Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

V. O. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir V. O. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista nukentėjusiajai I. A. solidariai iš A. M. ir V. O. 173,30 Eur.

Nukentėjusiosios J. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista nukentėjusiajai J. R. solidariai iš A. M., V. O. ir A. S. 430 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. M., V. O., A. S. nuteisti už tai, kad:

1.1. A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis neteisėtai inicijavo pinigų pervedimo operacijas: 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.05 val. iki 11.33 val. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekantis ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, naudodamasis neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI (duomenys neskelbtini), su jame įdėta AB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus SIM kortele Nr. +(duomenys neskelbtini), paskambino atsitiktinai surinktu mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo atsiliepusiai nukentėjusiajai J. R. melagingai prisistatė banko prevencijos skyriaus darbuotoju ir pranešė, kad yra pasisavinti prisijungimo prie jos disponuojamų banko sąskaitų duomenys ir tikslu užblokuoti banko sąskaitas reikalingi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, po ko nukentėjusioji J. R. ne vėliau kaip iki 11.15 val., būdama suklaidinta, padiktavo jos disponuojamos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - naudotojo ID, vartotojo slaptažodį, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei ne vėliau kaip iki 11.32 val. padiktavo jos disponuojamos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – naudotojo ID, vartotojo slaptažodį, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis, perdavė juos laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekančiam kaltinamajam A. S. ir tokiu būdu kaltinamasis A. S. neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiosios J. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus neteisėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti. 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val. kaltinamasis A. S., neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, skirtus prisijungti prie nukentėjusiosios J. R. vardu išduotos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios J. R. vardu išduotos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus SIM kortele Nr. +(duomenys neskelbtini) ir interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir tokiu būdu inicijavo finansines operacijas: 1) internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu apgaule inicijavo vieną finansinę operaciją – 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo 1 850 Eur pervedimą į D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu apgaule inicijavo vieną finansinę operaciją – 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo 430 Eur pervedimą į D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu kaltinamasis A. S. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Kaltinamasis A. S., turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos: 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val. neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios J. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus SIM kortele Nr. +(duomenys neskelbtini) ir interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos nukentėjusiosios J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 24 d. 11.15 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tęsiant nusikalstamą sumanymą AB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos nukentėjusiosios J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nuketėjusiosios J. R. vardu vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 24 d. 11.32 val., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos.

1.2. A. M., A. S. ir V. O., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti ir įgijo svetimas pinigines lėšas: 2019 m. spalio 24 d. kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašė kaltinamojo V. O. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko kaltinamajam V. O. nurodžius kaltinamajam A. M. D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pastarasis juos perdavė kaltinamajam A. S. tam, jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai. Tęsiant nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 24 d. 11.05 val. paskambino nukentėjusiajai J. R. iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. +(duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs jai banko prevencijos skyriaus darbuotoju, įtikino padiktuoti elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, tokiu būdu neteisėtai įgijus nukentėjusiajai J. R. priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, perdavė juos kaltinamajam A. S., kuris atliko neteisėtas finansines operacijas: 1) 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo V. O. nurodytą D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1 850 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bankas sustabdė neteisėtą pinigų persiuntimą; 2) 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo V. O. nurodytą D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 430 Eur, po ko kaltinamasis A. S. davė nurodymus kaltinamajam V. O. dėl neteisėtai pervestų pinigų išgryninimo ir persiuntimo, vykdant kaltinamojo A. S. nurodymus, kaltinamasis V. O. nurodė D. V. išgryninti į jos banko sąskaitą neteisėtai pervestas pinigines lėšas, ko pasekoje D. V., neturėdama tyčios apgaule įgyti svetimo turto, 2019 m. spalio 24 d. išgrynino 430 Eur „Perlo“ terminale, (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną dalį neteisėtai įgytų pinigų perdavė R. D., kuri neturėdama tyčios apgaule įgyti svetimo turto ir vykdydama kaltinamojo A. S. nurodymus, 2019 m. spalio 24 d. 17.28 val. naudodamasi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis „Perlo“ terminale, S. (duomenys neskelbtini), persiuntė 60 Eur R. S., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto. Tęsiant nusikalstamą sumanymą kaltinamasis V. O., vykdant kaltinamojo A. M. nurodymus, nurodė D. V. likusią dalį neteisėtai įgytų pinigų persiųsti „Perlo“ terminale, po ko D. V. laike nuo 16.14 val. iki 16.17 val., (duomenys neskelbtini), naudodamasi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis per tris kartus pervedė 299 Eur R. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto. Tokiu būdu kaltinamieji A. M., A. S. ir V. O. savo ir kitų naudai pasikėsino apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas – 1 850 Eur, priklausančias nukentėjusiajai J. R. ir įgijo svetimas pinigines lėšas – 430 Eur, priklausančias nukentėjusiajai J. R..

