Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui S. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo S. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. M. B. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

11. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, yra vertinamas ne tik ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galbūt palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo galbūt bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.

12. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su mažamete dukra. Teismas nustatė, kad atsakovas S. B. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje bendrauja su dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį jos gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 17 val., arba tuo pačiu laiku Vilniuje, jeigu duktė tą dieną yra Vilniuje, į susitikimą su dukterimi tėvas atvyksta vienas ir viso susitikimo metu bendrauja su vaiku vienas. Nesant galimybei atsakovui susitikti su nepilnamečiu vaiku nustatytu laiku, bendravimo laikas gali būti pakeistas iš anksto suderinus su vaiko motina T. Š. ir nepilnamečiu vaiku.

15. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

16. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog pateikus teismui priešieškinį ir paprašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis nebuvo įsidarbinęs, dėl ko nebuvo reikšminga, kurią savaitgalio dieną įvyktų bendravimas, nors priešieškinyje prašė nustatyti laikiną bendravimą su dukra, kuris vyktų sekmadieniais. 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas įsidarbino UAB „Brevis“ vairuotoju - ekspeditoriumi, kurioje yra dirbama antradieniais ir šeštadieniais, o pagal įmonės poreikį ir kitomis dienomis, todėl dėl pasikeitusių aplinkybių, nėra galimybės įgyvendinti teismo nutartį, kuria yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio šeštadienį.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas įsidarbino UAB „Brevis“ vairuotoju - ekspeditoriumi. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos UAB „Brevis“ 2018 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 18/01 (b. l. 143) ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutarties Nr. 83 (b. l. 144-145) matyti, kad atsakovas UAB „Brevis“ vairuotoju – ekspeditoriumi dirba antradieniais ir šeštadieniais, o pagal įmonės poreikį ir kitomis dienomis, kas reiškia, kad teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku savaitės dieną (kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį nuo 13 val. iki 17 val.) atsakovas būna darbe. Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad jis su vaiku pageidautų bendrauti sekmadieniais. Be to, pasak atsakovo, ieškovė nenori susitarti dėl bendravimo su dukterimi perkėlimo į kitą dieną. Taigi, dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės vaiko tėvui bendrauti su dukra šeštadieniais, t. y. apsunkintas pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinosios bendravimo tvarkos įgyvendinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, atsižvelgdamas į tėvo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku, į atsakovo darbo grafiką (dirba šeštadieniais), į vaiko interesų palaikyti ryšį su tėvu užtikrinimą, byloje esant duomenimis, jog ieškovė nenori susitarti dėl bendravimo su dukterimi perkėlimo į kitą dieną, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiami nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį. Teismo vertinimu, toks bendravimo tvarkos nustatymas, nepažeis vaiko interesų, o priešingai – užtikrins tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisėtų interesų apsaugą, todėl apelianto skundas šioje dalyje tenkintinas.

19. Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas taip pat grindžia tuo, kad teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, ją itin apribojo atsakovo atžvilgiu, suteikdamas galimybę su dukra bendrauti tik 4 val. per mėnesį, t. y. nuo 13 val. iki 17 val. Apelianto teigimu, šia laikinąja apsaugos priemone nėra užtikrinamas tėvo santykio su vaiku stabilumas, todėl siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus maksimaliai bendrauti su abiem tėvais būtina ne riboti atsakovo bendravimą su dukterimi, tačiau jį plėsti. Apeliantas atskiruoju skundu prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir nustatyti, kad atsakovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį (sekmadieniais) nuo 13 val. iki 17 val., t. y. 8 val. per mėnesį, o ne 4 val., kaip yra nustatyta šiuo metu.

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėju atveju įvertinęs faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad atsakovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį nuo 13 val. iki 17 val., t. y. 8 val. per mėnesį. Minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodomus motyvus ir argumentus.

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimą nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodo aplinkybes, kurias išdėstė teikdama ieškinį, kad bendravimas su tėvu vaikui kelia daug nemalonių išgyvenimų, stresą, nesaugumo jausmą. Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 181-125) matyti, kad dukra nori susitikti su tėvu, tačiau tėvas ateina su savo sutuoktine, su vaiku nebendrauja, dėl to vaikas labai pergyvena, po pasimatymų su tėvu būna nekalbi, uždara. Mergaitė nuo 2013 m. gyvena tik su ieškove.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima esant situacijai. Nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais, be to, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesu bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bendravimo su vaiku ribojimų. Aplinkybė, kad atsakovas galės su vaiku matytis trumpiau, nei jis to nori, negali būti laikoma pakankamu pagrindu keisti iš esmės racionalią pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, ypač pažymint tai, kad nustatyta ne nuolatinė, o laikina bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas nepaaiškino ir neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaiku laiko tarpas (t. y. du kartus per mėnesį) geriau užtikrins vaiko ir jo paties teises ir teisėtus interesus. Esminė aplinkybė, kuri turi įtakos nagrinėjamu atveju, – tiek šalims, tiek vaikui sudarytos sąlygos bendrauti pagal teismo nustatytą laikiną tvarką, nedarant vaikui neigiamos įtakos, užtikrinant vaiko teisę į nepertraukiamą ryšį, pasimatymą, laiko praleidimą.

23. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone, kaip jau aukščiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu, todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.

25. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovė gali piktnaudžiauti tuo, kad su dukra išvyks į Vilniaus miestą, ir apie tai atsakovą informuos iki bendravimo likus kelioms minutėms, o atsakovas bus atvykęs į dukters gyvenamąją vietą (Šalčininkus). Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimu, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip, prieš vieną dieną informuoti vaiko tėvą S. B. apie tai, kuriame mieste (Šalčininkuose ar Vilniuje) bus dukra bendravimo su tėvu metu.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Visų pirma, pastebėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su dukra. Įrodymų, pagrindžiančių ieškovės piktnaudžiavimą, trukdymą atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, apeliantas taip pat nepateikė. Antra, kaip jau buvo minėta, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vien deklaratyvi, įrodymais neparemta apelianto nuomonė apie galimą ieškovės piktnaudžiavimą, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, įpareigojant ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoti vaiko tėvą S. B. apie tai, kuriame mieste (Šalčininkuose ar Vilniuje) bus dukra bendravimo su tėvu metu.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teismui nustačius, jog dėl atsakovo darbo grafiko (dirba šeštadieniais) yra apsunkintas pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinosios bendravimo tvarkos įgyvendinimas, t. y. atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukra šeštadieniais, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką toje dalyje, kuria yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis dalyje, kuria yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį, keistina, nustatant laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo S. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje, kuria yra nustatyta laikina atsakovo S. B. bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi I. M. B. kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį, pakeisti ir nustatyti laikiną atsakovo S. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi I. M. B. kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.