Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A–104–106/2012 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00252-2007-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.; 1.2.13.1.; 1.2.4.4.; 2.1.7.4

2012 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės K. Prialgauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra jis 2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, krantinių atmušų atviroje sandėliavimo aikštelėje, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus P. J. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 49-p paskirtas statybos aikštelių darbų vykdytoju bei 2003 m. rugpjūčio 28 d. atestuotas keliamųjų kranų darbų vadovu (atestato Nr. B150812), 2003 m. rugsėjo 4 d. atestuotas darbų saugos klausimais (atestato Nr. 182640), neinstruktavo darbuotojų, vykdančių krantinių atmušų surinkimo darbus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 31.1.1. punkto reikalavimus: „31.1. darbuotojai, <...>, papildomai turi būti instruktuojami: 31.1.1. atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas“, pažeidė akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus P. J. 2001m. sausio 25 d. patvirtintų „Darbų vykdytojo ir meistro pareiginių nuostatų“ 2.6, 2.7., 2.12. punktų reikalavimus: „2. pareigos. <...> 2.6. priskirtame darbų bare garantuoti atliekamų darbų kokybę, saugų darbą, 2.7. sustabdyti statybos darbus pastebėjus nekokybiškai juos atliekant, grubiai pažeidus darbų saugos reikalavimus, <...> 2.12. vykdo krano darbo vadovo pareigas ir kontroliuoja, kaip krano mašinistai ir stropuotojai vykdo darbus“, 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos „Krantinių atmušų montavimo technologinė schema“ dalies „Darbų sauga“ reikalavimus „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą, turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr. 175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus, bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus. Stebėti ir užtikrinti, kad metalinių atmušų zonoje nepatektų pašaliniai asmenys <...>“, dėl to atliekant krantinių atmušų montavimo darbus stropuotojas R. B. prikabino vieną guminę atmušą, kranininkas V. A. krano strėle pakėlė ją ir kartu prikibusią kitą atmušą nuo metalinio padėklo su guminėmis atmušomis, perkėlė jas į greta esančią tuščią betoninės aikštelės vietą ir laikė pakėlęs nuo grindinio apie 30–100 cm, tikslus aukštis nenustatytas, kol R. B., neapmokytam stropuotojui J. V. stovint prie pakeltų atmušų, 1,5 metro ilgio laužtuvu iš 3–4 karto bandė atskirti prikibusią atmušą, po to neprikabinta atmuša atkibo ir krisdama atsitrenkė į greta stovėjusio suvirintojo nukentėjusiojo J. V. koją, dėl to pastarasis patyrė dešinės blauzdos kaulų skeveldrinį lūžimą ir neteko 70 proc. darbingumo ir tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra jis 2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, krantinių atmušų atviroje sandėliavimo aikštelėje, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, prikabinėtoju, nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų ir pažeidė 1. e. p. generalinio direktoriaus P. J. 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. l5-201-80 patvirtintą „Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 175“ 4.1.12 punktą „krovinių stropuotojas darbo metu privalo: <...> 4.1.12. prieš paduodant krano mašinistui signalą kelti krovinį, kabinėtojas turi įsitikinti, ar keliamas krovinys kaip nors nepritvirtintas, neprišalęs, neprispaustas <...>“, 4.4.1., 4.4.2., 4.4.3. punktų reikalavimus: „4.4. prieš paduodant signalą pakelti krovinį stropuotojas privalo: 4.4.1. įsitikinti, ar krovinys gerai aprištas ir pakabintas; 4.4.2. įsitikinti, ar nėra žmonių prie keliamo krovinio, o keliant krovinį savaeigiu strėliniu kranu, ar nėra žmonių arti krano, tarp pasukamosios ir nepasukamosios krano dalies, strėlės nuleidimo zonoje; 4.4.3. patikrinti, ar nėra ant krovinio kokių nors nepritvirtintų daiktų, įrankių <...>“, 4.9.1., 4.9.2. punktų reikalavimus „krovinio kėlimo ir perkėlimo operacijų metu draudžiama: 4.9.1. kabinti ir duoti signalą kelti nestabiliai užkabintą krovinį; 4.9.2 kabinti užpiltą žemėmis ar prišalusį, apkrautą kitais kroviniais, pritvirtintą varžtais arba užpiltą betonu, krovinį“, 2006 m. birželio 27 d. patvirtintos „Krantinių atmušų montavimo technologinė schema“ dalies „Darbų sauga“ reikalavimus „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą, turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr. 175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus, bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus. Stebėti ir užtikrinti, kad metalinių atmušų zonoje nepatektų pašaliniai asmenys <...>“, dėl to, atliekant krantinių atmušų montavimo darbus prie krano dviejų kablių, atskiru lynu pervėręs per esančias angas, prikabino vieną guminę atmušą nuo metalinio padėklo su guminėmis atmušomis, kranininkui V. A. krano strėle pakėlus ją bei kartu prikibusią kitą atmušą nuo paletės, perkėlus ir nuleidus jas į greta esančią tuščią betoninės aikštelės vietą ir laikant pakėlus nuo grindinio apie 30–100 cm, tikslus aukštis nenustatytas, neapmokytam stropuotojui J. V. stovint prie pakeltų atmušų, l ,5 metro ilgio laužtuvu iš 3–4 karto bandė atskirti prikibusią atmušą, po to neprikabinta atmuša atkibo ir krisdama prispaudė nukentėjusiojo J. V. koją, dėl to pastarasis dėl dešinės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžimo neteko 70 proc. darbingumo, tai sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė K. Prialgauskienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. išteisinamąjį nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį:

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 25 MGL dydžio (3125 Lt) baudą.