1.3. A. M. ir V. O., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą: laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekantis kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė kaltinamojo V. O. pateikti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, kaltinamasis V. O. nurodė D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenis, o A. V. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) nurodė N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenis, kuriuos kaltinamasis A. M. pateikė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tam, jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, tęsiant nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 13.20 val. iki 14.17 val. paskambino nukentėjusiajai I. A. iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė abonentiniu Nr. +(duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs jai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju, įtikino padiktuoti elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, tokiu būdu neteisėtai įgijus nukentėjusiajai I. A. priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko penkias neteisėtas finansines operacijas: 1) 2019 m. spalio 24 d. 13.47 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 40 000 Eur į D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2019 m. spalio 24 d. 14.02 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2019 m. spalio 24 d. 14.06 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 4 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą LT(duomenys neskelbtini); 4) 2019 m. spalio 24 d. 14.13 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 5) 2019 m. spalio 24 d. 14.17 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 7 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisėtai pervestos piniginės lėšos – 10 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaičiuotos antstolių, likusieji pavedimai – 40 000 Eur į D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini), 7 000 Eur į N. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdyti, nes nukentėjusioji I. A. nesuvedė patvirtinimo kodų.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pakanka daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl V. O., A. S., A. M. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Nuosprendyje nurodyta, kad nors A. M., V. O. ir A. S. savo kaltės dėl sukčiavimo nukentėjusiosios J. R., I. A. epizoduose nepripažino, jų kaltės neigimas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pripažinęs V. O., A. S., A. M. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, už nusikaltimus paskirtas bausme bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo išteisinti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį, sumažinti bausmę, kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad kaltė dėl skambinimo nukentėjusiajai nebuvo įrodyta neginčijamais įrodymais. Nėra nei garso įrašų ar pokalbių, kad būtent A. S. skambino nukentėjusiajai ir išviliojo iš jos prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Kaltė buvo grindžiama tik kito nuteistojo parodymais, kad A. S. galimai skambino nukentėjusiajai, teismas rėmėsi prielaidomis. Nebuvo įrodyta, kad būtent A. S. prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo duomenis. Nuteistasis teigia, kad jis įrodė, jog nėra skambinęs nukentėjusiajai J. R., be teismas į tai nekreipė dėmesio.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Alima Petruškevičienė (toliau – ir prokurorė) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl A. M., V. O. ir A. S. paskirtų galutinių subendrintų bausmių pakeisti: 1) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. M. paskirtas ir subendrintas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. O. paskirtas ir subendrintas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. paskirtas ir subendrintas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutines subendrintas bausmes A. M., V. O. ir A. S., netinkamai jas subendrino ir tai įtakojo neteisingus galutinių bausmių dydžius. Bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Teismas kaltinamiesiems A. M., V. O. ir A. S. už idealią sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atskirai paskyrė bausmes ir jas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau bendrindamas bausmes už nurodytas nusikalstamas veikas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, teismas netinkamai taikė dalinį bausmių sudėjimą ir neteisingai paskyrė A. M. ir V. O. galutines bausmes, neatitinkančias paminėtų BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų.

4.2. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad A. M. ir V. O. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie šios bausmės iš dalies turėjo būti pridėta už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės dalis. Tačiau tokia dalis teismo nuosprendžiu pridėta nebuvo, galutinę bausmę paliekant lygią bausmei, paskirtai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, t. y. 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

