Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo" Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), nurodyta, jog planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagrindinių teiginių skyriuje Teritorijos funkcinis zonavimas – 6 punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija suskirstyta į šias funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąja, ūkinę; 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą nagrinėjama teritorija yra šiaurinėje centrinės Juodkrantės dalies vakariniame pakraštyje, lanku išsidėsčiusių kalnų pamiškėje ir ribojasi su miško parko teritorija. Ši Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema numato sekantį šios teritorijos naudojimo būdą: dalyje šios teritorijos yra esamų poilsio įstaigų teritorijos, dalyje yra esamos gyvenamosios teritorijos.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą ir planuojama veikla joje turi būti vykdoma vadovaujantis šios programos reglamentų nuostatų reikalavimais. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriuje Juodkrantės ir apylinkių principinis planas Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XIV „Poilsio namų grupė. Numatyti: l) išsaugoti vertingą senąjį užstatymą; 2) tinkamai įrengti taką link Ievos kalno ir jūros.

Pagal KNNP planavimo schemos Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija (detaliuoju planu apibrėžti sklypai Ievos kalnas g.8, (10a),10,12) patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą, kurioje yra numatyta esamų poilsio įstaigų teritorija. Detaliojo plano sprendiniais rekreacinio žemės naudojimo būdas keičiamas į gyvenamąjį žemės naudojimo būdą, numatant poilsio namų rekonstrukciją, įrengiant gyvenamąsias patalpas, tokie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

Prašyme taip pat nurodoma, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 40 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai, bet ir kitiems teisės aktams. Pažeista Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus. Pažeisti 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (galiojusių iki 2004-06-20) 4, 6.6 ir 11 punktai.

Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia ir statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ (red. galiojusi iki 2004-05-14) patvirtintų privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių 6 ir 42.1 punktų reikalavimus. Taip pat pažeistas ir 1999 m. gruodžio 16 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ (galiojo iki 2004-05-14) patvirtintas Laikinųjų detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, t.y. reglamento 1 punktas, nustatantis, jog šis reglamentas yra privalomas detaliųjų planų sprendiniais nustatant (keičiant, papildant, panaikinant) teritorijų tvarkymo (naudojimo) režimą. Rengiant sprendinius, vadovaujamasi galiojančių teritorijų planavimo normų sąvado dokumentais, nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.

Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 40 yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis prašyme nurodytų teisės aktų imperatyvioms normoms ir reikalavimams, todėl naikintinas.

Prašyme nurodoma, jog kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai Nijolė Piekienė ir Sergej Juzik prašo pareiškėjo prašymą tenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. V. prašo bylą nutraukti, nes praleisti terminai kreiptis į teismą, be to patenkinus pareiškėjo prašymą nukentės jis ir kiti statinių savininkai bei visuomenės interesai. Ginčo teritorija yra sutvarkyta, joje apsilanko daug žmonių, daugelis gyventojų turi patentus verstis patalpų nuoma, todėl būtent jų vykdoma veikla atitinka viešąjį interesą ir turi būti prioritetiškai ginama.

V.D., kartu atstovaudama ir trečiojo suinteresuoto asmens nepilnamečio E. D. interesus, palaiko A. V. nuomonę ir prašo prašymą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. M. prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad šiose patalpose yra mažai registruotų gyventojų, nes dėl teisminių ginčų jie to padaryti negali. Taip pat palaiko A. V. nuomonę.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. prašo bylą nutraukti, R. S., J. V. prašo prašymo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo S. B. prašo byla nutraukti, nurodo, kad į turtą Kuršių Nerijoje įdėjo daug lėšų, mano, kad valgyklos pastate galima palikti nors kiek gyvenamųjų patalpų, nes ir anksčiau ten gyveno aptarnaujantis personalas.

Tretysis suinteresuotas asmuo B.A.B. palaiko išsakytą kaimynų nuomonę, nurodo, kad turto nebūtų pirkę, žinodami situaciją. Prašo atsižvelgti, kad statinius sutvarkė savo lėšomis, juos prižiūri, buvo gavę reikiamus leidimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo N. K. nurodė, jog žemės sklypą įsigijo 2000 metais, o 2004 metais pradėjo statybas, per šį laikotarpį nė viena institucija neprieštaravo statyboms. Prašo netenkinti pareiškėjo prašymo.