R. B. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiojo asmens ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš V. V. bei R. B. solidariai priteisti 6 584,02 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 56 000 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. V..

Prokurorės skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neobjektyvūs, išvados neišsamios ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas vertino ne kaltinime, o paties civilinio atsakovo atstovo sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas priežastis ir norminių aktų pažeidimus, juos paaiškindamas ir argumentuodamas bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – civilinio atsakovo atstovų – paaiškinimais. Aiškindamasis įvykio eigą ir priežastis teismas ne tik neįvertino darbo vietos ir darbo įrenginių, bet ir kaltinimuose nurodytų norminių aktų reikalavimų, kurie turėjo įtakos nukentėjusiojo J. V. sužalojimui, pažeidimo.

Teismas taip pat neteisingai interpretavo nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytą pirmą priežastį, jog krantinių atmušų atskyrimas laužtuvu „(duomenys neskelbtini)“ buvo įprastas krantinių atmušų atskyrimo būdas. Nuosprendyje nurodė tiek išteisintųjų, tiek liudytojų parodymus, tačiau priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tam tikras užfiksuotas detales. Teismas vadovaudamasis civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, įmonėje dirbančio darbų saugos specialisto, parodymais, R. B. elgesį pateisino paprasčiausiu teiginiu, jog tam, kad krovinį galėtų atskirti, pirmiausia krovinį reikia kilstelėti, kadangi sukibusių atmušų nepakėlus neatlaisvinsi.

Apeliantė teigia, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta ir teismo išvada, jog teismas nelaimingo atsitikimo aktu nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis įvertina tik kaip įmonės prevencijos tikslus, o atsižvelgiama tik į tą aplinkybę, jog krantinių atmušų montavimo ir surinkimo darbai buvę atlikti iki tol įprastu, nusistovėjusiu ir visuomet naudojamu būdu, net ir teismui pripažįstant, jog vykdant krantinių atmušų surinkimo darbus, darbuotojai nebuvę tinkami instruktuoti.

Teismas nemotyvuotai visą atsakomybę perkėlė nukentėjusiajam J. V., kuris, teismo nuomone, buvęs itin neatsargus ir neatsakingai elgėsi atlikdamas ne tiesiogiai jam pavestą darbą.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog kaltinamasis V. V. savo veiksmais, tai yra netinkamos kvalifikacijos darbuotojo paskyrimu į pavojingų darbų zoną, jo neapmokius ir neinstruktavus apie galimus rizikos veiksnius ir saugumo priemonių laikymąsi, nepakankamai apdairiai vykdė profesines pareigas, nesilaikė elgesio saugos darbe įstatymų ir kitų norminių aktų ir sukėlė pavojingas pasekmes, kurių nenumatė, tačiau kurias privalėjo ir galėjo numatyti, tai yra veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Teismas nuosprendyje padarė iš esmės neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis savavališkai pateko į krano veikimo zoną. Atmušų kėlimo metu visa aikštelė, kurioje dirbo darbuotojai, buvo krano veikimo zonoje. Nustatytos įvykio aplinkybės įrodo, jog būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga šiuo atveju yra neprikabinto ir pakelto kranu krovinio atskyrimas laužtuvu bei neapmokyto darbuotojo paskyrimas atlikti darbą, kadangi jas pašalinus, įvykiai nebūtų vystęsi tokia linkme.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintieji V. V. ir R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą išteisinamąjį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, neteisingai juos įvertino, padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų kaltės ir tuo pačiu priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl R. B. ir V. V. kaltės ir veikų kvalifikavimo.