4.3. Skunde dėl A. S. nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas A. S. už idealią sutaptį sudarančių nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau bendrindamas bausmes už nurodytas veikas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, taip pat netinkamai taikė dalinį bausmių sudėjimą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę, palikdamas ją lygią bausmei, paskirtai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, t. y. 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį (skunde nurodoma – nutartį), jį išteisinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant kaltinamajam.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jo kaltė rodyta. Teismas savo išvadą grindė kitų kaltinamųjų V. O. ir A. S. parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami bylos duomenys. Nėra jokių neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis A. M. skambino nukentėjusiajai, kad jis reikalavo iš kaltinamųjų kažkokių duomenų, į jo disponuojamą sąskaitą nebuvo pervesti jokie pinigai. Nėra duomenų, kad jis disponavo apgaulės būdu gautais pinigais ar jų dalimi.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik kaltinamųjų parodymais, jų netikrino ir nepagrindė jokiais kitais objektyviais įrodymais, kurių nebūtų galima nuginčyti. Nei liudytojų parodymai, nei pačios nukentėjusiosios duoti parodymai neįrodė A. M. kaltės ir dalyvavimo fakto darant nusikalstamą veiką. Teismas rėmėsi tik kitų kaltinamųjų parodymais, kad A. M. liepė surasti banko sąskaitą, į kurią būtų pervesti pinigai. Ją suradus, sąskaitos numeris perduotas kažkokiam nenustatytam asmeniui. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nesistengė įrodyti A. M. kaltės, o apsiribojo kitų dviejų kalinamųjų liudijimais. Kitų kaltinamųjų kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti neginčijami įrodymai, padaryti pavedimai, banko sąskaitų išrašai, liudytojų parodymai, kuriuose teigiama, kad kaltinamieji, išskyrus A. M., prašė padaryti pavedimus ir išimti grynuosius pinigus. Jokių įrodymų, kad A. M. skambino nukentėjusiajai, kad jis perdavė trečiajam asmeniui kažkokį banko sąskaitos numerį, kad liepė kažkam daryti pavedimus ir išimti pinigus iš Perlo terminalo, byloje nėra.

5.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, šališkai tyrė ir nagrinėjo bylą. Taip buvo pažeista asmens teisė į sąžiningą ir nešališką bylos nagrinėjimą, kurį numato Lietuvos Respublikos Konstitucija.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti ir nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pakeisti; nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir A. M. išteisinti; prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Ričardas Lilas nuteistojo skundą palaikė, prašė tenkinti ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinti; prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V. O. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistųjų A. S. ir A. M. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio padavė prokurorė ir nuteistieji A. S. bei A. M.. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas nuteistiesiems A. S., A. M., V. O. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas nurodant, kad bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas nustatė neteisingus galutinių bausmių dydžius. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, akcentuodamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis skambino J. R. ir išviliojo iš jos prisijungimo duomenis. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, prašoma dėl visų nusikaltimų išteisinti. Taigi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas bausmių bendrinimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo aspektu.

8. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo.

10. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistiesiems V. O., A. S. ir A. M. paskirtų bausmių bendrinimo, kadangi bendrinant nuteistiesiems paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tačiau tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių bendrinimą reglamentuojančių BK normų taikymo aspektu, daro išvadą, kad iš tikrųjų, kaip ir nurodo prokurorė, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, dėl to nuteistiesiems buvo paskirtos neteisingos galutinės subendrintos bausmės.

11. Bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas bendrosios nuostatos įtvirtintos BK 63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Prokurorės apeliacinio skundo argumentų kontekste aktuali BK 63 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė, negu minimalus to bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrino bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (9 mėnesiai laisvės atėmimo) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (1 metai laisvės atėmimo) ir teisingai paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę (griežtesne 1 metų laisvės atėmimo bausme buvo apimta švelnesnė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Šią subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrino su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) ir skyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Tačiau kaip minėta, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju griežtesne bausme laikytina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios turėjo būti pridėtas dalis 1 metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos apėmimo būdu subendrinus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes. Tokia pati klaida padaryta ir bendrinant bausmes nuteistiesiems V. O. ir A. S..

13. Nuteistajam V. O. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1 metai laisvės atėmimo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį (1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, t. y. galutinė subendrinta bausmė, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, buvo paskirta tokio dydžio, kokią teismas paskyrė už vieną iš nuteistojo padarytų nusikaltimų.

14. Nuteistajam A. S. skundžiamu nuosprendžiu bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (6 mėnesiai laisvės atėmimo), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (9 mėnesiai laisvės atėmimo), 182 straipsnio 1 dalį (1 metai laisvės atėmimo), 215 straipsnio 1 dalį 1 metai laisvės atėmimo), buvo subendrintos apėmimo būdu taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatas ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, buvo subendrinta su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, nors bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, kaip minėta, prie griežtesnės, šiuo atveju 1 metų 3 mėnesių, laisvės atėmimo bausmės teismas turėjo pridėti dalį 1 metų laisvės bausmės, paskirtos apėmimo būdu bendrinant bausmes pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