E. Ž. atstovaujanti K.Ž. firmą „Skauduva“ nurodo, jog administravimo subjektai leido privatizuoti objektą, išdavė leidimus vykdyti veiklą, todėl dabar nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai ( bylos III tomas, b.l. 82, 83). Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. Z., J. G., Z. R., A. J., J. M., R. A., V. A., L. B., S. T., S. M., S. M., L. B., F. L., V. B., V. K., V. G., K. G., L. G., G. M. Z., B. G. P., M. P., V. J., I. J., V. R., V. J., A. J., R. T., M. B., U. M. G., N. M., J. M., N. K., V. J., E. K., D. D., V. S., G. V., R. T., O. Ž., R.Č. firma „Rava“, R. V. V., R.K., N. B., V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos laiką ir vietą informuoti tinkamai – teismo šaukimais bei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką vadovaujantis ABTĮ 73 straipsnio nuostatomis pranešant spaudoje (b.l.145).

Atsakovo atstovai ir tretieji suinteresuoti asmenys A.V., E.D. įstatyminė atstovė V.D., J.M., E.K., R.S., J.V., S.B., B.A.B., K.Ž firmos “Skauduva”atstovė E.Ž., N.K., UAB “Megrame” atstovas advokatas K.Motieka nurodo, kad pareiškėjas - Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra šioje byloje negina įvardinto prašyme viešojo intereso, o priešingai, viešasis interesas šiuo atveju turėtų būti prioritetiškai ginamas kaip trečiųjų asmenų teisių pažeidimas, jiems užkirtus galimybę tinkamai realizuoti nuosavybės teises, susijusias su teritorijų planavimu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Taip pat yra akcentuojama ir pažymima, kad teismas privalo nutraukti šią administracinę bylą, kadangi yra praleistas terminas kreiptis prašymu į teismą dėl teisės aktų panaikinimo. Taip pat akcentuojama, kad per tokį ilgą laikotarpį, trukusį nuo 2000 iki 2006 metų, jau yra nusistovėję teisiniai santykiai ir dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių realizavimo, todėl būtų sutrikdyti nustovėję teisiniai santykiai ir tuo pažeistos trečiųjų asmenų, kurių veiksmuose nėra jokios kaltės, teisės ir teisėti interesai ir tuo būtų padaryta daugiau žalos, nei teigiama pareiškėjo prašyme padaryta ginčijamais sprendimais. Todėl teismas mano, kad sprendime būtina detaliau pasisakyti viešojo intereso ir termino kreiptis į teismą aspektais.

Dėl viešojo intereso gynimo.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.

Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau tekste –ABTĮ) sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Remiantis byloje esančiais duomenimis, Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 40 „Dėl teritorijos, (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyvenvietėje, Neringa“, patvirtintu teritorijos (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringos m., detaliuoju planu planuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą ir planuojama veikla joje turi būti vykdoma vadovaujantis šios programos reglamentų nuostatų reikalavimais. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriuje Juodkrantės ir apylinkių principinis planas Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XIV „Poilsio namų grupė“ yra numatyta:

l) išsaugoti vertingą senąjį užstatymą;

2) tinkamai įrengti taką link Ievos kalno ir jūros.

Pareiškėjo teigimu būtent šios KNNP nuostatos yra pažeidžiamos, nes ginčijamu detaliuoju planu ir jo pagrindu priimtais kitais ginčijamais administraciniai aktais, pakeitus sklype esančių pastatų paskirtį į gyvenamąją, pakeistas ir sklypo naudojimo būdas - iš esamos poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo būdo į gyvenamosios, pobūdis - mažaaukščiams statiniams iki 3 aukštų. Tokie sprendiniai KNNP planavimo schemoje nenumatyti.

Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių, nepaliestų teritorijų išsaugojimas. Visuomenė suinteresuota, kad gamtos objektai, ypač vertingos vietovės būtų tinkamai saugomos bei racionaliai naudojamos, nepažeidžiant įstatymų, priimant teisėtus aktus ir laikantis nustatytų procedūrų. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai. Būtent tokį viešąjį interesą šioje byloje gina pareiškėjas. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurio gynimu suinteresuota visa visuomenė. Taigi šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą, todėl argumentai dėl viešojo intereso nebuvimu, atmetami kaip nepagrįsti. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pasisakant dėl analogiško ginčo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 05 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.3; 12.3; 14.3).

