- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 1-1707-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05901-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- P. M.
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Juozas Levickas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. G. 2023 m. vasario 13 d. apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, tuo, kad neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, saugiai neapvažiavo sankryžoje sustojusio motociklo „Yamaha WR125X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sankryžoje laukė saugiai pasukti į kairę – (duomenys neskelbtini) gatvę, kliudė ir nubloškė motociklą su motociklininku, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo „Yamaha WR125X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. M. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. vasario 13 d., apie vidurdienį, (duomenys neskelbtini), važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Važiavo paskui motociklą, kuris sustojo prie sankryžos. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Matė, kad motociklininkas stabdė, ketindamas sukti į kairę sankryžoje, tačiau užsižiūrėjo, dairėsi į šonus ir nespėjo sustabdyti automobilio, nespėjo pasukti į dešinę, kad jį apvažiuotų. Eismas nebuvo intensyvus, matomumas buvo geras, jo niekas neribojo. Kai pradėjo stabdyti, jo stabdžiai nesuveikė, stabdė rankiniu. Atsitrenkė į motociklą ir pavažiavo dar apie 50 metrų nuo susidūrimo vietos. Po šio įvykio jo automobilio ratas buvo pramuštas, į įvykio vietą atvykę pareigūnai jam liepė pastatyti avarinį ženklą ir nelipti iš automobilio. Po to tikrino jo neblaivumą, jis buvo blaivus. Pripažįsta, kad jo veiksmais nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta. Jo transporto priemonė buvo drausta, žalą atlygino draudimo bendrovė. Pats bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, telefonu kalbėjo su jo motina, kuri jam teigė, kad perskambins, tačiau jų skambučio nesulaikė. Bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, tą darė ir per jo įgaliotą atstovą, labai gailisi nusikaltęs. Teisę vairuoti turi (duomenys neskelbtini) metus, jos praradęs niekada nebuvo. Yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl greičio viršijimo. Kartais mėgsta važiuoti greičiau, tačiau šįkart greičio neviršijo. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės žinion. Su ja santykiai geri, jos klauso, kalbėjo su ja ir apie šį įvykį. Ji jam padeda, kitų artimųjų neturi. Automobiliu, kuriuo sukėlė eismo įvykį, naudojosi apie 5 metus, jis buvo techniškai tvarkingas, draustas. Jo ikiteisminio tyrimo metu niekas neklausė apie stabdžius, jų netikrino. Tyrėjai apie šią aplinkybę sakė. Yra tikras, kad prieš įvykį spaudė stabdžių pedalą, bet stabdžiai nesuveikė. Po įvykio stabdė rankiniu. Po įvykio aplinkybių nustatymo namo parvyko savo automobiliu, naudodamasis rankiniu stabdžiu. Kad priekiniame skydelyje degtų įspėjamoji lemputė dėl stabdymo sistemos gedimo, nepastebėjo. Stabdžių sistema buvo hidraulinė, gedimų su hidraulika nebuvo, bet galbūt jis nepastebėjo. Prieš šį įvykį važiuojant viskas veikė gerai. Po įvykio automobilį atidavė į metalo laužą. Ateityje ketina laikytis Kelių eismo taisyklių. Neigia, kad bendraudamas su nukentėjusiojo artimaisiais vartojo necenzūrinius žodžius.
Galima laiduotoja J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybėn. Po įvykio jis jai paskambino ir pasakė, kad pateko į avariją, sakė, kad neapsižiūrėjo arba dingo stabdžiai ir kliudė motociklą. Kaltinamasis išgyveno, jo sveikata suprastėjo, jie daug kalbėjosi apie šią situaciją. Anksčiau kaltinamasis mėgdavo važiuoti greičiau, tačiau pastaruoju metu greičio neviršija. Ji pati nevairuojanti, jiems reikia automobilio, nes turi sveikatos problemų, kaltinamasis vienintelis galėjo vairuoti. Ji yra dirbanti, neseniai pakeitė darbovietę. Jos darbo užmokestis minimalus, o sutuoktinis gauna senatvės pensiją. Nors finansinių įsipareigojimų neturi, tačiau prašo laidavimą taikyti be užstato, nes jos pajamos yra mažos. Teigiamą įtaką darys, kad kaltinamasis būtų atsargesnis, bet jo neprikontroliuos, nes yra dirbanti. Laiduoti sutinka, nes kaltinamojo sveikata bloga. Jis ir taip iš namų niekur neišeina, jam sunku lipti laiptais. Apie įvykį su kaltinamuoju kalba iki šiol, bet ji jam per daug nieko negali pasakyti, jis gailisi ir išgyvena.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai.
Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 13 d. vyko iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, važiavo jam priklausančiu motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Sustojo sankryžoje, pamatė priešais atvykstantį pareigūnų automobilį, kurį ketino praleisti, nes ketino sukti į dešinę kelio pusę (pastaba: kairę kelio pusę). Įjungė posūkį į kairę ir sustojo, kuomet sekundžių laikotarpiu pajuto smūgį. Dėl to buvo trumpai praradęs sąmonę ir nukrito nuo motociklo ant žemės. Segėjo apsauginį šalmą, motociklas priklauso jam, jis tvarkingas. Dokumentai jo tvarkingi, tik motociklas nebuvo laiku apdraustas. Prie jo pribėgo pareigūnas, klausė, ar yra sąmoningas, bei atėjo kažkoks vyriškas, kuris buvo sustojęs su automobiliu bei nuvedė jį iki policijos automobilio. Buvo iškviesti medikai, kurie jį apžiūrėjo, suleido nuskausminamųjų vaistų ir išvežė į Kauno klinikas gydyti. Jam nustatė du dešinės kojos šeivikaulio lūžius, šiuo metu jau gydosi namuose, jam paskirta reabilitacija nuo 2023 m. kovo 13 d. Yra informuotas, kad gali kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 94–98).
Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamena eismo įvykį, kuris vyko 2023 m. vasario 13 d., apie 13:10 val., kai dirbo nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini) su Kauno AVPK Kauno r. PK tyrėju K. A.. Dėl eismo įvykio surašė ir tarnybinį pranešimą, nurodė automobilių valstybinius numerius bei asmenis. Važiuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankirtoje pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį motociklą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklininkas sustojo juos praleisti, sukančius į dešinę, link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link. Matė, kad motociklininkas buvo įjungęs posūkio žibintą ir ketino sukti į kairę, tačiau iš galo važiuojantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ir kliudė motociklininką, dėl to jis nukrito ant kelio dangos. Motociklininkas buvo su šalmu. „VW Passat“ vairuotojas sustojo maždaug už 200 metrų nuo susidūrimo vietos. Ji ir kartu dirbantis tyrėjas K. A. nuskubėjo prie nukentėjusiojo, kuris buvo sąmoningas, skundėsi skausmu kojoje. Iškart buvo pranešta budėtojui ir iškviesti medikai. „VW Passat“ vairuotojas paaiškino, kad motociklininką pastebėjo per vėlai, todėl smūgio neišvengė. Įvykio metu nustatyta, kad motociklą vairavo nepilnametis P. M.. Jiems būnant įvykio vietoje, P. M. pats paskambino telefonu savo broliui, kuris atvyko į įvykio vietą. Taip pat jaunuolį, jau atvykus medikams, patikrino alkotesteriu, šis buvo blaivus (1 t., b. l. 110–113).
Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 13 d. dirbo kartu su Kauno AVPK tyrėja K. M. (duomenys neskelbtini). Apie 13:10 val. pamatė eismo įvykį, kada jam vairuojant tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankirtoje ir sukant į dešinę pusę, juos praleisti sustojo motociklininkas. Jo vairuotojas segėjo apsauginį galvos šalmą, rodė posūkį į kairę pusę, kai jį kliudė iš paskos važiavęs automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iškart sustabdė tarnybinį automobilį ir nuskubėjo link nukentėjusiojo, kuris buvo sąmoningas. Buvo pranešta budėtojui ir iškviesti medikai. „VW Passat“ vairuotojas paaiškino, kad motociklininką pastebėjo per vėlai, todėl smūgio neišvengė. Motociklą vairavo nepilnametis P. M.. Netrukus atvyko medikai, jam patikrino blaivumą alkotesteriu, jis buvo blaivus. Atvyko ir kiti pareigūnai, kurie patikrino ir „VW Passat“ vairuotojo blaivumą, jis taip pat buvo blaivus (1 t., b. l. 116–119).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos K. M. tarnybiniame pranešime Dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 13.10 val. dirbant nustatytame maršute su tyrėju K. A., važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankirtoje, pastebėtas pagrindiniu keliu atvažiuojantis motociklas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kuris (duomenys neskelbtini) sankirtoje buvo įjungęs posūkio žibintą ir ketino sukti į kairę, tačiau iš galo jam važiuojantis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ir važiuodamas tiesiai, kliudė motociklininką. Motociklininkas po susidūrimo nukrito ant kelio dangos. Automobilio vairuotojas sustojo šalikelėje apie 200 m nuo susidūrimo vietos. Motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, skundėsi kojos skausmu. Nustatyta, kad transporto priemonę „VW Passat“ vairavo A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., su juo kartu važiavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad susidūrimo neišvengė, per vėlai pamatė motociklininką, atliekantį posūkio manevrą, nespėjo sustabdyti, dėl to jį kliudė. Nustatyta, kad motociklą vairavo nepilnametis P. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., patikrinus jaunuolį alkotesteriu, šis buvo blaivus. Į įvykio vietą atvyko jaunuolio brolis A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atvykusi GMP medikų brigada 1610 apžiūrėjo P. M., nurodė, kad vaikinui yra galimai kojos lūžis, išsivežė jį į Kauno LSMUL tolimesnei apžiūrai. Įvykis fiksuotas Kauno r. PK portatyvine kamera Nr. B0F1EC609832. (1 t., b. l. 124–125).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 13 d. policijos pareigūnų ekipažas, dirbdamas numatytame maršrute, apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), užfiksavo eismo įvykį, kurio metu susidūrė motociklas „YAMAHA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. M. sveikata. LSMU KK SPS vaikų skyriaus gydytoja I. U. nurodė, kad P. M. lūžo dešinė koja, pažeistas nervas (1 t., b. l. 6).
2023 m. vasario 13 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas. Nuvykus nurodytu adresu yra asfaltuotas pagrindinis kelias, kurį kerta šalutinis kelias iš abiejų pusių. Abu keliai turi po vieną priešpriešinę eismo juostą. Sankryža yra nereguliuojama. (duomenys neskelbtini) gatvės (iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., kryptis nuo (duomenys neskelbtini) k.) kairės pusės eismo juostos plotis 3,70 m, dešinės pusės eismo juostos plotis 3,60 m. (duomenys neskelbtini) g. (į kairę sankryžoje, kryptis nuo (duomenys neskelbtini) k.) kairės pusės eismo juostos plotis 3,3 m, dešinės pusės eismo juostos plotis 3,3 m. (duomenys neskelbtini) g. (į dešinę sankryžoje kryptis nuo (duomenys neskelbtini) k.) kairės pusės eismo juostos plotis 3.1 m, dešinės pusės plotis 3.3 m. Sankryžoje yra kelio ženklai, kurie žymi šalutinį kelią. Už sankryžos (kryptis nuo (duomenys neskelbtini) k.) kairėje pusėje yra transporto priemonių nuolaužos, kurių ilgis 14.2 m., plotis 4.5 m. (duomenys neskelbtini) gatvės plotis (už sankryžos, kryptis link (duomenys neskelbtini)) kairės eismo juostos plotis 3.5 m, dešinės eismo juostos plotis 3.5 m. Šalia esančio kairės pusės griovio plotis 1.5 m, dešinės pusės griovio plotis 1.7 m. Motociklas nuo kilometrinio ženklo ir automobilio „VW Passat“ yra nutolęs 141 m (motociklo galinis ratas, automobilio galinis kairės pusės ratas), o nuo motociklo priekinio rato iki automobilio galinio kairės pusės rato yra 141,7 m atstumas. Automobilio galinis kairės pusės ratas nuo kilometrinio ženklo yra nutolęs 6.8 m. Automobilio dešinės pusės priekinis ratas nuo kelkraščio yra nutolęs 1.3 m, o galinis dešinės pusės ratas nuo kelkraščio yra nutolęs 1.3 m. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 11–30).
2023 m. vasario 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti motociklo sugadinimai. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 31-43).
2023 m. vasario 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilio sugadinimai. Automobilis draustas AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas galioja iki 2023 m. birželio 12 d. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 44–54).
