Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį – BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 7 d., pabaiga – 2022 m. birželio 24 d.

2. Komisijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Šio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

3. Skundu apygardos teismui nuteistojo V. B. gynėjas advokatas R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželi 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti Komisijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą ir V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba įpareigoti Komisiją svarstyti V. B. lygtinio paleidimo klausimą iš naujo.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas taikė lygtinio paleidimo kriterijus, kurių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato, nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo taikymo klausimais, suabsoliutino ankstesnį nuteistojo teistumą bei padarytų veikų skaičių, darė išvadas, kurios prieštarauja Socialinio tyrimo išvadai bei neįvertino pagrindinių skundo argumentų, kurie patvirtina, kad V. B. sėkminga integracija į visuomenės gyvenimą galima.

3.2. Skunde pažymi, kad nei ankstesnis jo teistumas, nei veikų skaičius, už kurias jis atlieka bausmę, nei vengimas atlikti bausmę nėra susiję su lygtinio paleidimo sąlygomis, todėl remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas negalėjo atmesti jo skundo ir spręsti neva V. B. atžvilgiu Komisija pagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nėra pavojingas visuomenei, gali į ją integruotis, paklusti jos taisyklėms ir atitinkamai likusią bausmės dalį atlikti laisvėje. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., kai V. B. buvo paleistas iš kardomojo kalinimo, iki 2019 m. sausio 5 d., kuomet pradėjo bausmės atlikimą Jungtinėje Karalystėje, t. y. daugiau, kaip per 3 metus, V. B. būdamas laisvėje nepadarė jokio nusikaltimo, gyveno sąžiningai ir dirbo.

3.3. Skunde gynėjas akcentuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog V. B. neva turi antivisuomenines nuostatas ir nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas dėl ko jį laikė pavojingu visuomenei. Tačiau, priešingai nei sprendė teismas, Socialinio tyrimo išvados 4.10 skyriuje aiškiai nurodyta, kad tyrimo metu negauta duomenų, jog nuteistasis vadovautųsi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, todėl minėti teismo teiginiai apie V. B. nuostatas ir požiūrį yra neteisingi, prieštarauja byloje esantiems duomenims, dėl to nesudaro pagrindo spręsti apie pažangos mažinant savo nusikalstamą elgesį nebuvimą.

3.4. Gynėjo vertinimu, nors teismas nurodo, kad V. B. nėra skatintas, tačiau skatinimas nėra lygtinio paleidimo sąlyga ir nuteistasis į pataisos namus iš Kauno tardymo izoliatoriaus atvyko tik 2021 m. kovo 12 d., kas reiškia, jog iki jo vertinimo bausmę pataisos namuose tebuvo atliekantis vos pusantro mėnesio, tad nėra pagrįsta iš jo reikalauti per tokį trumpą laiką gauti paskatinimą. Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus pažymėta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

3.5. Skunde nurodoma, kad V. B. mama I. B. raštu yra patvirtinusi, kad sūnaus lygtinio paleidimo atveju ji suteiks sūnui gyvenamąją vietą adresu 9duomenys neskelbtini), kur nuteistasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Tad V. B. gyvenant su palaikančiais artimaisiais jo motyvacija ir pasiryžimas tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais ir priemonėmis tik stiprės. Be to, nuteistasis pataisos namams yra pateikęs UAB „A.“ pažymą, kurioje pažymėta, kad įmonė priims V. B. dirbti autošaltkalviu jo lygtinio paleidimo atveju.