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybei kilti būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, kuri kelia pavojų kito asmens sveikatai, bet daromos veikos ryšį su specialių elgesio saugumo taisyklių, kurių laikytis kaltininkas privalėjo, pažeidimu. Be to, šiuo atveju turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. liepos 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas bendrovėje betonuotoju-dailide, suvirintoju dirbęs J. V.. 2008 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 204/08 (03) (t. 1 b. l. 20) nurodyta, jog dėl 2006 m. liepos 14 d. patirto kūno sužalojimo – dešinės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžimo – nukentėjusiajam J. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o 2008 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. KG 70/08 (03) (t. 1 b. l . 43-44) nurodyta, kad netekus didelės dalies – septyniasdešimt procentų – darbingumo, J. V. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kartu konstatuojant, jog darbingumo netekimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su 2006 m. liepos 14 d. patirta gamybine trauma, tai yra dėl išsivysčiusių potrauminių komplikacijų.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 09 2006 m. liepos 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardinta: 1. atpalaidavimas laužtuvo pagalba prikibusio neužstropuoto krovinio kritimas. Tuo pažeistas „Vikšrinių, ratinių automobilinių ir automobilinių tipo su specialiąja važiuokle kranų kraninko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 220“, patvirtintos 2003-10-28 įsakymu Nr. 15-201-93, 4.2.6. punktas „kelti neteisingai užkabintus gaminius; 2. Neteisingas krovinio stropavimas. Tuo pažeista „Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 175, patvirtinta 2003-10-01 įsakymu Nr. 12-201-80, 4.1.12 punkto reikalavimas - „prieš paduodant krano mašinistui signalą kelti krovinį, kabinėtojas turi įsitikinti, ar keliamas krovinys kaip nors nėra nepritvirtintas"; 3. Neinstruktavimas darbuotojų vykdant krantinių atmušų surinkimo darbus. Tuo pažeista „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka", patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr.1-107, darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo 31.1.1 punktą "atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus vietą"; 4. Buvimas pašalinio asmens krano veikimo zonoje. Tuo pažeista „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00", patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 351, 117.1 punktas - asmenims, tiesiogiai nedirbantiems krovinių kėlimo bei perkėlimo darbų, neleidžiama būti šių darbų vykdymo vietose ir kranuose" (t. 1, b. l. 10-13).

Kaip matosi iš darbo sutarties Nr. 131, 2005 m. rugsėjo 13 d. V. V. priimtas į darbą – AB „(duomenys neskelbtini)“, betonuotoju. Pakeitus darbo sutartį, V. V. paskirtas statybos departamento darbų vykdytoju (t. 1, b, l. 76-77).

2004-03-30 AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 49-p V. V. - statybos aikštelių meistras - perkeltas dirbti darbų vykdytoju (t. 1, b. l. 78).

Kaip matosi iš Darbų saugos pažymėjimo B Nr. 182640, 2003 m. rugsėjo 4 d. V. V. mokėsi ir atestuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais (t. 1, b. l. 79).

Pažymėjime B Nr.150812 nurodyta, jog 2003 m. rugpjūčio 28 d. V. V. mokėsi ir atestuotas keliamųjų kranų vadovu (t. 1, b. l. 80).

AB „(duomenys neskelbtini)" įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale pažymėta, kad 2005 m. liepos 12 d. J. A. V. instruktuotas įvadiniu instruktažu (t. 1, b. 1. 85-86).

AB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimu darbo vietoje registravimo žurnale užfiksuota, jog 2006 m. vasario 15 d. R. B. ir J. V. kaip betonuotojai darbo vietoje, be kitų instrukcijų, pasirašytinai instruktuoti ir stropuotojo saugos bei sveikatos klausimais pagal AB „(duomenys neskelbtini)" l.e.p. generalinio direktoriaus patvirtintą stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 175. J. V. darbo vietoje kaip betonuotojas instruktuotas ir 2006 m. kovo 23 d. Nustatyta, jog darbo vietoje kaip kranininkas 2006 m. vasario 15 d. ir 2006 m. kovo 23 d. instruktuotas ir V. A.. Nustatyta, jog visus instruktažus pravedė V. V. (t. 1, b. l. 87-90).

Kaip matosi iš AB „(duomenys neskelbtini)" darbų vykdytojo ir meistro pareiginių nuostatų, su jais pasirašytinai supažindintas meistras V. V. (t. 1, b. l. 101-103).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos“ Nr. 1.5-201-14 matosi, jog su pavojingų darbų sąrašu pasirašytinai supažindintas V. V. (t. 1, b. l. 134-139).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)" krovinių kabinėtojo pareiginių nuostatų kopijos matyti, kad jog su šiais nuostatais pasirašytinai supažindintas R. B. (t. 1, b. l. 104-105). Nustatyta, kad R. B. mokėsi pagal krovinių kabinėtojų programą ir R. B. išduotas krovinių prikabinėtojo pažymėjimas (t. 3, b. l. 65).

Su AB „(duomenys neskelbtini)" 3-ios kategorijos betonuotojo - dailidės pareiginiais nuostatais pasirašytinai supažindinti J. V. ir R. B. (t. 1, b. l. 106-114).

2006 m. kovo 27 d. patvirtinta „Krantinių atmušų montavimo technologine schema“ nustatyta, jog dalyje „Darbų sauga“ yra numatyta, jog „darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą, turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 175), turėti prikabinėtojų pažymėjimą, bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus; stebėti ir užtikrinti, kad metalinių atmušų zonoje nepatektų pašaliniai asmenys ...“ (t. 1, b. l. 123-125).

