Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.11.11; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2.1.15.1.2;

2021 m. gruodžio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1989 m. gruodžio 26 d. Švenčionių rajono teismo nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 90 straipsnį - 2 metams laisvės atėmimo. Pritaikius baudžiamojo kodekso 47(1) straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1992 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, 235 straipsnį - 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 1989 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 8 metams;

3) 2000 m. rugsėjo 12 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį - 2 metams laisvės atėmimo su 1/6 proc. turto konfiskavimu. Subendrinus su 1992 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu ir pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu;

4) 2003 m. liepos 3 d. Švenčionių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 10 MGL (1250 Lt) bauda;

5) 2004 m. rugsėjo 24 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį (4 epizodai) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo. Subendrinus su 2003 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

6) 2007 m. vasario 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 1 metams laisvės apribojimo. Subendrinus su 2004 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė - 1 metai laisvės apribojimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

7) 2007 m. vasario 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2004 m. rugsėjo 24 d. ir 2003 m. liepos 3 d., 2007 m. vasario 21 d. nuosprendžiais, paskirta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

8) 2007 m. gruodžio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) - 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo ir 1250 Lt bauda;

9) 2008 m. sausio 30 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 22 paroms arešto. Subendrinus su 2007 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 1 metai 1 mėn. 10 dienų laisvės atėmimo ir 1250 Lt bauda;

10) 2008 m. gruodžio 23 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 35 paroms arešto. Subendrinus su 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1250 Lt bauda;

11) 2009 m. sausio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

12) 2010 m. kovo 8 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 2 metams 3 mėn. laisvės atėmimo. Subendrinus su 2009 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo.

13) 2012 m. gegužės 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2009 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai 2 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

14) 2012 m. gruodžio 11 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - 4 metams laisvės atėmimo;

15) 2013 m. vasario 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo;

16) 2013 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 35 paroms arešto;

17) 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 40 parų arešto. Subendrinus su 2012 m. gegužės 14 d., 2013 m. vasario 28 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

18) 2013 m. birželio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 35 paroms arešto. Subendrinus su 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda. 2015 m. spalio 20 d. Anykščių raj. apylinkės teismo nutartimi pagal 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 2 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

19) 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - 2 metai 3 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda. 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 11 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda.

20) 2018 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto;

21) 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

22) 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

23) 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

24) 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1, 3 dalis – 1 metams 6 mėnesiams ir 33 dienoms laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 22 dienos laisvės atėmimo;

25) 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2, 4 dalis, – 1 metams 22 dienoms laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu bei 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskitomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

26) 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje padarymu.

V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. sausio 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis areštu 35 paroms;

2) 2006 m. gegužės 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė - areštas 40 parų;

3) 2006 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 5 dalį, 91 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio r. apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 metams;

4) 2013 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

5) 2013 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų. 2014 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos tesimo nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams. Pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 239 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės pagal 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 9 mėnesiams;

7) 2016 m. lapkričio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio l dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams;

8) 2017 m. sausio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 metų 3 mėnesiams;

9) 2017 m. balandžio 14 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

10) 2017 m. balandžio 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. 2017 m. birželio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 4 mėnesiams;

11) 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams 24 dienoms;

12) 2019 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 4 mėnesiams 24 dienoms;

13) 2019 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 9 mėnesiams 24 dienoms;

14) 2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 8 metai 9 mėnesiai ir 24 dienos laisvės atėmimo;

15) 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą – 5 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta 11 metų ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

16) 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. kovo 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2009 m. kovo 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2009 m. kovo 31 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2009 m. birželio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 159 straipsnį (4 veikos), 180 straipsnio 2 dalį (4 veikos) - 9 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2014 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi bausmės, paskirtos 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo ir 2014 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2018 m. kovo 8 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

10) 2018 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

11) 2018 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) 2018 m. birželio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 3 m. laisvės atėmimo bausme. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi skirtos bausmės subendrintos, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

13) 2019 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) 2020 m. kovo 23 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 198¹ straipsnio 1 dalį (11 veikų), 214 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 215 straipsnio 1 dalį (11 veikų) 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis neteisėtai inicijavo pinigų pervedimo operacijas: 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.05 val. iki 11.33 val. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo naudodamasis neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI (duomenys neskelbtini) su jame įdėta AB „Telia Lietuva“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino atsitiktinai surinktu mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo atsiliepusiai nukentėjusiajai J. R. melagingai prisistatė banko prevencijos skyriaus darbuotoju ir pranešė, kad yra pasisavinti prisijungimo prie jos disponuojamų banko sąskaitų duomenys ir tikslu užblokuoti banko sąskaitas reikalingi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, po ko nukentėjusioji J. R. ne vėliau kaip iki 11.15 val., būdama suklaidinta, padiktavo jos disponuojamos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - naudotojo ID, vartotojo slaptažodį, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su AB „Luminor“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei ne vėliau kaip iki 11.32 val. padiktavo jos disponuojamos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – naudotojo ID, vartotojo slaptažodį, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis perdavė juos laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekančiam kaltinamajam A. S. ir tokiu būdu kaltinamasis A. S. neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ ir AB „Swedbank“ bankų sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus neteisėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti. 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val. kaltinamasis A. S. neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, skirtus prisijungti prie nukentėjusiosios J. R. vardu išduotos AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios J. R. vardu išduotos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia „Telia“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir tokiu būdu inicijavo finansines operacijas: 1) internetiniame tinklapyje https://ib.dnb.lt neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu apgaule inicijavo vieną finansinę operaciją – 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo 1850 eurų pervedimą į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu apgaule inicijavo vieną finansinę operaciją – 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo 430 eurų pervedimą į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu kaltinamasis A. S. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Kaltinamasis A. S., turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos: 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val. neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia „Telia“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ internetiniame tinklapyje https://ib.dnb.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos nukentėjusiosios J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 24 d. 11.15 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tęsiant nusikalstamą sumanymą AB „Swedbank“ internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos nukentėjusiosios J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nuketėjusiosios J. R. vardu vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 24 d. 11.32 val., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos.

