Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. A. kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 metais draugavo su V. I. ir jos mamos pagalba apsigyveno bute (duomenys neskelbtini). Kai V. išvyko į Angliją dirbti, jis liko vienas gyventi tame bute. Susipažino su kaimyne A., pradėjo bendrauti. Tai buvo bendrabučio tipo daugiabutis, jo butas buvo trečiame aukšte, o kaimynė A. tame pačiame aukšte gyveno tik kitoje laiptinės pusėje. Atrodo ten 4 butai aikštelėje buvo, vienoje pusėje du butai ir kitoje pusėje du butai. Jis policijai ikiteisminio tyrimo metu viską parodė įvykio vietoje. Parodė policijai kur gyveno ir kur kas įvyko. Tas įvykis įvyko laikotarpiu 2015 m. birželio 19 ar 20, tiksliai negali pasakyti. Tai buvo prieš 10 metų, todėl labai sunku atsiminti konkrečią datą. Tas nusikaltimo laikotarpis, tai buvo laikas, kad artėjo Joninės, nes miestas ruošėsi šventėms, iš pradžių sakė kad tai 2014 m., kad apie Jonines, tikslios datos negalėjo nurodyti, o tikslią datą iš kaltinimo suprato. Tuo metu laikinai gyveno tame bute (duomenys neskelbtini), turėjo santaupų, nes (duomenys neskelbtini) dirbo. Su kaimyne A. S. susipažino, kai ji jį pirmą kartą pati pakalbino ir taip susibendravo. Ji gera moteris buvo, draugiška, net nemalonu kalbėti jam dabar. Pas A. S. bute lankėsi 2-3 kartus. Jokių draugų jis neturėjo (duomenys neskelbtini), tik V. ir jos mamą pažinojo. Su A. S. bendravo gal 6-7 kartus, konkrečiai negali pasakyti. Buvo tik iki virtuvės nuėjęs A. bute, kai užeidavo pas ją. Kai buvo bute per parodymų patikrinimą, viskas kitaip, tik stalas likęs taip pat, buvo spinta prie lango ir durys buvo prie spintos į kambariuką, o dabar kai buvo, siena padaryta, vonia ir kito kambariuko durys, sienos pakeistos. Stalas virtuvėje likęs tas pats, o durys buto kitos. A. pasakojo, kad jai klubo sąnarys pakeistas, ji vaikščiojo šlubuodama. Moteris smulkaus kūno sudėjimo, gal truputį žemesnė už jį, ji nenešiojo akinių, jos su akiniais nematė. Iki to įvykio tame bendrabutyje gyveno gal apie porą savaičių. Jis kai bendraudavo su A. S., ji jam skundėsi, kad sunku gyventi, pastovus skausmas, su sūnumi intensyvia priežiūra sunku, sūnus buvo ligoninėje, skundėsi gyvenimu, „nuo dūšios pakalbėjo“ ir taip gavosi, kad ji sako ,,galėčiau greičiau numirti“ ir taip gavosi tokia nesąmonė. Taip išeina, kad jis padėjo A. S. greičiau numirti. Sugalvojo, kad ją reikia nužudyti, jam gaila jos buvo, tai jis padėjo jai greičiau numirti, nes ji skundėsi gyvenimu. Supranta, kad kvailai padarė. Nuo sumąstymo 1-2 dienos praėjo. Jis tą dieną pamatė, kad pareina A. S., surūkė 2-3 cigaretes, pirštines buvo nusipirkęs vaistinėje, kad neliktų jo antspaudų. Jam toptelėjo mintis, kad dabar tai reikia padaryti ir padarė. Pasibeldė į A. S. duris, atidarė duris A., jis jai ranka sudavė į smakrą, ji nukrito, uždusino ją. Ji aukštielninka nukrito nuo vieno jo suduoto smūgio, atsisėdo ant jos ant pilvo, o gal ant šlaunų ir su viena ranka burną uždengė ir su ta pačia ranka nosį užspaudė, kaklo nespaudė. Norėjo ją uždusinti. Pradžioje A. be sąmonės buvo, gal tik po 15-20 sekundžių ji jam paėmė už rankos, įdrėskė į ranką, bet tuo viskas ir pasibaigė. Kai A. sudavė, ji nukrito ir prarado į sąmonę, o kai oro negavo, sąmonę atgavo. Ir tada jis jai tą ranką prispaudė ir su viena ta pačia ranka laikė nosį užspaudęs ir burną užėmė su dešine ranka. Su kaire ranka už peties gal laikė, negali pasakyti dabar tiksliai, daug laiko praėjo. Kai ji atsipalaidavo, mirusi apsišlapino, kvapas atsirado, ji nejudėjo, jis atsistojo, nuėjo į vonią, greitai atsuko vandenį. Kamščiu užspaudė vonią, pusę vonios pribėgo. Ir kol bėgo vanduo, A. kaip gulėjo taip ir toliau gulėjo, jis ją už pažastų pasiėmė ir įtraukė į vonios kambarį, prisitraukė. Po to ant pilvo į vonią paguldė, apvertė ir paguldė veidu į vonią. Jis ją iki pilvo paguldė į vonią ir paskui įkėlė kojas. Jos kojos netilpo, buvo išlindusios kojos. A. atrodė kaip įgriuvusi į vonią. Jis taip suplanavo padaryti, kad atrodytų kad tai nelaimingas atsitikimas, dėl to ir kėlė į vonią, esą ėjo, paslydo, atsitrenkė ir įgriuvo į vonią. A. į smakrą tik vieną kartą sudavė, kai griuvo A. aukštielninka, gal prasiskėlė kaktą, nes buvo nedaug kraujo, kai įkėlė į vandenį, pamatė, kad yra kraujo. Su megztiniu, rastu vonios kambaryje, išvalė kraują ir į vonios kampą padėjo tą megztinį. Pamatė ant stalo padėtą ,,Lituanikos“ ar ,,Sobieskio“ butelį, jis iš to butelio pripilstė ant grindų, atidarė langą ir paėmęs namų raktus užrakino iš koridoriaus duris. Smūgį sudavė į smakrą. Iš kur pas ją atsirado dešinės akies viršutiniame voke sužalojimas kraujosruva, negali pasakyti, gal kai ją vonią guldė, neįsivaizduoja iš kur tiek tų žaizdų, išvardintų specialisto išvadoje. Nusikaltimo metu buvo blaivus. Sužalojimai kairėje šlaunyje, gal kad buvo ant jos atsisėdęs, gal kai tempė ją į vonią susitrenkė, jis jos nemušė, tik vieną smūgį sudavė ir po to nosį ir burną uždengė. Išėjo iš buto, užrakino buto duris, raktai buvo viduje iš vidaus pusės duryse. Kiek raktų buvo, neatsimena, keli tai tikrai buvo. Duryse buvo viena spyna, gal dar ir kita viršuje buvo, neatsimena. Užrakinęs butą, iškart nuėjo į savo butą, nusirengė, visas drebėjo, nusimaudė, persirengė ir rūbus ir raktus išmetė prie geležinkelio, drabužius padegė žiebtuvėliu ir sudegino. Grįžo į butą ir sėdėjo, nuėjo į parduotuvę pirmame aukšte, nusipirko alkoholio ir prisigėrė. Kitą dieną grįžęs pamatė, kad laužia A. buto duris. 2 ar 3 žmonės buvo mergina, vyras stovėjo ir laužė duris kad atrakinti. Pasisveikino, grįžo namo, ką galėjo, tą susirinko ir to buto net neužrakinęs išėjo, galvojo, kad iškart jį įtars. Po to sėdo į kalėjimą. Jo niekas neapklausė ir nesidomėjo, buvo tylu. Prokurorui M. J. paskambino ir pasakė, kad nori prisipažinti nusikaltimo padaryme. Nori už viską atsakyti, ką yra padaręs, nori keisti gyvenimą. Pastoviai galvodavo, gal kada atvažiuos jo. Apie A. S. sudegintą automobilį nieko nežino, jeigu būtų sudeginęs, tai tikrai būtų prisipažinęs. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį sutinka atlyginti, pripažįsta. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, tik tiek, kad nėra darbo. Sutinka, kad padarė turtinę žalą. Neturtinės žalos prašoma per daug, mano, kad protinga suma būtų 10 000 Eur.