2023 m. kovo 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas K5068-LTA192 tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašas. Vaizdo įraše „K5068-LTA192-230213-130746-131941-20010200.mp4“ matyti šviesus paros metas. Vaizdo įraše matyti data – 2023 m. vasario 13 d. ir laikas 13:07 val. Vaizdo įrašo trukmė 9:30 min. Vaizdo įraše matosi, kaip tarnybinis automobilis juda keliu. Laiku 13:10 priekyje juda ir sankryžoje sustoja motociklas, motociklininkas sustabdęs motociklą pastato kairę koją ant žemės, o iš paskos važiavęs automobilis „VW Passat“ kaire puse kliudo motociklą. Motociklo vairuotojas krenta ant žemės. Girdėti, jog pareigūnai iš karto budėtojui praneša apie įvykį ir prašo iškviesti medikus. Toliau matyti, kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, vienas jų bendrauja su budėtoju ir informuoja apie įvykį, kitas eina link nukentėjusiojo, jį apžiūri ir jo nejudina. Matyti, kad nukentėjęs asmuo yra sąmoningas, judina ranką, pareigūnai su juo bendrauja. Prie asmens prieina ir dar vienas asmuo, jie su pareigūnu nukentėjusįjį pakelia ir atneša iki tarnybinio automobilio. 13:14 val. laiku girdėti, kad nukentėjusysis kažkam skambina telefonu, praneša, kad jį partrenkė automobilis bei reikia paimti motociklą. Toliau girdėti, kad pareigūnai teiraujasi nukentėjusiojo vardo, jis pasako esantis P.. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 61–65).
2023 m. kovo 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti vaizdo įrašai portatyvinės kameros Nr. B0F1EC61960E, jų pavadinimai: 2023_0213_131057_009.MP4l; 2023_0213_131558_010.MP4; 2023_0213_132057_011.MP4; 2023_0213_132843_012.MP4; 2023_0213_133343_013.MP4; 2023_0213_133721_014.MP4. Vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnai, būdami įvykio vietoje, suteikia pagalbą nukentėjusiajam ir atlieka kitas tarnybines pareigas (1 t., b. l. 55–60).
2023 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. M. nustatyti dešinio šeivikaulio lūžis, minkštųjų audinių sumušimai bei odos nubrozdinimai dešinio klubo, dešinio kelio bei blauzdos srityse padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku stovintį motociklą su motociklininku nedideliu greičiu iš nugarinės pusės kliudant automobiliu ir motociklui su motociklininku krentant į dešinę pusę. Sužalojimai išsivystė nuo vieno smūgio. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šeivikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau 10 parų (1 t., b. l. 75–77).
2023 m. balandžio 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog P. M. išmokėta 4 200 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (5 MMA dydžio, MMA patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2023 m. lygi 840 Eur), bei 2 300 Eur draudimo išmoka už sugadintą motociklą (1 t., b. l. 146).
III. Dėl A. G. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).
Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad per neapsižiūrėjimą sustojusį sukti į kairę motociklą pamatė per vėlai, todėl nespėjo laiku sustabdyti transporto priemonės ar motociklo apvažiuoti bei į jį atsitrenkė. Taigi kaltinamasis iš esmės neneigė sukėlęs eismo įvykį dėl nepakankamo atidumo kelyje. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad jis sustojo praleisti priešpriešine eismo juosta važiavusio policijos pareigūnų automobilio tam, kad galėtų sukti į kairę – į šalutinį kelią, kai netrukus sustojęs pajuto smūgį į galinę motociklo dalį. Liudytojai K. M. ir K. A., tiesiogiai matę automobilio ir motociklo susidūrimą, šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino. Liudytoja K. M. nurodė mačiusi, kaip motociklas sustojo praleisti jos bei kolegos K. A. tarnybinį automobilį, rodė posūkį į kairę. Tiek ji, tiek liudytojas K. A. patvirtino, kad sustojus motociklui kaltinamojo vairuotas automobilis „VW Passat“ nesustojo ir kliudė motociklininką, o po šio smūgio pastarasis nukrito nuo motociklo ir atsidūrė ant kelio grindinio. Analogiškos aplinkybės buvo užfiksuotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jas objektyviai patvirtina ir byloje pateikti tarnybinio automobilio bei pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija.