Apylinkės teismas nuosprendyje pasisakydamas dėl pirmos nelaimingo atsikimo priežasties, nurodė, kad krantinių atmušų atskyrimas laužtuvu bendrovėje buvęs įprastas krantinių atmušų atskyrimo būdas, todėl pažeidimo neįžiūrėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks aplinkybių vertinimas nėra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 118.3 p. draudžiama kelti nestabiliai padėtą krovinį bei krovinį, pakabintą ant dviragio kablio vieno rago (t. 1 b. l. 115-122). Akivaizdu, kad R. B. minėto imperatyvaus reikalavimo nesilaikė ir davė nurodymą kranininkui perkelti atmušas, kurių viena nebuvo prikabinta, į kitą aikštelės vietą ir laikyti pakeltas nuo žemės apie 0,5 metro. Šiais savo veiksmais R. B. grubiai pažeidė Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 175 4.4.1., 4.4.3., 4.9.1., 4.9.2. (t. 2, b. l. 1-10) punktų reikalavimus, žinodamas, jog prie guminės atmušos prikibusi kita atmuša nėra pakankamai tvirtai prikabinta, įtakojo krovinio perkėlimo operacijos eigą ir jos neužbaigimą. Tai patvirtina ir R. B., ir kitų liudytojų parodymai. R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad sukibusias atmušas pakėlus 20-30 cm nuo grindinio bandė laužtuvu jas atkabinti (t. 4 b. l. 68-69). Teismo pasėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad kranas sukibusias atmušas buvo pakėlęs apie 2, 3, o gal 1 metro aukštyje, o R. B. bandė jas su laužtuvu atskirti (t. 4 b. l. 19). Liudytojas J. J. parodė, kad atmušos buvo pakeltos ir R. B. pabandė jas atkabinti laužtuvu (t. 4, b. l. 24). Liudytojas T. B. paliudijo, kad guminės atmušos tarpusavyje būdavo sukibusios, bet pakėlus su kranu jos atkibdavo (t. 4 b. l. 26). Liudytojas V. A. parodė, kad kai sulipusios gumos neatkibo, R. B. liepė jas perkelti (t. 4 b. l. 21). Akivaizdu, kad nesilaikant nustatytų saugos taisyklių, buvo pakelta neprikabinta atmuša. Aplinkybė, kad nuolat nebuvo laikomasi saugumo taisyklių, negali būti laikoma normalia praktika, sąlygojančia nebaudžiamumą.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad R. B. ne tik davė neleistiną nurodymą pakelti neprikabintą krovinį, bet kaip visos brigados vyresnysis - signalizuotojas, neužtikrino, jog prie tokio krovinio nepatektų kiti asmenys (Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.175 4.4.2. punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtu argumentu ir pažymi, kad minėtų reikalavimų pažeidimas ir R. B. bandymai laužtuvu atskirti prikibusią pakeltą atmušą tapo tiesiogine J. V. sužalojimo priežastimi. Nors R. B. ( t. 4, b. l. 70) ir liudytojai V. G. ( t.4, b. l. 17), T. B. ( t. 4, b. l. 26), J. J. (t. 4, b.l. 24), V. A. ( t. 4, b. l. 21) parodė, kad R. B. kelis kartus šaukė ir nurodė J. V. pasitraukti, ir nors J. V. nepasitraukė, R. B. ir toliau laužtuvu bandė atskirti atmušas. Teisėjų kolegijos nuomone, R. B. privalėjo nutraukti savo veiksmus ir imtis visų saugumo priemonių, o ne toliau tęsti atmušų atskyrimo darbus, ko pasėkoje ir buvo sužalotas J. V..

Kolegija taip pat sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai pateisino R. B. elgesį AB „(duomenys neskelbtini)" atstovo K. S., įmonėje dirbančiu darbų saugos specialisto paaiškinimais. K. S. paaiškino, jog tam, kad krovinį atskirti, pirmiausia krovinį reikia kilstelėti (t. 4 b. l. 53). Visų pirma, tokie specialisto teiginiai prieštarauja darbų saugą reglamentuojančioms normoms ir įmonėje patvirtintoms darbų saugos taisyklėms. Atlaisvinti sukibusias atmušas buvo galima pakelti tik abi pristropavus prie krano kablių, kas apsaugotų nuo netikėto kritimo. Tokią ydingą praktiką, teismas pateisino, nurodydamas, jog taip buvo įprastas būdas atskirti atmušas. Akivaizdu, kad R. B. veiksmus bei kilusias pasekmes sieja pastarojo tiek veikimas, tiek neveikimas. Veikimas pasireiškė laužtuvu bandant atskirti kranu pakeltus pristropuotą ir nepristropuotą krovinius. Šiais savo veiksmais R. B., būdamas atestuotas stropuotojas, turėdamas ilgametę patirtį, pažeidė AB „(duomenys neskelbtini)" 1. e. p. generalinio direktoriaus pareigas 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 15-201-80 patvirtintų „Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr,175" 4.1.12, 4.4.2., 4.4.3., 4.9.1., 4.9.2. p. reikalavimus: davė signalą krovinį pakelti, krovinio neprikabinus. R. B. neveikimas pasireiškia tuo, jog R. B. nesiėmė jokių priemonių, jog šalia pakelto krovinio esant J. V., nenutraukė savo veiksmų ir toliau laužtuvu bandė atskirti sukibusias atmušas.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. B. dėl neatsargumo sužalojo žmogų.