Tretieji suinteresuoti asmenys, su kurių nuosavybės teisių turiniu susiję ginčijami administraciniai aktai, teigiamai atsiliepia apie minimais sprendiniais numatomą teritorijos tvarkymo režimą, kadangi yra sutvarkyta aplinka, realizavus ginčijamus sprendinius kaip tik bus sudaryta galimybė apgyvendinti kuo daugiau poilsiautojų, tuo bus užtikrinama rekreacinio pobūdžio paslaugų teikimo galimybė ir padedama realizuoti viešąjį interesą, pasireiškiantį galimybe kuo daugiau asmenų pamatyti unikalų gamtos kūrinį, mėgautis gamta, ilsėtis. Tačiau tai tik subjektyvus asmenų, su kurių teisių ir pareigų turiniu susiję ginčijami sprendiniai požiūris į ginčijamų sprendinių naudingumą, ir tai negali daryti įtakos viešojo intereso buvimo nustatymui. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurio gynimu suinteresuota visa visuomenė, o ši bendruomenės dalis neatstovauja visos visuomenės.

Dėl termino kreiptis prašymu į teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vs Vilniaus apskrities viršininko administracija, Utenos apskrities viršininko administracija, S. Z., Administracinių teismų praktika, Nr. 8, p. 206-230). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti..

Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2006 m. vasario 21 d. pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimas apie Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų galimus pažeidimus (b.l.17). Kaip nustatyta iš rašto turinio su šiuo raštu pateikta ir patikrinimo pažyma (b.l.20-22), bei pažymėta, kad tikslinga kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, prašant panaikinti detalųjį planą, kaip prieštaraujantį KNNP planavimo schemai (generaliniam planui). Ši medžiaga Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006 m. vasario 24 d. raštu (b.l.31) perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, pavedant spręsti klausimą dėl minimų administracinių aktų teisėtumo, kartu pavedant, surinkus papildomą medžiagą, spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą. Iš 2006 m. kovo 10 d. rašto (b.l.18-19), 2006 m. kovo 26 d. rašto (b.l.34), 2006 m. kovo 17 d. atsakymo į pateiktą užklausimą (b.l.35-41), nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, vykdydama Klaipėdos apygardos prokuratūros pavedimą rinko papildomus duomenis, pateikė užklausimus dėl duomenų pateikimo ir 2006 m. kovo 21 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo (1 tomas b.l. 3-13). Taigi Klaipėdos apygardos prokuratūra apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2006 m. vasario 03 d. pažymą ir joje išdėstytas aplinkybes sužinojo 2006 m. vasario 21 d., kai raštu Nr. 6-70 (b.l.17) jai buvo pateikta pažyma (b.l.20-22) apie nustatytus pažeidimus planuojant teritoriją ir priimant sprendimus susijusius su šio detaliojo plano realizavimu. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, vykdydama Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006 m. vasario 24 d. pavedimą, papildomai surinkusi būtinus duomenis ir parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi per vieną mėnesį nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacijos gavimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje dienos. Atsakovo atstovai teismui pateikė 2005 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos pažymą (bylos III tomas, b.l.164-183), kuria grindžiamos aplinkybės jog apie pažeidimus Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvo žinoma dar 2005 metais ir tuo grindžiamas prašymas nutraukti bylą dėl praleisto rėmino kreiptis prašymu į teismą. Tačiau kaip nustatyta iš šios pažymos turinio, ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas ir jo pagrindu išduotos planavimo sąlygos ir statybos leidimai nebuvo šios komisijos tyrimo objektu ir pažymoje duomenų apie šį teritorijų planavimo dokumentą nėra, todėl šios pažymos surašymo diena negali būti laikoma ir pažeidimo sužinojimo apie priimtus ginčijamas administracinius aktus sužinojimo diena.

Taigi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuratūra apie ginčijamo sprendimo priėmimą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl konstatuojama, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą.

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo". Šio Vyriausybės nutarimo 1 –uoju punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 –ajame punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre (b.l.33), o Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 –uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą, nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas:

konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai);apsauginę;rekreacinę;gyvenamąją;ūkinę.