G. A. įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu davė analogiškus parodymus (3 t., b. l. 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu G. A. parodymų patikrinimo vietoje metu, pasiūlius įvykio vietoje parodyti A. S. nužudymo aplinkybes bei kitas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes, sutiko ir paaiškino, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), įtariamasis parodė, kur vykti, nurodė sustoti ties (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad čia atvyko dėl žmogžudystės 2015 metais, tikslesnio laiko pasakyti negali, laikas buvo ar tai prieš pietus, ar tai po pietų, tikslesnio laiko nepamena, tačiau prieš Jonines. Šiame name, (duomenys neskelbtini) jis gyveno, šio namo trečiame aukšte. G. A. parodė, kad reikia eiti į laiptinę ir kilti laiptais į trečią aukštą. Einama link namo laiptinės ir lipama laiptais į trečią aukštą. Užlipus į trečią aukštą, G. A. pasuko į dešinę pusę, praėjęs į priekį, parodė buto Nr. 306 duris, esančias iš kairės, pačios pirmos durys ir paaiškino, kad čia jis gyveno, šiame bute. G. A. paaiškino, kad, kiek pamena, koridoriuje dar lyg buvo galima išeiti į balkoną. G. A. patvirtino, kad priešais jį gyveno ta moteriškė ir parodė priešais esančias buto duris. Paklausus, ar atsimena bute esantį kambarių išdėstymą, G. A., būdamas koridoriuje, priešais nužudytos moters buto duris, ranka parodė, kad iš kairės pusės turi būti vonia. Už buto durų turi būti kambarys tiesiai, langas yra, iš dešinės virtuvė, kampe turėtų būti šaldytuvas, toliau kompiuterio stalas, kairiau, iš kairės, kambaryje sofa. Iš kairės, kaip jau ir minėjo, vonia, tualetas. Vonia ir tualetas viename. Paklausus, ar prieš tai, prieš įvykį, įtariamasis buvo kada užėjęs pas tą moterį į buto vidų, ar buvo lankęsis kažkada, G. A. patvirtino ir pasakė taip, paminėjo, kad buvo užėjęs arbatos atsigerti. Paminėjo, kad pas ją buvo 2-3 kartus. Paklausus, ar yra buvęs kokiame nors iš kambarių, G. A. paaiškino, kad tik įėjus į butą, iš dešinės, kur buvo virtuvė, kaip ir staliukas. Giliau į butą anksčiau nebuvo užėjęs. Anksčiau nei vonia, nei tualetu nesinaudojo. Tik buvo užėjęs čia, tiesiai, virtuvėje. Siekiant kuo tiksliau patikrinti įvykio aplinkybes, įtariamajam pasiūlyta užėjus į butą ir pastebėjus, kad kažką jau prieš tai buvo matęs ar kažkas bute pasikeitę, kad apie tai duotų paaiškinimus - apie tai, ar yra bute kokių pasikeitimų, ar ne. G. A. sutiko ir paaiškino, kad įvykis galėjo būti prieš pietus, apie 12 val., iki pietų, tame tarpe, tuo metu savo gyvenamojoje vietoje jis gyveno vienas. G. A. parodė, kad jis į moters buto duris priėjęs pasibeldė. Prieš tai, prieš įvykį, jis pasiruošė, t. y. jau iš karto buvo su guminėmis baltomis pirštinėmis, kurias buvo prieš tai įsigijęs iš vaistinės. Pamatęs per savo buto langą prieš tai, kad moteris parėjo pas save į namus, užsidėjo pirštines, greitai surūkė tris cigaretes ir, atsidaręs savo buto duris, ėjo pas minėtą moterį. Ėjo tikslu nužudyti. Priėjęs prie minėtos moters buto durų, į jas pasibeldė. Atidarius moteriai buto duris, prie jų iš vidinės pusės pamatė stovinčią minėtą moterį, kuri jam pasakė „labas“. Jis nieko pastarajai neatsakė ir dešinės rankos kumščiu sudavė minėtai moteriai į veidą. Nuo smūgio moteris nukrito buto koridoriuje ant nugaros. Patikslino, kad sudavė vieną kartą ir nuo šito smūgio moteris nukrito ant nugaros, ištiestomis kojomis ir ištiestomis rankomis. Pasiteiravus įtariamojo ar kažkas bute pasikeitę, įtariamasis atsakė, kad viskas pasikeitę, ir paėjęs į kambarį, dešinėje parodė ranka iš kairės kambario sienos pusės, kad čia buvo durys, durys į kambariuką. Iš dešinės kambaryje buvo kaip ir kompiuterio stalas, čia šito dabar bute esančio stalo nebuvo. Kambaryje nebuvo šio minkšto kampo. Iš kairės prie sienos dar turėjo būti spinta. Virtuvinis stalas kaip ir buvo panašus toje pačioje iš dešinės pusės esančioje vietoje. Pasiteiravus, kokius veiksmus atliko moters atžvilgiu, G. A. parodė, kad po sudavimo moteriai į veidą ir pastarajai nukritus ant grindų ant nugaros, jis ant jos kūno atsisėdo, apžergęs pastarąją, ir savo dešine ranka uždengė moters veidą bei užspaudė jos nosį ir moterį uždusino. Moters veidą uždengė savo ranka. Moteris nekvėpavo, kai ji nugriuvo, buvo praradusi sąmonę. Pasiteiravus, kiek laiko laikė uždėjęs savo ranką moteriai ant burnos, G. A. paaiškino: gal minutę, gal pusantros. Po to pajautė, kaip moteris atsipalaidavo, nustojo judėti, t. y. kratytis. G. A. parodė, kad moteris jam įdrėskė į dešinę ranką, pirštines jam praplėšė. Po to atsirado kažkoks nemalonus kvapas, žiūri, kad jam keliai sušlapo, paaiškino, kad gal ji apsišlapino ar kaip. Kada ji nustojo judėti, jis nuo jos nulipo. Pasiteiravus, kuo moteris buvo apsirengusi, G. A. paaiškino, kad jis negali tikrai pasakyti, bet buvo su kelnėm ji, kitko neatsimena. Po to, kai nulipo nuo moters, jis atsidarė pats tualeto duris ir užėjo į šią patalpą. Kaip tuo metu atsidarė minėtos durys, neatsimena. G. A. parodė, kad tuo metu čia buvo plačiau, t. y. platesnė erdvė, nes čia per siaura šiuo metu. Užėjęs į vonios - tualeto patalpą, G. A. parodė, kad vonios kambaryje viskas pasikeitę. Įtariamasis parodė, kad vonia buvo dešinėje pusėje. Tualetas kairėje pusėje. G. A. paaiškino, kad prileido į vonią vandens, pasiėmė už pažastų nukentėjusiąją, ją atitempė į vonios kambarį, kur ją paguldė veidu į vandenį. Paguldė nukentėjusiąją į vonią nepilnai, ne visą, nors tiksliau dabar pasakyti negali. Prileido ne pusę vonios vandens, gal kažkiek mažiau ir tokioje pozoje nukentėjusiąją moterį vonioje paliko. Pamatęs, kad koridoriuje ant grindų buvo kažkiek kraujo, jis, pasiėmęs iš vonios kampo, nuo grindų buvusį skudurą, juo išvalė kraują. Pasiteiravus iš kur kraujas, G. A. paaiškino, kad kraujas nukentėjusios, kuomet ji krito ant nugaros ir prasiskėlė galvą. Išvalęs kraują, kruviną skudurą numetė atgal vonioje į kampą. Nuėjęs į kambarį, pamatęs, kad kambaryje yra alkoholio butelis, jį paėmęs prilaistė alkoholio ant grindų, atidarė kambario langą. Pravėrė langą ir viskas. Paklausus kam tą alkoholį prilaistė, G. A. paaiškino, kad nežino net pats, gal, kad kvapo nebūtų. Tiksliau paaiškinti negali. Pasiteiravus pas įtariamąjį, ką jis vonioje atsuko, G. A. paaiškino, kad visą vandenį atsuko: šiltą, šaltą. Paklausus dar ką darė, G. A. paaiškino, kad vonioje buvo kištukas ir užspaudė juo, kad vanduo neišbėgtų ir prisipildytų vonia vandens. Paklausus, kiek pribėgo vandens, įtariamasis atsakė, kad mano, jog mažiau nei pusė vonios. Paklausus, ar matė, kaip paliko moterį vonioje, įtariamasis atsakė, kad viską jis matė. Jis ją paguldė į vandenį, veidu į vandenį, nugara į viršų. Moteris buvo su drabužiais, atrodo, kad buvo su šlepetėmis. Ar ji pasiliko su šlepetėmis, to pasakyti negali, neatsimena. Vandenį po to užsuko. G. A. paaiškino, kad taip paliko tą moterį ir patikslino, kad pas tą moterį su klubu buvo problemų. Moteris jam prieš tai buvo apie tai sakiusi, kad pas ją klubo sąnarys yra pakeistas, ji šlubuodavo viena koja. G. A. paaiškino, kad moterį paliko, kad atrodytų kaip nelaimingas atsitikimas, kad va, užkliuvo kažkur, galvą prasiskėlė, gal norėjo eiti apsiprausti ar kažką ir jai galva gal apsvaigo, ji įkrito ir prigėrė. Pasiteiravus, gal vonioje dar buvo kažkokios užuolaidos, G. A. atsakė, kad buvo kažkokia užuolaida, tikrai buvo. Ar ką darė su užuolaida, negali pasakyti, neatsimena, bet atrodo, kad jis nieko nedarė, nes pats visas išsigandęs drebėjo. Kai viską jis taip padarė, nežino dėl ko jis tą raktą iš durų paėmė. Buto duris užrakino iš koridoriaus pusės, pats užrakino. Moters durų raktas buvo duryse, iš vidaus pusės. Tą dieną minimos moters prieš tai, prieš įvykį, nematė. Paklausus dėl ko jis taip pasielgė, G. A. atsakė, kad iš gailesčio, jam jos buvo gaila, ji jam buvo sakiusi, kad jai jau atsibodo gyventi, sakė, kad ji jau pavargo, sakė, kad jos sūnus ligotas buvo, ligoninėje gal gulėjo ar sanatorijoje. Ji kiekvieną dieną važiuodavo jo lankyti. G. A. paaiškino, kad jis jos nei apvogė, nei nieko, nei jokio auskaro nepaėmė, net sąvaržėlės. Ką jis paėmė, tai tik raktus nuo moters namų ir juos išmetė. Jis uždarė duris, ar šviesa buvo, ar ne, negali pasakyti. Patikslino, kad moters bute buvo du kambariai. Po to jis iš durų raktus ištraukė, uždarė buto duris, jas užrakino ir raktus išeidamas pasiliko pas save. Nuėjęs į savo butą, jis persirengė, nusirengė ir visus drabužius, kuriais dėvėjo, įsidėjo į maišiuką, pasikeitė batus. Po 10 minučių ar daugiau išėjo iš savo buto į lauką, prie bėgių, kur perėjimas yra. Moters buto durų raktus pasiėmė su savimi. Išsinešė ir tuos persirengtus drabužius, kuriuos sudegino su viskuo, su pirštinėmis sudegino. Po visko grįžo į savo butą. G. A. patikslino, kad moters buto durys buvo kitos nei dabar, buvo skardinės durys. Pasiteiravus, koks buvo moters buto durų raktas, įtariamasis parodė, kad į vidų įleidžiamos buto durų spynos raktas, toks, kaip priešais esančių buto durų spynos raktas. Taip pat įtariamasis parodė, kad sekančią dieną jis matė, kaip prie minėtos moters durų buvo moteris ir du vyrai, iš kurių vienas, meistras, pasilenkęs prie jos buto durų, plėšė, laužė jos buto duris, bandė jas atidaryti. Jis tuo metu, pasisveikinęs su minimais asmenimis, iš savo gyvenamosios vietos išėjo ir nebegrįžo. Ar išeinant dar matė tuos asmenis, nepamena. Po to įvykio pas save gyvenamojoje vietoje dar pagyveno parą ir išėjo. Po visko vartojo alkoholį. Pasiteiravus, ar iš moters buto dar kažką paėmė, kokius daiktus, įtariamasis paaiškino, kad tik raktus. Kiek tų raktų buvo, tiksliai nepamena, bet ne vienas. Parodymų patikrinimas tęsiamas ir einama į įtariamojo G. A. nurodytą vietą, kur jis sudegino savo drabužius ir išmetė moters buto durų raktus. Išeinama iš gyvenamojo namo ir einama link traukinių bėgių, į lauką. Nuo gyvenamojo namo praeinama apie 400 metrų. Sukama į kairę pusę, pro gyvenamuosius namus. Einama tiesiai, link geležinkelio bėgių, pro gyvenamąjį namą, link atviros vietos. G. A. paklausus ar čia kas pasikeitę, jis atsako, kad taip, anksčiau čia buvo daugiau medžių. Einama toliau į priekį. Praeinama tiesiai, atviroje vietovėje. G. A. nurodo, kad iki tilto nuėjęs nebuvo, krūmų buvo daugiau. Raktus galėjo išmesti kažkur ne toje vietoje, kur sudegino rūbus. Visą kelią buvo takelis. Paėjęs G. A. paaiškino, kad čia buvo labai daug krūmų, nuo gyvenamojo namo gal apie 400 metrų atstumu. Iš pradžių sudegino rūbus, po to išmetė raktus. Po to grįžo namo, nusipirko alkoholio, kitą dieną atsikėlė ir išvyko (3 t., b. l. 48-51).

