Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir H. P. B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (vaiko gimimo) nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. K. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Ispanijoje apsigyveno 2019 m. Sūnų pagimdė (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyveno kaimo vietoje, toli nuo miesto, o dėl tuo metu buvusios Covid-19 pandemijos buvo rizikinga keliauti, be to, buvo net apribotos galimybės keliauti, todėl pareiškėjai gimusio vaiko nustatyta tvarka neužregistravo. Taipogi, pareiškėjai nežinojo, kad yra nustatytas laiko tarpas, per kurį vaikas turi būti užregistruotas, nes su tuo nėra anksčiau susidūrę, gimęs vaikas pareiškėjams buvo pirmas, apie vaiko registravimo taisykles jie sužinojo jau praėjus nustatytam laikui. Praleidus trijų mėnesių vaiko registravimo terminą, Ispanijoje procesas dėl vaiko registracijos būtų buvęs toks kaip Lietuvoje. Gimdymo metu ji bendravo su žmonėmis, kurie turėjo patirties gimdyme, jais pasitikėjo, o vėliau ji jautėsi puikiai, vaikas taip pat, todėl neprireikė kreiptis į gydytojus. Patvirtina, kad vaikas gimė būtent (duomenys neskelbtini), taipogi pareiškėjams artimi asmenys pasirašė liudijimą, kuriame patvirtino irgi, kad vaikas gimė būtent (duomenys neskelbtini). Tie asmenys pažinojo pareiškėją tiek nėštumo metu, tiek aplankė po gimdymo, artimai žinojo visą situaciją. Šiuo metu pareiškėja gyvena Lietuvoje su pareiškėjos tėvais name, puikios sąlygos gyventi su vaiku, yra kiemas. Ateityje ir toliau ketina gyventi Lietuvoje su vaiku.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. P. B. A. prašė pareiškimą tenkinti, palaikė tiek pareiškime išdėstytas aplinkybes, tiek pareiškėjos žodinius paaiškinimus. Papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai gimė sūnus, nebuvo pats geriausias laikas keliauti, nežinojo kaip elgtis, nežinojo, kad yra nustatyti trys mėnesiai vaikui užregistruoti, o kai sužinojo, tas laikas jau buvo praėjęs. Teisininkė juos informavo, kad praėjus užregistravimo laikui, procedūra dėl vaiko registracijos tokia pati kaip Lietuvoje. Sūnus pareiškėjams yra pirmas ir vienintelis vaikas. Į Lietuvą su sutuoktine ir vaiku grįžo 2024 m. lapkričio mėnesį. Tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl to, kad vaikas yra jo ir nėra ginčo dėl vaiko vardo ir pavardės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Saulius Pikturna prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo ir teismo sprendimas būtų pagrindas įregistruoti vaiko gimimą. Teisinis pagrindimas yra nurodytas pareiškėjų pareiškime, prašo taikyti teisinį pagrindą, nes vaikas turi teisę būti užregistruotas. Pats atstovas lankėsi pareiškėjų namuose, vaikas gyvena geromis sąlygomis, kalba lietuviškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį vaiko gimimo faktą, kadangi pareiškėjų vaiko gimimas nebuvo įregistruotas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje arba kitoje kompetentingoje institucijoje, turinčioje teisę patvirtinti gimimo faktą.