Taip pat kaltinamieji A. M., A. S. ir V. O. veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti ir įgijo svetimas pinigines lėšas: 2019 m. spalio 24 d. kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašė kaltinamojo V. O. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko kaltinamajam V. O. nurodžius kaltinamajam A. M. D. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pastarasis juos perdavė kaltinamajam A. S., tam jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai. Tęsiant nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 24 d. 11.05 val. paskambino nukentėjusiajai J. R. iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs jai banko prevencijos skyriaus darbuotoju įtikino padiktuoti elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, tokiu būdu neteisėtai įgijus nukentėjusiajai J R. priklausančios AB „Swedbank“ išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei AB „Luminor“ banko išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis perdavė juos kaltinamajam A. S., kuris atliko neteisėtas finansines operacijas: 1) 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo V. O. nurodytą D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1850 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bankas sustabdė neteisėtą pinigų persiuntimą; 2) 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo V. O. nurodytą D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 430 eurų, po ko kaltinamasis A. S. davė nurodymus kaltinamajam V. O. dėl neteisėtai pervestų pinigų išgryninimo ir persiuntimo, vykdant kaltinamojo A. S. nurodymus, kaltinamasis V. O. nurodė D. V. išgryninti į jos banko sąskaitą neteisėtai pervestas pinigines lėšas, ko pasekoje D. V., neturėdama tyčios apgaule įgyti svetimo turto, 2019 m. spalio 24 d. išgrynino 430 eurų „Perlo“ terminale, (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną dalį neteisėtai įgytų pinigų perdavė R. D., kuri neturėdama tyčios apgaule įgyti svetimo turto ir vykdydama kaltinamojo A. S. nurodymus 2019 m. spalio 24 d. 17.28 val. naudodamasi uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis „Perlo“ terminale, (duomenys neskelbtini), persiuntė 60 eurų R. S., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto. Tęsiant nusikalstamą sumanymą kaltinamasis V. O. vykdant kaltinamojo A. M. nurodymus, nurodė D. V. likusią dalį neteisėtai įgytų pinigų persiųsti „Perlo“ terminale, po ko D. V. laike nuo 16.14 val. iki 16.17 val., (duomenys neskelbtini), naudodamasi uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis per tris kartus pervedė 299 eurų R. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto. Tokiu būdu kaltinamieji A. M., A. S. ir V. O. savo ir kitų naudai pasikėsino apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas - 1850 eurų priklausančių nukentėjusiajai J. R. ir įgijo svetimas pinigines lėšas - 430 eurų priklausančių nukentėjusiajai J. R..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie nusikalstamas veikas nieko nežino, nieko nedarė. Sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. gegužės 25 d. duotais įtariamojo A. M. parodymais nustatyta, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Apie įtarime minimus sukčiavimo atvejus nieko nežino, pirmą kartą apie tai girdi. Iš įtarime minimų asmenų pažįsta O., o dėl V. gali pasakyti, jog žino, kad toks nuteistasis atlikinėjo bausmę. Nei vieno nei kito banko sąskaitų neteisėtai įgytiems pinigams pervesti neprašė ir pats tikrai apgaule neišviliojo elektroninės bankininkystės duomenų (5 t., b. l. 87-89).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis V. O. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. vasario 27 d. duotais įtariamojo V. O. parodymais nustatyta, kad su jis pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Iš įtarime minimų asmenų pažįsta tik A. M. (apie 42 metų amžiaus, kiek pamena, rudenį atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų 1-jame nuteistųjų būryje). Jis pats laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2006 metų, o su A. susipažino Kybartų pataisos namuose 2013-2014 metais. Pagal pareikštą įtarimą gali paaiškinti, jog 2019 metų rudenį, tikslaus laiko neprisimins, A. paprašė jo banko sąskaitos pinigams pervesti. A. minėjo, jog jam reikalinga iš laisvės nusipirkti mobiliojo ryšio telefonų, pakrovėjų, todėl jam reikalinga banko sąskaita pinigams pervesti. Nepamena, kiek A. minėjo, jog į jo surastą banko sąskaitą bus pervesta pinigų. Jam už pagalbą A. nieko nežadėjo, todėl jis draugiškai sutiko jam padėti nesitikėdamas, jog jis jį įtrauks į nusikalstamą veiką. Mamos, D. V., AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis užrašė ant lapelio ir perdavė A.. Tuo kartu A. buvo su A. S.. A. minėjo, jog perspės kada pinigai bus pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Tą pačią dieną A su A. jį susirado ir perspėjo, jog į nurodytą banko sąskaitą pervesti pinigai. Jis susisiekė su mama ir paprašė, jog ji išgrynintų į jos banko sąskaitą pervestus pinigus. Kokia pinigų suma buvo pervesta į jo mamos banko sąskaitą nepamena. Kai pinigus jo mama išgrynino, A. nurodė, jog dalį pinigų, apie 200 eurų, jo mama perduotų jo draugei R.. Jis su mama kalbėjosi telefonu, o A. tuo metu taip pat mobiliuoju kalbėjosi su R. ir nurodė, kaip nueiti iki jo mamos, kad būtų perduoti pinigai. Nepamena tikslios jų susitikimo vietos, gali būti prie mamos darbovietės ar gyvenamojo namo laiptinės. Kaip vėliau paaiškėjo, mama R. žinojo iš matymo, nes ji gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir jo mama tik aukštu žemiau ar aukščiau. Likusią dali pinigų A. minėjo, jog reikia persiųsti į Kauną, ten esantiems asmenims. Jis mamos paprašė, jog ji per „Perlo“ terminalą pervestų 200 eurų jo draugei R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). R. paprašė, jog ji paimtų ir perduotų pinigus asmeniui, kurį jam buvo nurodęs A.. Gali būti, jog tą dieną, kuomet ji iš „Perlo“ terminalo paėmė jai siųstus pinigus, nesulaukusi žmogaus, kuriam turėjo perduoti pinigus, juos persiuntė asmeniui, kurio duomenis nurodė jis, sužinojęs iš A.. R. apie pinigų kilmę nieko neaiškino, nes ir pats neįtarė, jog pinigai įgyti neteisėtu būdu (5 t. b. l. 19-22).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. liepos 21 d. duotais įtariamojo V. O. parodymais nustatyta, kad jis tvirtina savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Papildomai gali pasakyti, jog 2019 metų spalio mėnesį kartu su A. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose 2-ame nuteistųjų būryje. Po kokių 2-3 mėnesių A. buvo perkeltas į kitą būrį. Šių metų gegužę A. prašė jo, jog jis neminėtų jo savo apklausose šiame atliekamame ikiteisminiame tyrime. Už tai žadėjo jį aprūpinti narkotinėmis medžiagomis. Grasinimų iš A. nesulaukė, jo prašymas buvo gana draugiškas. Tuo kartu, kai A. prašė jo neminėti jo apklausose, kartu su juo buvo ir A. M. bei Ž. V.. Jo žiniomis A. užsiima sukčiavimais ir juos organizuoja. 2019 metų spalio mėnesį A. M. A. padėjo ieškoti banko sąskaitų neteisėtai įgytiems pinigams pervesti. Jam ne kartą teko girdėti kaip A. sukčiauja. Paskambinęs jis prisistato policijos pareigūnu po to pasako, jog sujungs su banko darbuotoju ir prisidengęs veidą ranka ar servetėle kalba kaip banko darbuotojas ir išvilioja iš asmenų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Kiek pamena A. S. 2019 metų spalio mėnesį turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ P8 ar P9. Kuomet 2019 metų spalio mėnesį apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys ir 10 tūkstančių pervesti į surastą banko sąskaitą, kuriuos vėliau nuskaitė antstoliai, jis asmeniškai nematė ir negirdėjo kas buvo kalbėtojas (5 t., b. l. 28-31).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. rugsėjo 25 d. duotais įtariamojo V. O. parodymais nustatyta, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Sutinka su tuo, jog A. pateikė savo mamos D. V. banko sąskaitos duomenis, tačiau nemanė, jog sąskaita bus naudojama neteisėtais tikslais. Tvirtina savo ankstesnių apklausos metu duotus parodymus, daugiau papildymų neturi (5 t., b. l. 38-40).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. rugsėjo 28 d. duotais įtariamojo A. S. parodymais nustatyta, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Gali paaiškinti, jog V. O. jam buvo skoloje už telefoną ar cigaretes. Jis jam pasakė, jog nori grąžinti skolą, todėl jis paprašė, jog jo draugė R. iš V. mamos D. paimtų pinigus, kurie buvo jo skola. Daugiau nieko paaiškinti negali (5 t., b. l. 67-69).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. paaiškino, kad ji dirbo žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. spalio 24 d. į įmonės vardu registruotą telefono numerį (duomenys neskelbtini) jai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė esantis banko darbuotojas. Nepažįstamas asmuo jai pasakė, kad yra rasti jos dokumentai, banko kortelės, todėl prašė padiktuoti banko kortelių prisijungimo kodus, nes norima užblokuoti banko sąskaitas, kad niekas nepavogtų jos pinigų. Ji tuo patikėjo, kadangi iš tikrųjų, tuo metu, iš jos buvo pavogti minėti dokumentai, todėl nepažįstamam asmeniui padiktavo šiuos prisijungimo kodus. Ji nurodė tiek AB „Swedbank“, tiek Luminor Bank AS banko sąskaitų prisijungimo kodus. Po to, kai nurodė šiuos prisijungimo kodus, nepažįstamas asmuo jai nurodė atvykti sutartu laiku į banko skyrių, esantį prekybos centre „Akropolis“, (duomenys neskelbtini). Vėliau pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, į D. V. banko sąskaitą buvo pervesta 430 Eur, o iš Luminor Bank AS banko sąskaitos buvo ruošiamasi pervesti 1850 Eur. Iš karto po to ji nuvyko į Luminor Bank AS banko skyrių ir parašė prašymą sustabdyti 1850 Eur sumos pinigų pavedimą, tačiau 430 Eur buvo pervesti iš jos banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“. Šio pavedimo ji nesuspėjo sustabdyti ir minėti pinigai buvo pervesti taip pat į D. V. banko sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Dovana“. Ji reiškia civilinį ieškinį 430 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. D. paaiškino, kad ji pažįsta A. S.. Žino, kad byla vyksta dėl D. V. jai perduotų pinigų. Paaiškino, kad tiksliai dienos nepamena, jai paskambino A. S. ir pasakė, kad kažkokia moteris turi jai atnešti pinigus. Atėjus tai moteriai su pinigais ji pažino savo kaimynę. Ji A. S. klausė, už ką yra perduodami pinigai, o šis atsakė, kad jo draugas buvo jam skolingas už baldus ir grąžina pinigus. Kadangi įvykis buvo senai, tai visko gerai nepamena ir sutinka, kad būtų pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. balandžio 3 d. duotais liudytojos R. D. parodymais nustatyta, kad su ja buvo susisiekta telefonu ((duomenys neskelbtini)). Pateiktais duomenimis patvirtinus moters tapatybę, išaiškinus jai liudytojos teises bei atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, 08.57 val. pradėta liudytojos apklausa nuotoliniu būdu. Į pateiktus klausimus R. D. atsakė, kad jai paskambino A. S. ir paprašė, kad ji paimtų iš moters pinigus, nes ten buvo jo skola atiduota, kurią turėjo perduoti skolingas draugas. Pinigus turėjo perduoti moteris. R. D. nurodė, kad ji tiksliai nepamena kiek valandų buvo kai kažkas paskambino į duris. Atidariusi duris pamatė, kad ten jos pažįstama kaimynė D. V., kuri jai padavė pinigus. Moteris sakėsi tiksliai nepamenanti kokia suma jai buvo perduota, tik nurodė kad buvo daugiau kaip 100 eurų. Su A. S., R. D. nurodė, kad yra pažįstami apie keturis metus ir bendraudavo telefonu. R. D. taip pat nurodė, kad A. S. jai atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė kam „Perlo“ terminale persiųsti pinigus. Tada ji nuėjusi į „Iki“ parduotuvę, (duomenys neskelbtini), ir „Perlo“ terminale persiuntė A. S. nurodytam asmeniui. Kam tiksliai pinigus ji persiuntė nepamena. Persiuntimo jokių kvitų neišsaugojo. A. S. mobilaus ryšio telefono R. D neišsaugojo. Taip pat R. D. teigė, kad turėjo visus susirašinėjimus išsisaugojusi, tačiau dėl telefono gedimo visa informacija dingo. Apklausos metu R. D. teigė, kad su A. S yra tiesiog pažįstami, bendravo kaip draugai, paskutinį kartą su A. S. bendravo prieš maždaug mėnesį. Kai bendravo su A. S., jis ją patikino, kad pinigai buvo „švarūs“. R. D. teigė, kad su S. ji susipažinusi socialiniame tinkle www.facebook.com, maždaug 2015 m. Moteris taip pat minėjo, kad D. V. pinigų perdavimas buvo ne pirmas atvejis, kuomet taip nutiko. Ji paaiškino, kad Vilniaus pareigūnai ją apsiklausė dėl pinigų pervedimų į „Perlo“ terminalą. Pervedimai taip pat buvo A. S. paliepimu. D. V pažįsta nuo vaikystės, bet artimo bendravimo nebuvo (1 t., b. l. 120-122).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, jog su kaltinamuoju V. O. yra pažįstami kažkur nuo 2019 m., o kitų nuteistųjų ji nepažįsta. Maždaug 2019 m. spalio 24 – 25 dienomis su ja telefonu susisiekė kaltinamasis V. O. ir paprašė, kad ji nuimtų gautus pinigus per „Perlas“ terminalą ir juos įdėtų vėl per „Perlas“ terminalą į kitą nurodytą banko sąskaitą, kurią kaltinamasis V. O. atsiuntė jai SMS žinute. Ji taip viską ir padarė. Pavedimai buvo daromi dėl 199 Eur ir 100 Eur sumų. Vėliau ji V. O. prašymu dar bandė pervesti pinigines lėšas per „Perlas“ terminalą, tačiau jai jau nebeleido to daryti, nes turbūt jau ji buvo žinoma dėl ankščiau darytų piniginių pervedimų. Kaltinamasis V. O. su panašiais prašymais nuimti ir pervesti pinigus į jo nurodytas banko sąskaitas, kreipėsi ne pirmą kartą. Pinigus V. O. siųsdavo į jos banko sąskaitą, kuriuos ji turėdavo išgryninti ir persiųsti kitam asmeniui. Iš pradžių jai kaltinamasis nesakydavo kokia suma yra pervesta, jai tik nurodydavo, kad yra gauti pinigai ir juos reikia išgryninti per „Perlas“ terminalą ir vėl juos įdėti per „Perlas“ terminalą, ir persiųsti į kito asmens banko sąskaitą. Banko sąskaitos numerį kaltinamasis jai atsiųsdavo SMS žinute. Taip pat ji yra siuntusi V. O. pinigus iš savo banko sąskaitos į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, bet kiek kartų siuntė negali pasakyti, nes neatsimena. Be to, ji iš gaunamų pinigų pirkdavo V. O. telefonui papildymus ir panašiai, o kitą pinigų sumą išsiųsdavo į jo nurodytą banko sąskaitą. Sau iš gautų pinigų ji nieko nepasilikdavo. Taip pat paaiškino, kad ji su kaltinamuoju V. O. bendraudavo telefonu, dažnai skambindavosi, su juo bendravo ir per socialinį tinklą „Facebook“, taip pat ji yra lankiusi V. O. ir įkalinimo įstaigoje. Kaltinamasis socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo keletą anketų, t. y. „V. O.“, „V.“, „V. myli R.“. Kuomet ji gaudavo pinigus, ji nežinojo, kad V. O. vykdo sukčiavimus, ji niekada neklausdavo pas jį iš kur jis gaudavo pinigus ir kokiu tikslu juos persiuntinėja, nes ji kaltinamąjį V. O. labai mylėjo, galvojo tuoktis. Jai kaltinamasis V. O. vis sakydavo, kad pinigus gaudavo iš draugų kaip pagalbą. Kadangi ji buvo labai įsimylėjusį kaltinamąjį ir darydavo viską, ką jis liepdavo, tai ji nesuprato, kad daro nusikaltimą iki tol, kol su ja nesusisiekė policijos pareigūnai. Tada ji ir sužinojo viską apie kaltinamąjį V. O.. Nors kaltinamasis jai sakė, kad jis jai nieko blogo nepadarys ir į jokias nusikalstamas veikas jos neįvels.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, jog jos sūnus, P. S., nuo 2011 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. 2019 m. jai paskambino sūnus ir paprašė jos banko sąskaitos numerio, kad galėtų sūnaus draugas laikinai pervesti į jos banko sąskaitą pinigus, nes neturi kur. Iš pradžių ji sūnui nurodė nenorinti dalinti bet kam savo banko sąskaitos numerio, tačiau vėliau sūnus ją įtikino ir ji sutiko. Gautus pinigus, sūnaus P. S. prašymu, ji turėjo pervesti į kitą banko sąskaitą, ką ji ir padarė. Kokia pinigų suma buvo pervesta ji neatsimena. Tokių pavedimų, sūnaus prašymu, buvo padaryta iki dešimt kartų. Kaskart, kai reikėdavo pervesti gautus pinigus į kitą banko sąskaitą, su ja telefonu susisiekdavo jos sūnus P. S., kuris padiktuodavo jai banko sąskaitų numerius. Pinigų sumos būdavo pervedamos nuo 30 Eur iki 100 Eur. Pervestų pinigų ji niekada nebuvo išgryninusi, nes tai ne jos pinigai. Ji nežinodavo kam tuos pinigus siųsdavo, kuriuos paprašydavo jos sūnus P. S., nes tų asmenų ji nepažįsta. Mokėjimo nurodymuose ji tiesiog nurodydavo, kad yra pervedama už drabužius, už kedus, kadangi jai sūnus vis sakydavo, jog keičiasi drabužiais, jam reikia nusipirkti naują treningą ar, kad draugas perveda pinigų. Taip pat jai teko siųsti pinigus ir į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, kadangi jos sūnus P. S. serga cukralige ir jam apsipirkti parduotuvėje už 113 Eur per mėnesį yra per mažai. Todėl sūnus jai skambindavo ir sakydavo, kad neužtenka pinigų maistui, vitaminams, reikia daugiau daržovių ir atsiųsdavo kito nuteistojo banko sąskaitos numerį, kuriam niekas nesiunčia pinigų į pataisos įstaigą. Ji pinigus siųsdavo į jo kambarioko banko sąskaitą, esančią Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tada jos sūnus P. S. eidavo kartu su tuo kambariuku į parduotuvę apsipirkti. Be to, jai viršijus nurodytą per mėnesį parduotuvės sumą, ji daugiau pinigų nuteistajam asmeniui negalėdavo atsiųsti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu (naudojant vaizdo konferencijos įrangą) liudytojas P. S. paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį kaltinamasis A. S. pas jį paprašė banko sąskaitos numerio, kad galėtų pervesti pinigus, o vėliau tuos gautus pinigus lieptų pervesti gal į pataisos įstaigoje esančią banko sąskaitą. Jam pinigų kilmės nenurodė. Tada jis paskambino mamai R. S. ir paprašė jos banko sąskaitos numerio. Mamai nurodė, kad draugas nori pervesti į jos banko sąskaitą pinigus, kuriuos vėliau reikės kažkur pervesti. Mama sutiko ir jam telefonu padiktavo savo banko sąskaitos numerį, kurį jis užsirašė. Vėliau jis mamos pasiteiravo, ar ji pinigus gavo, o ji patvirtino, jog pinigus gavo. Tada kaltinamasis A. S. ar A. M. paprašė pervesti šiuos pinigus į pataisos įstaigos parduotuvės sąskaitą ar į kitą įkalinimo įstaigą bei davė duomenis, kur tuos pinigus pervesti. Tuomet jis vėl susisiekė su savo mama ir nurodė, kur tuos gautus pinigus ji turi pervesti. Jis neprisimena kas tuos pinigus pervedė, tačiau tai buvo kažkokia moteris. Jo mamai į banko sąskaitą buvo padaryti kokie 3-4 pavedimai, galėjo būti ir 4-5 pavedimai, tiksliai nepamena. Jis nenorėjo nieko blogo savo mamai, kadangi kaltinamieji jį patikindavo, kad nieko blogo nebus, kad pinigai bus vedami iš draugės banko sąskaitos. Už šią paslaugą, jis jokio atlygio iš A. S. negavo, jį kaltinamasis A. S. yra tik pavaišinęs kava ir saldainiais. Taip pat ir mama jokio atlygio negavo už tai, kad davė savo banko sąskaitos numerį. Be to, jis ne vienam nuteistajam yra padėjęs, kai prašydavo jo banko sąskaitos numerio, kad galėtų pervesti pinigus. Tokiais atvejais, jis nurodydavo savo mamos R. S. banko sąskaitos numerį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos D. V. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. spalio mėnesį jai būnant darbe, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus V. O. ir pasakė, kad į jos banko sąskaitą bus pervesti pinigai, 430 eurų, kurių dalį prašė, jog persiųstų per „Perlo“ terminalą, o dalį perduotų merginai. Ji paklausė kam tokiai perduoti reikės. Jis pasakė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę su R. D. buvusiu sugyventiniu ir, kad jis R. perduoda pinigus. Ji R. pažįsta jau nuo senai. Dar kai gyveno (duomenys neskelbtini), ji pažinojo jos mamą, o paskui persikėlė į (duomenys neskelbtini), R. atsikraustė netoli jos iš (duomenys neskelbtini). Kai mama pas ją atvažiuodavo, tai pabendraudavo, bet nėra taip, kad eitų pas ją svečiuotis, tiesiog daugiau iš matymo pažįsta. V. O. jai nieko daugiau nepaaiškino, nei iš kur tie pinigai buvo, nei kam jie reikalingi. Kaip ji tada suprato, galiausiai tie pinigai turėjo pasiekti juos įkalinimo įstaigoje, bet kaip ir kodėl nežino. Kurią tiksliai dieną ji pinigus gavo, pasakyti negali, nes nepamena, tačiau apie pinigų pervedimą į jos sąskaitą, ji sužinojo iš žinutės, kuri atėjo iš „Swedbank“. Tuomet V. ji parašė žinutę, kad pinigus gavo, o jis jai atsiuntė vardą, pavardę ir telefono numerį kam reikės persiųsti likusius pinigus. Kiek pamena tai buvo nurodytas vyriškio vardas, pavardė, bet koks tikrai negali pasakyti, nes nepamena. Jai atrodo, kad lyg ir tą pačią dieną ji nuėjo į „IKI“ parduotuvę, (duomenys neskelbtini), ir „Perlo“ terminale išgrynino 430 eurų. Pamena, kad paskui grįžusi į namus, nuėjo pas R. D. į butą ir tiesiai į rankas R. padavė 190 eurų. Kai nuėjo pas R., ji suprato, kad ji jau žinojo, kad ji ateis ir perduos pinigus. Ji tada R. neklausė, kodėl jai reikėjo perduoti pinigus. Ji manė, kad jai pinigus persiuntė jos buvęs draugas. Perdavus pinigus, R. pasakė, kad jai reikia paskambinti, o ji ruošėsi išeiti. Einant girdėjo kaip R kalbėjo telefonu. R. pasakė, kad „viskas gerai, einu persiųsiu“. Daugiau ji nieko neišgirdo. Tuomet nepamena tiksliai kurią dieną, bet ne už ilgo, ji nuėjo į tą pačią „IKI“ parduotuvę ir „Perlo“ terminale persiuntė likusius 240 eurų asmeniui, kurį nurodė sūnus. Pervedimo kvito ji neišsaugojo, nes labai senai viskas buvo. Nesitikėjo, kad reikės, nes nieko blogo neįtarė. Tuo viskas ir pasibaigė, sūnus daugiau jos nieko papildomai neprašė. Ji jam tik pasakė, kad pinigus pervedė. Anksčiau su V. O. bendraudavo telefonu, jis turėjo telefoną, tačiau, kuris laikas žino, kad jis telefono neturi, paskambina vis iš kito telefono. Anksčiau bendraudavo per socialinį tinklapį „Facebook“, tačiau dabar tikrai jau kuris laikas nei ten nebendrauja, kaip supranta dėl to, kad telefono nebeturi. V. jos banko sąskaitos duomenis žino iš seniau, pats paprašė, tik nepaaiškino kam. Ji kažkaip ir nesidomėjo, nemanė, kad jis gali kažką blogo padaryti. Savo mobilaus ryšio telefonu ji naudojasi jau seniai ir numerio nekeičia. V. naudojosi telefonu, tačiau numerio ji nepamena, nes jau seniai, kaip supranta, iš jo telefonas yra atimtas. Dabar vis paskambina iš skirtingų numerių, kurių ji neišsisaugojo. Mano, kad V. galėtų bendrauti su R., tačiau kokiais būdais - ar telefonu ar internetu, ji nežino (1 t., b. l. 105-106, 114-115).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. paaiškino, kad jos brolis K. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaltinamųjų ji nepažįstanti. Įvykio tiksliai nepamena, tačiau kiek pamena, jai brolis paskambino ir paprašė duoti savo banko sąskaitos numerį, bet ji nesutiko. Tuomet pinigus pervedė per terminalą „Perlas“. Jei gerai pamena, tai pavedimas buvo padarytas per du kartus ir bendra pervestų pinigų suma buvo 150 Eur. Po to tuo pinigus turėjo paduoti brolio atsiųstam asmeniui, ką ir padarė. Šiuos pinigus ji perdavė savo 11 metų vaikui, kuris ir nunešė nepažįstam asmeniui. Pati šių pinigų nepervedė, nes tuo metu dirbo, bet matė per namų langą, kad asmuo atėjęs pinigus pasiimti buvo smulkaus, vidutinio ūgio. Be to, brolis ne kartą jos yra prašęs banko sąskaitos numerio, nes neva jam turi pervesti pinigų jo draugai, todėl reikalinga jos banko sąskaita. Tačiau daugiau ji savo banko sąskaitos numerio nedalina. Ji gerai neprisimena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, todėl sutinka, kad būtų būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos I. M. paaiškinimais nustatyta, kad jos brolis K. K., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. 2019 metų rudenį, galėjo būti spalio mėnesį, jis jai paskambino ir paklausė ar gali jai pervesti pinigų per AB „Perlo paslaugos“, ji atsisakė, nes neturėjo laiko kada vaikščioti ir pildyti jo pageidavimus, taip pat jam pasakė, kad išvis neaišku kas per pinigai. Tada jis padėjo ragelį. Vėliau vėl prašė, kad pervestų jai pinigų, sakė, kad jam turi gražinti skolą šimtą eurų. Ji sutiko jam padėti ir sutiko, kad pervestų pinigus. Vėliau K. K. jai pasakė, kad pervedė 150 eurų, tada ji supyko ant jo, nes įtarė, kad kažkas negerai ir pinigų kelias dienas neėmė, norėjo, kad pinigai grįžtų atgal kas pervedė. Vėliau po kiek laiko jis įkalbėjo paimti tuos pinigus, po to kai nuėmė pinigus, jos brolis jai pasakė, kad ateis nuo jo žmogus ir paims tuos pinigus. Po to, kai grįžo namo, tas žmogus atėjo po kokios valandos, ir ji savo vaikui padavė, kad nuneštų jam „brolio“ nuimtus pinigus, to asmens nepažįsta, jis buvo jaunas apie 19-20 metų, neaukštas smulkaus kūno sudėjimo liesas. Jį matė pro langą, su juo nebendravo. Po to jos brolis dar prašydavo tokių paslaugų, tačiau ji nesutiko, tai buvo vienas ir paskutinis kartas. Jis su ja bendravo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau numerio ji išsisaugojusi neturi, nes vėliau jau skambindavo iš kitokių telefono numerių ir visada į jos telefono numerį, jos vaikų telefonų numerių jis nežino. Paskutinį kartą brolis jai skambino 2020 m. gegužės 8 d., tačiau ji numerio neturi išsaugojusi. Nuo to karto jis jai skambina retai, nes buvo kažko pridaręs ir jų mamai, kuri dėl to labai nervinosi, net pablogėjo sveikata. R. K. ji nepažįsta, moteris tokiu vardu jai nėra žinoma (1 t., b. l. 141-144).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos I. M. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu (naudojant vaizdo konferencijos įrangą) liudytojas K. K. paaiškino, kad iš pradžių jis kaltinamųjų A. M. ir A. S. nei vieno nepažinojo. Dabar, kai jam pasibaigė laikas drausmės grupėje, tai kaltinamuosius A. M. ir A. S. pažįsta, nes laisvės atėmimo bausmę atlieka tame pačiame sektoriuje. Tuo tarpu kaltinamojo V. O. jis nepažįsta. Taip pat paaiškino, jog 2019 m. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje, drausmės grupėje, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jis, savo nuožiūra, pardavinėjo mobilaus ryšio telefoną, niekas jo neprašė pardavinėti telefono. Telefoną nusprendė pardavinėti, nes jam labai reikėjo pinigų, todėl jį ir pardavinėjo. Būnant jam drausmės grupėje, kažkas iš nuteistųjų priėjo prie jo, tačiau nematė kas, nes drausmės grupėje yra mūrinės tvoros ir neįmanoma matyti, kas už jos yra. Jis per tvorą permetė mobilaus ryšio telefoną, o kitas nuteistasis jam permetė pinigus per tvorą. Kas nupirko iš jo telefoną, tai jis negali pasakyti, nes nematė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jo kažkas prašė parduoti telefoną, tačiau tai yra rašytinė klaida, nes tokio dalyko nebuvimo. Greičiausiai jį ne taip suprato, kad taip parodymuose nurodė. Sutinka, kad būtų jo pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių nelabai nepamena.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo K. K. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 metų spalio mėnesį laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose 1-ame sektoriuje, (duomenys neskelbtini). Gali būti, jog kažkas iš Pravieniškių 2-ojo sektoriaus prašė jo parduoti mobiliojo ryšio telefoną ir jis per kitus nuteistuosius jį pardavė. Už parduotą telefoną galimai nurodė sesės I. M. duomenis, kad per „Perlo“ terminalą jai būtų pervesti pinigai už parduotą telefoną. Ką liepė I. padaryti su pervestais pinigais nepamena. Papildomai gali pasakyti, jog jam po kurio laiko teko girdėti apie atvejį, kuomet sukčiavimo būdu buvo pasikėsinta pasisavinti 10 000 eurų, tačiau jie buvo nuskaityti antstolių. Šią nusikalstamą veiką organizavo asmenys iš 2-ojo lokalinio sektoriaus. Kaip ir minėjo jis tuo metu bausmę atlikinėjo 1-ame lokaliniame sektoriuje, tų asmenų nepažinojo ir prie sukčiavimo tikrai neprisidėjo (1 t., b. l. 176-178).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo K. K. parodymus, liudytojas nurodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir papildomai paaiškino, kad jam paskambino sesuo I. M. ir pasakė, kad jai skambino iš Šiaulių policijos komisariato ir paaiškino, kad į jos banko sąskaitą ar į „Perlo“ terminalą buvo pervesti pinigai, kurie gauti nusikalstamu būdu. Tokiu būdu jis ir sužinojo, kad buvo įvykdytas kažkoks nusikaltimas. Be to, jis nepamena ką jo sesuo I. M. padarė su gautais pinigais, nes tai nebuvo kažkokia didelė pinigų sumą, gal buvo 100 Eur.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikta informacija nustatyta, jog A. M. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose 1-ajame būryje (2 t., b. l. 199-200, 3 t., b. l. 1-6).

Mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi asmuo apgaule iš I. A. ir J. R. išviliojęs elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis) SMS, WEB, pokalbių išklotine nustatyta, jog analizuojamuoju išklotinės laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas tik 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 10.17.17 val. iki 14.27.27 val. ir dėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Minėto abonento išklotinėje 2019 m. spalio 24 d. fiksuoti 3 sujungimai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pareiškėja J. R.: 11.05.23 val. pokalbio trukmė 1097 s, 11.25.27 val. pokalbio trukmė 396 s, 11.33.32 val. pokalbio trukmė 58 s. 2019 m. spalio 24 d. fiksuoti keturi sujungimai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pareiškėja I. A.: 13.20.51 val. pokalbio trukmė 1647 s, 13.48.45 val. pokalbio trukmė 3 s, 13.49.46 val. pokalbio trukmė 1530 s, 14.17.17 val. pokalbio trukmė 563 s (2 t., b. l. 17-19).

J. R. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu nustatyta, jog išanalizavus pateiktus duomenis nustatyta: 1) 2019 m. spalio 24 d. iš J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuotas 1850 eurų pervedimas į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2019 m. spalio 24 d. iš J R. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuotas 430 eurų pervedimas į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Prie J. R. vardu atidarytos AS „Luminor Bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jungtasi 2019 m. spalio 24 d. 11.15 val. naudojantis interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog prie J. R. vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jungtasi 2019 m. spalio 24 d. 11.32 val. naudojantis interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas toks pat IP adresas (duomenys neskelbtini). Pateikus paklausimą dėl IP priklausomybės nustatymo gautas atsakymas, jog minimas IP adresas priskirtas AB „Telia Lietuva“ mobiliojo ryšio telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100-102, 103-106, 107-109, 110-113, 114-115).

Nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija), tai yra AB „Telia Lietuva“ mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojantis šį telefoną buvo jungtasi prie nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitų) skambučių išklotinėmis nustatyta, kad išanalizavus pateiktus duomenis nustatyta, kad analizuojamo abonento numerio buvimo vieta yra fiksuojama (duomenys neskelbtini). Analizuojamu laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas tik į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini), telefono aparato modelis „Huawei P8“. Analizuojamuoju laikotarpiu, abonentas nuolat bendravo su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) (28 k.), (duomenys neskelbtini) (34 k.), (duomenys neskelbtini) (35 k.), (duomenys neskelbtini) (61 k.), (duomenys neskelbtini) (236 k.), (duomenys neskelbtini) (50 k.), (duomenys neskelbtini) (170 k.), (duomenys neskelbtini) (17 k.). Nustatyta, jog mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. J. vardu. Patikslinus aplinkybes ir V. J. apklausus liudytoja, nustatyta, jog telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. D. (su kuria A. S. bendravo dėl neteisėtai įgytų pinigų persiuntimo). Atkreiptinas dėmesys, jog apklausos metu įtariamasis V. O. buvo nurodęs, jog A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P8“ (1 t., b. l. 194-197, 2 t., b. l. 118-121, 122, 123-124, 125-132, 133-134).

D. V. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašu nustatyta, jog išanalizavus pateiktus duomenis nustatyta, jog 2019 m. spalio 24 d. iš J. R. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 430 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą pervesti pinigai - 430 eurų išgryninti 2019 m. spalio 24 d. „Perlo“ terminale, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 143-146).