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad A. S. yra jo sesuo. Jam paskambino sesuo iš (duomenys neskelbtini) R. M. ir pasakė, kad buvo susitarusi su seserimi A. susitikti dėl sūnaus reikalų, turėjo atvažiuoti, bet neatvažiavo. Paprašė nuvažiuoti ir pažiūrėti, kas jai ten yra, nes su jos sveikata maža kas nutikti gali, ji visą laiką buvo įsitempusi dėl sūnaus. Jis negalėjo pats nuvažiuoti, paprašė nuvažiuoti dukters L. A., kuri buvo iš vakaro su vyru M. A. pas jį atvažiavusi. L. A. ir M. A. nuvažiavo iki sesers A. buto, rado ten duris užrakintas, telefonas skambėjo viduje, bet niekas neatsakė. Tada jie nusprendė pasikviesti meistrą, kad atrakintų duris. Atvažiavęs meistras pasakė, kad be policijos durų nedarys. Tada paskambino policijai, atvažiavo policija, atrakino duris ir įėjo į butą. Įėję į butą rado kniūpščią seserį vonioje panirusia galva, kojos ant grindų, o galva vonioje po vandeniu. Policija nieko nežiūrėjo, nieko nesiaiškino, pamanė, kad nelaimingas įvykis. Tuomet jam visokių minčių kilo, gal nužudymas gal kažkas. Galvojo, kad tai nelaimingas įvykis. Dukra su žentu nieko nepasakojo, kad butas išverstas ar ką, jeigu kažkas būtų buvę, tai būtų pasakę. Sesers automobilis ,,Ford Fiesta“, raudonos spalvos, jis senas automobilis, sesuo tuo automobiliu važinėjo, ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, automobilį laikė prie pat baldų fabriko aikštelėje, kelios minutės nuo namo. Kieme mašinos nelaikė, nes bijojo, kad kas nepavogtų, nenuvarytų. Sesuo buvo susitarusi su sargu, kad jai ten leis palaikyti automobilį. Sesuo vairavo automobilį visą laiką, nes jai sunku buvo vaikščioti, jai reikėjo pas sūnų važinėti, nes eiti buvo sunku. Sesuo važiuodavo kasdien kur reikėdavo. Norėjo sesers automobilį parsivaryti pas save, bet tą dieną buvo susinervinęs, tai nutarė rytojaus dieną atvykti ir pasiimti automobilį. Kai tą dieną atvyko, jau to automobilio sesers nebuvo. Parašė pareiškimą policijai. Paskui po kiek laiko tyrėjai pasakė, kad rasta sudeginta mašina. Tą dieną, kai su policija duris atidarė, jis bute nebuvo. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, kunigas, bažnyčia, aprengimas, ir kitos su tuo susijusios išlaidos, jis asmeniškai su seserimi R. M. per pusę dengė laidojimo išlaidas. 15 000 neturtinės žalos prašo, nes patyrė šoką, išgyvenimus, jis su seserimi A. gerai sugyveno, draugiškai, pinigų duos ir jos sūnui, nes jis šiuo metu prieglaudoje, kad pagerintų išlaikymą, jis paralyžiuotas ir jis nieko negali, jis šiuo metu (duomenys neskelbtini), senjorų namuose. Pats (duomenys neskelbtini) gyveno tuo metu, dažnai su seserimi susitikdavo, vos ne kasdien, susiskambindavo. Sesuo niekada nesiskundė, kad nenori gyventi, kad jai sunku, ji sakydavo, kad jai sunku dėl sūnaus, nes ji buvo po infarkto. Jos pačios sveikatos būklė po operacijos buvo normali. Jos sūnui yra nustatyta globa ir juo dabar rūpinasi kitos sesers duktė J. B..