15. Konstatuojama, kad nuteistiesiems A. M., V. O., A. S. paskirtų bausmių bendrinimui taikytiną baudžiamojo įstatymo normą – BK 63 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu, teismas parinko tinkamai, tačiau neteisingai ją taikė, prie griežtesnės bausmės nepridėdamas švelnesnės bausmės dalies, tai lėmė neteisingų galutinių subendrintų bausmių nuteistiesiems paskyrimą, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keičiama (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

16. Nesant pagrindo manyti, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus apėmimo būdu buvo subendrintos neteisingai, tačiau konstatavus, kad netinkamai buvo pritaikytos bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, nuteistiesiems paskirtos bausmės bendrinamos iš naujo tokia apimtimi, kiek tai susiję su BK 63 straipsnio 4 dalies taikymu: nuteistajam A. M. prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, pridedama švelnesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos apėmimo būdu subendrinus bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; nuteistajam V. O. prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, pridedama švelnesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos apėmimo būdu subendrinus bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo; nuteistajam A. S. prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pridedama švelnesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos apėmimo būdu subendrinus bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems A. M. ir V. O. ir A. S. prie griežtesnių bausmių pridėjus būtent tokias švelnesnių bausmių dalis, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nuteistųjų požiūrį į padarytus nusikaltimus, informaciją apie ankstesnius teistumus ir taikytas bausmes, teisingumo ir proporcingumo principai nebus pažeisti ir galutinės subendrintos bausmės nebus aiškiai per griežtos.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo.

17. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis skambino nukentėjusiajai J. R. ir prisistatęs policijos pareigūnu, išviliojo iš jos prisijungimo duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms atlikti, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio ir nuteisė laisvės atėmimo bausme. Prašo dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo išteisinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atmeta, kaip nepagrįstus.

18. BK 198¹ straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant BK 198¹ straipsnyje nurodytą veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020 ir kt.).

19. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val., pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, AB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojęs neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, J. R. vardu 1 kartą, t. y. 2019 m. spalio 24 d. 11.15 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos. Tęsiant nusikalstamą sumanymą, AB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje(duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojęs neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, J. R. vardu 1 kartą, t. y. 2019 m. spalio 24 d. 11.32 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad būtent A. S., neteisėtai gavęs nukentėjusiosios J. R. prisijungimo prie bankų sąskaitų kodus, neteisėtai prisijungė prie bankų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, šioje byloje nekyla. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitų, esančių bankuose AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo inicijuoti du pervedimai (1 850 Eur ir 430 Eur) į D. V. banko sąskaitą. Prie J. R. vardu atidarytų banko sąskaitų buvo jungtasi 2019 m. spalio 24 d. 11.15 val., 2019 m. spalio 24 d. 13.32 val. ir šie prisijungimai buvo vykdomi naudojantis interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas vienas IP adresas (duomenys neskelbtini). Patikrinus IP priklausomybę nustatyta, kad minimas IP adresas priskirtas AB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo ryšio telefono abonentui, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100-102, 103-106, 107-109, 110-113, 114-115). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos (mobiliojo ryšio abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) išklotinių) matyti, kad analizuojamo abonento numerio buvimo vieta yra fiksuojama (duomenys neskelbtini). Analizuojamu laikotarpiu abonentas Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo įdėtas tik į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini), telefono aparato modelis „Huawei P8“ ir iš šio abonento buvo ne kartą bendraujama su abonentu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. D.. Nuteistasis V. O. nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį mobiliojo ryšio telefoną „Huavei“ P8 turėjo A. S. (1 t., b. l. 194-197, 2 t., b. l. 118-121, 122, 123-124, 125-132, 133-134). Liudytoja R. D. parodė, kad ji pažįsta A. S., šis jai paskambino, sakė, kad kažkokia moteris turi atnešti pinigus, sakė, kad draugas jam skolingas už baldus. Atėjusią su pinigais moterį atpažino kaip savo kaimynę D. V. (7 t., b. l. 122).