2006 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini)", krantinių atmušų atviroje sandėliavimo aikštelėje, J. B., dirbdamas AB "(duomenys neskelbtini)" betonuotoju, prikabinėtoju, nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų ir pažeidė 1. e. p. generalinio direktoriaus P. J. 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. l5-201-80 patvirtintą „Stropuotojo (8333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.175" 4.1.12 punktą „krovinių stropuotojas darbo metu privalo: <...> 4.1.12. prieš paduodant krano mašinistui signalą kelti krovinį, kabinėtojas turi įsitikinti, ar keliamas krovinys kaip nors nepritvirtintas, neprišalęs, neprispaustas <...>", 4.4.1., 4.4.2., 4.4.3. punktų reikalavimus: „4.4. prieš paduodant signalą pakelti krovinį stropuotojas privalo: 4.4.1. įsitikinti, ar krovinys gerai aprištas ir pakabintas; 4.4.2. įsitikinti, ar nėra žmonių prie keliamo krovinio, o keliant krovinį savaeigiu strėliniu kranu, ar nėra žmonių arti krano, tarp pasukamosios ir nepasukamosios krano dalies, strėlės nuleidimo zonoje; 4.4.3. patikrinti, ar nėra ant krovinio kokių nors nepritvirtintų daiktų, įrankių <...>", 4.9.1., 4.9.2. punktų reikalavimus „krovinio kėlimo ir perkėlimo operacijų metu draudžiama: 4.9.1. kabinti ir duoti signalą kelti nestabiliai užkabintą krovinį; 4.9.2 kabinti užpiltą žemėmis ar prišalusį, apkrautą kitais kroviniais, pritvirtintą varžtais arba užpiltą betonu, krovinį", 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos „Krantinių atmušų montavimo technologinė schema" dalies „Darbų sauga" reikalavimus „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr.175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus. Stebėti ir užtikrinti, kad į atmušų montavimo zoną nepatektų pašaliniai asmenys <...>", dėl ko, atliekant krantinių atmušų montavimo darbus prie krano dviejų kablių, atskiru lynu pervėręs per esančias angas, prikabino vieną guminę atmušą nuo metalinio padėklo su guminėmis atmušomis, kranininkui V. A. krano strėle pakėlus ją bei kartu prikibusią kitą atmušą nuo paletės, perkėlus ir nuleidus jas į greta esančią tuščią betoninės aikštelės vietą ir laikant pakėlus nuo grindinio apie 30-100 cm, tikslus aukštis nenustatytas, neapmokytam stropuotojui J. V. stovint prie pakeltų atmušų, R. B. l ,5 metro ilgio laužtuvu 3-4 kartus bandė atskirti prikibusią atmušą, dėl to neprikabinta atmuša atkibo ir krisdama sužalojo nukentėjusiojo J. V. koją. Dėl R. B. neatsargumo J. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - dėl dešinės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžimo jis neteko 70 % darbingumo.

Ši R. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija nepritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nelaimingo atsitikimo aktu nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis įvertina tik kaip įmonės prevencijos tikslus. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas tai dokumentas, kuriame nustatomos įvykio aplinkybės, priežastys ir tik po to nurodoma, kokių veiksmų turi imtis darbdavys, kad pažeidimų ir analogiškų situacijų nepasikartotų. Tai privalomai Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai pateiktinas dokumentas. Minėta institucija tiria tik sunkius nelaimingus atsitikimus, kitais atvejais ši pareiga perleidžiama darbdaviui.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010,2K-221/2011 ir kt).

Apylinkės teismas daro neteisingą išvadą nurodydamas, kad krantinių atmušų montavimo ir surinkimo darbai darbuotojams buvo paskirstyti, atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo turimą kvalifikaciją. J. V. buvę pavesta surinkti krantinių atmušas, todėl logiška, jog krano veikimo zonoje pagal darbų pobūdį J. V. negalėjęs ir neturėjęs būti.