Minėti liudytojai nurodė, kad nukentėjusysis po įvykio skundėsi kojos skausmu, į įvykio vietą buvo iškviesti Greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie, įtardami P. M. kojos lūžį, jį išgabeno į gydymo įstaigą. Šie medikų įtarimai pasitvirtino. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: dešinio šeivikaulio lūžis, minkštųjų audinių sumušimai bei odos nubrozdinimai dešinio klubo, dešinio kelio bei blauzdos srityse galėjo būti padaryti stovintį motociklą su motociklininku nedideliu greičiu iš nugarinės pusės kliudant automobiliu ir motociklui su motociklininku krentant į dešinę pusę. Sužalojimas – dešinio šeivikaulio lūžis sąlygoja vertinimą, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagrindo abejoti dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio ir masto nėra. Jis į gydymo įstaigą nuvyko iš karto, greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu išvežtas iš įvykio vietos.
Įvertinus byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad A. G. 2023 m. vasario 13 d. apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, tuo, kad neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, saugiai neapvažiavo sankryžoje sustojusio motociklo „Yamaha WR125X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sankryžoje laukė saugiai pasukti į kairę – (duomenys neskelbtini) gatvę, kliudė ir nubloškė motociklą su motociklininku, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo „Yamaha WR125X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. M. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą vairuotojams važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, taip pat pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įrašų, paties kaltinamojo parodymų matyti, kad eismo sąlygos įvykio dieną buvo geros bei neribojo kaltinamojo matomumo. Kaltinamasis važiavo automobiliu keliu, turinčiu dvi priešpriešines eismo juostas, eismas jame nebuvo intensyvus, staigus ir netikėtas nukentėjusiojo motociklo stabdymas ar blaškymasis kelyje, kurį kaltinamasis akcentavo teisiamojo posėdžio metu, objektyviai nėra pagrindžiamas. Taigi kaltinamasis neabejotinai ne tik turėjo, bet ir galėjo matyti jo važiavimo kryptimi eismo juostoje sustojusį ir posūkio signalą rodantį motociklą. Nors kaltinamasis teigė leistino greičio neviršijęs, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinį valdantis asmuo visais atvejais turi pasirinkti tokį greitį, važiavimo būdą, kad, esant reikalui, galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šiuo atveju būtent kaltinamajam buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad savalaikiai sustotų priekyje esant sustojusiai kitai eisme dalyvaujančiai transporto priemonei, o to nepadaręs jis elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė tokį reikalavimą imperatyviai numatančias Kelių eismo taisykles ir dėl savo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnamečio asmens sveikata.
IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo negalimumo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Teismo vertinimu, šioje byloje yra visos formaliosios sąlygos spręsti, kad A. G. gali būti taikomas aptariamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, yra neteistas (teistumas išnykęs). Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam turtinę bei neturtinę žalą, o civilinio ieškinio byloje nėra.
Kaip minėta, vien šių formaliųjų kriterijų atitikimas nesuponuoja imperatyvo teismui taikyti kaltininkui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi be šių jau išdėstytų aplinkybių, būtina įvertini ir materialiąsias sąlygas – ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, ar laiduotojas gali būti vertas teismo pasitikėjimo asmuo bei ar jis galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė individualiai vertinti byloje esančias aplinkybes. Tačiau visgi teismų praktikoje nustatyti tam tikri kriterijai šiam klausimui spręsti: asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Vertinant materialiųjų kriterijų egzistavimą nagrinėjamoje byloje, visų pirma pažymėtina, kad J. G. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Ji yra charakterizuojama teigiamai, nėra teista, per penkerius metus už administracinių nusižengimų padarymą nebausta. Ji yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, sudariusi santuoką su kaltinamuoju. Vis dėlto, vien šios teigiamai ją apibūdinančios aplinkybės, nors ir sudaro pagrindą spręsti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau nesuponuoja išvados apie jos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jam iki šiol nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo iš esmės neneigė. Tačiau, įvertinant jo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jos sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo nuoširdumu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad sustabdyti automobilio nespėjo, nes prieš sustodamas motociklas blaškėsi po kelią. Vis dėlto, iš vaizdo įrašo iš pareigūnų tarnybinio automobilio