21. Kaip matyti iš aptartų duomenų, prie nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitų buvo jungtasis naudojant interneto prieigą, kuriai abiem kartais buvo suteiktas tas pats IP adresas, kuris buvo priskirtas mobiliojo ryšio abonentui Nr. +(duomenys neskelbtini) ir kuris veikė (duomenys neskelbtini)., t. y. teritorijoje, kurioje yra ir (duomenys neskelbtini), kurioje šiai bylai aktualiu laiku laisvės atėmimo bausmę atliko ir nuteistasis A. S.. Be to, prisijungimas prie nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitų buvo vykdomas naudojant mobiliojo ryšio abonento telefono numerį Nr. +(duomenys neskelbtini), kurį naudodamas A. S. skambino liudytojai R. D., informuodamas ją apie tai, kad moteris (kaip nustatyta – D. V., į kurios sąskaitą ir buvo pervesti pinigai iš nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitos), atneš pinigus. Abonentas Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo įdėtas tik į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini), telefono aparato modelis „Huawei P8“, t. y. būtent toks, kokį savo parodymuose įvardino nuteistasis V. O.. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. O. parodymų nedavė, tačiau BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino (7 t., b. l. , 122, 123).

22. Pirmosios instancijos teismas šiuos aptartus duomenis išsamiai ištyrė ir įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu ir dėl jų vertinimo A. S. inkriminuotos, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos kontekste pateikė motyvuotas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį taikoma už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones, t. y. kai neteisėtai yra įvedami teisėto vartotojo tapatybę patvirtinantys duomenys, taip suklaidinant informaciją sistemą (save identifikuojant kaip asmenį, turintį teisę prisijungti prie informacinės sistemos). Aptartais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad A. S., panaudodamas neteisėtai įgytus nukentėjusiosios J. R. jai priklausančių elektroninių banko sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos (banko elektroninės bankininkystės) apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją bei sąskaitų savininkę J. R., 2 kartus neteisėtai internetu prisijungė prie banko sąskaitų elektroninės bankininkystės sistemos ir jos vardu neteisėtai inicijavo finansines operacijas. Neabejotina, kad jungdamasis prie informacinės sistemos (elektroninės bankininkystės) svetimo asmens vardu, naudojant neteisėtai įgytus šio asmens prisijungimo duomenis, A. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, taigi dėl nuteistojo tyčios abejonių taip pat nekyla. Taigi, priešingai, nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, jo kaltei dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrįsti byloje įrodymų pakanka. Šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai aprašyti ir įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas teisingai.

23. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis A. S. savo kaltę dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neigia, iš jo skundo turinio matyti, kad kaltės neigimas yra grindžiamas aplinkybe, jog jis nukentėjusiajai J. R. neskambino ir iš jos apgaulės būdu prisijungimo duomenų neišviliojo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad A. S. pareikštame kaltinime aplinkybė dėl skambinimo nukentėjusiajai J. R. nebuvo inkriminuota, tokia aplinkybė nenustatyta ir apkaltinamajame nuosprendyje. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iš nukentėjusiosios J. R. apgaulės būdu įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš kurio, įvertinus tai, kad A. S. prie informacinės sistemos (elektroninės bankininkystės) prisijungė naudodamas J. R. duomenis, nuteistasis A. S. juos ir įgijo. Taigi aplinkybė, kad pats nuteistasis nukentėjusiajai neskambino ir betarpiškai iš jos prisijungimo duomenų negavo, esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį neturi.

24. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė A. S. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. S., prie informacinės sistemos prisijungdamas panaudojant nukentėjusiosios J. R. duomenis, t. y. sistemai save identifikuodamas kaip teisėtą prisijungimo duomenų turėtoją J. R., pažeidė šios sistemos apsaugos priemones. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį teisingumo, jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, nekyla, jis dėl šios veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Už šią nusikalstamą veiką skiriant nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimai taip pat nepažeisti. Už šį nusikaltimą A. S. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nuteistasis kaltės nepripažįsta, iki nusikalstamos veikos padarymo teistas 13 kartų, teistas už analogiškus nusikaltimus, ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, nusikalto neišnykus teistumui, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga.

Dėl A. M. apeliacinio skundo.

25. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu, akcentuojama, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis skambino nukentėjusiajai, reikalavo duomenų, kad į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai ir jis šiais pinigais ar jų dalimi disponavo, byloje nėra. Teismas rėmėsi tik kitų dviejų kaltinamųjų parodymais, kurių jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pateiktų apeliacinių skundų motyvai nepaneigia.

26. Nuteistasis A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad apie nusikalstamas veikas nieko nežino, nieko nedarė ir nieko nepažįsta (7 t., b. l. 122). Iš nagrinėjant bylą teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitytų A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis patvirtino pažįstantis V. O., A. V. žino kaip asmenį, atlikinėjantį bausmę, tačiau nei vieno jų banko sąskaitų neprašė ir apgaule neišviliojo elektroninės bankininkystės duomenų (5 t., b. l. 87–89; 7 t. b. l. 122). Nors nuteistasis A. M. savo kaltės dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų J. R. ir I. A. atžvilgiu nepripažino, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl A. M. dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis.

