Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (2022 m. spalio 12 d. – 2022 m. spalio 21 d. epizodas), pripažintas recidyvistu ir jam skirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2023 m. vasario 6 d. epizodas), ir jam skirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis švelnesnės dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, ir skirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. K. paskirta bausmė subendrinta su Šaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi – šešiais mėnesiais laisvės atėmimo ir 17 MGL (640,06 Eur) dydžio bauda ir K. K. skirta galutinė subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 17 MGL dydžio (640,06 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Šaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, ir šiame nuosprendyje įskaitytinas laikas. Bausmės pradžią K. K. nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 1 d. K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Civilinio ieškovo D. P. (D. P.) civilinis ieškinys 1 100 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis K. K. savo kaltės dėl 2022 m. spalio 12 d. epizodo, veikos kvalifikavimo ir už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės neginčija, prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl 2023 m. vasario 6 d. epizodo. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis.

6. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

7. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014). Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-648/2024).

8. K. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. vasario 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, sandorio metu grafoje „Pardavėjas“ parašė rankraštinius įrašus „(...)(duomenys neskelbtini)“, antroje lapo pusėje, grafoje „Transporto priemonę pardavė“ parašė rankraštinį įrašą „E. Š.“.

9. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde neigė savo kaltę, laikėsi pozicijos, kad pats buvo apgautas, nes jam pardavęs automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo neinformavo apie tai, kad automobiliui taikomi apribojimai (yra areštuotas). Pabrėžė, kad nukentėjusysis, sumokėjęs pinigus, gavo automobilį, be to, dalis įrašų inkriminuojamoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta ne jo, nuteistojo. Taip pat akcentavo, kad jo nurodoma N. S., kurios vyras jam pardavė automobilį, nebuvo nustatyta ir apklausta. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, vertina, kad apelianto argumentai skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

10. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nuteistasis nebuvo kaltinamas sukčiavimu. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neneigė, kad, sumokėjęs pinigus, iš nuteistojo gavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. P. kreipėsi po to, kai nupirkto automobilio jam nepavyko įregistruoti savo vardu. Nuteistasis savo kaltę neigia, akcentuodamas nurodomą nežinojimą apie tai, kad parduodamas automobilis yra areštuotas. Vis tik, kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos, dėl tokios aplinkybės – apribojimų, taikomų perleistam automobiliui nenurodymo – kaltinimas nuteistajam ir nebuvo pareikštas, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tikro dokumento (automobilio pirkimo-pardavimo sutarties) suklastojimo, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. sandorio metu grafoje „Pardavėjas“ parašius rankraštinius įrašus „(...)(duomenys neskelbtini)“, antroje lapo pusėje, grafoje „Transporto priemonę pardavė“ parašius rankraštinį įrašą „E. Š.“. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo teisme nenustatytos N. S. apklausa būtų padėjusi atskleisti aplinkybes, kuriomis nuteistasis K. K. įsigijo automobilį, kurį po to pardavė nukentėjusiajam, tačiau nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kokius veiksmus apeliantas atliko su dokumentu, koks tokių veiksmų pavojingumas.

11. Kelių transporto priemonės (iš jų – lengvieji automobiliai) – viena iš kilnojamojo turto rūšių, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Registro tvarkytojas yra akcinė bendrovė „Regitra“ (Lietuvos Respublikos kelių transporto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286). Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1V- 268 redakcija) (toliau – taisyklės), nustato kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonės) registravimo, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonių registravimą patvirtinančių dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Taisyklėse, be kita ko, išskirtas įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimo atvejis – pasikeitus transporto priemonės valdytojui (71.1 punktas). Nustatyta, jog dokumentus asmeniškai teikiantis pareiškėjas kartu su pranešimu-deklaracija, be kita ko, pateikia transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinantį dokumentą (76.7 punktas). Remiantis pirmiau pateiktų norminių aktų nuostatomis pripažintina, jog nagrinėjamas baudžiamojoje byloje dokumentas – automobilio pirkimo-pardavimo sutartis – yra reikšmingas valstybės institucijų normaliai veiklai, taip pat privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai.

12. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis, nuteistasis ir E. Š., akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazėje (t. 3, b. l. 80) nurodytas kaip automobilio valdytojas-savininkas, nebuvo pažįstami. E. Š. teigė, jog savo vardu buvo užregistravęs automobilį pirkusio D. M., kuris, kiek žino, išvykęs į užsienį, prašymu, nežinojo, kad automobilis areštuotas, N. S. ir K. K. nepažįsta (t. 3, b. l. 120; t. 4, b. l. 108). K. K. aiškino, jog automobilį nupirko nesudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, nepatikrinęs, ar pardavėjas tikrai yra savininkas (t. 5, b. l. 107); garso įrašo duomenimis, pokalbio su nukentėjusiuoju metu nuteistasis tvirtino, kad automobilį jam pardavė ne N., o D. (t. 3, b. l. 77). Taigi nustatyta, kad nuteistasis veikti ir pardavinėti automobilį E. Š. vardu nebuvo įgaliotas. Nukentėjusysis tuo tarpu aiškino, kad apeliantas nurodė, kad jo vardas – A., teigė, kad E. Š. yra draugas, dabar dirba ir negali prisijungti prie „Regitra“ portalo, diktavo nukentėjusiajam Š. duomenis, dalį duomenų už E. Š. sutartyje įrašė pats. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. liepos 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-1359 924) duomenimis, 2023 m. vasario 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, grafoje „Pardavėjas“ rankraštinius įrašus „(...)(duomenys neskelbtini)“, antroje lapo pusėje, grafoje „Transporto priemonę pardavė“ rankraštinį įrašą „E. Š.“ parašė K. K..

13. Aptartų bylos duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką – tikro dokumento suklastojimą, jame nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją ir parašant minėtus rankraštinius įrašus – yra teisinga. Skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo yra pašalinta aplinkybė, kad K. K. sutartį pasirašė E. Š. vardu, kadangi atitinkamoje grafoje asmens parašo nėra, todėl dėl skunde dėstomų argumentų apie tai, kad parašai pirkimo-pardavimo sutartyje atsirado vėliau, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Aplinkybė, kad dalį įrašų pirkimo-pardavimo sutartyje padarė nukentėjusysis, diktuojamas nuteistojo, pastarojo atsakomybės nešalina. Kaip nustatyta, nuteistasis aptariamo automobilio pardavimo metu prisistatė ne savo vardu, po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo anksčiau nurodytais kontaktais tapo nebepasiekiamas (t. 1, b. l. 1), nukentėjusiajam pavykus surasti būdą pasikalbėti telefonu, su šiuo tartis atsisakė (t. 3, b. l. 77). Taigi spręstina, kad nuteistasis suprato atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, veikė tyčia. Pagrindo naikinti apkaltinamojo nuosprendžio apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nenustatyta. Aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje netiksliai pacituoti apelianto parodymai (nurodyta, kad tą automobilį jis (K.) metus laiko pardavinėja, nuosprendžio 9 lapas), nors iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis aiškino, jog nukentėjusysis pardavinėja automobilį metus laiko (t. 5, b. l. 107), skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Dėl bausmės

14. Apeliantas dėl vienos iš nusikalstamų veikų prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistajam už šią veiką paskirtos bausmės bei bausmių bendrinimo.

15. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu už nagrinėjamą nusikalstamą veiką (2023 m. vasario 6 d. epizodas) apeliantui skirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis švelnesnės dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės (už 2022 m. spalio 12 d. – 2022 m. spalio 21 d. epizodą) – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, ir skirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. K. paskirta bausmė subendrinta su Šaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi – šešiais mėnesiais laisvės atėmimo ir 17 MGL (640,06 Eur) dydžio bauda ir K. K. skirta galutinė subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 17 MGL dydžio (640,06 Eur) bauda.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė, vertino, jog baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šioje byloje teismo įrodytas pripažintas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog jau po šioje byloje teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo K. K. Šaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo laikotarpis – 2022 m. spalio 1 d.), be kita ko, jis daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 4, b. l. 122–147), yra nevedęs, vaikų neturi, vadovauja mažajai bendrijai „A.“, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra. Apylinkės teismas darė išvadą, jog padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, kadangi net po anksčiau skirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių nuteistasis išvadų nepadarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio išvadas, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padaręs klaidų, skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį ir dydį, taip pat bendrindamas bausmes. Pagrindo išvadai, kad bausmės tikslia nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teisėjų kolegija taip pat nenustato.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš K. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 237,50 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu yra netenkinamas. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. K. apeliacinį skundą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. K. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.