matyti priešingos aplinkybės, kad nukentėjusysis motociklą vairavo tiesiai, o juo važiuodamas sustojo arčiau eismo juostos vidurio, staigaus stabdymo neatlikdamas. Tuo tarpu kaltinamojo automobilio stabdymas prieš susidūrimą vaizdo įraše nematomas, tai paneigia ir jo teisiamojo posėdžio metu nurodomas aplinkybes, kad pamatęs motociklininką jis automobilį stabdė, tačiau nesuveikė jo stabdymo sistema ir stabdymą jis atliko naudodamasis rankiniu. Šią aplinkybę jis nurodė tik apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, bandydamas minimizuoti ir pateisinti savo veiksmus, kai tuo tarpu negalėjo patvirtinti, kad iki įvykio vairuojant jo automobilio stabdymo sistema nebūtų veikusi tinkamai. Itin neigiamai vertinamos ir kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad po eismo įvykio jis toliau tęsė kelionę tuo pačiu įvykyje dalyvavusiu automobiliu važiuodamas apie 5 km atstumą, naudodamasis rankiniu stabdžiu, kas rodo, kad net po sukelto eismo įvykio bent kiek atsakingesnio požiūrio į saugų eismą automobilių keliais kaltinamasis neparodė. Be to, jis tvirtino, kad įvykio būtų išvengęs, jam tiesiog reikėjo važiuoti dešiniau kelkraščio ir motociklo tokiu būdu nebūtų kliudęs. Pažymėtina, kad įvykis įvyko sankryžoje, kurioje yra šalutinis kelias tiek iš kairės, tiek iš dešinės, tad tokioje situacijoje automobilio vairuotojas privalo būti itin atidus ir rūpestingas bei įvertinti savo realias galimybes priekyje posūkiui į kairę ties viduriu eismo juostos sustojusią transporto priemonę apvažiuoti iš dešinės, juolab, apvažiavimo neatliekant išvažiavus į šalutinį kelią, kai vietos važiuojamoje eismo juostoje apsilenkti nepakanka.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, kaip pats nurodė, teisę vairuoti turintis jau (duomenys neskelbtini) metus, taigi jo turima tiek gyvenimiška, tiek automobilio vairavimo patirtis turėjo būti pakankama tam, kad jis galėtų ne tik tinkamai įvertinti eismo situaciją kelyje, bet ir dalyvaudamas eisme elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, juolab kai su juo automobiliu vyko ir kitas asmuo. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nėra nuosekliai Kelių eismo taisyklių besilaikantis asmuo. Per penkerius metus jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net 11 kartų, vien per 2022 m. jis buvo 4 kartus baustas už pakartotinius tapačius nusižengimus – greičio viršijimą daugiau kaip 20 km/val., kas rodo, kad net paskirtos administracinės nuobaudos didesnės įtakos jam suvokiant saugaus eismo automobilių keliais svarbą nepadarė. Kaltinamasis bei galima laiduotoja patvirtino, kad jis buvo linkęs viršyti leistiną greitį, ir nors J. G. teisiamojo posėdžio metu išreiškė savo neigiamą požiūrį į greičio viršijimą, tačiau kaltinamojo administracinių baustumų skaičius rodo, kad jos įtaka kaltinamojo iki šiol nepaskatino tinkamai laikytis Kelių eismo taisyklių.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Kaip minėta, kaltinamasis yra susiformavusi, brandaus amžiaus asmenybė, praeityje teistas dėl dviejų nusikalstamų veikų – nežymaus savo tuometinės sugyventinės sveikatos sutrikdymo (teistumas išnykęs, tačiau šios aplinkybės vertinamos kaip kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga), o pati laiduotoja tvirtino, kad dėl vykdomos darbo veiklos didesnės įtakos kaltinamajam daryti negalės ir ji jam per daug nieko negali pasakyti, o laiduoti už kaltinamąjį sutiko, nes jo sveikata yra prasta. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti J. G. galimybėmis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nepaisant galimą laiduotoją teigiamai charakterizuojančių duomenų, esančių byloje.
Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje baudžiamojoje byloje yra negalimas.
V. Dėl A. G. skirtinos bausmės
Skirdamas A. G. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis.
A. G. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajam nepilnamečiui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs). Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalį kurių padarė vos keliais mėnesiais anksčiau už šį jam inkriminuotą neatsargų nusikaltimą, nusikalto turėdamas tris galiojančias administracines nuobaudas. Jis darbo veiklos nevykdo, yra senatvės pensininkas, jo sveikata prasta, saistomas šeiminiais ryšiais, o itin sunkių neigiamų pasekmių jo teisei priešingais veiksmais nukentėjusiajam nekilo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudą, kuri būtų artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajam. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kartu su bausme kaltinamajam neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.
VI. Dėl kitų klausimų
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 vnt. kompaktinių diskų, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 60, 65, 98), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 vnt. kompaktinių diskų, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 60, 65, 98), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.