27. Vertinant nuteistojo A. M. skundo argumentų dėl neteisingo įrodymų vertinimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje. Remiantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

28. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. M. nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, darė kartu su kitais nustatytais (A. S., V. O.) ir nenustatytais bendrininkais, t. y. veikė kaip vykdytojas (bendravykdytojas). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai, kad jis pats nukentėjusiosioms neskambino, nereikalavo prisijungimo duomenų, kad į jo banko sąskaitą pinigai nebuvo pervesti, nenustatytos disponavimo šiais pinigais faktas, esminės reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir jo baudžiamosios atsakomybės dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą ir svetimo turto įgijimo apgaule, nešalina. Tokios aplinkybės kaltinamajame akte nuteistajam A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme nebuvo nurodytos, jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, nuteistojo A. M., kaip bendrininko, vaidmuo sukčiaujant nukentėjusiųjų J. R. ir I. A. atžvilgiu pasireiškė tuo, kad nuteistasis kitų asmenų paprašė surasti banko sąskaitas apgaulės būdu įgytiems pinigams pervesti, šių sąskaitų duomenis perdavė A. S. (J. R. epizode) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (I. A. epizode), davė nurodymus V. O. dėl į D. V. banko sąskaitą iš nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitos pervestų pinigų. Nors nuteistasis neigia atlikęs minėtus veiksmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai yra pakankami daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl A. M., kaip bendrininko, dalyvavimo nukentėjusiųjų atžvilgiu įvykdytuose sukčiavimuose.

30. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš tikrųjų, kaip ir nurodo nuteistasis A. M., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. M. kaltės klausimą, rėmėsi nuteistojo V. O. parodymais. Nuteistojo vertinimu, kitų kaltinamųjų parodymai jo kaltės neįrodo, tačiau nuosprendžio turinys, jame išdėstyti byloje surinktų duomenų, tarp jų ir nuteistojo V. O. parodymų, vertinimo motyvai, tokius apelianto teiginius paneigia. Nors nuteistasis V. O. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė, BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistasis jų teisingumą patvirtino (7 t. b. l. 123). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje perskaitytų nuteistojo parodymų, būtent A. M. jis įvardino kaip asmenį, paprašiusį banko sąskaitos pinigams pervesti, kuriam jis (V. O.) perdavė savo mamos D. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos duomenis. Nuteistasis taip pat nurodė, kad tuo metu su A. M. buvo ir A. S., po kurio laiko A. M. ir A. S. jam pasakė, kad pinigai pervesti, jis susisiekė su mama D. V. ir pagal A. S. ir A. M. nurodymus pasakė, ką daryti su pervestais pinigais. Apklausiamas papildomai, ankstesnėje apklausoje nurodytas aplinkybes V. O. patvirtino, papildomai paaiškino, kad jam žinoma, jog sukčiavimus organizuoja A. S., o A. M. padėdavo surasti banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti (5 t., b. l. 19–22, 28–31; 38–40).

31. Netikėti šio nuteistojo parodymais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. Nors nuteistasis, kaip minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parodymų nedavė, jo ikiteisminio tyrimo mestu skirtingu apklausų metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, vieni kitus papildantys, objektyvių duomenų, kad nuteistais turėjo suinteresuotumą apkalbėti A. M. dėl asmeninio pobūdžio santykių ar sau palankios tyrimo eigos, byloje nėra. Be to, nuteistojo V. O. parodymai atitinka liudytojų D. V., R. D. ir R. K. nurodytas aplinkybes. Liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais parodymais nustatyta, kad jos sūnus V. O. jai pasakė, kad į jos banko sąskaitą bus pervesti pinigai, kad dalį jų reikės persiųsti per „Perlo“ terminalą, dalį išgryninti ir perduoti R. D. (1 t., b. l. 105, 106, 114, 115; 7 t. b. l. 17). Bendravusi su V. O. ir pagal jo nurodymą atlikusi veiksmus su į savo sąskaitą pervestais pinigais patvirtino ir liudytoja R. K., nurodžiusi, kad V. O. paprašė nuimti per „Perlas“ terminalą gautus pinigus ir per „Perlas“ terminalą juos įdėti į kitą banko sąskaitą (6 t., b. l. 71). Kaip minėta, liudytoja D. V. nurodė, kad dalį pinigų ji „Perlo“ terminale persiuntė kitam asmeniui. Liudytoja R. D. nagrinėjant bylą teisme patvirtino, kad pažįsta A. S., šis jai paskambino ir pasakė, kad ateis kažkokia moteris (kaip nustatyta – D. V.) ir atneš pinigus (1 t., b. l. 120–122; 7 t., b. l. 122). Šių parodymų kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš V. O. parodymų, tuo metu, kai V. O. kalbėjo su D. V., telefonu su R. D. kalbėjo A. S..

