- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- II-79-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00121-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- A. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atstovo advokato V. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. birželio 8 d. 8.11 val. vairavo transporto priemonę ir nustatytą 40 km/val. greitį viršijo 41 km/val., važiavo 81 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundžia Institucijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. R. nutraukti; arba pakeisti nutarimą ir neskirti A. R. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nutarimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes yra nepakankamai motyvuotas. Pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, teisės aktų normomis ar kitomis administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusiomis aplinkybėmis. Išvados turi būti motyvuotos. Tačiau šiuo atveju Institucijos atstovas to nepadarė, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su tiriamu administraciniu nusižengimu, kurias pateikė pareiškėjas, ir apsiribojo tik šabloninių bei lakoniškų teiginių pateikimu. Institucija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veikoje nebuvo visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl teisena turėjo būti nutraukta. Be to, neįvertino to, kad šiuo atveju yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės, kadangi tiriamas įvykis nesukėlė jokių padarinių, egzistuoja kelios pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis yra charakterizuojamas ypatingai teigiamai, jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Be to, teisė vairuoti jam yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, siekiant tinkamai pasirūpinti ir išlaikyti šeimą. Pareiškėjas bendradarbiavo su Institucija.
Pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, nebuvo sukelta grėsmė eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Abejonių kelia objektyviųjų požymių egzistavimas šioje byloje. Pareiškėjas nepastebėjo greitį ribojančių kelio ženklų, todėl netgi neįtarė, kad pažeidžia ar gali pažeisti Kelių eismo taisykles. Dėl to jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir pobūdžio bei nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti ANK numatyti padariniai. Kelio ruožas pareiškėjui nebuvo žinomas. Be to, pareiškėjo vairuotoje transporto priemonėje buvo įrengtas greičio ribotuvas, neleidžiantis važiuoti didesniu kaip 80 km/val. greičiu, todėl ši transporto priemonė netgi negalėtų pasiekti skundžiamame nutarime nurodyto greičio. Tai kelia abejonių dėl įrenginio, kuriuo fiksuotas transporto priemonės greitis, patikimumo ir tikslumo. Šios abejonės nėra išsklaidytos.
A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neprotinga, neproporcinga, neteisinga ir nereikalinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Remiantis teismų formuojama praktika, šiuo atveju, egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Pareiškėjas nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo elgesys pavojingos situacijos nesukėlė, teisė vairuoti yra būtina jo darbo veiklai vykdyti ir šeimai išlaikyti, kadangi jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, egzistuoja net kelios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pareiškėjas nevengia atsakomybės, bendradarbiauja su pareigūnais; nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo; yra pasiruošęs padėti jį išaiškinti, jis anksčiau nėra baustas dėl analogiško nusižengimo ir neturi galiojančių nuobaudų; dėl pareiškėjo veiksmų nekilo jokių neigiamų padarinių) ir nėra A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo poelgis nebuvo nulemtas chuliganiškų paskatų, jo veiksmai nebuvo planuoti iš anksto ir yra mažareikšmiai.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė jo atstovo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad atstovas poziciją dėl skundo išreiškė atsiliepime, kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atstovo skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Šiuo atveju, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 41 km/ val. ir važiavo 81 km/val. greičiu. A. R. atstovas skunde teigia, kad pareiškėjas už šio administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, kadangi jo veiksmuose nėra ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų jo sudėties požymių. Pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais nėra.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. R. administracinio nusižengimo padarymo dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir vairavo šios bendrovės valdomą krovininį automobilį „MAN“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bendroji masė didesnė kaip 12 t. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, automobilio vairavimo fakto skundžiamame nutarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau skunde keliamos abejonės dėl greičio matuoklio rodmenų patikimumo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę su greičio ribotuvu, neleidžiančiu važiuoti didesniu kaip 80 km/ val. greičiu. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šią faktinę aplinkybę byloje nėra. Pareiškėjo vairuotos transporto priemonės greitis buvo nustatytas mobiliuoju greičio matavimo prietaisu „Poliscan“, kurio patikros sertifikatas, kaip matyti iš Institucijos pateiktų įrodymų, buvo galiojantis. Nutarime nurodytas pareiškėjo transporto priemonės greitis yra nurodytas, įvertinus galimą greičio matuoklio paklaidą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti greičio matuoklio rodmenų patikimumu, priešingai nei tai teigia pareiškėjo atstovas skunde.
Pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas pagal ANK 416 straipsnio dispozicijos sandarą nereikalauja jokių padarinių kilimo, šio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl pats asmens pasirinktas veikimo būdas – nustatyto greičio viršijimas įstatymų leidėjo yra pripažįstamas pavojinga ir uždrausta veika, kuri užtraukia administracinę atsakomybę, todėl vien tai, kad jokie kiti neigiami padariniai A. R. veiksmais šiuo atveju nebuvo sukelti, jo administracinės atsakomybės už nustatyto greičio viršijimą nepašalina.
Tiek pareiškėjas teismo posėdžio metu, tiek ir jo atstovas skunde akcentavo aplinkybę, kad kelio ruožas, kuriuo pažeidimo nustatymo metu važiavo A. R., jam nebuvo žinomas ir jis nesitikėjo, kad šiame kelio ruože leistinas greitis gali būti 40 km/val., kelio ženklo jis nepastebėjo, todėl jo veiksmuose nėra tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atstovo skunde, kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Vairuodamas transporto priemonę asmuo, juolab tas, kurio tiesioginės darbo funkcijos yra susijusios su krovininių transporto priemonių vairavimu, privalo užtikrinti, kad jo veiksmais nebus pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, įsitikinti, koks greitis yra leidžiamas pasirinktame konkrečiame kelio ruože ir šio greičio neviršyti. Kiekviename kelio ruože nustatomas konkretus transporto priemonių važiavimo greitis, atsižvelgiant į šio kelio avaringumą, eismo situaciją bei intensyvumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl viešasis interesas reikalauja, kad eismo saugumui užtikrinti kiekvienas eisme dalyvaujantis asmuo būtų itin atidus ir rūpestingas, kad savo veiksmais – be kita ko, nustatyto tame kelio ruože greičio viršijimu, nesukeltų rizikos kitiems eismo dalyviams. Neabejotinai, šios aplinkybės privalo būti žinomos asmeniui, vairuojančiam sunkiasvorę transporto priemonę. Juolab, važiuojant kelyje, kuris jam yra nežinomas, toks asmuo turi būti itin atidus ir dėmesingas kelio ženklams bei ženklinimui.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ANK 7 straipsnyje nustatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Nagrinėjamoje byloje A. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, kur nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti. Taigi kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai ir vien tai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas kelyje bei dėl to nepastebėjęs kelio ženklų, nustatytą greitį viršijo, yra jo pasirinkto elgesio pasekmė, kuri jo administracinės atsakomybės nešalina. Tuo tarpu niekaip teisiškai ir logiškai nepagrindžiama skunde išdėstyta aplinkybė, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymui iš anksto nesiruošė. Pagal savo pobūdį nustatyto greičio viršijimas yra spontaniškas ir dažniausiai ad hoc asmens pasirenkamas elgesio variantas konkrečioje kelio situacijoje, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo subjektyviąją sudėties pusę paneigia ar jo veiksmų pavojingumą mažina tai, kad pareiškėjas iš anksto nebuvo suplanavęs viršyti leistiną greitį. Nustatytą greitį pareiškėjas viršijo daugiau kaip dvigubai, vairuodamas krovininį automobilį, todėl nėra jokio pagrindo jo veiksmus vertinti ir kaip mažareikšmius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, Institucijos atstovas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pakankamumą pareiškėjo kaltei padarius jam inkriminuotą nusižengimą pagrįsti, o teisinės analizės išsamumas nėra savitikslis dalykas. Nors nutarime išdėstyti argumentai nėra itin išsamūs, tačiau procesinio sprendimo turiniui keliami reikalavimai nesuponuoja to, kad nutarime turi būti pašalintos bet kokios pareiškėjui kylančios abejonės, kurias jis nurodo savo paaiškinimuose. Teismo vertinimu, procesiniame sprendime turi būti išdėstyti visi pagrindiniai įrodymai objektyviajai tiesai nustatyti ir bet kokioms protingoms abejonėms dėl asmens kaltės pašalinti. Nustačius, kad surinktų įrodymų visuma nekelia abejonių, teisinės argumentacijos išsamumas vertinamas kaip pakankamas, jeigu juose atskleidžiami visi inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Vien tai, kad pareiškėjo atstovo vertinimu, Institucijos atstovo išdėstyti motyvai nėra pakankamai išsamūs, tėra jo subjektyvi nuomonė, kuria remiantis panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo atstovas skunde taip pat išdėstė alternatyvų prašymą, nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, jį pakeisti ir panaikinti A. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors skunde nėra tiesiogiai prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau, įvertinant skundo argumentų turinį, taip pat tai, kad ANK 416 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų šios administracinio poveikio priemonės taikymą, vertinant skundo argumentų pagrįstumą šiuo aspektu, jie analizuotini ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Vertinant pareiškėjo atstovo skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Šiuo atveju, A. R. už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas lygus šio straipsnio 7 dalyje numatytam sankcijos minimumui. Priešingai nei teigiama jo atstovo skunde, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. R. atžvilgiu būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ir siekiant pasirūpinti savo šeima nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai pareiškėjas vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną 40 km/val. greitį ir važiavo 81 km/val. greičiu, t. y. dvigubai viršydamas leistiną greitį, ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjas iš tiesų nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų – Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis po šio administracinio nusižengimo padarymo pakartotinai viršijo leistiną greitį 15 km/val. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kas rodo, jog jo veiksmai nėra visiškai atsitiktinio pobūdžio ir vienkartiniai. Už naujų administracinių nusižengimų padarymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn atskirai, todėl vien nedidelis iki šiol turimų A. R. baustumų kiekis, nors ir charakterizuoja jį teigiamai, tačiau savaime nėra išimtinė aplinkybė, galinti lemti jo paties ar jo veiksmų pavojingumo vertinimą kaip mažesnį. Skunde pareiškėjo atstovas teisingai nurodo, jog byloje yra nustatytos tam tikros aplinkybės, kurios lengvina A. R. atsakomybę, tačiau, priešingai nei teigia atstovas, šios nustatytos aplinkybės nėra vertintinos kaip kelios atskiros ir atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ir jos nėra vertinamos kaip kelios atskiros, o kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Visa tai Institucijos atstovas tinkamai įvertino skundžiamame nutarime, nuspręsdamas A. R. už jo įvykdytą nusižengimą paskirti minimalaus dydžio administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui. Vis dėlto, nei šios aplinkybės savaime, nei visuma kitų skunde išdėstytų duomenų nepagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo analizuojamoje situacijoje. Pozityviai vertintina tai, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, kad bendradarbiavo su Institucijos atstovais, nevengia atsakomybės bei rūpinasi šeima ir ją išlaiko. Šios aplinkybės svarbios ir vertintinos skiriant pareiškėjui nuobaudą bei poveikio priemonę administracinio nusižengimo sankcijos ribose, tačiau jos nėra išimtinės analizuojamos teisės normos nuostatų kontekste. Pažymėtina ir tai, kad ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas privalomas specialiosios teisės atėmimo taikymas sunkiasvores transporto priemones vairuojantiems asmenims ir už mažesnį nustatyto greičio viršijimą, kas tik dar labiau atskleidžia pareiškėjo įvykdyto nusižengimo pavojingumą bei įstatymo leidėjo valią griežtomis administracinėmis nuobaudomis bei poveikio priemonėmis kuo įmanoma labiau užtikrinti teisėtą ir atsakingą kelių transporto eisme dalyvaujančių asmenų elgesį. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40 km/val., vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę, yra savaime pavojingas ir galintis itin žalingas pasekmes sukelti elgesys, todėl vien tai, kad šiuo atveju jokių didesnių pasekmių dėl pareiškėjo veiksmų nekilo, yra pozityvi aplinkybė, tačiau ji vis dėlto pareiškėjo atsakomybės niekaip nešvelnina. Kaip jau minėta, ANK 416 straipsnio 5 dalies dispozicijoje apibrėžiamas formaliosios sudėties administracinis nusižengimas, todėl padarinių kilimas ar nekilimas šiuo atveju asmens veiksmų pavojingumo vertinimui esminės įtakos neturi.
Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ir atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis), negali būti pasiekti pareiškėjui netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar ją švelninant. Konstatuojama, kad A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jo atstovo skundas atmetamas, o Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. R. atstovo advokato V. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.