Kolegijos nuomone, nepagrįstai visa atsakomybė perkeliama nukentėjusiajam J. V., kuris esą buvęs neatsargus ir neatsakingai elgėsi, atlikdamas ne tiesiogiai jam pavestą darbą. Apylinkės teismas vadovaujasi AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos ir aplinkosaugos inžinieriaus K. S. parodymais. K. S. paaiškino, kad reikia nemaišyti krano pakėlimo nuleidimo darbų su atmušų surinkimo darbais (t. 4 b. l. 52). K. S. atriboja krantinių atmušų surinkimo darbus nuo darbų su kranu keliant atmušas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nelaimingas atsitikimas įvyko 20x30 metrų dydžio aikštelėje, kurioje darbuotojai surinkinėjo sunkias konstrukcijas. Krantinių atmušų montavimo technologinėje schemoje nurodoma, kad aikštelė įvardijama viena darbo vieta ir visas procesas, nuo guminių atmušų prikabinimo prie krano kablių, perkėlimo ir jų priveržimo prie metalinio kranco laikoma krantinių atmušų surinkimas, todėl akivaizdu, kad visi darbuotojai dirbo vienoje aikštelėje ir toks darbų atribojimas visiškai nepagrįstas (t. 1, b. l. 123-125). Iki pietų brigada atliko krancų ir guminių atmušų iškrovimo darbus. Tą patvirtina ir meistras V. V.. Jis paaiškino, kad iš ryto vyko iškrovimo darbai iš konteinerių (t. 4 b. l. 55). Šiuos darbus nesant konkrečių funkcijų paskirstymo, atliko ir J. V.. Tą patvirtina ir R. B.. Jis parodė, kad brigadoje buvo ir J. V. (t. 4 b. l. 68) Tas pats funkcijų paskirstymo principas buvo ir surinkinėjant atmušas. J. J. parodė, kad po pietų, apie 15 val. perėjo dirbti pas V. G., R. B. ir V. A.. Ten matė ir J. V. (t. 4 b. l. 24). T. B. paaiškino, kad prisukinėjo varžtus. Dirbo vienoje aikštelėje su R. B., V. G. (t. 4 b. l. 25). V. Š. paliudijo, kad ryte buvo pavesta iškrauti iš konteinerių atmušas, o po pietų turėjo surinkinėti jas (t. 4 b. l. 46). Darytina išvada, kad funkcijų ir pareigų paskirstymo kiekvienam darbuotojui nebuvo. Nors J. V. pareigybė suvirintojas, o instruktavimo darbo vietoje žurnaluose – betonuotojas, tačiau jis neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tai patvirtinančio pažymėjimo, vis tiek buvo V. V. paskirtas prikabinėti ir atkabinėti krovinius. Be to, kaltinamasis R. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog neprisimena ar jis pats ar J. V. prikabino atmušas bei kokius darbus tarpusavyje jie pasiskirstė (t. 3 b. l. 73). Todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas padarė neteisingą išvada, kad krantinių atmušų montavimo ir surinkimo darbai darbuotojų brigadai buvo pasiskirstyti.

Teismas padarė iš esmės neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis savavališkai pateko į krano veikimo zoną. Akivaizdu, kad atmušų kėlimo metu visa aikštelė, kurioje dirbo darbuotojai, buvo krano veikimo zonoje. Kaip nustatyta, autokrano strėlės ilgis darbo metu yra 12 m, tad nuo krano strėlės judėjimo ir krovinio pernešimo trajektorijos dar per tokį patį strėlės ilgio atstumą pagal taisykles laikoma krano veikimo zona. Logiškai mąstant, jei atmušos kranu buvo pakeliamos iš jų laikymo vietos, po to perkeliamos į jų montavimo vietą, kur dirbo J. V., jau vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad J. V. dirbo krano veikimo zonoje. Apylinkės teismas ignoravo ir vieną svarbią byloje konstatuotą aplinkybę t.y., kad atliekant atmušų kėlimo darbus krano veikimo zona nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kas sukliudė darbuotojams laikytis saugaus darbo reikalavimų ir teisingai įvertinti pavojingas zonas. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir pats V. V. parodęs, kad krano veikimo zona nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir aikštelė nebuvo aptverta (t. 5 b. l. 58). Akivaizdu, jog V. V., būdamas darbų vadovu, privalėjo paruošti saugias darbo sąlygas, bet to nepadarė, taip pažeisdamas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 93 p. reikalavimus.

Taip pat viena iš nelaimingą atsitikimą lėmusių priežasčių - nekvalifikuoto ir neapmokyto darbuotojo paskyrimas atlikti darbus, su kurių galima rizika jis nesupažindintas. Nors V. V. apeliacinio teismo posėdžio metu parodė, kad J. V., būdamas betonuotoju, buvo supažindintas su darbų saugos instrukcija (t. 5 b. l. 59)(stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.175), tačiau šis instruktavimas, kolegijos nuomone, nėra pakankamas ir nėra susijęs su nelaimingo atsitikimo metu atliktais darbais. Krantinių atmušų surinkimą gali atlikti tik apmokyti darbuotojai ir turintys prikabinėtojo pažymėjimą,šių reikalavimų neatitiko nukentėjusysis J. V. (2006 m. kovo 27 d. įmonėje patvirtintos „Krantinių atmušų montavimo technologinė schemos" dalies „Darbų sauga" reikalavimas „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr.175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus, bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus). Akivaizdu, kad darbų vadovas V. V., būdamas atsakingas, jog į metalinių atmušų pakėlimo ir montavimo zoną nepatektų pašaliniai asmenys, paskyrė dirbti joje neinstruktuotą J. V., taip pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl to buvo sunkiai sužalotas žmogus. Paskirdamas nukentėjusįjį į naują darbo vietą, V. V. privalėjo papildomai nukentėjusįjį instruktuoti apie nežinomą riziką, tačiau to nepadarė. Darbų vadovo pareiga užtikrinti atliekamų darbų kokybę, saugų darbą, bei sustabdyti statybos darbus, pastebėjus nekokybiškai juos atliekant ar grubiai pažeidus darbų saugos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju V. V. minėtos pareigos neatliko. Nors V. V. teigia nežinojęs apie darbuotojų naudojamą sukibusių atmušų atskirimo būdą, tačiau tiek kito kaltinamojo, tiek ir liudytojų duoti parodymai paneigė šią V. V. versiją. Kaltinamasis R. B. parodė, kad tokį atskirimo būdą jiems nurodė meistras V. V. ir taip dirbo jau ne pirmą dieną (t. 4 b. l. 70). Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad meistras V. V. žinojo apie tokį guminių atmušų atskirimo būdą. Teisiamojo posėdžio metu šių parodymų nepaneigė (t. 3 b. l. 18). Esant šiems faktiniams duomenims, teisėjų kolegija V. V. teiginius apie paties nukentėjusiojo galimą neatsargumą, galimą netinkamą elgesį nelaimingo atsitikimo vietoje vertina kritiškai. V. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo – jis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal teismo išanalizuotas aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Remiantis tuo kas išdėstyta yra nustatyta, kad V. V. pažeidė darbų saugos teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas žmogus.