Pagal aukščiau paminėtu nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, jos pagrindinių teiginių 12 punktą, nacionalinio parko rekreacinė zona - gyvenviečių miško ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai. Rekreacinėje programoje numatyta, kad visoje nacionalinio parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus plėtojama pažintinė rekreacija, kurios tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis. Bus skatinamas vandens turizmas ir sportas. Statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas taip pat numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Taigi teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo yra kilęs ginčas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą ir planuojama veikla joje turi būti vykdoma vadovaujantis šios programos nuostatų reikalavimais. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriuje Juodkrantės ir apylinkių principinis planas Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XIV „Poilsio namų grupė“ yra numatyta: 1 išsaugoti vertingą senąjį užstatymą; 2 tinkamai įrengti taką link Ievos kalno ir jūros. Taigi gi pagal Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą ginčo teritorija didžia dalimi yra esamų poilsio įstaigų teritorija rekreacinės paskirties naudojimo būdo ir detaliuoju planu pakeičiama pastatų paskirtis, keičiamas numatomas sklypo naudojimo būdas – gyvenamojo naudojimo būdo teritorija, pobūdis – mažaaukščiams statiniams iki 3 – jų aukštų (b.l.20-22).

Kaip matyti iš pateikto detaliojo plano, 1999 m. lapkričio 29 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – nustatyti ir įteisinti, atlikus procesinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus galimybę rekonstruoti esamus pastatus (bylos 1 tomas, b.l.45). Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 30;32 punktą (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) dėl planavimo proceso organizavimo išduodamos planavimo sąlygos ir detaliajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis, kurioje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, jų dalys ir darbai bei atlikimo terminai, derinimo ir tvirtinimo procedūra. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija. Taigi sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi inter alia planavimo sąlygomis. Detaliojo plano rengimo sąlygose, išduotose ginčo sklypui, numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, KNNP nuostatų bei KNNP planavimo schemos (generalinio plano), reikalavimai (b.l.46-48), todėl jų turėjo būti laikomasi planuojant teritoriją ir parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negalėjo prieštarauti sąlygose nurodytų norminių aktų reikalavimams.

Detaliojo plano tekstinėje ir planinėje dalyje yra išdėstyti detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – pakeisti esamą poilsio įstaigų teritorijų esamą paskirtį į gyvenamąją, namų valdą padalijant į atskiras penkias valdas (1 tomas b.l.49-59, priedo – detaliojo plano 80-86 lapai). Šie tikslai ir sprendiniai pirmiausia neatitinka išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų (1 tomas b.l.47-48, priedo – detaliojo plano 4-6 lapai), nes prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Detaliojo plano rengimo metu šie sprendiniai buvo realizuoti ir jie akivaizdžiai prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatoms, KNNP nuostatų reikalavimams, kadangi Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 40 patvirtintais "Teritorijos, (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa" detaliojo plano sprendiniais keičiami sklypo (duomenys neskelbtini) ( šio sklypo dalys A; B; C; D;E) ribos ir plotas, keičiamas ir žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Esamas sklypas ((duomenys neskelbtini)) pagal Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą yra esamų poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo būdo, o detaliuoju planu pakeitus sklype esančių pastatų paskirtį, pakeistas ir sklypo naudojimo būdas - į gyvenamosios paskirties naudojimo būdo teritoriją, pobūdis - mažaaukščiams statiniams iki 3 aukštų. Tokie sprendiniai KNNP planavimo schemoje nenumatyti. Nežiūrint to, prieš patvirtinant detalųjį planą, parengtą detaliojo plano projektą suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė išvadą, kad šį detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka.

Atsakovo atstovai nurodo, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbtas viešai ir jo sprendiniai nebuvo žinomi, todėl jų nebuvo galima realizuoti, to patvirtinimui teikia 2006 m. gruodžio 21 d. Vyriausybės kanclerio raštą (bylos III tomas, b.l..158-160) kuriuo patvirtinama, kad Valstybės institucijoms buvo išsiųstas tik vyriausybės nutarimas su priedu, kuriame išdėstyti Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos pagrindiniai teiginiai. Tačiau šie atsakovų atstovų teiginiai nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 –uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, be to kaip nustatyta iš detaliojo plano turinio, jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tame tarpe ir Juodkrantės perspektyvinis teritorijų zonavimo planas (priedo – detaliojo plano 75-77 lapai). Taigi akivaizdu, kad atsakovui ir plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius.