Liudytoja L. A. parodė, kad A. S. yra jos teta, tėčio V. S. sesuo. Ji su vyru M. A. tą dieną buvo grįžę į (duomenys neskelbtini), tėtis V. S. tą dieną buvo darbe ir paskambino jai, ar jie negalėtų nuvažiuoti ir pažiūrėti, ar teta yra namuose, nes ji tą dieną turėjo važiuoti pas jos kitą tetą į (duomenys neskelbtini) pas R. M.. Ji su vyru M. A. nuvažiavo į tetos kiemą ir pamatė, kad yra jos automobilis kieme ir tuomet nuėjo iki jos buto. Dabar negali pasakyti, ar matė automobilį kieme, ar prie baldų parduotuvės, nebeatsimena. Nuėjo iki jos buto, buto durys buvo užrakintos, buto raktų neturėjo. Su vyru ir tėčiu nutarė, kad reikia kviesti žmogų, kuris gali atrakinti duris. Buvo šeštadienis, (duomenys neskelbtini) nieko nerado, išsikvietė žmogų iš (duomenys neskelbtini), teko jo laukti kol atvažiuos. Jam atvažiavus, jis pradėjo atrakinimo darbus. Tuo metu priėjo tetos kaimynas, jis buvo neblaivus, pradėjo triukšmauti, kalbėti apie tai, kad nepažįstami laužiasi į tetos butą. Kai tetos nerado, skambino jai ir jos telefonas skambėjo viduje, girdėjosi per duris. Todėl pagalvojo, kad ji yra viduje. Tada tas kaimynas pradėjo grasinti, kad jis iškvies policiją, bet jos vyras M. A. nusprendė ir pasakė, kad jie patys išsikvies policiją. Išsikvietė policiją, per tą laiką tas žmogus, kuris atrakina spynas, jis jau baigė atrakinėti, bet neatidarinėjo durų ir sakė, kad reikia sulaukti policijos. Sulaukė policijos ir tada policija nuėjo į vidų jau pro atrakintas duris, jie apžiūrėjo butą ir radę tetos kūną, pakvietė ją į butą ir ji užėjo į vidų. Nuėjo į vonią ir ten tetą pamatė pačioje vonioje, ji buvo su drabužiais, buvo vandens vonioje, bet nedaug, ji sėdimoje pozicijoje buvo, nors gal ir pamiršo. Kai užėjo į butą, užėjo tik į vonią ir tuoj pat išėjo, kadangi nekilo jokių kitų minčių, kad kažkas jai galėjo atsitikti, todėl buto neapžiūrinėjo, nematė nei kas bute buvo, nieko. Pagalvojo, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas tetai, ar širdis sustreikavo, ar galva susvaigo ir ji nukrito į vonią. Vyras į butą nebuvo užėjęs. Kambarių išsidėstymą atsimena, bet daiktų išsidėstymo tetos bute neatsimena, neatsimena, kaip atrodė vonios kranas, kas išleido vandenį. Negali pasakyti, kas tvarkė butą, jeigu tėtis sako, kad netvarkė, tai nežino kas tvarkė. Jie tik kitą spynos širdelę nupirko ir meistras ją įdėjo. Tos dienos data buvo vasara, nes tą dieną vyro brolis šventė 18-ąjį gimtadienį, tai buvo 2015 m. birželio 18 d. Jos pusseserė J. B. dabar rūpinasi tetos sūnumi.

Liudytojas M. A. parodė, kad yra L. A. vyras. Tą dieną, datos negali tiksliai įvardinti, atvyko į (duomenys neskelbtini) į brolio gimtadienį, prieš tai užsuko pas žmonos tėvus, tai yra V. ir J. S.. Brolio gimtadienis birželio 18 d., tai buvo savaitgalis, galbūt šeštadienis. Atvyko pas žmonos tėvus, pasikalbėjo, jie papasakojo, kad sesuo A. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) pas kitą seserį ir turėjo važiuoti aplankyti savo sūnaus, kuris tuo metu ligoninėje buvo. Kadangi A. nepasirodė (duomenys neskelbtini)ir su ja nepavyko susisiekti, jie nuvažiavo pas ją į namus pažiūrėti kas yra. Nuvažiavo pas ją į namus, nerado nieko namuose, kadangi nepavyko su ja susisiekti. A. automobilį turėjo. Ar tas automobilis namie buvo, negali to pasakyti, nes to neatsimena. Tik žino, kad jau po fakto jos automobilis dingo nuo namo ir V. yra pranešęs policijai ir toliau buvo paieškos automobilio. Prie A. buto nieko nesigirdėjo bute, kad kažkas viduje būtų. Tada susiskambino su V. pasikalbėti, ar nėra rakto kažkokio atsarginio, niekas papildomo rakto neturėjo, todėl pradėjo ieškoti, kas galėtų atrakinti buto duris. Nieko nerado kas (duomenys neskelbtini) tai galėtų padaryti, teko meistrą kviesti iš (duomenys neskelbtini). V. su A. palaikė artimus ryšius ir pastoviai bendraudavo ir kadangi ji į skambučius neatsiliepė, tai sukėlė įtarimus. Meistras pradėjo žiūrėti, kaip buto duris atidaryti, ir tada prisistatė neblaivus kaimynas ir pradėjo klausinėti, ką jūs čia darote, ko čia laužiatės. Kad išvengti konflikto, jis iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, meistras atidarė duris, pareigūnai pasakė, kad jūs neikite, mes pirma užeisime. Nuėjo policija į vidų ir rado A. vonioje. Pats neužėjo į vidų. Žmona, ko gero, užėjo į buto vidų. Žmona atpažino A.

Liudytoja J. S. parodė, kad A. S. yra jos vyro V. S. sesuo. A. gyveno (duomenys neskelbtini). Jie taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena. Paskambino vyro sesuo R. M. ir sako, kad negali su A. susisiekti, sako, nueikite pasižiūrėti, kas ten yra. Iš pradžių jos duktė L. A. su žentu M. A. nuvyko į A. butą. Jie rado užrakintas duris ir tada pasikvietė meistrą, kuris atrakintų buto duris. Tada pasikvietė policiją. Atidarė buto duris ir rado negyvą A. vonioje. Tuo metu jie visi galvojo, kad tai nelaimingas atsitikimas, nes jos sveikata nebuvo per geriausia, jai svaigdavo galva, pagalvojo, kad apsvaigo galva ir apalpo. Su A. paskutiniu metu bendravo dažnai. A. niekada nesakė, kad nenori gyventi, kad jai sunku gyventi, tik ji sakydavo, kad jai labai sunku, nes sūnus po insulto, tai jai buvo sunku morališkai. A. nesakė, kad nenori gyventi ar panašiai. Kai A. rado, buvo su vyru nuėjusi apžiūrėti buto. Vonioje pamatė rankšluostį, kuris buvo kaip ir purvinas ar kaip, ji dar pagalvojo, kodėl kraujas. Tas rankšluostis buvo vonioje numestas ant gyvatuko ar gal šone numestas, dabar neprisimena. Butas nebuvo suverstas, ar kažkas dingo, apie tai net nepagalvojo. Laidotuvėmis rūpinosi dukterėčia J. B., vyras prie laidotuvių prisidėjo. A. automobilis pirmą dieną buvo aikštelėje netoli namų prie baldų parduotuvės, o paskui vakare jau automobilio nebuvo. Kur automobilis dingo, niekas nieko nežino, ten sargo nebuvo. Tas rankšluostis įsiminė, todėl, kad buvo nešvarus ir sutepimai savotiški, jis buvo labiau toks krauju išteptas. Buto langai ar buvo uždaryti, neatsimena. Raktų neprisimena ar ieškojo, bet jiems davė naujus raktus. Ar buvo degtinės butelis, neprisimena, atrodo, kad nebuvo, bet negali pasakyti. Už laidotuvių paslaugas sąskaita buvo išrašyta R. M. vardu.

