Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atstovui advokatui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ ieškinį dėl išmokėtų sumų priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) paaiškino, kad 2020-09-25 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvos buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu, išduotas draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Draudimo apsauga galiojo įvykio metu. Ieškovė dėl įvykio išmokėjo 1123,38 EUR draudimo išmoką žalos byloje (duomenys neskelbtini) apdraustų patalpų savininkui. Nurodė, kad vykdant draudiminio įvykio tyrimą, padarė išvadą, kad butas buvo užlietas dėl bendro naudojimo vamzdžio užsikimšimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio administratoriumi yra atsakovė. Ieškovė atsakovei, kaip valdytojai, išsiuntė pretenzijas, kuriomis reikalavo sumokėti draudėjui išmokėtą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Ieškovės nuomone, už padarytą žalą dėl įvykusio užliejimo yra atsakinga ir kaltę turi prisiimti atsakovė, nes ji yra namo administratorė ir yra atsakinga už bendrąsias pastato inžinerines sistemas, nagrinėjamu atveju –namo bendro naudojimo vamzdį. Ieškovės nuomone, atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl namo vamzdžio iki įvykio nesiėmė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji netinkamai atliko savo pareigas, nes turėjo ne tik patikrinti bendro naudojimo vamzdžio būklę iki įvykio, bet ir laiku jį pravalyti/suremontuoti, kad neįvyktu avarija. Padarytos žalos dydį ieškovė grindžia turto apžiūros aktu, sąmata (turto žalos įvertinimo skaičiuote), kurioje nurodyti visi darbai/medžiagos, kurių reikėjo buto užliejimo padariniams pašalinti. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų, kad savo kaip mano administratorės pareigas vykdė tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinį pareiškė praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio ir tokiu būdu eliminavo galimybę išsiaiškinti tikrąsias įvykio priežastis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės pateiktas turto apžiūros aktas, sudarytas 2020-10-02, nors nurodoma įvykio data – 2020-09-25. Tai vienintelis ieškovės pateiktas dokumentas ir jame nurodyta, kad vanduo bėga iš plautuvės. Tokia informacija nurodyta ir pranešime apie įvykį. Ieškovė nepateikė duomenų, kada darytos su ieškiniu pateiktos nuotraukos, nėra aišku kas jas darė. Be to, nuotraukos nėra informatyvios. Iš nuotraukų nematyti, kad permirko baldai ir grindys. Ieškovė nenustatė įvykio priežasčių ir tai matyti iš įrašų pranešime ir akte, kur nurodyta, kad užsikimšo stovas, pravalė vamzdžius, problema nepašalinta; pravalius sifoną – problema išnyko. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad į įvykio vietą ieškovės atstovai vyko du kartus, tačiau ieškovė nepateikė dokumentų, kuriuos jos atstovai turėjo sudaryti įvykio vietoje. Patvirtino, kad atsakovė nebuvo gavusi informacijos iš namo butų savininkų ar gyventojų apie užsikimšusį bendrą kanalizacijos stovą, į jokį įvykį atsakovės atstovai nebuvo kviesti. Paaiškino, kad 2021-07-23 namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkiai buvo sukviesti į susirinkimą dėl namo vamzdyno tvarkymo. Iš 90 biuletenių grąžinti 29, o iš jų tik 4 pritarė vamzdyno remontui. Tokia situacija atsakovės atstovo nuomone reiškia, kad namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkiai nesirūpina jiems bendrosios dalinės nuosavybės priklausančiais inžinieriniais tinklais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudėja J. A. ir ieškovė sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria nuo 2020-07-23 iki 2021-07-22 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis turtas. Ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti paaiškinimai, 2020-10-02 pranešimas apie įvykį Nr. (duomenys neskelbtini), turto apžiūros 2020-10-02 aktas patvirtina, kad ieškovė įvykį, kuris įvyko 2020-09-25, pripažino draudiminiu įvykiu. Ieškovės pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2020-10-05 ir 2020-10-23 raštai dėl draudimo išmokos, 2020-10-05 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-10-26 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė draudėjai išmokėjo 1123,38 EUR draudimo išmoką.

Ieškovės pateikta pretenzija, skirta (duomenys neskelbtini), sudaryta 2020-10-15, patvirtina, kad ieškovė, draudėjai 2020-10-05 išmokėjusi 823,38 EUR išmoką, nurodyto asmens paprašė pateikti informaciją apie 2020-09-25 įvykį. Ieškovės pateikta pretenzija, skirta Mano būstas Vilnius, sudaryta 2020-11-20, patvirtina, kad ieškovė, nurodytą asmenį paragino per 18 dienų sumokėti ieškovei 1123,38 EUR sumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad į nurodytas pretenzijas būtų gautas atsakymas. Ieškovės pateiktas 2021-01-28 elektroninis laiškas išsiųstas adresu „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad šiuo elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020-12-08 raštas, kuris teismui nėra pateiktas. Minimas elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė padariusi išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020-09-25 įvykio metu buvo apgadintas dėl „vandentiekio/kanalizacijos avarijos apdraustame būste bendrojo nuotekų vamzdžio užsikimšimo“, t. y. dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo, pareikalavo atsakovės UAB „Mano būstas Neris“ atlyginti žalą.

Ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas grindžia kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais: nuotraukomis, ieškovės žalų departamento atstovo 2020-10-02 sudarytu turto apžiūros aktu žalos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020-09-29 ieškovės užsakymą SMART parengta administravimo suvestine, buto planu, „pagrindinė informacija“, 2020-10-02 pranešimu apie įvykį.

Ieškovė 2022-10-10 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant. Šiame prašyme o taip pat ieškinyje, dublike neišdėstė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su nurodytais procesiniais dokumentais ieškovė nepateikė asmenų, kurie nurodyti dokumente pavadintame „pagrindine informacija“ ir kurie šiame dokumente įvardijami „draudimo konsultantais“, „meistrais“ paaiškinimų, sudarytų apžiūros aktų (ar kitų dokumentų), taip pat šiame dokumente nurodytos (duomenys neskelbtini) avarinės tarnybos sudarytų dokumentų, kurie paaiškintų įvykio priežastis, jo mechanizmą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (Vilniaus apygardos teismo 2014-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore / technine prižiūrėtoja. Taigi, ši atsakovė, būdama gyvenamojo namo administratore / technine prižiūrėtoja, yra atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrąsias konstrukcijas. Atsakovė, kaip namo administratorė / techninė prižiūrėtoja, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcionavimą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žalos kitų asmenų turtui.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017) Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatūs pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant dėl atsakovės, kaip statinio valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėti veiksmai tokiu atveju sietini su statinio bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo neužtikrinimu, arba pastato savininkų neinformavimu apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų ieškovė nepateikė, neprašė jų išreikalauti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė iniciavo namo būtų ir kitų patalpų bendrasavininkių susirinkimą, kuriame buvo siekiama gauti bendrasavininkių sprengimą dėl namo bendrojo naudojimo objektų – inžinierinės sistemos remonto, tačiau namo bendrojo naudojimo objektų savininkai nepritarė tam, kad būtų tvarkomas namo vamzdynas.

Ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad ieškinio reikalavimai atsakovei grindžiami draudėjos J. A. teiginiais, jog galimai vanduo iš plautuvės pratekėjo dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio. Dokumente, pavadintame „pagrindine informacija“, kurio sudarymo data ir sudarytojas nėra nurodyti, grafoje „nuostolių aprašymas“ nurodoma, kad penktadienio vakarą nuomininkai pastebėjo virtuvėje ant grindų išsiliejusį vandenį, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, pakilo ir išsiliejo iš kriauklės; draudimo kompanijos iškviesta pagalba pravalė vamzdžius, tačiau įvykis pasikartojo sekmadienį; atvykęs meistras patikrino vamzdžius po kriaukle, pakeitė sifoną; po to buvo kviečiama (duomenys neskelbtini) avarinė tarnyba. Minėta, kad ieškovė nepateikė įrodymų (akto ar kito), kurie patvirtintų, kokius darbus atliko draudimo bendrovės atsiųsti meistrai bei kokius darbus atliko (duomenys neskelbtini) avarinė pagalba ir kokias įvykio priežastis nustatė šie asmenys. Ieškovės pateiktoje žalos administravimo suvestinėje nėra įvardintas už padarytą žalą atsakingas asmuo, nėra paaiškinta nustatyta įvykio priežastis. Ieškovės pateiktose nuotraukose nėra nurodyta jų padarymo data, todėl ieškovei nepateikus paaiškinimų, nėra galimybės nustatyti, kada teismui pateiktos nuotraukos darytos, kas jas darė. Pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad įvykis įvyko dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo. Dokumente, pavadintame „pagrindine informacija“ nurodyta informacija nėra pakankama išvadai, kad žala butui buvo padaryta dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio. Daugiau įrodymų, pagrindžiančių galimas vandens pratekėjimo priežastis ir avarijos židinį, ieškovė nepateikė ir žalos administravimo metu nesurinko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Byloje esanti medžiaga prieštaringa ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo įvykį sukėlęs vanduo nukentėjusiame bute atsirado dėl avarijos įvykusios užsikimšus bendram nuotekų vamzdžiui (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė šios pareigos tinkamai neatliko, nes ieškinys grindžiamas iš esmės draudėjos nurodytomis aplinkybėmis, darant prielaidą, jog žalos padaręs vanduo išsiliejo dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio. Ieškovė, formaliai remdamasi suinteresuoto asmens - draudėjos ir buto savininkės nurodytomis prielaidomis, nurodė įvykio priežastį ir atsakingą asmenį, iš esmės neatlikdama jokių papildomų veiksmų įvykiui ištirti, todėl yra pagrindas pripažinti pagrįstus atsakovės argumentus, kad, ieškovė - draudikė nevykdė pareigos tinkamai ištirti įvykio aplinkybes ir dėl to jai tenka pareiga prisiimti situacijos pasekmes ir dėl to kilusią riziką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovė nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo inžinerinę sistemą bei bendrąsias konstrukcijas, dėl ko būtų įvykęs ginčo draudžiamasis įvykis. Nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties , neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčo įvykiu, nėra pagrindo teigti jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 580,20 EUR išlaidas. Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nagrinėjamoje byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, atsakovei ,,Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 580,20 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.