2006 m. liepos 14 d. apie 15.30 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)", krantinių atmušų atviroje sandėliavimo aikštelėje, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus P. J. 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 49-p paskirtas statybos aikštelių darbų vykdytoju bei 2003 m. rugpjūčio 28 d. atestuotas keliamųjų kranų darbų vadovu (atestato Nr.B150812), 2003 m. rugsėjo 4 d. atestuotas darbų saugos klausimais (atestato Nr. 182640), neinstruktavo darbuotojų, vykdančių krantinių atmušų surinkimo darbus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos" 31.1.1. punkto reikalavimus: „31.1. darbuotojai, <...>, papildomai turi būti instruktuojami: 31.1.1. atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas", pažeidė Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus P. J. 2001 m. sausio 25 d. patvirtintų „Darbų vykdytojo ir meistro pareiginių nuostatų" 2.6, 2.7., 2.12. punktų reikalavimus: " 2. pareigos. <...> 2.6. priskirtame darbų bare garantuoti atliekamų darbų kokybę, saugų darbą, 2.7. sustabdyti statybos darbus, pastebėjus nekokybiškai juos atliekant, grubiai pažeidus darbų saugos reikalavimus, <...> 2.12. vykdo krano darbo vadovo pareigas ir kontroliuoja, kaip krano mašinistai ir stropuotojai vykdo darbus", 2006 m. kovo 27 d. patvirtintos „Krantinių atmušų montavimo technologinė schema" dalies „Darbų sauga" reikalavimus „Darbininkai, vykdantys krantinių atmušų surinkimą turi būti išklausę darbų saugos instruktavimą (stropuotojo saugos ir sveiktos instrukcija Nr.175), turėti prikabinėtojų pažymėjimus, bei žinoti visus aukščiau išvardintus instrukcijos punktus. Stebėti ir užtikrinti, kad metalinių atmušų zonoje nepatektų pašaliniai asmenys <...>", dėl to atliekant krantinių atmušų montavimo darbus, stropuotojas R. B. prikabino vieną guminę atmušą, kranininkas V. A. krano strėle pakėlė ją ir kartu prikibusią kitą atmušą nuo metalinio padėklo su guminėmis atmušomis, perkėlė jas į greta esančią tuščią betoninės aikštelės vietą ir laikė pakėlęs nuo grindinio apie 30-100 cm, tikslus aukštis nenustatytas, kol R. B., neapmokytam stropuotojui J. V. stovint prie pakeltų atmušų, 1,5 metro ilgio laužtuvu 3-4 kartus bandė atskirti prikibusią atmušą, po šių veiksmų, neprikabinta atmuša atkibo ir krisdama atsitrenkė į greta stovėjusio suvirintojo nukentėjusiojo J. V. koją, dėl to pastarasis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą - dešinės blauzdos kaulų skeveldrinį lūžimą ir neteko 70 % darbingumo.

Ši V. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo.

R. B. padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą (BK 137 straipsnio 3 dalis). V. V. padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą (BK 176 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo J. V. elgesys. Kaip parodė kaltinamasis R. B. bei liudytojai, dirbę kartu montuojant atmušas, J. V. ne kartą buvo įspėtas pasitraukti nuo pakeltų atmušų, tačiau buvo neatsargus, nepasitraukė per saugų atstumą, todėl kritus neprikabintai atmušai, buvo sužalotas.

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas, kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes.

R. B. neteistas (t. 3, b. l. 79), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 80-81).

BK 137 straipsnio 3 dalis numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę maksimaliam laikui iki septynerių metų. R. B. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį skiriama 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas, kolegijos nuomone, R. B. gali būti pataisytas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet taikant BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą.