„Perlas Finance“ pateiktais atsakymais, kuriuos išanalizavus pateiktus duomenis nustatyta, kad: 1) D. V. naudodamasi UAB „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis 2019 m. spalio 24 d. 16.14.58 val., (duomenys neskelbtini), persiuntė 100 eurų R. K., 16.17.54 val., (duomenys neskelbtini), persiuntė 100 eurų R. K., 16.19.14 val., (duomenys neskelbtini), persiuntė 99 eurus R. K. (2 t., b. l. 157-160); 2) R. K. naudodamasi UAB „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis gautus pinigus: 2019 m. spalio 24 d. 18.45.55 val., (duomenys neskelbtini), išgrynino 100 eurų, 18.47.46 val., (duomenys neskelbtini), išgrynino 99 eurus, 2019 m. spalio 25 d. 13.38.50 val., (duomenys neskelbtini), išgrynino 100 eurų. 2019 m. spalio 24 d. per du kartus (18.51.07 val. ir 18.52.37 val.), (duomenys neskelbtini), persiuntė 100 eurų ir 50 eurų I. M.. Pastaroji pervestus pinigus išgrynino 2019 m. spalio 25 d. 13.54.07 val. ir 13.55.09 val., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163-167); 3) R. D. naudodamasi UAB „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis 2019 m. spalio 24 d. 17.28.32 val., (duomenys neskelbtini), persiuntė 60 eurų R. S., 2019 m. spalio 25 d. 09.37.23 val., (duomenys neskelbtini), persiuntė 5 eurus V. J. (2 t., b. l. 170-181).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2009). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 (1) straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamųjų A. M., V. O. ir A. S. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu šiame epizode yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog teisiamojo posėdžio metu šiame epizode apklausti kaltinamieji A. M., V. O. ir A. S. kaltės nusikalstamų veikų padaryme nepripažino, Teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios J. R. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. paskambinęs nepažįstamas asmuo ir prisistatęs banko darbuotoju jai pasakė, kad rastos banko kortelės, prašė padiktuoti PIN kodus. Padiktavusi AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS banko sąskaitų prisijungimo duomenis pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ į D. V. banko sąskaitą buvo pervesta 430 eurų, o iš Limunor Bank AS banko sąskaitos į D. V. banko sąskaitą buvo ruošiamasi pervesti 1850 eurų, tačiau bankas šį pavedimą sustabdė. Pavedimo dėl 430 eurų jai nepavyko sustabdyti ir šios lėšos buvo pervestos į D. V. banko sąskaitą. Šiuos duomenis patvirtina D. V. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ pervesta 430 eurų į D. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad būtent kaltinamasis A. S., neteisėtai gavęs nukentėjusiosios J. R. prisijungimo kodus prie banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS, neteisėtai prisijungė prie šių banko sąskaitų ir inicijavo 1850 eurų ir 430 eurų pavedimus įrodo nukentėjusios J. R. banko sąskaitų išrašo duomenys ir AB „Telia Lietuva“ pateikti duomenys apie mobilaus ryšio telefono abonento numerį. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos prie nukentėjusios J. R. vardu atidarytos Luminor Bank AS ir AB „Swedbank“ banko sąskaitų jungtasi 2019 m. spalio 24 d. naudojantis interneto prieiga, kuriai suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini). AB „Telia Lietuva“ pateikta informacija nustatyta, kad minimas IP adresas priskirtas mobilaus ryšio telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi į šią veikimo teritoriją patenka ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieko kaltinamasis A. S.. Be to, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefono aparato modelis „Huawei P8“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. O. nurodė, kad kaltinamasis A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P8“. Taip pat kaltinamasis V. O. paaiškino, kad jo žiniomis kaltinamasis A. S. užsiima sukčiavimais ir juos organizuoja. Jam ne kartą teko girdėti, jog kaltinamasis A. S. paskambinęs prisistato policijos pareigūnu, o po to sako, jog sujungs su banko darbuotoju ir prisidengęs veidą ranka ar servetėle kalba kaip banko darbuotojas ir tokiu būdu iš asmenų išvilioja elektroninės bankininkystės duomenis. Taigi, visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės, tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad būtent kaltinamasis A. S. neteisėtai jungėsi prie nukentėjusios J. R. banko sąskaitų, esančių Luminor Bank AS ir AB „Swedbank“.

Pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, teigė, kad jis neprašė jokių bankų sąskaitų ir neišviliojo elektroninės bankininkystės duomenų. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu pagarsintais kaltinamojo V. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2019 m. rudenį, kaltinamasis A. M. jo paprašė banko sąskaitos pinigams pervesti, nes norėjo pirkti mobilaus ryšio telefonų, pakrovėjų. Kaltinamasis V. O. neįtarė, kad jį įtrauks į nusikalstamą veiką, todėl draugiškai sutiko padėti. Jis savo mamos D. V. banko sąskaitos numerį, esantį AB „Swedbank“ užrašė ant lapuko ir perdavė kaltinamajam A. M.. Po kiek laiko kaltinamieji A. M. ir A. S. jam pasakė, kad pinigai yra pervesti į jo mamos D. V. banko sąskaitą. Tuo metu kaltinamasis V. O. susiekė su mama D. V. ir paprašė jos išgryninti pinigus. Kai pinigai buvo išgryninti, kaltinamasis A. S. jam nurodė, kad dalį pinigų – 200 eurų, jo mama D. V. perduotų jo draugei R. D.. Tuo metu kaltinamasis A. S. kalbėjosi su D., kad ji turės paimti šiuos pinigus. Tuo tarpu likusią dalį - 200 Eur, kaltinamasis A. M., prašė persiųsti į (duomenys neskelbtini), ten esantiems asmenimis. Kaltinamasis V. O. savo mamos D. V. 200 eurų prašė persiųsti per „Perlo“ terminalą jo draugei R. K.. V. O. paprašė R. K. paimti pinigus ir perduoti asmeniui, kurį jam buvo nurodę kaltinamasis A. M.. Šiuos kaltinamojo V. O. paaiškinimus patvirtina teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai bei liudytojos R. K. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus nustatyta, kad 2019 m. spalio mėnesį jai paskambino jos sūnus V. O. ir jai pasakė, jog į jos banko sąskaitą bus pervesti 430 eurų, kurių dalį – 190 eurų turės perduoti R. D., o likusią dalį – 240 eurų turės persiųsti per „Perlo“ terminalą. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. taip pat patvirtino, kad 2019 m. spalio 24-25 dienomis su ja susisiekė kaltinamasis V. O. ir jai pasakė, kad jai bus pervesti pinigai ir reikės persiųsti per „Perlas“ terminalą į kitą jo nurodytą banko sąskaitą. Pavedimai buvo atlikti dėl 199 eurus ir 100 eurų sumų. Šiuos liudytojų D. V. ir R. K. paaiškinus patvirtina „Perlas Finance“ pateikti atsakymai, kuriais nustatyta, kad liudytoja D. V., naudodamasi UAB „Perlas Finance“ paslaugomis, 2019 m. spalio 24 d. persiuntė R. K. 100 Eur, 100 eurų ir 99 eurų sumas. Tuo tarpu R. K., naudodamasi UAB „Perlas Finance“ paslaugomis, 2019 m. spalio 24 d. išgrynino 100 eurų ir 99 eurus, o 2019 m. spalio 25 d. išgrynino 100 eurų. Vėliau, tą pačią dieną – 2019 m. spalio 24 d., per du kartus pervedė 150 Eur sumą I. M.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. patvirtino, kad 2019 m. spalio mėnesį su ja susisiekė jos brolis K. K. ir pasakė, kad į jos banko sąskaitą bus pervesta 150 eurų, kuriuos turės paduoti jos brolio atsiųstam asmeniui, ką ji ir padarė. Liudytojas K. K. paaiškino, kad šie pinigai buvo už jo parduotą mobilaus ryšio telefoną, kurį pardavė kitam nuteistajam, tačiau nematė jo, nes drausmės grupėje yra mūrinės tvoros ir negalima pamatyti, kas už jos yra. Be to, liudytojas K. K. nurodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius A. S. ir A. M., nes laisvės atėmimo bausmę atlieka tame pačiame sektoriuje. Taigi, visi šie įrodymai patvirtinta, jog kaltinamasis V. O. vykdė kaltinamojo A. M. nurodymus surasti banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti.

Kaip jau minėta anksčiau, liudytoja D. V., vykdama kaltinamojo V. O. nurodymus, 190 eurų perdavė liudytojai R. D.. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo duotus paaiškinimus liudytoja patvirtino, kad D. V. jai perdavė daugiau nei 100 eurų, tiksliai nepamena kiek. Prieš tai jai buvo paskambinęs kaltinamasis A. S., kuris nurodė, kad pas ją ateis moteris, t. y. D. V., ir perduos jai pinigus, neva ten draugo skola. Taip pat kaltinamasis A. S. jai atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė kam „Perlo“ terminale persiųsti pinigus. Pažymėtina, kad A. S. liudytojai R. D. skambino iš to paties telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio neteisėtai prisijungė prie nukentėjusios J. R. banko sąskaitų, esančių Luminor Bank AS ir AB „Swedbank“, ir atliko neteisėtai 430 eurų ir 1850 eurų pavedimus. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja R. D. paaiškino, kad D. V. toks pinigų perdavimas buvo ne pirmas atvejis.

Tai, kad liudytoja R. D. įvykdė kaltinamojo A S. nurodymą pervesti neteisėtai gautus nukentėjusios J. R. lėšas įrodo „Perlas Finance“ pateikti duomenys. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad liudytoja R. D., naudodamasi UAB „Perlas Finance“ teikiamomis paslaugomis, 2019 m. spalio 24 d. persiuntė 60 eurų R. S., o 2019 m. spalio 25 d. persiuntė 5 eurus V. J.. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. paaiškino, jog 2019 m. su ja susisiekė jos sūnus P. S. ir paprašė jos savo banko sąskaitos numerio tam, kad būtų pervesti neva jo sūnaus P. S. draugo pinigai. Liudytojas P. S. patvirtino, kad jis skambino savo motinai R. S. ir prašė jos banko sąskaitos numerio, kadangi kaltinamasis A. S. pas jį paprašė banko sąskaitos numerio. Tada kaltinamasis A. S. ar kaltinamasis A. M. jo prašė šiuos pinigus persiųsti į įkalinimo įstaigos banko sąskaitą, ką jis ir nurodė savo motinai R. S. padaryti.

Teismas įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, nukentėjusiosios J. R., liudytojų D. V., R. K., R. S., P. S., I. M., K. K., R. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu sprendžia, kad kaltinamųjų A. M., V. O. ir A. S. kaltė dalyvavus jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme šiame epizode yra visiškai įrodyta.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti nagrinėjant bylą teisiamuosiuose posėdžiuose, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad aukščiau aprašytų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis neteisėtai inicijavo pinigų pervedimo operacijas iš nukentėjusiosios J. R. banko sąskaitos.

Taip pat kaltinamieji A. M., V. O. ir A. S. veikdami kartu bendrininkų grupėje, apgaule pasikėsino įgyti ir įgijo nukentėjusiajai J. R. priklausantį turtą – pinigines lėšas. Kaltinamųjų A. M., V. O. ir A. S. aiškinimai, kad jie neatliko jiems pareikštuose įtarimuose nuskalstamų veikų nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu vertintini kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kaltinamųjų A. S., A. M. ir V. O. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nusikalstama veikla buvo iš anksto apgalvota, bendri veiksmai suplanuoti ir suderinti, todėl jie veikė kaip bendravykdytojai. Buvo dėtos pastangos, kad nukentėjusioji J. R., įtakota kito ar kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaulės, atskleistų jos turimus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos po to kaltinamasis A. S. juos panaudojo prisijungdamas prie nukentėjusiajai J. R. priklausančios banko sąskaitos ir pervedė iš banko sąskaitos ten buvusius pinigus. Taip pat kaltinamieji A. M., V. O. ir A. S., veikdami kartu bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule pasikėsino įgyti ir įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. R. priklausantį turtą – pinigines lėšas. Tokiu būdu neteisėtų veikų įvykdymui ir tikslo pasiekimui - pinigų įgijimui, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste patvirtina, kad kaltinamasis A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis neteisėtai inicijavo pinigų pervedimo operacijas: 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.05 val. iki 11.33 val. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo naudodamasis neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu IMEI (duomenys neskelbtini) su jame įdėta AB „Telia Lietuva“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino atsitiktinai surinktu mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo atsiliepusiai nukentėjusiajai J. R. melagingai prisistatė banko prevencijos skyriaus darbuotoju ir pranešė, kad yra pasisavinti prisijungimo prie jos disponuojamų banko sąskaitų duomenys ir tikslu užblokuoti banko sąskaitas reikalingi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, po ko nukentėjusioji J. R. ne vėliau kaip iki 11.15 val., būdama suklaidinta, padiktavo jos disponuojamos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - naudotojo ID, vartotojo slaptažodį, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su AB „Luminor“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei ne vėliau kaip iki 11.32 val. padiktavo jos disponuojamos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – naudotojo ID, vartotojo slaptažodį, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis perdavė juos laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekančiam kaltinamajam A. S. ir tokiu būdu kaltinamasis A. S. neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ ir AB „Swedbank“ bankų sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus neteisėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti. 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val. kaltinamasis A. S. neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, skirtus prisijungti prie nukentėjusiosios J. R. vardu išduotos AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios J. R. vardu išduotos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia „Telia“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir tokiu būdu inicijavo finansines operacijas: 1) internetiniame tinklapyje https://ib.dnb.lt neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu apgaule inicijavo 1 finansinę operaciją – 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo 1850 eurų pervedimą į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu apgaule inicijavo 1 finansinę operaciją – 2019 m. spalio 24 d. iš J. R. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo 430 eurų pervedimą į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu kaltinamasis A. S. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Kaltinamasis A. S., turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos: 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 11.15 val. iki 11.32 val. neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pasinaudodamas mobiliojo ryšio įrenginiu „Huawei P8“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame esančia „Telia“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ internetiniame tinklapyje https://ib.dnb.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos nukentėjusiosios J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 24 d. 11.15 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tęsiant nusikalstamą sumanymą AB „Swedbank“ internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos nukentėjusiosios J. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir nukentėjusiosios J. R. vardu vieną kartą, tai yra 2019 m. spalio 24 d. 11.32 val., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos.

