalavimus atitinkančių viešųjų paslaugų teikimu visuomenei ir ypač eismo dalyviams Neringoje. Pažymi, kad statyba buvo pradėta vykdyti tik gavus statybos leidimą, iki sprendimo įsiteisėjimo buvo atlikta 87 proc. visų statybos darbų, todėl dėl reikalavimo nugriauti statinius valstybė patirtų didelius nuostolius.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą ir pažymi, jog byla nagrinėjama įsigaliojus 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, pakeitimams, todėl teisės aktų nuostatos taikytinos sprendžiant šios bylos ginčą ir turėtų būti išspręstas klausimas dėl galimybės įteisinti ginčo statinius.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą. Nurodo, kad pagal reikalavimo priėmimo metu galiojusį Statybos įstatymą statybos padarinių šalinimo procesas susidėjo iš dviejų etapų: pirma pareiškiamas reikalavimas per nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ir antra, jei reikalavimas per nustatytą terminą neįvykdomas, dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiamasi į teismą, kuris ir priima galutinį sprendimą dėl neteisėto statinio nugriovimo ar nenugriovimo. Šiuo atveju ieškovė teismui apskundė ginčijamą reikalavimą, kai jo įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs, t. y. nebuvo pereita į taip vadinamą antrąją neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūros etapą, kas reiškia, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir vėliau jos teises perėmusi Inspekcija dar nebuvo pradėjusi realizuoti savo teisių kreipdamosi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti pateiktą reikalavimą. Todėl atsakovė nurodo, kad teismas nagrinėdamas ieškinį dėl reikalavimo panaikinimo sprendė reikalavimo teisėtumo klausimą, nepasisakydamas dėl konkretaus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, nurodyto Statybos įstatymo 28¹ str., taikymo. Taip pat nurodo, jog Statybos įstatymo 28¹ str. nurodyta, kas turi teisę inicijuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo procedūrą. Inspekcija, jei ji arba prokuratūra buvo pareiškėjai byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, prašydama priimti vieną iš sprendimų, numatytų Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. Atsakovė nurodo, kad inspekcija šios procedūros nepradėjo, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 28¹ str. nuostatų. Be to, atsakovė pažymi, jog nei bylos nagrinėjimo metu, nei šiuo metu nėra jokios galimybės įteisinti ginčo statinius.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2007-12-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006 buvo panaikintas ieškovei išduotas 2004-08-19 statybos leidimas Nr. 51 gamybinių–buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su sandėliu statybai, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-05-15 pareikalavo, kad ieškovė atstatytų pagal 2004-08-19 statybos leidimą Nr. 51 rekonstruotus statinius į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, o naujai pastatytus statinius nugriautų per 4 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-05-15 reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog ginčijamo reikalavimo surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. nustatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei išduotas statybos leidimas teismo buvo panaikintas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl darytina išvada, jog atsakovė turėjo pagrindą pagal galiojusio Statybos įstatymo nuostatas pateikti ieškovei reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Statybos įstatymo 35 str. 2 d. numatė, kad jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui klausimas dėl statinio nugriovimo ar nenugriovimo sprendžiamas tik tada, jeigu iki nustatytos datos neįvykdomas reikalavimas, o šiuo atveju nors ieškovė teigia, kad nugriauti ginčo statinius nuostolinga bei kad tai neatitinka teisėtų lūkesčių, tačiau pats klausimas dėl statinių griovimo reikalavimu nebuvo išspręstas, buvo tik nustatytas terminas pašalinti padarinius, todėl darytina išvada, jog teismas pagrįstai nepasisakė dėl konkretaus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, o tik vertino paties ginčijamo reikalavimo pagrįstumą. Kadangi reikalavimas buvo priimtas 2009-09-15, t. y. iki įsigaliojant 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymui, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl Statybos įstatymo 28¹ str., todėl šie apeliantės teiginiai atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovei panaikintas statybos leidimas, ginčijamo reikalavimo priėmimo metu buvo įsiteisėjęs bei į ginčijamo reikalavimo priėmimo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą reikalavimą (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Dėl apeliantės teiginių, jog statinių nugriovimas būtų nuostolingas, jog yra galimybė įteisinti neteisėtą statybą bei kad yra pažeidžiami teisėti lūkesčiai teisėjų kolegija pažymi, jog šie klausimai turėtų būti aptariami ir vertinami sprendžiant patį klausimą dėl statinių nugriovimo ar jų įteisinimo, o šiuo atveju byloje ginčijamas tik reikalavimas pašalinti neteisėtų statybų padarinius, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.