Civilinės būklės aktų registravimo tvarką reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu ir Taisyklių 29 punktu, civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Pagal Taisyklių 31 punktą, pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu. Taisyklių 34 punktas numato, kad apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, tačiau jeigu pareiškimas apie vaiko gimimą gautas praleidus nustatytą gimimo registravimo terminą, vaiko gimimas registruojamas šių taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 36 punkte numatyta, kad jeigu vaikas gimė užsienyje, turi būti pateikiamas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigos arba kitos kompetentingos institucijos, turinčios teisę patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriame nurodyta vaiko motina, jo gimimo vieta ir data.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjų vaiko gimimas buvo įregistruotas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje arba kitoje kompetentingoje institucijoje, turinčioje teisę patvirtinti gimimo faktą ir kad pareiškėjams buvo išduotas dokumentas, kuriame pareiškėja nurodyta vaiko motina, nurodyta vaiko gimimo vieta ir data. Taip pat nenustatyta, kad užsienio valstybės institucijoje buvo išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.139 straipsnio 1 dalį, gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime. Vaiko gimimo pažymėjimą sudaro sveikatos priežiūros įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką (CK 3.139 straipsnio 2 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei (motinystei) nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) E. K. (Lietuvos pilietė) ir H. P. B. A. (Urugvajaus pilietis) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje registravo santuoką (Santuokos liudijimo Nr. AA 414904). Po santuokos sudarymo sutuoktiniai išvyko gyventi į užsienį. Nuo 2019 m. lapkričio 29 d. sutuoktiniai apsigyveno (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina Bendrijos piliečio registravimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad E. K. Ispanijoje gyvena nuo 2019 m. lapkričio 29 d., taip pat Cangas de Onis (Asturija) miesto gyventojų registro išduota Kolektyvinė gyventojų registro pažyma, kurioje įrašyti L. R. vietovėje gyvenantys asmenys, tame tarpe ir abu pareiškėjai, įregistravimo data – 2019 m. lapkričio 22 d. Kaip nustatyta iš pareiškėjų paaiškinimų, sutuoktiniai tuo metu kartu gyveno Ispanijos provincijoje, kalnuotoje vietovėje, vedė natūralų gyvenimo būdą gamtoje. Pareiškėjai nurodo, kad vaikas (sūnus) gimė (duomenys neskelbtini). Vaiko gimdymo metu (berniukas gimė ne gydymo įstaigoje) padėjo asmenys, kurie turi žinių kaip priimti gimdymą, tačiau dėl gimimo fakto į gydymo įstaigą kreiptasi nebuvo. Per visą laikotarpį praleistą Ispanijoje, vaikas nebuvo susirgęs taip, kad reikėtų kreiptis į gydymo įstaigas. Berniuko gimimo faktą patvirtina Pareiškimas apie gimimą, kurį pasirašę asmenys: J. C. T., S. G. Z. ir H. B. pareiškė, kad jiems žinomas berniuko gimimo faktas, jo tėvai, gimimo vieta ir data – (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pareiškėjai kaip įrodymus kartu pateikia ir nuotraukas, kuriose pareiškėjai užfiksuoti kartu su sūnumi, bei naujagimio, kūdikio, paaugusio vaiko nuotraukos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kartu su vaiku 2024 m. lapkričio mėnesį grįžo į Lietuvą. Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismo medicinos gydytoją dr. P. P., kuris 2025 m. sausio 9 d. atliko pareiškėjos ir berniuko DNR tyrimą bei pateikė išvadą Nr. ED 0001/25, kad E. K. yra savo vaiko biologinė motina – berniuko, gimusio (duomenys neskelbtini), su tikimybe 99,9999%. Byloje taip pat nustatyta, kad 2025 m. sausio 30 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto CM skyrių dėl pareiškėjai gimusio vaiko gimimo įregistravimo, tačiau Vilniaus miesto CM skyrius 2025 m. vasario 7 d. pateikė atsakymą Nr. A133-404/25(3.3.2.26E-CMS), kuriame nurodė, kad neturi teisinių galimybių pagal pateiktus dokumentus įregistruoti E. K. sūnaus gimimą, kadangi būtina pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytą vaiko gimimo pažymėjimą.

Ištyrus bylos medžiagą bei išklausius pareiškėjų žodinių paaiškinimų, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo abejoti, jog būtent pareiškėja E. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko motina. Pažymėtina, kad CK 3.140 straipsnis numato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nagrinėjamu atveju vaikas pareiškėjai E. K. gimė esant santuokoje su H. P. B. A. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl vaiko tėvo turi būti įrašomas pareiškėjos sutuoktinis - H. P. B. A.. Byloje surinktų įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini).

Aptartų įrodymų visuma, pareiškėjų žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog yra pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl vaiko gimimo, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte). Pažymėtina, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas atsižvelgiant į asmens teisę žinoti savo kilmę, į tai, kad negalima kitokiu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių vaiko gimimo faktą. Minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo tėvus, kad motinystė/tėvystė būtų įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. P. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gimė berniukas (sūnus N. B. – K.) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti tėvų E. K. ir H. P. B. A. berniuko (sūnaus) N. B. – K. gimimą; gimimo vieta: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas įgyvendinant vaiko teisę žinoti savo tėvus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.