Liudytojas G. B. parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tą butą įsigijo 2016 m. lapkričio mėn. Kaip tas butas atrodė, atsimena, bet labai tiksliai nepapasakos kaip kas buvo, bet tas butas praktiškai buvo tuščias, porą spintų buvo likę, o dabar viskas pasikeitę. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad kai įsigijo butą, jis buvo vieno kambario ir valgomojo patalpa, atskirai buvo vonia su tualetu. Buto durys buvo šarvuotos, rusvos spalvos, kurių jis iki šiol nekeitė ir perdažęs nėra. Įėjus pro duris, buvo nedidelis koridorius, jame dešinėje pusėje buvo arka be durų į valgomąjį, tiesiai durys į kambarį, kairėje pusėje buvo vonia. Valgomajame palei koridoriaus sieną buvo virtuvinis baldų komplektas su kriaukle, kairiau arkos buvo aukštesnis baro stalas, už jo palei sieną buvo sekcija. Kambaryje, kiek pamena, buvo tik spinta. Vonios patalpoje palei dešinę sieną buvo špižinė didelė vonia, palei kairę pusę buvo klozetas ir skalbimo mašina. Kambaryje palei dešinę sieną stovėjo spinta. Iki šiol minėtame bute jis nekeitė buto išplanavimo, butas buvo kosmetiškai suremontuotas, išdažytas. Pats bute santechniką pasikeitė, prieš tai buvo vonia, o dabar dušo kabina. Atsirado papildomai lentynos, iš virtuvės perkėlė į tualetą kriauklę. Daugiau niekas nepasikeitė, tik baldai pasikeitė. Baro stalas liko tas pats. Vonios santechnikos dalis nesikeitė, tik pačią vonią panaikino, toje vietoje buvo kranas, dabar ten dušo kabina. Ar maišytuvas buvo sukiojamas, ar atskirai šaltas ir karštas vanduo, šito negali atsakyti, dabar nepamena. Vonioje buvo užuolaida tam, kad netikštų vanduo ant žemės. Vonia specifinių dėmių neturėjo, tik visa patalpa buvo sena, dėl to remontą darė. Sienų nieko nekeitė, tik pačią apdailą padarė.

Liudytoja J. B. parodė, kad A. S. jai yra teta, mamos sesuo. Mama R. M.. A. gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. 2015 m. birželio mėn. buvo šeštadienis ir jos buvo susitarę su teta A. S. susitikti prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro apie 10 val. ryto. Ji atvyko į susitikimo viena ir A. nebuvo, palaukė 15-20 minučių, bet jos vis nebuvo, skambino į telefoną, bet ji nekėlė ragelio. Ji išvažiavo savo reikalais, teta dviejų valandų bėgyje jai neperskambino, tas sukėlė įtarimą, nes ji visada perskambina, o ypač kai yra susitarusi susitikti. Tada paskambino mamai, paklausė, kaip seniai su ja kalbėjo, mama pasakė, kad kalbėjo kaip vakar, tai reiškia penktadienį, tada suvokė, kad kažkas negerai. Skambino dėdei V. S., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), ir jam paaiškino, kad A. neatvyko į susitikimą sutartu laiku, dvi valandas neperskambina ir nei vienu telefonu neatsiliepia ir jo paprašė nuvykti pažiūrėti, kas ten atsitiko, kur ji yra ir kas vyksta. V. pasakė, kad jis užimtas ir negali nuvykti pas A. į namus, bet pasakė, kad gali jo dukra su vyru nuvykti pas A. Šie nuvyko ir perskambino, pasakė, kad telefonai skamba viduje ir kad ji neatsiliepia. Visi pasitarė, kad reikia kviesti policiją ir išlaužti duris, kad įeiti į vidų. Visa tai atliko pusseserė L. A. su savo vyru M. A., jie perskambino, kad A. rado viduje negyvą, įkritusią į vonią. A. sūnus K. S. sunkiai sirgo, buvo ant patalo, A. jautriai reagavo, todėl ji buvo įsitikinusi, kad A. sustojo širdis, susipynė kojos, ar apsvaigo galva ir ji tiesiog krisdama susitrenkė galvą ir žuvo, kaip nelaimingas atsitikimas. Ji buvo dar ir truputį invalidė nuo jaunystės, ji raišavo, šlubavo, tai dėl to taip visada galvojo. A. laidotuvėmis rūpinosi ir viską organizavo didžiąją dalį V. S., prisidėjo ir ji. Ten viskas buvo netikėtai, kas kuo galėjo, tuo padėjo, bet V. S. didžiąją dalį mokėjo už A. laidotuves. To įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar gyvena (duomenys neskelbtini). A. sūnui K. pasakė tą dieną šeštadienį, kad jo mama mirusi. K. sąmoningas, tik dėl ligos jis kalbėti negali. K. labai susinervavo ir gydytojai informavo, kad jis norėjo iššokti per langą. Dabar K. rūpinasi ji, globoja, surado slaugos namus VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Susitarė su V. S., kad jis atstovaus save, ją ir jos mamą teisme ir tą, ką jis prisiteis, jie visi pasidalins pagal situaciją. A. psichinė būklė iki mirties buvo gera, jai rūpestis didžiausias buvo sūnus K., o jos sveikata normali. Pagal jos amžių ji buvo stipri, energinga, adekvati, siekė norų ir ji norėjo sūnų gydyti. Ji turėjo tikslą ir viziją, kad sūnus išgis. A. turėjo judėjimo sunkumų, jos klubai buvo abu operuoti, nes ji gimė su įgimta klubų liga, jai buvo operuoti klubai. Tuo metu po operacijos palyginus ji gerai vaikščiojo, bet su klubais problema buvo. A. savo gyvenimu nusivylusi nebuvo.

Liudytoja R. M. parodė, kad A. S. jai buvo sesuo. 2015 m. A. gyveno (duomenys neskelbtini), ji buvo savarankiška. Sesuo A. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini), buvo susitarusios susitikti. Jos laukė autobusų stotelėje, bet ji neatvyko. Nesulaukė jos skambučio ir ji neatsiliepė. Paskui skambino broliui V. S. į (duomenys neskelbtini) ir prasidėjo visi tie įvykiai. Telefonu broliui V. S. skambino, po to dukrai skambino, ir taip viskas išsirutuliojo, kad A. rado vonioje negyvą. Pati tų įvykių savomis akimis nematė ir nedalyvavo. A. buto duris laužė ir rado ją negyvą vonioje. Brolis V. S. ir policija rado A. negyvą vonioje. A. buvo nuskendusi vonioje. Jai tuo momentu nebuvo aktualu visas smulkmenas žinoti, tai nežino, ar ji buvo sužalota, tik žinojo, kad ji negyva. Ji automobilį turėjo, kas su tuo automobiliu nutiko, neatsimena. A. psichologinių problemų neturėjo, tik iš prigimties ji buvo šluba. A. turėjo ir turi sūnų K. S. A. laidotuvėmis visi bendromis jėgomis rūpinosi, pagrinde jos dukra ir jos brolis dalyvavo. A. nebuvo nusivylusi gyvenimu, visi buvo susitaikę ir stūmėsi per gyvenimą. Paskutinį kartą iki įvykio A. bute buvo senokai. Kaip kas A. bute atrodė, negali papasakoti. Kad brolis V. S. reikš byloje ieškinį, taip natūraliai gavosi, ji sutinkanti su tuo.