3.6. Skunde pažymima, kad V. B. yra motyvuotas dirbti. Nuteistasis į pataisos namus atvyko tik 2021 m. kovo 12 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus, tad iki Komisijos posėdžio į pataisos namus atlikti bausmę jis buvo atvykęs dar tik prieš pusantro mėnesio, dėl ko nuo nuteistojo atvykimo į pataisos namus praėjus tokiam trumpam laikui jokio objektyvaus pagrindo kalbėti neva jis vengia darbo nėra. V. B. atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą tik dėl sveikatos būklės, kadangi jį nuolat ištinka epilepsijos priepuoliai. Nuteistajam dirbti siūlė pataisos namų komendantas, kuris šiuo metu prokuratūros yra įtariamas dėl galimo piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos bei galimo dokumentų klastojimo dėl to, kad fiktyviai įdarbindavo nuteistuosius ir už tai iš jų reikalaudavo pinigų.

3.7. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. nepilnamečiui sūnui pasireiškia autizmo požymiai, todėl šiuo momentu jo sutuoktinei N. B. yra labai sudėtinga vienai išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir dar rūpintis sūnumi, vežioti vaiką į gydymo įstaigas, atlikti reikalingus tyrimus. Taikius V. B. lygtinį paleidimą, jis galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, padėti žmonai rūpintis sergančiu sūnumi.

4. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. D. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį V. B. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, rezultatas yra 50 balų (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. B. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

8. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, nusikalstamam elgesiui būdingas teisės pažeidimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje nuteistasis V. B. teistas 2 kartus, dabartinis nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų modeliui. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai už analogišką nusikalstamą veiką ir atliktos bausmės įkalinimo įstaigose nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio ir toliau nusikalsdavo. Praeities teistumai liudija, kad V. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Be to, šios aplinkybės kartu teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis neturi motyvacijos įsidarbinti pataisos namuose, atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą, kas liudija, jog nuteistasis atsainiai žiūri į prasmingą užimtumą bausmės atlikimo metu. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis dirbti atsisakė dėl savo sveikatos būklės (epilepsijos priepuolių), tačiau pažymėtina, kad V. B. nėra pilnai nedarbingas ir, išreiškus norą dirbti, pataisos namuose galbūt atsirastų tinkama darbo vieta, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nepripažino kaltės dėl nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, linkęs menkinti savo vaidmenį nusikaltime, teigia, kad norėjo padėti žmonos draugei. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

9. Socialinio tyrimo išvadoje gausu ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Nurodoma, kad nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje, praeityje yra naudojęs psichologinį smurtą mamos nuomininkui, nemokėjusiam nuomos mokesčio. Visos šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoją nuteistąjį, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir verčia abejoti, ar nuteistasis išėjęs į laisvę, nepasiduos vėl neigiamai kitų įtakai, paisys visuomenėje priimtų elgesio normų, vėl nevartos smurto kitų atžvilgiu ir gebės susitvardyti konfliktinėse situacijose, taikiai jas spręsti, nenaudojant smurto. V. B. taip pat nelanko paskirtų priklausomybės prevencinių užsiėmimų, yra buvę kartų, kai pasielgdavo negalvodamas apie pasekmes, tam tikrose situacijose savo elgesį sieja su aplinka, draugais, išorine stimuliacija. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai.

10. Minėta, kad V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas vidutinei rizikai ir jį sudaro 50 balų pagal OASys metodiką. Pažymėtina, kad iš 50 balų, net 25 balus sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo įvertinimo padidėjo 2 balais, todėl vien tai neleidžia įžvelgti akivaizdžios ir abejonių nekeliančios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėti sėkminga probacijos taikymo galimybe. Be to, akcentuotina, kad dar labiau abejoti sėkmingu lygtinio paleidimo atveju nagrinėjamu atveju neleidžia ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, o bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už tai skirta nuobauda – papeikimas, kuri yra galiojanti. Ši aplinkybė liudija, kad net ir laikomas įkalinimo įstaigoje, kurioje nustatytos tam tikros elgesio taisyklės, apribojimai, nuteistasis ir toliau atsainiai ir skeptiškai žiūri į taisyklių laikymąsi, negeba tinkamai elgtis, paklusti pataisos įstaigos vidaus tvarkai, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. B. gynėjo advokato R. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.