Taigi nežiūrint aukščiau išvardintų aplinkybių, Neringos savivaldybės taryba 2000 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 40 „Dėl teritorijos, (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyvenvietėje, Neringa“, patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringos m., detalųjį planą pagal 1 priedą (b.l.43), kuriuo pakeista sklype esančių pastatų paskirtis (išskyrus (duomenys neskelbtini) (b.l.18-22)), pakeistas ir sklypo naudojimo būdas – iš Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje numatytos esamos poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo būdo į gyvenamosios paskirties teritorijos naudojimo būdą, pobūdis - mažaaukščiams statiniams iki 3 aukštų. Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esantys nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., V.D., R.Z., J. G., J. M., Z. R., A. J., J. M., R. A., V. A., L. B., S. T., S. M., S. M., L. B., F. L., V. B., E. K., V. K., V. G., K. G., L. G., G. M. Z., M. P., V. J., V. R., V. J., A. J., R. T., M. B., U. M. G., N. M., J. M., N. K., V. J., E. K., D. D., V. S., E. K., G. V., R. S., R. T., O. Ž., R.Č. firmai “Rava”, R. V. V., J. V., R. K., S. B., K. Ž., B. A. B., N. B., K.Ž. firmai “Skauduva”, V. Ž., N. K., UAB “Megrame”, o žemės sklypas patikėjimo teise valdomas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri nuomos teisinių santykių pagrindu yra išnuomojusi šiuos sklypus tretiesiems asmenims (1 tomas b.l.113-221). Pagal KNNP planavimo schemos Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą planuojama teritorija (detaliuoju planu apibrėžtas sklypas (duomenys neskelbtini)), patenka į XIV kompleksinę teritorijų tvarkymo programą, kurioje yra numatyta esamų poilsio įstaigų teritorija ( 1 tomas b.l.23-30, 3 tomas, b.l.156, priedo – detaliojo plano 76 lapas), o sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į kitos paskirties gyvenamosios paskirties teritoriją, sklypas (duomenys neskelbtini) į kitos paskirties šilumos tinklų objektų teritoriją. 2001 m. birželio 28 d. Neringos valdybos sprendimu Nr. 162 sklypą (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu padalinus į tris atskiras namų valdas, pakeista pastatų ir namų valdų numeracija, suteikiant pastatams ir namų valdoms adresus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir(duomenys neskelbtini) (b.l.36)) Detaliojo plano sprendiniais esamų poilsio įstaigų (duomenys neskelbtini) teritorijos žemės naudojimo būdas keičiamas į gyvenamosios paskirties žemės naudojimo būdą, numatant poilsio namų rekonstrukciją, įrengiant gyvenamąsias patalpas ir tokie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir neatitinka Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje numatytų XIV zonos teritorijos naudojimo reglamentų bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano XIV zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento reikalavimų, neatitinka KNNP planavimo schemos pagrindinių teiginių (Žin.,1994, Nr.99-1977) 4.1, 5, 12, 14 punktų nuostatų reikalavimų. Tuo nesilaikyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad Valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Tuo buvo pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 nuo 2004 m. birželio 20 d.) (Žin., 2004, Nr. 96-3539) redakcijos įsigaliojimo) 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

Nors detaliuoju planu keičiama dalies teritorijos paskirties naudojimo būdas, tačiau tai padaryta vientisu teritorijų planavimo dokumentu, apimančiu visą teritoriją, todėl detalusis planas prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui visa apimtimi, o ne jos dalimi.

Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 40 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ pagrindu yra priimti ir kiti administraciniai aktai, kurių pagrindu tretieji suinteresuoti asmenys įgijo teisę atlikti veiksmus, susijusius su detaliojo plano sprendinių realizavimu, kurie prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui, o būtent :

2000 m. rugsėjo 15 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotas projektavimų sąlygų sąvadas užsakovams R.K., N.B., B.B., S.Bl., K.Ž., K.Ž. firmai „Skauduva“, J.Š., V.Ž. valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringos m.; 2002 m. rugsėjo 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. 35 K.Ž. firmai „Skauduva“ valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) , Juodkrantės gyv., Neringos m. (bylos 1 tomas b.l.36; 81-89); 2001 m. kovo 28 d. išduotas projektavimų sąlygų sąvadas užsakovei N. K. poilsio pastato rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, sklype esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringos m. (bylos 1 tomas, b.l. 95-96);Klaipėdos AVA valstybinės statybos inspekcijos 2001 m. spalio 31 d. išduotas statybos leidimas Nr. 51-N N.K. poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) , Juodkrantės gyv., Neringos m. (bylos 1 tomas, b.l.36; 97-99).

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese, todėl jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą.

Tiek atsakovui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių (priedo – detaliojo plano 4-6, 79-86) turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui, visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių.

Taigi nustačius, kad paminėtieji administraciniai aktai taip pat prieštarauja jau aptartam teisiniam reguliavimui, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, taip pat turi būti panaikinti kaip Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 40 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ pagrindu sukurtos negatyvios teisinės pasekmės.