Liudytoja A. S. parodė, kad jos dukra V. I. (duomenys neskelbtini)gatvėje buvo nusipirkusi butą. Tai buvo labai seniai. Ji pati 2015 m. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir tais metais dukra atėjo ten gyventi. Dukra ten gyveno viena su vaikais, vyras būdavo atvažiuodavo. Dukrai tą butą buvo nupirkusi, bet ji nesugebėjo to buto išlaikyti. Dukra pati tame bute gyveno, paskui ją išsivežė į (duomenys neskelbtini) pas save, ji ten kurį laiką gyveno, bet nelabai ilgai. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), dukra V. gyvena šiuo metu (duomenys neskelbtini). G. A. pažįsta nuo vaikystės, jis su jos dukra ėjo į darželį, į mokyklą. Ar G. A. gyveno su V. (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, bet kad atvažiuodavo, tai atvažiuodavo, o kas juos siejo, nežino. Kai V. išvyko į (duomenys neskelbtini), G. liko gyventi tame bute, tai sužinojo tik paskui, po kažkiek laiko. V. jai pati pasakė, kad jam raktus buvo palikusi ir jis ten kažkurį laiko gyveno. G. A. apvogė dukrą, kolonėlę išnešė iš buto (duomenys neskelbtini), jos aparatūrą ir daug kitų daiktų. Kaimynės A. trečiame aukšte kur gyveno, nėra mačiusi. Kaimynai pasakė, kad G. kaltina dėl žmogžudystės. Kaimynai šneka, kad su A. buvo nelaimingas atsitikimas, kad ji pargriuvo.

Liudytoja V. I. parodė, kad 2015 m. gyveno (duomenys neskelbtini) kaip ir jos mama. Tas pats adresas buvo, tik aukštai skyrėsi. Ji gyveno trečiame aukšte, o mama gyveno antrame aukšte. (duomenys neskelbtini). Tą butą planavo pirkti, bet taip ir nenupirko ir paliko ramybėje. Nenupirko dėl to, kad iš pat pradžių šeimininkas sakė vieną kainą, dalimis mokėjo, bet neišmokėjo, o paskui jis dvigubai užsiprašė ir pasakė, jeigu nenorite, tai nepirkite. Tame bute gyveno apie du metus. Buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), ten gyveno ir dirbo. G. gyveno jos bute, jam paliko raktus nuo buto, nes jis neturėjo kur gyventi, jis paprašė įleisti gyventi. Jis turėjo prižiūrėti namus, toks ir prižiūrėtojas, viską išvogė ir viską išnešė. G. A. išnešė ir drabužius, ir namų kino sistemą. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), paskambino buto šeimininkas ir pasakė, kad kaimynai skundžiasi kad bute triukšmas, spynos išlaužytos, namai tušti. Kai grįžo į namus, G. namuose nerado. Kaimynę A. prisimena, ji gyveno toje pačioje laiptinėje, gretimos durys, tas pats įėjimas. Bendravusi su A., ji sena moteris buvo, jai iš kaimo daržovių atveždavo ir vaisių. A. gyveno viena, bet jos duktė atvažiuodavo. Iš kur ta duktė atvažiuodavo, nežino, ją tik kelis kartus yra mačiusi. Pas A. yra buvusi bute. Kai pati gyveno, tame bute G. gyveno su ja tame bute, bet neilgai. Kad G. bendrautų su kaimyne A., nematė, nes jis jos net nepažinojo, jis apskritai nieko (duomenys neskelbtini) nepažinojo. Kaip A. butas atrodė, gali pasakyti, pas ją tik virtuvėje yra buvusi. A. buto durys buvo toje pačioje koridoriaus sienoje. Kaip atrodė A. buto durys, dabar nelabai pamena, gal šarvuotos. Bendraujant su A., ji buvo labai maloni moteris, labai bendraujanti, nuoširdi. A. savo sveikata niekada nesiskundė, kad kažkas būtų blogai. A. vaikščiojo normaliai, į turgų, į parduotuves eidavo.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamasis G. A. nepažįstamas, žino tik tiek, kiek teko susidurti darbo metu. 2015 m. buvo toks įvykis, važiavo adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Gavo pranešimą, kad galimai yra moteris bute, kuriai yra galimai sutrikusi sveikata ir neatidaro durų. Kiek pamena, kreipėsi moters giminaitis, kuris buvo persigandęs, kad galimai moteriai sutriko sveikata. Pavyko patekti į butą. Nebeatsimena, kokiu būdu pateko į butą, ar per duris pateko, ar jos buvo atrakintos ar užrakintos, po tiek laiko nepamena. Apžiūrėję kambarius, rado vonios kambaryje mirusią moterį. Moteris gulėjo vonioje sukniubusi. Moteris buvo apsirengusi, su rūbais buvo. Ar sužalojimų buvo, tai kiek pamena galvos srityje buvo kraujo. Informavo budėtoją apie esamą įvykio situaciją ir pasakė, kad reikalingas tyrėjas. Ji tuo metu ėjo patrulio pareigas, o vietiniai tyrėjai turėjo atvykti į tokį įvykį, patrulio pareiga yra informuoti ir apžiūrėti teritoriją. Pati nieko nefiksavo ir neformino. Pirmas spėjimas kas ten įvyko, tai atrodė, kad galimai moteris lipo į vonią ir susižeidė arba nuo smūgio paslydusi susitrenkė galvą ir numirė, arba tiesiog sutriko sveikata. Ar vonioje buvo avalynė, nepamena. Apžiūrėjus patalpą, informavo, kad reikalingas tyrėjas. Moteriai kraujavo iš galvos srities, buvo žili plaukai ir matėsi kraujas galvos srityje. Moteris vonioje gulėjo, bet kaip ji gulėjo, ant šono, ar veidu į vonią nepamena, galbūt šonu gulėjo. Lavono veidą matė, bet nepamena, kaip ji vonioje gulėjo.

Jonavos r. PK KPS tyrėjo J. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. birželio 20 d. apie 16 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), rasta mirusi A. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Lavono dešinio smilkinio pusėje matosi žaizda. Mirusią A. S. rado jos dukterėčia L. A., kuri su meistro pagalba atidarė užrakintas iš vidaus buto duris. Pirminiais duomenimis, sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkiant į vonios kraštą. Lavonas išvežtas į morgą tiksliai mirties priežasčiai nustatyti. Pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti (1 t., b. l. 1).

2015 m. birželio 20 d. išraše ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2015 m. birželio 20 d. 15.36 val. gautas pranešimas telefonu iš M. A., kuriuo pranešama, kad jo giminaitė yra senyvo amžiaus ir neatidaro durų (1 t., b. l. 2-6).

2015 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos ir lavono apžiūra. Butas yra trečiame aukšte. Į vidų patenkama pro atidarytas šarvuotas duris. Įėjus pro duris, patenkama į vieno kambario butą. Kairėje yra durys, per kurias patenkama į vonios kambarį. Užėjus į vidų, dešinėje pusėje matoma vonia, kurioje iki pusės yra vandens. Veidu į vandenį yra paniręs moteriškos lyties lavonas (1 t., b. l. 39-40).