Taip pat kaltinamieji A. M., A. S. ir V. O. veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti ir įgijo svetimas pinigines lėšas: 2019 m. spalio 24 d. kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašė kaltinamojo V. O. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko kaltinamajam V. O. nurodžius kaltinamajam A. M. D. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pastarasis juos perdavė kaltinamajam A. S., tam jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, tęsiant nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 24 d. 11.05 val. paskambino nukentėjusiajai J. R. iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs jai banko prevencijos skyriaus darbuotoju įtikino padiktuoti elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, tokiu būdu neteisėtai įgijus nukentėjusiajai J. R. priklausančios AB „Swedbank“ išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei AB „Luminor“ banko išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis perdavė juos kaltinamajam A. S., kuris atliko neteisėtas finansines operacijas: 1) 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo V. O. nurodytą D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1850 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bankas sustabdė neteisėtą pinigų persiuntimą; 2) 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios J. R. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kaltinamojo V. O. nurodytą D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 430 eurų, po ko kaltinamasis A. S. davė nurodymus kaltinamajam V. O. dėl neteisėtai pervestų pinigų išgrynino ir persiuntimo, vykdant kaltinamojo A. S. nurodymus kaltinamasis V. O. nurodė D. V. išgryninti į jos banko sąskaitą neteisėtai pervestas pinigines lėšas, ko pasekoje D. V., neturėdama tyčios apgaule įgyti svetimo turto, 2019 m. spalio 24 d. išgrynino 430 eurų „Perlo“ terminale, (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną dalį neteisėtai įgytų pinigų perdavė R. D., kuri neturėdama tyčios apgaule įgyti svetimo turto ir vykdydama kaltinamojo A. S. nurodymus 2019 m. spalio 24 d. 17.28 val. naudodamasi uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis „Perlo“ terminale, (duomenys neskelbtini), persiuntė 60 eurų R. S., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto, tęsiant nusikalstamą sumanymą kaltinamasis V. O. vykdant kaltinamojo A. M. nurodymus, nurodė D. V. likusią dalį neteisėtai įgytų pinigų persiųsti „Perlo“ terminale, po ko D. V. laike nuo 16.14 val. iki 16.17 val., (duomenys neskelbtini), naudodamasi uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis per tris kartus pervedė 299 eurų R. K., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto. Tokiu būdu kaltinamieji A. M., A. S. ir V. O. savo ir kitų naudai pasikėsino apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas - 1850 eurų priklausančių nukentėjusiajai J. R. ir įgijo svetimas pinigines lėšas - 430 eurų priklausančių nukentėjusiajai J. R..

