Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6435-965/2024 pagal pareiškėjos Panevėžio teritorinės ligonių kasos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. V., O. V., antstolė G. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0188/18/00689 nuo 2018 m. birželio 11 d. vykdo 1 901,06 Eur žalos atlyginimo išieškojimą iš skolininko Ž. V. kreditorei Valstybinės ligonių kasai pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2121-344/2018 dėl (v. b. 5 l.).

8. Antstolė 2023 m. gruodžio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-23-188-39079 areštavo skolininkui ar jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. O. V. tris banko sąskaitas (v. b. 29-30 l.).

9. Antstolė 2023 m. gruodžio 27 d. pasiūlė skolininkui Ž. V. nusistatyti jam priklausančią turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje (v. b. 28 l.).

10. Skolininkas informavo antstolę, kad turto, pajamų neturi, įkalinimo įstaigoje yra nuo 2005 metų. Su O. V. santuoką sudarė 2015 metais įkalinimo įstaigoje, bendro turto neturi. Skolininkas nesutinka, kad išieškojimas būtų vykdomas iš sutuoktinės pajamų, nes ji gauna socialines išmokas (v. b. 35-36 l.).

11. O. V. informavo antstolę, kad ji neturi turto. Su Ž. V. susituokė įkalinimo įstaigoje. Gaunamos pajamos yra socialinės išmokos, kitų pajamų negauna. Nesutinka, kad iš jos lėšų būtų vykdomas išieškojimas (v. b. 42-43).

12. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis nėra duomenų apie O. V. ir Ž. V. įregistruotą vedybų sutartį (v. b. 47 l.).

13. Antstolė 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-24-188-15421 pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CBP-4464 priedas).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skolininkas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais pripažintas kaltu pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius.

15. Skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini).

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Apeliantės teigimu, teismo nutartis neatitinka teisės normų reikalavimų dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes apeliantės sutuoktinis kali įkalinimo įstaigoje, kuriam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė iki 2033 metų, prie buities ar kitų šeimos poreikių neprisideda ir neprisidėjo. Teismas netikrino LITEKO duomenų bazės, kurioje būtų matęs, kad sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko visos piniginės lėšos banko sąskaitose yra apeliantės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu. Apeliantė visą santuokos laikotarpį taupė savo asmenines pajamas iš įvairių veiklų, kurios nėra bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Apeliantės banko sąskaitose gaunamos lėšos yra asmeninės, našlaičio išmokos ir kitos Sodros išmokos, todėl šios socialinės išmokos negali būti laikomos kaip bendras sutuoktinių turtas. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

17. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

18. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

19. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad yra susituokusi su skolininku, ir santuoka nėra nutraukta. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji ir skolininkas būtų sudarę vedybų (povedybinę) sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nenustatyta, kad apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta arba vienas iš sutuoktinių būtų kreipęsis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Taigi, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad yra nors vienas jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų.

21. Nors apeliantė teigia, kad sutuoktinis kali įkalinimo įstaigoje, kuriam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė iki 2033 metų, prie buities ar kitų šeimos poreikių neprisideda ir neprisidėjo, banko sąskaitose gaunamos lėšos yra asmeninės, našlaičio išmokos ir kitos Sodros išmokos, tačiau šios aplinkybės objektyviai negali patvirtinti tarp šalių nutrūkusių santykių egzistavimą bei paneigti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei taikomų teisinių pasekmių.

22. CK 3.89 straipsnyje apibrėžtas asmeninės sutuoktinių nuosavybės sąrašas. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; taip pat žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas.

23. Vykdomojoje byloje, taip pat byloje nėra duomenų apie skolininko draudžiamąsias pajamas ar turimą asmeninį turtą, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimą, patenkinant išieškotojos turtinį reikalavimą. Įvertinus, kad išieškojimas iš skolininko pajamų ar jam priklausančio turto yra negalimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galima vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.

24. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.