2024 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. tarnybiniame pranešime „apie galimai padarytą nusikalstamą veiką“ nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 7, 10, 12 dienomis jam paskambino asmuo, prisistatęs G. A. (nurodė, kad skambina iš (duomenys neskelbtini)), kuris informavo, kad 2015 metais (duomenys neskelbtini) įvykdė nenustatytos moters nužudymą. Nurodė, kad šis įvykis buvo 2015 m. vasarą, apytiksliai, per Jonines. Nužudymas įvyko (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, šalia ten esančių globos namų, bendrabučio antrame aukšte (šalia bendrabučio yra parduotuvė, tikslesnių duomenų nenurodė, pats ne vietinis). Jis laikinai gyveno šiame bendrabutyje pas savo pažįstamą V.I., kuri irgi gyveno šiame bendrabutyje. Konkretizavo, kad pasibeldė į nukentėjusiosios kambario duris, kai šioji atidarė, sudavė kumščiu kelis smūgius į galvą. Kai šioji nukrito, ranka užspaudęs burną ir nosį, ją uždusino. Veikė vienas. Po to nukentėjusiosios kūną patalpino į vonią, prileido vandens, kad imituoti nelaimingą atsitikimą. Kūną į vonią patalpino su rūbais. Iš buto nieko neėmė. Konkretaus nužudymo motyvo nurodyti negalėjo, nurodė, kad anksčiau su ta moterimi bendravo kaip bendrabučio kaimyne, moteris vidutinio amžiaus. Po 3-4 dienų po įvykio, iš bendrabučio išsikėlė. Matė, kaip buvo atvykusi policija, jo neapklausė. Stengiantis tikslinti aplinkybes, pokalbio metu asmuo, prisistatęs G. A., smulkiau kalbėti negalėjo, nurodydamas, kad aplinkui laisvės atėmimo vietoje, šalia taksofono yra daug pašalinių, todėl kalbėjo atsargiai. Aplinka, kuri girdėjosi aplink skambinusįjį, buvo panaši į LA vietą, nes girdėjosi charakteringi geležinių durų atidarymo uždarymo garsai, bei šalia kalbančiųjų, panašu - telefonu, garsai. Į klausimą, kodėl skambina būtent jam, šis nurodė, kad jį pažįsta kaip asmenį, kuris kontroliavo bei palaikė valstybinį kaltinimą byloje, už kurią šis buvo nuteistas (baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje G. A. bei R. M. buvo nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Ši byla išnagrinėta ir apeliacine, ir kasacine tvarka), todėl pasitiki. Į klausimą, kodėl nesikreipia į teisėsaugos institucijas, pasakė, kad bijo ir nepasitiki. Į klausimą, kodėl dabar atsirado noras prisipažinti, nurodė, kad paskutiniu metu dėl šio įvykio graužia sąžinė, negalėjo ramiai miegoti. Į klausimą, ar supranta, kad tyrimą vis vien turi atlikti bei, jei bus pagrindas, atliks policijos pareigūnai, nurodė, kad supranta, parodymus duos asmenims, kuriais pasitiki, svarbu ne (duomenys neskelbtini) LA vietos pareigūnams. Su G. A. (asmeniu, kuris juo prisistatė) apie šį įvykį telefonu kalbėjo tris kartus, šis vis perskambindavo tuo laiku, kuriuo buvo sutarę. Balsas panašus į nuteistojo G. A. balsą. Skambinusiajam buvo paaiškinta, kad šie duomenys bus perduoti prokuratūros vadovybei (įvykis yra ne (duomenys neskelbtini), galimai bylos bus ieškoma), sutarta, kad jis skambins 2024 m. lapkričio 18 d. 8 val. 30 min. Prašė, kad šie duomenys nebūtų žinomi (duomenys neskelbtini) LA vietos pareigūnams, nes jei šie duomenys taptų žinomi LA bausmę atliekantiems asmenims, jam taptų labai nesaugu, nes šalia jo esantys nuteistieji netoleruoja asmenų, teikiančių prisipažinimus bei bendradarbiaujančių su teisėsauga. Dėl tos pačios priežasties prašė į (duomenys neskelbtini) TI-K nesiųsti policijos pareigūnų, nes jam taptų labai nesaugu. Parodymus sutiktų duoti išgabentas iš LA vietos (1 t., b. l. 14).

Kauno apskr. VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant 2024 m. 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorės A. L. pavedimą - dėl informacijos patikslinimo, 2024 m. lapkričio 20 d. su Kauno apskr. VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju Šarūnu Žąsyčiu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kur buvo bendrauta su nuteistuoju G. A. dėl gautos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką 2015 m. vasaros metu, (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu G. A. paaiškino, kad jis 2015 m. vasarą, tikslesnio laiko šiuo metu nepasakė, gyvendamas bendrabutyje pas savo tuometinę draugę V. I., kuriai tuo metu buvo apie 27 metai, jai išvykus į (duomenys neskelbtini), jis tuo metu pasilikęs nuomojamame bute gyveno dar kažkurį laiko tarpą ir kartas nuo karto bendravo su priešais jo butą gyvenančia kaimyne, kuri jam buvo pasisakiusi, kad jai nusibodo gyventi. Tokius minimos kaimynės pasisakymus, kaip pats paaiškino, suprato, kad ji nebenorinti gyventi, sunku. Paaiškino, kad minėta moteris galimai turėjo neįgalų sūnų, apie neva turėtą dukrą. Kitų duomenų apie minėtą kaimynę nepateikė. Jis suprato, jog minėta moteris nebenori gyventi. Konkrečios dienos neįvardijo, tačiau parodė, kad tai buvo dienos metas, apie 11 val. ryto, pasibeldė į minėtos kaimynės buto duris, kurias atidarė ji pati. Užėjęs į butą pas šią kaimynę, koridoriuje sudavė jai ranka į veidą, ji nuo sudavimo į veidą nukrito ant nugaros ir pakaušiu trenkėsi į grindis. Teigia, kad matė nedaug kraujo. Tuomet jis, matydamas, kad moteris nejuda, priėjęs prie gulinčios, savo ranka užspaudė pastarajai nosį ir burną, po ko suėmęs už pažastų ją nutempė iki vonios kambario, kur į vonią prileidęs iki pusės vonios vandens, minėtą moterį įtempė į vonią ir joje paliko ją gulinčioje padėtyje, ant pilvo. Išeidamas iš buto, atidarė buto langą, nuo virtuvės stalo paėmė raktų ryšulį. Iš buto jokių daiktų nepaėmė. Patikslino, kad išeidamas iš buto išvalė grindis, išplovė kraujo žymes, grįžęs į savo kambarį persirengė, susidėjo savo persirengtus drabužius į polietileninį maišelį, kurį vėliau išmetė, bei, išeidamas iš buto, vienu iš paimtų raktų užrakino buto duris, nuo buto raktus išmetė į krūmus. Grįžęs į bendrabutį po išmestų daiktų, matė kaip buvo atvykęs policijos pareigūnas, teigė, kad jo niekas neapklausinėjo. Matė, kaip neva minėtos kaimynės dukra buvo iškvietusi durų atidarymo meistrą, kuris bandė atidaryti moters buto duris. Pats dar pabuvo kurį laiko tarpą ir išsigandęs pasišalino, į gyvenamąją vietą nebegrįžo. Šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2022 m. gegužės 2 d. nuteistas Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 12 metų laisvės atėmimo. Gauti duomenys, kad 2015 m. birželio 20 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kodą 555000, dėl A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priežasties nustatymo, kurioje 2015 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip matyti iš gautų duomenų, ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga atnaujinti, siekiant patikrinti G. A. parodymus, atlikti G. A. apklausą dėl įvykio aplinkybių, įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą įvykio vietoje, nustatyti asmenis ir apklausti liudytojais, taip pat atlikti ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti ar G. A. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl A. S. nužudymo (1 t., b. l. 19-20).

2015 m. birželio 20 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2015 m. birželio 20 d. 15.59 val. gautas iškvietimas adresu: (duomenys neskelbtini), dėl A. S.. Kvietimo tikslas - konstatuoti mirtį. Atvykimo laikas - 16.50 val. Aplinkybės - rasta vonioje, kniūbsčia. Diagnozė: mirtis, nepat., pasirašė: SMPS specialistė L. K. (1 t., b. l. 147-148).

2015 m. birželio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2015 m. birželio 22 d. atlikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad mirtis įvyko nuo prigėrimo vandenyje (1 t., b. l. 142).

2015 m. birželio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. A. S. mirties priežastis yra prigėrimas vandenyje. 2. A. S. mirė 1-3 paros iki jos lavono autopsijos. 3-11. A. S. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir kairėje šlaunyje, kraujosruvos galvos ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 4 ar daugiau trauminių poveikių dviejų parų iki mirties bėgyje. Traumos mechanizmo detalių nustatyti negalima. Konstatuoti sužalojimai savigynai ir tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (1 t., b. l. 143-146).

2025 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama: 1. A. S. mirties priežastis - asfiksija dėl mechaninės kvėpavimo takų obstrukcijos, kas galėjo įvykti tiek prigeriant vandenyje, tiek dėl G. A. nurodytų veiksmų, t. y. kvėpavimo takų, burnos ir nosies, užspaudimo ranka; 2. A. S. mirė 1-3 paros iki jos lavono autopsijos. 3-11. A. S. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir kairėje šlaunyje, kraujosruvos galvos ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 4 ar daugiau trauminių poveikių, dviejų parų iki mirties bėgyje. Negalima nustatyti vienos konkrečios padėties, kurioje esant sužalojimai padaryti. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, jų padarymo eiliškumui nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra. Konstatuoti sužalojimai savigynai ir tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti įtariamojo G. A. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, 2015 m. birželio 19-20 d. laikotarpyje; 12. Vertinant A. S. konstatuotus sužalojimus ir užduotyje nurodytus G. A. parodymus, neatmestina, kad A. S. galėjo trumpam prarasti sąmonę po trauminių poveikių į galvą - dešinės akies ir kairio smilkinio sritis, vėliau sąmonę prarado uždusinus, ranka užspaudus burną ir nosį. Tam neprieštarauja G. A. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad dusinimo metu moteris dar priešinosi, bandė dešine ranka jį stumti, įdrėskė nagais jo kairę ranką, o po dusinimo ją, nereaguojančią į aplinką, nutempė į vonią. 13. Šio tyrimo objektas yra tik specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nustatyti specialisto išvadoje nenurodytų sužalojimų neįmanoma. 14. Kraujavimas galėjo vykti iš specialisto išvadoje aprašytos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje (1 t., b. l. 155-158).