Tokie kaltinamojo A. S. veiksmai šiame epizode atitinka visus nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o kaltinamųjų A. M. ir V. O. veiksmai šiame epizode atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaltinamieji A. M. ir V. O. atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą: laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė kaltinamojo V. O. pateikti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis kaltinamasis V. O. nurodė D. V. AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, o A. V. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) nurodė N. D. AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, kuriuos kaltinamasis A. M. pateikė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose tam, jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, tęsiant nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 13.20 val. iki 14.17 val. paskambino nukentėjusiajai I. A. iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs jai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju įtikino padiktuoti elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, tokiu būdu neteisėtai įgijus nukentėjusiajai I. A. priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko penkias neteisėtas finansines operacijas: 1) 2019 m. spalio 24 d. 13.47 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 40000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2019 m. spalio 24 d. 14.02 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2019 m. spalio 24 d. 14.06 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 4000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 4) 2019 m. spalio 24 d. 14.13 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 5) 2019 m. spalio 24 d. 14.17 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisėtai pervestos piniginės lėšos - 10000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaičiuotos antstolių, likusieji pavedimai - 40000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdyti, nes nukentėjusioji I. A. nesuvedė patvirtinimo kodų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie nusikalstamas veikas nieko nežino, nieko nedarė. Sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. gegužės 25 d. duotais įtariamojo A. M. parodymais nustatyta, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Apie įtarime minimus sukčiavimo atvejus nieko nežino, pirmą kartą apie tai girdi. Iš įtarime minimų asmenų pažįsta O., o dėl V. gali pasakyti, jog žino, kad toks nuteistasis atlikinėjo bausmę. Nei vieno nei kito banko sąskaitų neteisėtai įgytiems pinigams pervesti neprašė ir pats tikrai apgaule neišviliojo elektroninės bankininkystės duomenų (5 t., b. l. 87-89).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis V. O. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. vasario 27 d. duotais įtariamojo V. O. parodymais nustatyta, kad su jis pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Iš įtarime minimų asmenų pažįsta tik A. M. (apie 42 metų amžiaus, kiek pamena, rudenį atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų 1-jame nuteistųjų būryje). Jis pats laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2006 metų, o su A. susipažino Kybartų pataisos namuose 2013-2014 metais. Pagal pareikštą įtarimą gali paaiškinti, jog 2019 metų rudenį, tikslaus laiko neprisimins, A. paprašė jo banko sąskaitos pinigams pervesti. A. minėjo, jog jam reikalinga iš laisvės nusipirkti mobiliojo ryšio telefonų, pakrovėjų, todėl jam reikalinga banko sąskaita pinigams pervesti. Nepamena, kiek A. minėjo, jog į jo surastą banko sąskaitą bus pervesta pinigų. Jam už pagalbą A. nieko nežadėjo, todėl jis draugiškai sutiko jam padėti nesitikėdamas, jog jis jį įtrauks į nusikalstamą veiką. Mamos, D. V., AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis užrašė ant lapelio ir perdavė A.. Tuo kartu A. buvo su A. S.. A. minėjo, jog perspės kada pinigai bus pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Tą pačią dieną A. su A. jį susirado ir perspėjo, jog į nurodytą banko sąskaitą pervesti pinigai. Jis susisiekė su mama ir paprašė, jog ji išgrynintų į jos banko sąskaitą pervestus pinigus. Kokia pinigų suma buvo pervesta į jo mamos banko sąskaitą nepamena. Kai pinigus jo mama išgrynino, A. nurodė, jog dalį pinigų, apie 200 eurų, jo mama perduotų jo draugei R.. Jis su mama kalbėjosi telefonu, o A. tuo metu taip pat mobiliuoju kalbėjosi su R. ir nurodė, kaip nueiti iki jo mamos, kad būtų perduoti pinigai. Nepamena tikslios jų susitikimo vietos, gali būti prie mamos darbovietės ar gyvenamojo namo laiptinės. Kaip vėliau paaiškėjo, mama R. žinojo iš matymo, nes ji gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir jo mama tik aukštu žemiau ar aukščiau. Likusią dali pinigų A. minėjo, jog reikia persiųsti į Kauną, ten esantiems asmenims. Jis mamos paprašė, jog ji per „Perlo“ terminalą pervestų 200 eurų jo draugei R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). R. paprašė, jog ji paimtų ir perduotų pinigus asmeniui, kurį jam buvo nurodęs A.. Gali būti, jog tą dieną, kuomet ji iš „Perlo“ terminalo paėmė jai siųstus pinigus, nesulaukusi žmogaus, kuriam turėjo perduoti pinigus, juos persiuntė asmeniui, kurio duomenis nurodė jis, sužinojęs iš A.. R. apie pinigų kilmę nieko neaiškino, nes ir pats neįtarė, jog pinigai įgyti neteisėtu būdu (5 t. b. l. 19-22).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. liepos 21 d. duotais įtariamojo V. O. parodymais nustatyta, kad jis tvirtina savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Papildomai gali pasakyti, jog 2019 metų spalio mėnesį kartu su A. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose 2-ame nuteistųjų būryje. Po kokių 2-3 mėnesių A. buvo perkeltas į kitą būrį. Šių metų gegužę A. prašė jo, jog jis neminėtų jo savo apklausose šiame atliekamame ikiteisminiame tyrime. Už tai žadėjo jį aprūpinti narkotinėmis medžiagomis. Grasinimų iš A. nesulaukė, jo prašymas buvo gana draugiškas. Tuo kartu, kai A. prašė jo neminėti jo apklausose, kartu su juo buvo ir A. M. bei Ž. V.. Jo žiniomis A. užsiima sukčiavimais ir juos organizuoja. 2019 metų spalio mėnesį A. M. A. padėjo ieškoti banko sąskaitų neteisėtai įgytiems pinigams pervesti. Jam ne kartą teko girdėti kaip A. sukčiauja. Paskambinęs jis prisistato policijos pareigūnu po to pasako, jog sujungs su banko darbuotoju ir prisidengęs veidą ranka ar servetėle kalba kaip banko darbuotojas ir išvilioja iš asmenų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Kiek pamena A. S. 2019 metų spalio mėnesį turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ P8 ar P9. Kuomet 2019 metų spalio mėnesį apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys ir 10 tūkstančių pervesti į surastą banko sąskaitą, kuriuos vėliau nuskaitė antstoliai, jis asmeniškai nematė ir negirdėjo kas buvo kalbėtojas (5 t., b. l. 28-31).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais 2020 m. rugsėjo 25 d. duotais įtariamojo V. O. parodymais nustatyta, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Sutinka su tuo, jog A. pateikė savo mamos D. V. banko sąskaitos duomenis, tačiau nemanė, jog sąskaita bus naudojama neteisėtais tikslais. Tvirtina savo ankstesnių apklausos metu duotus parodymus, daugiau papildymų neturi (5 t., b. l. 38-40).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. A. paaiškino, kad įvykio, vykusio 2019 m. spalio 24 d. gerai nepamena. Kiek pamena, tai jai paskambino nepažįstamas asmuo ir prisistatė Šiaulių tyrėju, kuris paklausė, ar jos įmonėje nedirba kažkoks asmuo. Ji pasakė, kad nurodytas asmuo jos įmonėje nedirba. Tuomet nepažįstamas asmuo nurodė, kad jie yra sulaikę asmenį, kuris turi visus jos prisijungimo kodus prie banko, tai yra PIN kodus ir slaptažodžius. Nepažįstamas asmuo jos paklausė, ar ji galės atvykti į policijos komisariatą, esantį Šiauliuose. Ji nurodė, kad galės atvykti pirmadienį, kadangi tada, kai jam skambino nepažįstamas asmuo, buvo pirmadienis. Tada tas nepažįstamas asmuo jai pasakė, kad ji bus sujungta su Šiaulių banko darbuotoju, nes reikia sutvarkyti visas jos banko sąskaitas. Ji nepamena, ar buvo kitas skambutis ar atsiliepė tiesiog kitas asmuo, kuris pradėjo jos klausinėti, ar ji turinti PIN generatorių bei jam reikėjo jos asmens kodo. Ji tam tariam banko darbuotojui pasakė, kad PIN generatoriaus neturi. Daugiau įvykio detalių neprisimena. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl 173,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes šiuos pinigus ji prarado, o kiti pinigai jai buvo grąžinti. Šie pinigai priklauso jos įmonei, t. y. I. A. individualiai įmonei. Sutinka, kad jos būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios I. A. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 13.30 val. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino vyriškis, iš balso galėtų būti apie 30 metų, kuris prisistatė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju, ar jis sakė savo vardą ir pavardę neužfiksavo. Telefono numeris iš kurio skambino vyriškis (duomenys neskelbtini). Minėtas vyriškis jos paklausė, ar jos individualioje įmonėje nedirbo G. pavardės neprisimena, bet sakė, ji jam pasakė, kad nedirba. Skambinęs asmuo jai pasakė, kad minėtas vyriškis yra sulaikytas ir pas jį rado visas jos bankomato korteles ir prisijungimus bei pasą. Paklausė jos ar ji galėtų kitą dieną atvykti, tai yra 2019 m. spalio 25 d. 11 val., į Šiauliuose esantį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) atpažinti sulaikytąjį. Ji jam atsakė, kad galės ir tuo metu vyriškis jai pasakė, kad sujungs su Šiaulių banko prevencijos skyriumi, klausydama telefone išgirdo pyptelėjimus ir išgirdo vyriškio balsą, kuris prisistatė iš Šiaulių banko prevencijos viršininku, kuris paklausė jos kaip jos duomenys galėjo atsidurti pas G., gal jos artimieji galėjo nužiūrėti visus banko kortelės visus prisijungimus, taip pat jos paklausė ar ji turi generatorių. Ji jam pasakė, kad neturi, jis tada pasakė - gerai, tuomet sutvarkys jos sąskaitas, kad būtų užblokuotos ir nutrūko jų pokalbis. Po kelių minučių tuo pačiu numeriu, (duomenys neskelbtini), perskambino jai vėl vyriškis, kuris pasakė, kad ryšys silpnas, ji jam pasakė taip, nes yra kaime. Vyriškis jai pasakė, kad dabar reikia sutvarkyti jos banko sąskaitą, kad būtų saugi ir tuo metu bekalbant į jos mobilaus ryšio telefoną atėjo keturių skaičių kodai, kuriuose buvo parašyta atšaukti arba gerai. Bekalbant su minėtu vyriškiu jis jos paklausė, ar ji gavo kodą, ji jam pasakė, kad gavo, jis jai pasakė, kad paspaustų gerai, ji taip ir padarė. Pokalbis dar nesibaigė ir ji jam pasakė, kad gali nuvažiuoti į Šiaulių banką ir viską susitvarkyti, jis pasakė, kad ne ponia, turi čia susitvarkyti ir vėl bekalbant parėjo į jos mobilaus ryšio telefoną keturių skaičių kodai su užrašu atšaukti arba gerai. Vyriškis dar paklausė jos ar atėjo kodas, ji jam pasakė taip ir jis liepė paspausti gerai, ji taip ir padarė. Paskui vėl bekalbant atėjo keturių skaičių kodas, vyriškis paklausė ar gavo kodą, ji jam atsakė, kad ne ir jis jai pasakė, kad tuoj pakartos ir vėl jos klausė ar gavo kodą pasakė, kad ne ir jam pasakė, kad jai čia kažkas neaišku, o jis atsakė, pone kas čia jums neaišku čia reikia kuo greičiau susitvarkyti ir ji pasakė vyriškiui, kad ji važiuos į Šiaulių banką susitvarkyti, o jis jai pasakė, kad šiandiena ji nevažiuotų, o rytoj, 2019 m. spalio 25 d. 10.00 val., atvyktų į Šiaulius, į „Akropolį“, kuriame yra Šiaulių banko prevencinis skyrius. Ji jam pasakė gerai ir pokalbis baigėsi. Kai patvirtino gautus kodus jie iš telefono dingo ir pateikti, kokius kodus tvirtino telefone negali, nes nėra. Po pokalbio įtarė, kad tai galėjo būti sukčiai, pasijungė savo kompiuterį, prie savo I. A. individualios įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) neleido prisijungti, metė raudoną lentelę. Dokumentų, kuriuos vardino vyriškis, ji nebuvo pametusi, niekam davusi nebuvo. Įtarusi sukčiavimą, išvažiavo į Kuršėnuose esantį Šiaulių banką, kur kreipėsi į specialistus banko ir paprašė pažiūrėti sąskaitos likutį, banko darbuotoja pasakė, kad ką tik yra padaryti du pervedimai vienas 7000 eurų, o kitas 3000 eurų į „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), N. D. vardu, mokėjimo paskirtis – skola. Tada pasakė Šiaulių banko darbuotojai, kad sukčiai iš jos išviliojo pinigus, jos tada greitai pakeitė jos sąskaitos numerį ir išdavė naują elektroninę banko kortelę bei liepė parašyti bankui paaiškinimą apie įvykį. Banko darbuotojos liepė jai kreiptis į policiją. Taip pat banko darbuotoja jai pasakė, kad daryti pavedimai yra „Swedbank“ sustabdyti. Po to, jai Šiaulių banko darbuotoja paskambino ir pranešė, kad ji ateitų parašyti prašymo dėl to, kad grąžintų pervestus pinigus, tai yra 1 000 eurų. Nuvyko į policiją esančią Kuršėnuose dėl informacijos pateikimo apie minėtą įvykį, pareiškimą atsisakė rašyti, nes galvojo, kad pirmadienį pinigus jai bankas grąžins. 2019 m. spalio 25 d. apie 20.30 val. į savo mobilaus ryšio telefoną sulaukė skambučio, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsiliepusi išgirdo moters balsą, kuri prisistatė N. ir pasakė, kad ji yra ta moteris, į kurios banko sąskaitą įkrito du padaryti pavedimai. Ji jai pasakė, kad sukčiai jos sąskaitą pasinaudojo, ji sakė, kad jos sūnus sėdi kalėjime ir jis paprašė jos sąskaitos, nes jam turi įmesti kažkas 100 eurų, ir ji davė savo sąskaitos numerį. Jai bebūnant darbe per mobilaus ryšio telefoną gavo SMS, kad į jos sąskaitą įkrito viena suma 7000 eurų, o kita 3000 eurų ir pasakė, kad minėtų pinigų ji nepasiėmė, o juos nuskaitė antstoliai, išrašus ji turi pasiėmusi iš „Swedbank'“. Pasakė, kad ji kreipėsi į policiją Klaipėdoje, bet jai policija pasakė, kad antstoliai pinigų jai negrąžins ir taip pokalbis baigėsi. 2019 m. spalio 28 d. iš Šiaulių banko darbuotojos sužinojo, kad „Swedbank“ pinigus nesustabdė ir leido patekti į sukčių nurodytą sąskaitą, iš kurios minėtus pinigus, 10 000 eurų, nuskaitė antstoliai. Dėl šio įvykio pakartotinai kreipėsi į policiją su pareiškimu tyrimui atlikti (1 t., b. l. 39-42).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios I. A. paaiškinimais nustatyta, kad I. A. papildomos apklausos metu paaiškino, kad nori papildyti, jog asmuo, kuris jai 2019 m. spalio 24 d. paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir prisistatė pareigūnu, pokalbio metu apgaule iš jos išviliojo prisijungimo kodus, dėl ko galėjo prisijungti prie jai priklausančio I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ išduotos sąskaitos ir įvykdyti pavedimus. Taip pat nori paminėti, kad iš viso jos banko sąskaitoje buvo 40000 eurų, pavedimai buvo atlikti du: 3000 eurų ir 7000 eurų, taip pat buvo paruošti mokėjimai 7000 eurų N. D., 4000 eurų N. D. ir 40 000 eurų D. V., tačiau minėti pavedimai nebuvo atlikti, kadangi ji nutraukė pokalbį su asmenimis dėl jai kilusio įtarimo. Taip pat nurodo, kad tuomet, kai buvo patvirtinti du pavedimai, jos telefono ekrane buvo rodomi skaičių kodai, kuriuos paspaudus pasirašo elektroniniu parašu. Pati bankinių pavedimų nėra dariusi, tai visuomet kartu su ja padaro įmonės buhalterė. Taip pat, iš karto po to, kai nutraukė pokalbį su sukčiumi, ji bandė prisijungti prie savo banko sąskaitos, tačiau jai neleido, galbūt dėl to, kad kažkas kitas tuo metu buvo prisijungęs, todėl važiavo į banką. Civilinio ieškinio šiuo metu neteiks, jo išvis neteiks jei jai bus grąžinti pinigai. Prie apklausos prideda paruoštų mokėjimo pavedimų lapą (1 t., b. l. 43-46).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios I. A. paaiškinimais nustatyta, kad nukentėjusioji I. A. papildomos apklausos metu paaiškino, jog iš 10 000 eurų, kurie apgaulės būdu buvo pervesti į N. D. banko sąskaitą, jai grąžinti 9826,70 eurai. Šiuo metu jai padaryta turtinė žala 173,30 eurų. Prašo pripažinti ją civiline ieškove dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-52).