- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-396-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00298-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, mokėjimo palūkanų ir bendros vartojimo kredito kainos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 450 Eur negrąžinto kredito, 21,15 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 449,80 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 450 Eur negrąžinto kredito, 21,15 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 164,25 Eur mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (635,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.
4. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 114,37 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.) ir priteistinos už metus. Ieškovui iš atsakovo priteistina 164,25 Eur palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestina.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti ieškovui iš atsakovo 449,80 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
6. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai, kurie jau ne kartą yra išaiškinę mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, jų skaičiavimo tvarką, trukmę ir mažinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2317-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2040-390/2017). Pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtos ir kitos teismų praktikos susijusios su mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanomis, netinkamai taikė ir aiškino šalių sutarties nuostatas bei palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias CK ir vartojimo kredito įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai sumažino priteistinų palūkanų dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
8. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
9. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinas palūkanas. Su ieškovo išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas yra silpnesnioji sutartinių santykių šalis – vartotojas, jis vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu ir turėjo minimalias galimybes įtakoti sutarties sąlygų pakeitimą, t. y. iš esmės priėmė tokias sutarties sąlygas, kokios jam buvo pateiktos. Kadangi atsakovas yra vartotojas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai atsižvelgė į jo teisių gynybą.
11. Pažymėtina, kad tiek pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“, tiek reikalavimą iš jo perėmęs ieškovas UAB ,,Legal Balance“ yra juridiniai asmenys, kurių veikla apima paskolų suteikimą bei jų išieškojimą. Taigi, UAB „Finansų administravimas“ bei UAB ,,Legal Balance“ yra savo srities profesionalai, jie turi gerokai didesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius (gali samdytis teisininkus, kreiptis pagalbos į advokatus) atstovauti savo interesus. Todėl šiuo atveju, ieškovas yra kur kas geresnėje padėtyje nei atsakovas ir sutartis buvo sudaryta jam labai palankiomis, o atsakovui labai nepalankiomis sąlygomis. Be to, minėtiems asmenims, kaip verslininkams yra keliami didesni atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai.
12. Paskolas suteikę bei reikalavimus į jas perėmę asmenys, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, turėtų būti suinteresuoti, kad sutartis būtų įvykdyta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau iš šios bylos medžiagos matyti, kad kreditą suteikęs UAB „Finansų administravimas“ elgėsi neatsakingai, nesiėmė visų priemonių, kad atsakovas per kiek įmanoma trupesnį laiką grąžintų jam suteiktą paskolą. T. y. šalys 2015 m. rugpjūčio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, o atsakovui suteikta paskola turėjo būti grąžinta per 1 mėnesį, tačiau pradinis kreditorius tik beveik po dviejų metų – 2017 m. birželio 29 d. perleido reikalavimą ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. (pasibaigus kredito grąžinimo terminui) iki 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ būtų ėmęsis visų tinkamų priemonių skolai išieškoti. Be to, ir pats ieškovas dar daugiau nei pusę metų nuo skolos perėmimo delsė kreiptis į teismą, t. y. skola perimta 2017 m. birželio 29 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2018 m. vasario 28 d.
13. Pažymėtina, kad kuo ilgiau asmuo delsia išsireikalauti skolą iš skolininko, tuo didėja rizika, kad skola gali būti negrąžinta, nes skolininkas gali netekti turto, mirti, paskolinti pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos ir kt. Tačiau toks kreditoriaus delsimas suteikia ir neigiamas pasekmes skolininkui – kaupiasi palūkanos (delspinigiai) už negrąžintą paskolą. Kadangi asmuo suteikęs atsakovui kreditą ir vėliau skolą perėmęs ieškovas (asmenys, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai), ilgą laiką nesiėmė visų būtinų priemonių kreditui iš atsakovo atgauti, dėl to negali nukentėti silpnesnioji sutartinių santykių šalis – atsakovas. T. y. atsakovas neturi būti įpareigotas mokėti protingumo principus viršijančių palūkanų.
14. Vartojimo kredito įstatymo (tiek sutarties sudarymo metu, tiek dabar galiojančios redakcijos) 21 str. 1 d. yra nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.
15. Taigi, įstatymas numato galimybę teismui sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad vartojimo kredito suma yra 450 Eur, o ieškovo reikalaujama palūkanų suma (449,80 Eur) ir bendra vartojimo kredito kaina (21,15 Eur) viršija paties kredito sumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai, kad palūkanas ir kitos mokėtinos sumos (kas realiai ir laikytina bendra kredito kaina) viršija paties kredito sumą, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) ir pažeidžia kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyrą, nes kaip minėta, kredito davėjas atsiduria kur kas geresnėje padėtyje nei kredito gavėjas.
16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 ir 3 d. nuostatomis sumažino ieškovui priteistinų palūkanų dydį. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.