2025 m. rugpjūčio 5-25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (tiriamasis – G. A.) konstatuojama: Psichikos būklė. <...> Sąmoningas, kontaktiškas. <...> Bendrauja gana noriai. Užduodamus klausimus supranta, į juos atsako pagal prasmę. Gana atvirai pasakoja savo kriminalinę praeitį. Orientuotas vietoje, laike, savyje teisingai. Pokalbio metu jaučiasi gana laisvai. Ekspertinėje situacijoje susivokia. Mąstymas nuoseklus, gana produktyvus, kryptingas, vidutinio tempo. Aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. Nuotaika lygi. Emocijos gyvos, kartais stokojančios adekvatumo. Pasakodamas apie įvykdytus nusikaltimus, neretai šypsosi. Atmintis normos ribose. Dėmesio koncentracija, išlaikymas - pakankami. Intelektas atitinka išsilavinimą ir bendrą gyvenimo patirtį. Interesai riboti. Socialinė orientacija pakankama. Apie įvykdytą nusikaltimą tiriamasis pasakojo noriai, pakankamai nuosekliai. Teigė, kad tai įvyko 2015 metų birželį, kai tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) draugės bute. Tuo metu draugė buvo išvykusi į užsienį, jis gyveno vienas. Priešais, kitame bute gyveno kaimynė A., kuriai buvo apie 50 metų. Su ja kelis kartus bendravo, yra buvęs pas A. namuose. A. gyveno tuo metu viena. A. pasakojo, kad turi neįgalų sūnų, kurį slaugė ir prižiūrėjo, tačiau tuo metu sūnus buvo ligoninėje. Moteris kartą padejavo, kad „pavargo nuo gyvenimo, viskas atsibodo, išsakė, kad norėtų, jog ištiktų širdies smūgis arba kokia mašina gatvėje nutrenktų“. Tiriamasis suprato tai kaip užuominą, pagalbos prašymą, jam A. sukėlė gailestį. Kitą dieną nusprendė, kad „reikia padėti“ moteriai. Nusipirko vaistinėje gumines pirštines ir nuėjo pas moterį. Jai atidarius duris, ranka trenkė jai į galvą. Ši, nugriuvusi ant žemės, susitrenkė galvą, ant žemės buvo kraujo. Tuo metu moteris dar kvėpavo, bet buvo be sąmonės. Tuomet jis ranka uždengė jai nosį ir burną, moteris dar bandė priešintis, tačiau vėliau nurimo. Tuomet tiriamasis prileido į vonią vandens ir moters kūną pervertė per vonios kraštą, galvą paneriant į vandenį, tarsi imituotų, kad pati moteris nuskendo, kad atrodytų kaip nelaimingas atsitikimas. Tada išvalė kraujo dėmes ant grindų. Išeidamas paėmė namų raktus ir užrakino duris. Pats nežino, dėl ko tuos raktus ėmė. Raktus tiriamasis išmetė. Kitą dieną tiriamasis pamatė, kad į moters namus nori įeiti kažkokia moteris. Prie durų matė policijos pareigūną, dar kažkokius žmones, kurie atidarė moters buto duris. Tiriamasis savo prisipažinimą apie prieš 10 metų atliktą nusikaltimą grindė tuo, kad „nori atlikti bausmę už nusikaltimą dabar, nori grįžęs iš kalėjimo pradėti teisingai gyventi, kad neliktų „uodegų“. Apibendrinus psichikos būklės vertinimą, konstatuojama, kad psichikos būklėje stebima asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdingi bruožai, socialinių ir moralės normų nepaisymas, abejingumas kitų jausmams, kartotinis nusikalstamas elgesys, kurių nekoreguoja taikomos bausmės ar jų baimė. Psichologinis įvertinimas atliktas, siekiant nustatyti G. A. asmenybės ir kognityvinius ypatumus, aktualius ekspertizės baudžiamojoje byloje aspektu. <….> Tiriamasis atvežtas pareigūnų iš Šiaulių kalėjimo, save pilnai pristatė, atrodė žvaliai nusiteikęs, apie save pasakojo noriai, visiškai ramiai nurodė pagrindines baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pakomentuodamas, kad nužudydamas kaimynę pasielgė „kvailai“, „iš gailesčio“, nes ji skundėsi, kad jai sunku gyventi, jam buvo pasiguodusi, kad norėtų nukristi nuo laiptų. Tuo tarpu apie kaimynės automobilį jis visiškai nieko nežino. G. A. sprendimą prisipažinti įvykdžius nužudymą motyvavo tuo, kad jo kaltė dėl nužudymo „gal kada išlįs, kai bus koks šešiasdešimt metų“, o jis tuo metu bus jau seniai išėjęs iš kalėjimo, sukūręs šeimą, todėl nenorėtų vėl atsidurti kalėjime, nes nužudymui jokios senaties termino nėra. G. A. dėl atimtos gyvybės neišsakė jokio gailesčio. Ir šiuo metu, išsakydamas nuostatą, kad pati moteris „nenorėjo gyventi“, tik jam pačiam „kvailai“ gavosi, kad tuo metu nusprendė suvargusiai kaimynei „padėti“. <...> kol buvo „zonoje“, jautėsi „kaip žuvis vandenyje“, jam pilnai tiko kriminalinė subkultūra, tuo tarpu dabartinis buvimas (duomenys neskelbtini) kalėjime labai erzina dėl suspaustos erdvės kamerose su jam atsibodusiais tų pačių kalinių veidais. Turi didelių problemų su miegu, jaučia, kad be raminamųjų gali greitai išsiprovokuoti, įsiveldamas į konfliktus. Apibendrinus psichologinio įvertinimo duomenis, galima konstatuoti, kad šiuo metu nenustatyti jokie duomenys apie tiriamojo mąstymo operacijų formos pakitimus, intelektas ribinis, tuo tarpu tiriamojo asmenybei būdingas itin išreikštas empatijos deficitas, nenuoseklus elgesys su pažemintu dirglumo slenksčiu. Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus: 1. Nusikalstamos veikos galimo padarymo laikotarpiu, t. y. 2015 m. birželio 20 d. G. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas - asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti; 2. Atsakyta 1 klausime; 3. Šiuo metu G. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas - asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.; 4. Atsakyta 3 klausime; 5. G. A. gali būti apklausiamas, gali duoti teisingus parodymus, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę; 6. G. A. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., b. l. 176-181).

Kaltinamasis G. A., duodamas parodymus, nurodė daug detalių, kurios jam nebūtų žinomos, jei jis būtų neįvykdęs nusikaltimo. Visų pirma, praėjus 10 metų jis gana tiksliai nurodė įvykio datą, detaliai apibūdino buto patalpų išsidėstymą, ten buvusius baldus, parodymų patikrinimo metu teisingai apibūdino, kas tame bute yra pasikeitę, teisingai nurodė, kad nuo įvykio iki dabar bute stovi tas pats stalas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas G. B. bei liudytojais apklausti artimi giminaičiai, kurie lankydavosi šiame bute.

Byloje pripažintas civiliniu ieškovu nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. A. priteisti 1273 Eur turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo išlaidos Tai (duomenys neskelbtini) laidojimo namų „Anapus“ pateikta sąskaita už suteiktas laidojimo paslaugas – 823 Eur, duobės iškasimas – 50 Eur, gedulingi pietūs – 400 Eur. Kadangi nuo sesers nužudymo praėjo 10 metų, negali pateikti dalies turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Sutinkamai su CK 6,249 straipsnio 1 dalimi, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Taip pat V. S., vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi sužinojus, jog sesuo buvo nužudyta, jam ši žinia sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, kankina nepastovi emocinė būklė, liūdesys, paaštrėjo turimo somatinės ligos. Tokios sumos reikalauja atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., b. l. 111-113).