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus nukentėjusiosios I. A. parodymus, nukentėjusioji nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Daugiau papildyti neturi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. D. paaiškino, jog įvykis galėjo būti 2019 m. spalio mėnesį, kuomet jai į mobilųjį telefoną paskambino jos sūnus A. V., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Sūnus skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paskambinęs sūnus jai paprašė jos banko sąskaitos, nes nepažįstamas asmuo iš laisvės atsiųs į jos banko sąskaitą 100 eurų, iš jų ji 70 eurų turės pervesti į kitą banko sąskaitos numerį, o likusius 30 eurų pasilikti sau už tai, kad davė naudotis savo banko sąskaita. Ji sūnui iš pradžių sakė, kad iš banko sąskaitos nuskaičiuoja pinigus antstolis dėl turimų įsiskolinimų, tačiau pakalbėjusi su sūnumi ji sutiko ir jam SMS žinute nusiuntė savo banko sąskaitos numerį, esantį AB „Swedbank“. Tuo metu ji buvo darbe ir dėl tokio sūnaus prašymo labai pasimetė, nesuprato, kas yra daroma, todėl nepaklausė iš kur tie pinigai. Visgi, tai yra jos sūnus ir negalvojo, kad jis jai padarys kokių nors problemų. Jai dar būnant darbe, sūnus A. V. pradėjo labai dažnai skambinėti ir sakyti jai, kad ji mestų darbą ir eitų greičiau į bankomatą, nes turi būti jau pervesti pinigai. Ji jam sakydavo, kad dar nėra atėjusi į jos telefoną SMS žinutė apie pinigų gavimą į jos banko sąskaitą bei ji negalinti palikti savo darbo vietos. Ji po kokių dviejų valandų pamatė, kad į banko sąskaitą yra pervesta 3000 eurų ir už 15 minučių dar 7000 eurų. Jai pinigai buvo pervesti apie 13.30 val. – 14.00 val. Iš kur buvo pervesti pinigai ji neatsimena, nes tada buvo šoke. Pabaigus dirbti, tai buvo 16.00 val., ji iš karto nuėjo į banką išsiimti banko sąskaitos išrašą ir tik tada pamatė iš kur yra pinigai. Pavedime buvo nurodyta kažkokios moters vardas, pavardė ir firmos pavadinimas. Taip pat tuos visus gautus pinigus netrukus nuskaičiavo antstolis. Tada ji nusprendė nueiti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą dėl šių pervestų pinigų, ką ji taip ir padarė. Dar prieš tai jai einant į policijos komisariatą paskambino jos sūnus A. V., kuris prašė jos neiti į policiją, nes jam bus blogai, jis bus sužalotas ir jam grasina kalėjime. Ji jo paklausė, ką jai siūlo daryti, nes ji kitaip pasilegti negalinti. Be to, ji prašė sūnaus pasakyti kas tie asmenys, tačiau sūnus jai pasakė, kad jis tų žmonių neišduos, atsėdės papildomai, bet nepasakys kas tie asmenys. Kiek jai žinoma, jos sūnus A. V. papildomai nuteistas dar 3,5 metų laisvės atėmimo bausme, nes visą kaltę prisiėmė sau. Tos pačios dienos vakare jai vėl paskambino sūnus ir pasakė, kad dėl šio įvykio jį sužalojo, supjaustė. Po kelių dienų jos atžvilgiu iš kalėjimo prasidėjo įvairūs grasinimai, jog ji turi grąžinti tuos pinigus, kitaip jai bus blogai. Dėl šių grasinimų ji kreipėsi į policiją, bet po praėjus kelioms dienoms viskas baigėsi. Taip pat ji buvo susisiekusi ir su moterimi iš kurios banko sąskaitos buvo pervesti pinigai. Ji jai pasakė, kad tuos pinigus nuskaičiavo antstoliai ir tokios pinigų sumos gretai ji negalės grąžinti. Ta moteris jai pasakė, kad ji nelauks 1-2 metus kol jai bus grąžinti pinigai, todėl ji paduos ją į teismą ir pinigai bus grąžinti teisminiu keliu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu (naudojant vaizdo konferencijos įrangą) liudytojas A. V. paaiškino, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, jis viską yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu kai davė parodymus. Taip pat paaiškino, kad tuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1- ajame sektoriuje, (duomenys neskelbtini), kai prie jo priėjo kaltinamasis A. M. ir M.. Tuo metu jis pažinojo tik kaltinamąjį A. M., kadangi tame būryje buvo tik 17 dienų. Kaltinamasis A. M. jo paprašė banko sąskaitos numerio, nes nurodė, kad jis parduoda automobilį, todėl reikalinga „švari“ banko sąskaita. Jis jam davė savo mamos N. D. banko sąskaitos numerį, kadangi nors ir mama turi problemų dėl antstolių, kurie nuskaičiuoja didesnes sumas nei nustatyta, tačiau galvojo, jog tai bus nedidelė suma – 200-300 eurų, todėl ir davė mamos banko sąskaitos numerį. Po to, kai davė kaltinamajam A. M. savo mamos banko sąskaitos numerį, į jos banko sąskaitą buvo pervesta 10 000 eurų. Tuo metu kitas nuteistas jį įspėjo, kad tai yra sukčiavimas, todėl iš vis nereikėjo prasidėti. Kai jis išėjo iš to būto, tai viską papasakojo pataisos pareigūnams, kurie jį izoliavo. Šiuo metu jo atžvilgiu yra grasinama, jis bijo dėl savo gyvybės, nes yra jauno amžiaus, nori išeiti iš pataisos įstaigos, kadangi jam liko du metai laisvės atėmimo. Po šio įvykio jis bijo vienas visur eiti, nes gali jį bet kada sužaloti ar subadyti. Be to, jo kambariokas pasakė, kad jeigu jis duos parodymus šioje byloje, tai kaltinamasis A. M. jį įtrauks į kitus teismus dėl šio įvykio. Jis sutinka, kad būtų pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. V. paaiškinimais nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo apklaustas įtariamuoju (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu) ir paaiškino, jog 2019 m. spalio mėn. gale, galėjo būti 24 d. apie 14.00 val. jam būnant Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje, pirmojo būrio (duomenys neskelbtini), su kitais laisvę atliekančiais asmenis, atėjo Ž. P., gyvenęs (duomenys neskelbtini), ir garsiai visiems girdint pasakė, kad jam reikia banko sąskaitos, asmenys, buvę kambaryje, pasakė, kad nėra sąskaitos, iš jų kalbų suprato, kad jie suprato, apie ką yra kalbama. Kadangi jis pats nesuprato, pasiteiravo Ž. P., apie kokią sąskaitą jis kalba, jis atsakė, kad pinigai švarūs, „užmes 1000 eurų“ už parduotą automobilį, sąskaitos reikia švarios. Už surastą sąskaitą jam pasiūlė 30 proc. nuo pervestos sumos, jis turėjo gauti 300 eurų už tai, kad bus pervesti pinigai į jo surastą sąskaitą. Jis tuo metu nesuprato, kad planuojamas sukčiavimas, todėl susisiekė neteisėtai turėtu jam priklausančiu telefonu kuriame buvo įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) su savo motina N. D., paaiškino jai, kad reikia sąskaitos, kad bus pervesti pinigai, už tai bus palikta jiems 300 eurų, pažadėjo už tai jai ir duoti pinigų. Kadangi jo mamos sunki finansinė padėtis, ji sutiko leisti pasinaudoti savo banko sąskaita, ar mama jam pasakė, kad turi antstolių neatsimena, jis pats žinojo iš ankščiau, kad ji turėjo antstolių, kažkaip manė, kad jų nebėra jau. Mama jam telefonu padiktavo savo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos numerį, pats jį užsirašė ant lapelio, Ž. P., visą laiką, kol kalbėjo telefonu stovėjo šalia, kai užrašė motinos banko sąskaitą, jis lapelį pasiėmė ir išėjo. Po maždaug 30 min. jam paskambino jo motina N. D. ir pasakė, kad į jos banko sąskaitą per du kartus pervesta 10 000 eurų, tačiau jos banko sąskaitoje jau minusas, visus pinigus nuskaičiavo antstoliai. Tuomet jis nuėjo pas Ž. P., jis kambaryje buvo su A., kurio pavardės nežino, M., kurio vardo nežino, ir kitais asmenimis. Ž. P., A. ir M. rankose laikė išmanius telefonus, jis atėjęs pasakė, kad motina gavo pinigus, tačiau visus pinigus nuskaitė antstoliai. Į jo tokį pasakymą sureagavo A., jis pakeltu tonu kalbėjo, kad taip negali būti, matyt jis pagalvojo, kad jis su motina meluoja, ir pinigus pasiliko sau. Jiems aiškinantis visą situaciją, jis suprato, kad A. galimai su M. įvykdė sukčiavimą, o Ž. P. apie tai žinojo, todėl ieškojo sąskaitos. Jie jam nurodė, kad motina važiuotų į banką, jis laikė ryšį su ja, sakė jai vykti į banką ir aiškintis dėl pinigų. Visą tą laiką buvo su A. ir M.. Jiems laukiant kol motina nuvyks į banką, A. pasakė, kad moters sąskaitoje buvo apie 40 000 eurų, kad jie turėjo atlikti visų buvusių sąskaitoje pinigų pavedimus, ir dėl jo prarado 10 000 eurų, ir kad jis jiems liko skolingas visus 40 000 eurų. Jo motinai pranešus, kad pinigų sąskaitoje nėra, jis jiems tą patį perdavė, jie nei jo motina, nei juo netikėjo, nurodė, kad jei nebus pinigų, tiek su juo, tiek su jo motina bus susidorota. Grasinimai buvo realūs. Taip pat girdėjo, kad telefonu buvo grasinta jo motinai. Tiek dėl savo, tiek dėl motinos saugumo pergyvena. Po įvykio kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos žvalgybos skyriaus pareigūną, pranešė apie įvykį, jokių veiksmų nebuvo imtasi. Vėliau buvo atskirtas nuo asmenų, kurie jam grasino. Nurodo, kad jis sužinojo apie sukčiavimą po to, kai jis buvo įvykdytas, o sukčiavimą įvykdė A. su M.. Pats A. su M. ir asmeniu pravarde „v.“ užsiima sukčiavimais. Būtent „v.“ daro „srceen shotus“ atliktų fiktyvių pavedimų, o A. su M. „dirba“ su įmonėmis, prisistato pareigūnais ir panašiai (4 t., b. l. 156-159).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. V. paaiškinimais nustatyta, kad A. V. papildomos apklausos metu paaiškino, jog nuo 2019 metų kovo mėnesio bausmę atlikinėjo Kauno tardymo izoliatoriuje, vėliau mėnesiui buvo atvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o nuo 2019 metų spalio mėnesio buvo atvežtas į Pravieniškių pataisos namų antrąjį sektorių ir paskirtas bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje. Iki nusikalstamos veikos įgyvendinimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atlikinėjo tik dvi savaites, todėl gerai nepažinojo kitų nuteistųjų. Pirmos apklausos metu buvo įvardinęs Ž. P. kaip asmenį, kuris prašė jo banko sąskaitos, tačiau įvardindamas Ž. pavardę pirmos apklausos metu suklydo, nes tuo metu jo dar nepažinojo. Patikslina, jog surasti banko sąskaitą neva už parduodamą automobilį jo prašė tuo meta bausmę (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje atliekantis Ž., kurio pavardės šiuo metu nepamena. Kuomet rašė paaiškinimą, buvo įvardinęs Ž. pavardę, nes pasikvietęs jį pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnas rodė jam nuteistųjų korteles su nuotraukomis, todėl jis atpažinęs jam rodomą asmenį jį įvardijo savo paaiškinime. Ž. prašydamas jo banko sąskaitos sakė, jog pinigai už parduodamą automobilį bus teisėtai įgyti, todėl jis sutiko duoti savo mamos N. D. banko sąskaitos duomenis. Minėjo, jog į sąskaitą turėtų būti pervesta apie 3000 eurų. Už pagalbą Ž. jam žadėjo trisdešimt procentų atlygį. Jis neįtarė, jog planuojama nusikalstama veika, todėl naiviai sutiko padėti. Telefonu susisiekė su mama dėl banko sąskaitos davimo, Ž. tuo metu nuėjo savais reikalais. Po kurio laiko į jo gyvenamąją patalpą atėjo R. M. paklausti ar gavo banko sąskaitos duomenis. Su R. tuomet kartu nuėjo į kitą patalpą, kurioje buvo Ž., A., kurio pavardės nepamena. A. tąkart kalbėjo telefonu ir kažką rašėsi ant lapelio. Ž. rankose laikė telefoną ir kažką su juo darė, tačiau nematė ką. Jis savo mamos banko sąskaitos duomenis, užrašytus ant lapelio, padavė A.. Padavęs banko sąskaitos duomenis jis išėjo ir nebežiūrėjo kas vyksta toliau. Po kokių 10-15 min. pas jį atėjo A. ir paprašė, jog į mamos banko sąskaitą parvesti pinigai būtų išgryninti. Jis mamai rašė SMS žinutes ir skambino, jog ji išgrynintų pervestus pinigus. Mama tuo metu buvo darbe, todėl išgryninti pinigus ėjo tik po kurio laiko. Per tą laiką pas jį buvo atėjęs tiek Ž., tiek A., tiek visi trise: Ž., A. ir R. pasiklausti dėl pinigų išgryninimo. Kai mama pasakė, jog negali išgryninti pinigų, nes juos nuskaitė antstoliai jis apie tai pasakė Ž.. Tuomet jis su A. pradėjo jam grasinti ir pasakė, jog dabar jis jiems skoloje 40 000 eurų. Jie grasino su juo susidoroti, todėl jis kreipėsi pagalbos į pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnus. Šiuo metu bausmę atlieka 15-ame nuteistųjų būryje. Su apklausoje minimais asmenimis nesusitinka, todėl dabar gyvena ramiai. Papildomai gali pasakyti, jog D. V. jam negirdėta, niekas iš nuteistųjų apie tokį asmenį nėra kalbėjęs ar pasisekęs, kad tai jų artimas giminaitis. Jei būtų žinojęs, jog banko sąskaita reikalinga sukčiavimui įgyvendinti, tikrai nebūtų sutikęs padėti (4 t., b. l. 165-168).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. V. paaiškinimais nustatyta, kad A. V. papildomos apklausos metu paaiškino, jog iš atpažinimui pateiktų asmenų neatpažino nei vieno asmens apie kurį buvo davęs parodymus ankstesnių apklausų metu. Vieno asmens nuotrauka buvo panaši į Ž., apie kurį yra davęs parodymus, tačiau nėra garantuotas ar tai tas pats asmuo. Iki nusikalstamos veikos įgyvendinimo jis į Pravieniškių pataisos namus buvo atvežtas prieš porą savaičių, todėl kitų nuteistųjų nepažinojo. Tą dieną, kuomet buvo įvykdyta nusikalstama veika, jį dėl banko sąskaitos suradimo ir dėl pinigų išgryninimo kalbino keli nuteistieji. Jis tuo metu jų dar gerai nepažinojo, todėl ir savo parodymuose jų tiksliai įvardinti negalėjo. Kaip ir buvo minėjęs ankstesnėse apklausose, pirmiausia surasti banko sąskaitą paprašė asmuo pavarde M.. Tuo metu kameroje buvo daug nuteistųjų ir tokį M. prašymą girdėjo daugelis. M. pasakė, jog į surastą banko sąskaitą bus pervesti 3000 eurų už parduotą automobilį ir žadėjo trisdešimt procentų leisti pasilikti sau. Jis neįtardamas, jog ketinama sukčiauti ar banko sąskaitą panaudoti neteisėtais tikslais, pasakė, jog paklausia savo mamos dėl banko sąskaitos davimo. Tuo metu M. išėjo. Vėliau jam bekalbant su mama, į kamerą atėjo M. su Ž.. M. Ž. perspėjo, jog sąskaitą paimtų iš jo, o pats nuėjo kitais reikalais. Tuo metu kol jis kalbėjo su mama Ž. stovėjo šalia ir laukė. Užsirašęs banko sąskaitos duomenis ant lapelio juos perdavė Ž. . Minėtą asmenį buvo anksčiau matęs kelis kartus, tačiau su juo bendravęs nebuvo. Tada kai Ž. padavė lapelį su banko sąskaitos duomenimis, jie kartu nusileido į kitą aukštą. Jis ėjo paskui Ž. nieko nekalbėdamas. Atėjęs į kitame aukšte esančią kamerą, matė kaip Ž. A., kurio pavardės nežino, padavė lapelį su jo mamos banko sąskaitos duomenimis. Toje kameroje buvo kokie 7-8 nuteistieji. A. tuo kartu, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu užsirašinėjo kažkokius duomenis į sąsiuvinį. Kameroje tuo metu buvo M., nuteistasis pravarde „P.“, Ž. ir kiti nuteistieji. Jis pamatęs, jog Ž. padavė jo mamos banko sąskaitos duomenis A. apsisuko ir išėjo. Praėjus porai valandų pas jį į kamerą atėjo A. su M. ir pradėjo skubinti, jog iš sąskaitos būtų išgryninti pinigai. Jis pasakė, jog mama dirba ir negalės išgryninti pinigų. A. su M. stovėjo prie jo ir skubino, jog pinigai būtų išgryninti. Jis susisiekė su mama, dėl į jos sąskaitą pervestų pinigų. Mama pasakė, jog į jos banko sąskaitą buvo pervesta 10 000 eurų, tačiau jie nuskaityti antstolių. Kad bus pervesta tokia didelė pinigų suma nesitikėjo nei jis pats, nes naiviai tikėjo, jog 3000 eurų bus pervesta už parduotą automobilį. Kai pasakė, jog pinigus nuskaitė antstoliai, A. labai supyko ir pradėjo jam grasinti. Jis nepatikėjo jo pasakymu, jog pinigus nuskaičiavo antstoliai ir pradėjo jam grasinti susidorojimu. Išsigandęs jis kreipėsi į kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kad jį perkeltų į kitą būrį, nes bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės (4 t., b. l. 176-179).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. V. parodymus, liudytojas papildomai paaiškino, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje paminėjo Ž. P., nors jis nieko nepadarė, tačiau tada galvojo, kad nenurodžius kaltinamojo A. M. ir kitų nuteistųjų, tokiu būdu jis pats „praslys“, kadangi baiminosi dėl savo gyvybės, buvo išsigandęs ir pasimetęs. Visgi, jam taip padaryti nesigavo, todėl turėjo duoti teisingus parodymus. Be to, kaltinamieji A. M., M. ir P. (kaltinamojo V. O. pravardė) su juo bendravo ir prašė banko sąskaitos numerio, tačiau su jais kartu nebuvo Ž. P.. Jis sulaukia grasinimų iš A. M., tuo tarpu kaltinamojo A. S. jis nepažįsta.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikta informacija nustatyta, jog A. M. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose 1-ajame būryje (2 t., b. l. 199-200, 3 t., b. l. 1-6).