32. Taigi, nors iš tikrųjų nei viena iš liudytojų nenurodė, kad vykdė A. M. nurodymus, palyginus jų parodymus tarpusavyje, taip pat su nuteistojo V. O. parodymais, sujungus juo į vieną loginę grandinę, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad V. O. būtent A. M. nurodymu perdavė savo motinos D. V. banko sąskaitos duomenis, kuriuos A. M. perdavė A. S. ir į kurią buvo pervesti nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitoje buvę pinigai, ir veiksmai su į D. V. sąskaitą pervestais pinigais buvo atliekami vykdant ne tik A. S., bet ir A. M. nurodymus (dėl pinigų pervedimo į R. K. sąskaitą). Taigi byloje esančiais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad nuteistasis A. M. nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu vykdytame sukčiavime dalyvavo kaip bendrininkas, pasirūpindamas banko sąskaitos apgaulės būdu įgytų pinigų pervedimui suradimu, šios sąskaitos duomenų perdavimu A. S. ir nurodymų, ką daryti su dalimi į šią sąskaitą pervestų pinigų davimu.

33. Teisėjų kolegijai jokių abejonių nekyla ir dėl nuteistojo A. M., kaip bendrininko, dalyvavimo vykdant sukčiavimą nukentėjusiosios I. A. atžvilgiu. Kaip minėta, šiame epizode nuteistojo A. M. vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis surado banko sąskaitų apgaulės būdu įgytiems pinigams pervesti duomenis (šiuos duomenis pateikė V. O. ir A. V.) ir šių duomenų perdavimu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios I. A. banko sąskaitos ir pasikėsino pervesti į D. V. bei pervedė į N. D. sąskaitas bankuose. Dėl D. V. banko sąskaitos duomenų perdavimo nuteistajam A. M. aplinkybių ir su jomis susijusių duomenų vertinimo pasisakyta šios nutarties 30 punkte, todėl nuteistojo V. O. parodymų dėl mamos D. V. banko sąskaitos duomenų perdavimo A. M. vertinimo motyvai, atsižvelgus ir į tai, kad sukčiavimas I. A. atžvilgiu buvo atliktas tą pačią dieną po sukčiavimo J. R. atžvilgiu, dar kartą nekartojami.

34. Dėl N. D. banko sąskaitos, į kurią buvo pasikėsinta pervesti ir pervesti nukentėjusiosios I. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje buvę pinigai, pažymėtina, kad nors nuteistasis A. M. neigė prašęs surasti banko sąskaitos duomenis, teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. V. nurodė, kad būtent A. M. prašė banko sąskaitos numerio ir jis davė savo mamos N. D. banko sąskaitos numerį, į šią sąskaitą buvo pervesti 10 000 Eur (6 t., b. l. 1, 154). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo A. V. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu skirtingu proceso metu duotus parodymus, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu ir kurių teisingumą liudytojas A. V. patvirtino (6 t., b. l. 154). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. V. parodymų, jis buvo apklausiamas ne vieną kartą, savo parodymuose patvirtino, kad jo mamos N. D. banko sąskaitos duomenys buvo perduoti nuteistajam A. M. (4 t., b. l. 156–159, 165–168, 176–179).

35. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo nurodęs ir tai, kad banko sąskaitos duomenis perdavė Žilvinui, ši aplinkybė, vertinant liudytojo parodymus visumos aspektu, esminės reikšmės jų objektyvumui ir patikimumui neturi. Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. V. paaiškino, kad jam buvo grasinama, nurodydamas Žilviną, bet nenurodydamas A. M., galvojo „praslys“, bet nepavyko, todėl teko duoti teisingus parodymus. Apie tai liudytojas buvo užsiminęs ir ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad A. M. skubino iš sąskaitos nuimti pinigus, sužinojęs, kas pinigus nuskaitė antstoliai, supyko ir grasino. Kaip matyti iš liudytojos N. D. parodymų, ji patvirtino ne tik tai, kad sūnaus A. V. prašymu nusiuntė jam savo banko sąskaitos numerį, į kurią buvo pervesti 10 000 Eur, bet ir tai, kad A. V. skubino nuimti pinigus, jai einant į policiją pranešti apie sukčiavimą jai skambino ir sakė neiti į policiją, nes jam grasinama, taip pat buvo grasinama ir jai pačiai, dėl to ji kreipėsi į policiją (6 t., b. l. 103,104). Liudytojo A. V. parodymus dėl spaudimo kuo greičiau nuimti pinigus ir grasinimų patvirtina ir liudytojos N. D. pateiktos susirašinėjimo žinutėmis su A. V. nuotraukos, iš kurių matyti, kad A. V. ragina N. D. greičiau eiti ir paimti pinigus, kad ji turi važiuoti į banką aiškintis į banką dėl pinigų iš sąskaitos nuskaitymo (nuskaitė antstoliai), nes jam buvo blogai (1 t., b. l. 88–96).

36. Esminiai prieštaravimai liudytojų A. V. ir N. D. parodymuose nenustatyti, jie sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, juos patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, todėl šių asmenų parodymais grįsdamas išvadas dėl A. M. kaltės, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos nepadarė. Sujungus skirtingu proceso metu duotus nuteistojo V. O., liudytojų A. V. ir N. D. parodymus į visumą, palyginus juos su kitais bylos įrodymais (nukentėjusiosios parodymais, duomenimis apie pinigų operacijas bankų sąskaitose), dėl A. M., kaip bendrininko, vaidmens pasikėsinus apgaulės būdu įgyti svetimą (nukentėjusiajai I. A. priklausantį turtą – pinigines lėšas) didelės vertės turtą, šioje byloje nekyla. Neabejotina, kad nuteistasis A. M., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu prašydamas surasti kitų asmenų banko sąskaitų duomenis, šiuos duomenis perduodamas kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, duodamas nurodymus dėl į šias sąskaitas pervestų kitiems asmenims priklausančių pinigų, suprato, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir, kad tokiais veiksmais jis prisideda prie bendrininkų vykdomo sukčiavimo. Kaip minėta, vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo, taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių, todėl pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo bendrininkaujant, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai realizavo visus BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, D. V. ir N. D. bankų sąskaitos buvo naudojamos apgaulės būdu įgytiems pinigams pervesti, šių sąskaitų duomenis įgijo, kitiems asmenims perdavė nuteistasis A. M., taigi neabejotina, kad tokiais veiksmais jis realizavo dalį bendrininkaujant vykdyto sukčiavimo sudėties objektyviųjų požymių.

37. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. M. pripažįstant kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. byloje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu), BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas I. A. atžvilgiu). Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nors nuteistasis teigia, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti šališkai, teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iš skundo turinio, teismo šališkumą nuteistasis sieja išimtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau ši aplinkybė teismo šališkumo neįrodo. Pagrindai, kuriems esant teismas gali būti laikomas šališku, nurodyti BPK 58 straipsnyje, nei vieno iš jų nuteistasis nenurodė. tokių pagrindų buvimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka taip pat nebuvo nustatyta, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ar padarė kitus pažeidimus, įtakojusius nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi Naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl kitų klausimų.

38. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. S., kurias sudaro 230 Eur (8 t., b. l. 65). Taip pat gauta pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą A. M., kurias sudaro 161,67 Eur (8 t., b. l. 57) ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą V. O., kurias sudaro 106,49 Eur (8 t. b. l. 76). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

39. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokurorės ir nuteistųjų A. S. ir A. M. apeliacinius skundus. Nuteistasis V. O. nuosprendžio neskundė. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, kaip nepagrįsti. Nuteistieji A. S., A. M. ir V. O. apie galimybę išieškoti iš jų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuoti išsiunčiant jai Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktų gynėjų paskyrimo (8 t., b. l. 21–24). Apie šias išlaidas informacija buvo pateikta ir 2022 m. balandžio 5 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (8 t., b. l. 73). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistiesiems ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistieji nedirba, praeityje ne kartą teisti, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų A. S. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė V. O. paskirta 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti V. O. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 161,67 Eur, neišieškoti.

Iš nuteistojo V. O. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 106,49 Eur, neišieškoti.

Iš nuteistojo A. S. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 230 Eur, neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.