V. V. neteistas (t. 3, b. l. 61), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 62-63). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės charakteristikoje nurodyta, kad pavestas funkcijas atlieka gerai, yra visų gerbiamas (t. 3, b. l. 60). BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – bauda ir laisvės atėmimas. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, jog BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, jog už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda iki 75 MGL dydžio, V. V. skirtina 25 MGL dydžio bauda.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo J. V. gydymo išlaidų sumoje 6584,02 Lt priteisimo iš kaltininko (t. 3, b. l. 145-149). CK 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus R. B. ir V. V. kaltais dėl J. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo, R. B. ir V. V. privalo ligonių kasai atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Tačiau esant situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio — tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Civiliniu ieškiniu Valstybinės ligonių kasos prašo priteisti iš atsakovų 6584,02 Lt, išleistus nukentėjusiojo J. V. gydymui, tačiau atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, ši suma mažinama iki 4389,34 litų. Civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta skirtingais nusikalstamais veiksmais, abiems nuteistiesiems taikoma dalinė atsakomybė. Tokiu atveju kiekvienas atsakovas atsako tik už žalos dalį ir kiekvienam jų atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į jo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pobūdį, sukeltas pasekmes ir kaltės laipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-59/2008, 3K-3-219/2008, 3K-7-345/2007). Nors R. B. nusikalstama veika yra pavojingesnė ir tiesiogiai susijusi su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu, iš abiejų kaltinamųjų žala priteisiama lygiomis dalimis, nes, kaip matosi iš byloje nustatytų aplinkybių ( tai parodė net darbuotojas, atsakingas už darbų saugą, K. S.), nustatyti atmušų montavimo pažeidimai buvo nusistovėjusi įmonėje praktika, todėl V. V., kuris pagal pareigas buvo darbų vykdytojas ir visų darbų organizatorius, tokią darbų eigą toleravo, nepasirūpino ir nepareikalavo, kad sukibusių atmušų atskyrimui būtų taikoma saugi technologija, kad nebūtų pažeidžiamos saugaus darbo taisyklės.

Nukentėjusysis J. V. byloje pareiškė 56 000 Lt turtinės ir 200 000 Lt dydžio neturtinės žalos dydžio ieškinį (t. 2 b. l. 137-138). Prokurorė apeliaciniu skundu prašo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ J. V. priteisti 56 000 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Priteisiant nukentėjusiajam padarytą žalą vadovaujamasi CK 6.264 straipsniu. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis Nr. 2K-134/2010). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“). Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. V. ir R. B. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiuo atveju civilinis atsakovas yra AB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, darbdavys įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

J. V. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų 2 000 Lt. ir dėl slaugos nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 25 d. 6 000 Lt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog byloje nėra nei vieno dokumento iš kurio būtų galima nustatyti kokio dydžio realias išlaidas patyrė nukentėjusysis, mokėdamas už gydymą bei slaugą, todėl nėra galimybės išspręsti šios dalies civilinio ieškinio.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitos pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas, arba kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis, atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, yra grąžinti nukentėjusįjį į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Šiuo atveju negautos pajamos, nukentėjusiojo J. V. civiliniame ieškinyje įvardijamos kaip darbo užmokestis nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2009 m. kovo 25 d. ir kitos pajamos, iš viso 48 000 Lt. Tačiau šioje byloje nukentėjusysis J. V. savo teisių realumo į negautas pajamas nepagrindė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą- tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-29/2009). Būtent tokio pagrįstumo šioje byloje nėra. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio, reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis ieškinyje gali būti tiksliai nustatytos tik bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka.

Neturinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matosi iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G204/08 (03), nukentėjusiajam J. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis neteko septyniasdešimties procentų bendro darbingumo, dėl sužalojimo jautė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgai gydėsi (t. 1 b. l. 43-44). Be to, iš byloje esančio VĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2010 m. spalio 15 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad J. V. nuo 2007 m. gruodžio 28 dienos .t. y. po sužalojimo, susirgo psichikos liga, yra nedarbingas (darbingumo lygis 15%) (t. 4 b. l. 141). Taip pat, iš byloje esančio VĮ Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo 2009 m. gruodžio 18 d. pranešimo matyti, kad J. V. gydėsi Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filiale nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. Diagnozė: Šizoaefektinis sutrikimas, depresijos tipas, obsesinis – kompulsinis sutrikimas (t. 3 b. l. 192). Kolegija pažymi, kad šiuo atveju J. V. patyrė ypač sunkius padarinius – staiga tapo nedarbingu ir susirgo psichikos liga, pasveikimo prognozė nepatenkinama. Dėl visų šių aplinkybių neabejotinai nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi teismų praktika, kad patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė byla 2K -228/2007 ( 90 000 Lt), 2k-612/2006 ( 70 000 Lt), 2K-444/2006 3k -3-371/2003 ( 120 000 Lt), 2K -114/2008 ( 60 000 Lt) ir kt. ), kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam padaryta 80 000 Lt neturtinė žala.

Tačiau esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei, — priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltė turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui.

Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens kaltei, yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių) ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

Kadangi nukentėjusysis J. V. darbo vietoje buvo neatidus, nereagavo į bendradarbių raginimus pasitraukti toliau nuo pakelto krovinio ir tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl toks jo elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas. Kolegija konstatuoja, kad dėl patirto sužalojimo J. V. patyrė didelę, apie 80 000 Lt neturtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, mažinama 30 procentų iki 53 334 litų.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. B. per bausmės atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 25 MGL (3250 Lt.) dydžio baudą.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš R. B. ir iš V. V. iš kiekvieno po 2194,67 Lt J. V. gydymo išlaidas.

Priteisti J. V. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 53 334 Lt neturtinę žalą.

Pripažinti J. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.