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikta informacija nustatyta, jog A. V. nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2019 lapkričio 5 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose 1-ajame būryje (tame pačiame, kaip ir A. M.) (2 t., b. l. 199-200, 3 t., b. l. 1-6).

Mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi asmuo apgaule iš I. A. ir J. R. išviliojęs elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis) SMS, WEB, pokalbių išklotine nustatyta, jog analizuojamuoju išklotinės laikotarpiu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas tik 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 10:17:17 val. iki 14:27:27 val. ir dėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Minėto abonento išklotinėje 2019 m. spalio 24 d. fiksuoti trys sujungimai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pareiškėja J. R.: 11:05:23 val. pokalbio trukmė 1097 s, 11:25:27 val. pokalbio trukmė 396 s, 11:33:32 val. pokalbio trukmė 58 s. 2019 m. spalio 24 d. fiksuoti keturi sujungimai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pareiškėja I. A.: 13:20:51 val. pokalbio trukmė 1647 s, 13:48:45 val. pokalbio trukmė 3 s, 13:49:46 val. pokalbio trukmė 1530 s, 14:17:17 val. pokalbio trukmė 563 s (2 t., b. l. 17-19).

Nutarimu susipažinti su dokumentais informacija (N. D. banko sąskaitos išrašu) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. gautas AB „Swedbank“ atsakymas. Išanalizavus AB „Swedbank“ pateiktus duomenis nustatyta, jog 2019 m. spalio 24 d. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 3000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 24 d. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 3000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Iš N. D. AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikti nuskaitymai: 1) Į antstolės T. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 5240,14 eurų, pervesta 48,47 eurai, pervesta 390,90 eurų; 2) Į antstolio A. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 464,81 eurų, pervesta 31,44 eurų; 3) Į antstolės A. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 234,96 eurai; 4) į antstolės V. V. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 45,32 eurai; 5) Į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 3244,42 eurai; 6) Į antstolio J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 173,30 eurų; 7) Į antstolio S. D. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 38,75 eurai (2 t., b. l. 20-23, 26-28, 29-31).

N. D. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktais jos susirašinėjimais su sūnumi A. V. dėl pinigų pervedimo į jos AB „Swedbank“ sąskaitą (1 t., b. l. 88-98).

Nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nustatyta, kad piniginėms lėšoms 10 000 eurų, esančioms N. D. AB „Swedbank‘ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), yra skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. 2019 m. gruodžio 10 d. gautas informacinis pranešimas iš antstolio J. P., jog į jo sąskaitą iš N. D. pervestos piniginės lėšos yra nuskaitytos, todėl grąžinti jų nėra galimybės. 2020 m. balandžio 23 d. priimtas nutarimas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodant grąžinti 9845 eurų savininkei – I. A., pervedant juos iš N. D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į I. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pavesti turto saugotojui AB „Swedbank“ grąžinti 9845 Eur į I. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 32-33, 43, 44).

AB „Šiaulių bankas“ gautu atsakymu apie I. A. individualios įmonės vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) vykdytas finansines operacijas nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. 14:02 val. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 3000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog 2019 m. spalio 24 d. 14:13 val. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-67, 95-96).

AB „Šiaulių bankas“ gautu atsakymu nustatyta, jog prie I. A. individualios įmonės vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai jungtasi 2019 m. spalio 24 d. 13:39 val., 13:40 val., 13:41 val. naudojantis interneto prieiga, kuriai suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70).

AB „Šiaulių bankas“ gautu atsakymu apie I. A. individualios įmonės vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2019 m. spalio 24 d. buvo paruoštos, bet neįvykdytos šios finansinės operacijos: 1) 2019 m. spalio 24 d. 13:47 val. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pasikėsinta pervesti 40000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2) 2019 m. spalio 24 d. 14:06 val. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pasikėsinta pervesti 4000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 3) 2019 m. spalio 24 d. 14:17 val. iš I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pasikėsinta pervesti 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82, 95-96).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamųjų A. M. ir V. O. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios I . A. atžvilgiu šiame epizode yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog teisiamojo posėdžio metu šiame epizode apklausti kaltinamieji A. M. ir V. O. kaltės nusikalstamų veikų padaryme nepripažino. Teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios I. A. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris prisistatęs tyrėju iš jos išviliojo banko prisijungimus prie jos individualios įmonės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“. Ji vėliau pastebėjo, kad atlikti 3000 eurų ir 7000 eurų pavedimai į N. D. banko sąskaitas, esančias AB „Swedbank“. Taip pat buvo paruošti mokėjimai 7000 eurų ir 4000 eurų N. D., o 40 000 eurų D. V., tačiau šie pavedimai nebuvo atlikti, nes nukentėjusioji I. A. nutraukė pokalbį ir nepatvirtino prisijungimo kodo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodė, jog jis neprašė jokių bankų sąskaitų ir, kad jis tikrai neišviliojo elektroninės bankininkystės duomenų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu pagarsintais kaltinamojo V. O. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais nustatyta, kad jis kaltinamąjį A. M. pažinojo, kartu su juo atliko laisvės atėmimo bausmę. 2019 m., rudenį, tikslaus laiko nepamena, kaltinamasis A. M. pas jį paprašė banko sąskaitos numerio, nes iš laisvės planavo pirkti mobilaus ryšio telefonų, pakrovėjų. Jis kaltinamajam A. M. užrašė ant popieriaus lapo ir perdavė savo mamos D. V. banko sąskaitos numerį, esantį AB „Swedbank“. Jis nemanė, kad banko sąskaita bus naudojama neteisėtiems tikslams ir, kad jis tokiu būdu bus įtrauktas į nusikalstamas veikas. Kaltinamasis V. O. taip pat paaiškino, kad kuomet 2019 m. spalio mėnesį apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys ir 10000 eurų pervesti į surastą banko sąskaitą, kuriuos vėliau nuskaitė antstoliai, jis asmeniškai nematė ir negirdėjo kas kalbėjo dėl pinigų perdavimo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. A. individualios įmonės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ išrašo, 2019 m. spalio 24 d. pervesta 3000 eurų ir 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-67, 95-96). Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. D., kuri paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį, paskambinus jos sūnui A. V. ir paprašius banko sąskaitos, į jos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ buvo pervesta 3000 eurų ir 7000 eurų. Šie pinigai iš karto buvo nuskaičiuoti antstolių. Tai patvirtina liudytojos N. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašas (2 t., b. l. 20-23, 26-28, 29-31). Teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. V. bei pagarsintai jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. spalio mėnesio gale jis telefonu susisiekė su motina N. D. ir paprašė jos banko sąskaitos, nes kaltinamasis A. M. jo paprašė banko sąskaitos, kadangi neva parduoda automobilį, todėl reikalinga „švari“ banko sąskaita. Į motinos N. D. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, buvo pervesta 10 000 eurų, kuriuos nuskaičiavo antstoliai. Po to liudytojas A. V. sulaukė grasinimų iš kaltinamojo A. M., taip pat ir jo motina N. D. buvo sulaukusi grasinimų, jog būtų grąžinti antstolių nuskaičiuoti pinigai. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. V. paaiškino, kad kaltinamasis A. M. su kitu kaltinamuoju M., kurio vardo jis nežino, ir asmeniu pravarde „v.“ užsiima sukčiavimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 24 d. iš nukentėjusiosios I. A. individualios įmonės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ buvo pasikėsinta pervesti 40000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pervesti 4000 eurų ir 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82, 95-96). Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamasis V. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pas jį kaltinamasis A. M. prašė surasti banko sąskaitą pinigams pervesti, o jis kaltinamajam A. M. perdavė savo mamos D. V. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Šiuos paaiškinimus patvirtina teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. V. (nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu įvykdytas sukčiavimas) ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kuriais nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. su ja buvo susisiekęs kaltinamasis V. O. dėl pinigų pervedimo, bei jos banko sąskaitą žinojo iš seniau. Taigi, kaltinamasis V. O. žinodamas liudytojos D. V. banko sąskaitos numerį perdavė kaltinamajam A. M., kad būtų pasikėsinta pervesti 40000 eurų į D. V. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. D. ir A. V. paaiškino, kad kaltinamasis A. M. nurodė, kad N. D. banko sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“, turėjo būti pervesta daugiau nei 10000 eurų. Taigi, šios aplinkybės tik sustipriną teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinamieji A. M. ir V. O., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusios I. A. pinigines lėšas.

Teismas įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, nukentėjusiosios Ir. A., liudytojų N. D., A. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu sprendžia, kad kaltinamųjų A. M. ir V. O. kaltė dalyvavus jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme šiame epizode yra visiškai įrodyta.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti nagrinėjant bylą teisiamuosiuose posėdžiuose, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad aukščiau aprašytų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamieji A. M. ir V. O., veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiajai I. A. priklausantį turtą – pinigines lėšas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisėtai pervestos piniginės lėšos – 10 000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo nuskaičiuotos antstolių, likusieji pavedimai – 40 000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 4000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdyti, nes nukentėjusioji I. A. nesuvedė patvirtinimo kodų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste patvirtina, kad kaltinamieji A. M. ir V. O. atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą: laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė kaltinamojo V. O. pateikti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis kaltinamasis V. O. nurodė D. V. AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, o A. V. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) nurodė N. D. AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, kuriuos kaltinamasis A. M. pateikė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose tam, jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, tęsiant nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2019 m. spalio 24 d. laike nuo 13.20 val. iki 14.17 val. paskambino nukentėjusiajai I. A. iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs jai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju įtikino padiktuoti elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, tokiu būdu neteisėtai įgijus nukentėjusiajai I. A. priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išduotos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko penkias neteisėtas finansines operacijas: 1) 2019 m. spalio 24 d. 13.47 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 40000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2019 m. spalio 24 d. 14.02 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2019 m. spalio 24 d. 14.06 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 4000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 4) 2019 m. spalio 24 d. 14.13 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 5) 2019 m. spalio 24 d. 14.17 val. iš nukentėjusiosios I. A. IĮ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pervesti 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisėtai pervestos piniginės lėšos - 10000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaičiuotos antstolių, likusieji pavedimai - 40000 eurų į D. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 eurų į N. D. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįvykdyti, nes nukentėjusioji I. A. nesuvedė patvirtinimo kodų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. M. ir V. O. kaltė pasikėsinus apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą šiame epizode yra įrodyta. Kaltinamieji A. M. ir V. O. veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė, jog dalyvaudami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule esmingai suklaidinę nukentėjusiąją I. A., pasikėsino neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti jos turtą – pinigines lėšas ir to norėjo bei siekė.

Tokie kaltinamųjų A. M. ir V. O. veiksmai šiame epizode atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Skirdamas kaltinamiesiems A. M., V. O. ir A. S. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-55 straipsnių nuostatomis.

A. M. pasikėsino padaryti tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas prie nesunkių, o kitas prie sunkių, bei vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir nusikalto būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į A. M. asmenybę. A. M. nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. A. M. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas dvidešimt šešis kartus. Byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog A. M. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, šiame nuosprendyje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas žymiai mažesnis už sankcijose numatytus bausmės vidurkius. Teismo vertinimu, tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, padarys teigiamą poveikį A. M. bei jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Bausmės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bendrintinos taikant bausmių apėmimą, kadangi šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Subendrinta bausmė už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu subendrintina su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.

V. O. pasikėsino padaryti tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas prie nesunkių, o kitas prie sunkių, bei vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir nusikalto būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į V. O. asmenybę. V. O. nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. V. O. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas dvidešimt šešiolika kartų. Byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog V. O. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, šiame nuosprendyje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas žymiai mažesnis už sankcijose numatytus bausmės vidurkius. Teismo vertinimu, tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, padarys teigiamą poveikį V. O. bei jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Bausmės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bendrintinos taikant bausmių apėmimą, kadangi šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Subendrinta bausmė už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu subendrintina su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį.

A. S. pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių, padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami prie nesunkių ir du priskiriami prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir nusikalto būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į A. S. asmenybę. A. S. nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. A. S. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas penkiolika kartų. Byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog A. S. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, šiame nuosprendyje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas žymiai mažesnis už sankcijose numatytus bausmės vidurkius. Teismo vertinimu, tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, padarys teigiamą poveikį A. S. bei jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Bausmės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje,182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje bendrintinos taikant bausmių apėmimą, kadangi šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Bausmė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, negali būti bendrinama taikant bausmių apėmimą, kadangi šiuo atveju yra reali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl bausmė už šią nusikalstamą veiką bendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį.

Nukentėjusioji I. A., pareikštame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti 173,30 eurų. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai I. A. žala buvo padaryta kaltinamųjų A. M. ir V. O., nusikalstamais veiksmais (1 t., b. l. 53). Nukentėjusioji J. R., pareikštame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti 430,00 eurų. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai J. R. žala buvo padaryta kaltinamųjų A. M., V. O ir A. S. nusikalstamais veiksmais (1 t., b. l. 78).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys dėl 173,30 eurų turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų A. M. ir V. O. padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos nukentėjusiajai I. A. yra tiesioginis priežastis ryšys. I. A. padaryta žala atsirado būtent dėl kaltinamųjų A. M. ir V. O. neteisėtų veiksmų, todėl iš kaltinamųjų A. M. ir V. O. solidariai turi būti priteista nukentėjusiosios I. A. prašoma 173,30 eurų suma.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios J. R. civilinis ieškinys dėl 430,00 eurų turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų A. M., V. O. ir A. S. padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos nukentėjusiajai J. R. yra tiesioginis priežastis ryšys. J. R. padaryta žala atsirado būtent dėl kaltinamųjų A. M., V. O. ir A. S. neteisėtų veiksmų, todėl iš kaltinamųjų A. M., V. O. ir A. S. solidariai turi būti priteista nukentėjusiosios J. R. prašoma 430,00 eurų suma.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai – laikmenos (CD), esantys baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (priteisimo iš A. M.). Pažymoje nurodyta, kad A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 707,95 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. anksčiau teistas dvidešimt šešis kartus, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. M. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. O.. Pažymoje nurodyta, kad V. O. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 381,79 euras ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. O. anksčiau teistas šešiolika kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. M. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už V. O. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (7 t., b. l. 79). Pažymoje nurodyta, kad A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 361,73 euras ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. anksčiau teistas penkiolika kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. S. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už A. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne ir paskirti subendrinta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

V. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne ir paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę V. O. paskirti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. O. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 1 (metų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Nukentėjusiosios I. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti nukentėjusiajai I. A. solidariai iš A. M. ir V. O. 173,30 (vieną šimtą septyniasdešimt tris) eurus 30 ct.

Nukentėjusiosios J. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti nukentėjusiajai J. R. solidariai iš A. M., V. O. ir A. S. 430,00 (keturis šimtus trisdešimt) eurų.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus-laikmenas (CD), esančius baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 707,95 eurų išlaidų priteisimo iš A. M..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 381,79 euro išlaidų priteisimo iš V. O..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 361,73 euro išlaidų priteisimo iš A. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems A. M., V. O. ir A. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).