- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-172-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15768-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. (P. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo J. S. priešieškinį ieškovui P. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Swedbank, A. S. ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpomis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką, ieškovui paskiriant naudotis 207 kv. m žemės sklypo dalimi, uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu C, ir patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-(15-25); atsakovui J. S. paskiriant naudotis 93 kv. m žemės sklypo dalimi, UAB „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ir patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-(1-14), R-1; 252 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, paskiriant naudotis ieškovui ir atsakovui bendrai; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudojamas patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-(15-25), o atsakovui į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-(1-14), R-1, priteisti iš ieškovo atsakovui 225,84 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį.
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagal 2007 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0552 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Be to, ieškovas ir atsakovas bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo ir 282,06 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas). Naudojimosi tvarka nei Žemės sklypu, nei Namu nenustatyta, tačiau faktiškai atsakovas naudojasi Namo pirmu aukštu, patalpomis, plane pažymėtomis 1-(1-14), R-1, kurių bendras plotas 150,06 kv. m, o ieškovas naudojasi Namo antru aukštu, patalpomis, plane pažymėtomis 1-(15-25), kurių bendras plotas 134,86 kv. m. Nuo 1997 metų atsakovas Name negyvena, nemoka už Namo šildymą, nesinaudoja ir neprižiūri jam tenkančios Žemės sklypo dalies. Tai sukelia nepatogumų ieškovui, nes jam vienam tenka pirkti kurą, išvežti pelenus, prižiūrėti žemę aplink Namą. Be to, nepatogumai dėl Žemės sklypo ir Namo valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise sukelia nepatogumus ieškovui tvarkant dokumentus valstybinėse ir kitose įstaigose. Todėl ieškovas mano, kad ši naudojimosi Namu ir Žemės sklypu tvarka nustatytina teismine tvarka.
3. Ieškovas nurodo, kad jo iniciatyva UAB „Miliuva“ parengė Žemės sklypo naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovas naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, 207 kv. m, atsakovas naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, 93 kv. m, o Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B, 252 kv. m, ieškovas ir atsakovas naudojasi bendrai. Ši tvarka, pasak ieškovo, atitinka įstatymo reikalavimus: ji racionaliausia, Žemės sklypo dalys, priskiriamos šalims, išsidėstę ieškovui ir atsakovui tenkančios Namo dalies atžvilgiu, kiekvienam bendraturčiui tenka vientisa Žemės sklypo dalis, šalių teisė naudotis joms priklausančiu turtu nepažeidžiama. Naudojimosi Namu tvarką ieškovas prašo nustatyti pagal faktinį Namo naudojimą, nes tai atitinka šalių interesus: į kiekvieną Namo aukštą galima patekti per atskirus įėjimus; vandentiekis, elektra ir kitos komunikacijos yra atskirtos; šildymo sistemą ieškovas savo lėšomis įsirengs jam tenkančioje Namo dalyje, atidalijus Namą.
4. Pagrįsdamas reikalavimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl Namo atidalijimo. Paaiškina, kad ieškovo prašymu UAB „ARCHartelė“ parengė atidalijimo projektą, kuris apima visą Namą, jame numatyta galimybė kiekvienam bendraturčiui skirti patalpas, kurias jis faktiškai naudoja. Ieškovo teigimu, šiame projekte numatytas Namo padalijimas (atidalijimas) nedaro žalos daikto paskirčiai, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Į kiekvieną Namo aukštą galima patekti per atskirus įėjimus, vandentiekis, elektra ir kitos komunikacijos yra atskirtos, o šildymo sistemą ieškovas savo lėšomis įsirengs jam priskirtose patalpose, atidalijus Namo patalpas.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal UAB „ARCHartelė“ parengtą projektą ieškovui tenka 134,86 kv. m ploto patalpos, o atsakovui – 150,06 kv. m ploto patalpos, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3 718,72 Eur kompensacija. Šios kompensacijos dydį ieškovas nurodo skaičiuojantis pagal Namo 1 kv. m vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (170 000 Eur /282,06), įvertinęs tai, kad jam tenka 6,17 kv. m patalpų mažiau (141,03 kv. m – 134,86kv. m). Taip pat ieškinyje ieškovas nurodo, kad įvertinus ieškovui tenkančią didesnę naudotis Žemės sklypo dalį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 3 944,56 Eur kompensacija. Šios kompensacijos dydį ieškovas skaičiuoja pagal Žemės sklypo 1 kv. m rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (38 200 Eur /5,52 aro), įvertinęs tai, kad ieškovui tenka 57 kv. m daugiau žemės (6920,29 Eur x 0,57 aro). Atlikęs priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, ieškovas nurodo, kad jis turi išmokėti atsakovui 225,84 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
6. Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas nenurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdo ir kitus inžinierius statinius, o ieškovas – šiltnamį. Ieškovas nepagrįstai ieškinyje reiškia du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami kartu. Atsakovas nurodo, kad nuosavybės objektu gali būti nekilnojamieji daiktai, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Šalių Namo patalpos nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsakovo teigimu, pagrindas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą yra ne teismo sprendimas priteisti ieškovui tam tikras Namo patalpas, o įstatymo nustatyta tvarka naujai patvirtinti kadastro duomenys – atlikti atidalintinų patalpų kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengti dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildyta jau sudaryta byla. Ieškovo į bylą pateiktas UAB „ARCHartelė“ atidalijimo projektas šių reikalavimų neatitinka.
7. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad jam nėra aiškūs ieškovo reiškiami reikalavimai. Jis nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti Žemės sklypo ir Namo naudojimosi tvarka. Atsakovas Name negyvena, todėl jokio ginčo tarp šalių dėl Namo naudojimo nėra. Paaiškina, kad Namo patalpos, naudojamos palaikyti viso namo infrastruktūrą, negali būti skirtos naudotis tik vienam bendraturčiui. Patalpa, plane pažymėta 1-14, yra katilinė, ją privalo naudoti abu Namo bendraturčiai. Patalpos 1-2, 1-3, 1-4 atsakovui nereikalingos, jis jomis nesinaudoja. Atsakovas pabrėžia, kad Name yra vientisas, neatskirtas centrinis šildymas, vietinis nuotekų šalinimas. Ieškovo pamąstymai, kad jis ateityje įrengs atskirą šildymą, yra retrospektyviniai – tai atlikdamas, ieškovas turės iš naujo rengti šildymo sistemos projektą, fiziškai atjungti Namo pirmojo aukšto patalpas nuo antro aukšto, dėl ko ir vėl kils ginčų. Paaiškina, kad Namas turi pastogės patalpas, kurių atidalijimo klausimo ieškovas nekelia. Taip pat Namas turi rūsį, plane pažymėtą indeksais R-1, R-2, R-3, dėl kurio ieškovas ieškinyje taip pat nepasisako. Be to, ieškovas nekelia ir kitų inžinerinių statinių padalijimo ar naudojimosi jais tvarkos nustatymo klausimo, kiemo aikštelę palieka naudoti sau, jame priskirtoje Žemės sklypo dalyje, kas pažeidžia atsakovo interesus.
8. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškinyje ieškovas nenurodė, kad ieškovas, atsakovas, A. S. ir A. S. 2007 m. rugsėjo 18 d. su JAV ne pelno korporacija „Baltic American Enterprise Fund“ (šiuo metu jo teises yra parėmęs AB Swedbank) pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas yra šios sutarties šalimi, faktiškai 46 070 Eur paskolą pagal sutartį gavo ieškovas. Šios paskolos grąžinimui atsakovas ir jo sutuoktinė A. S. sutiko įkeisti nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini). Todėl Namui ir Žemės sklypui šiuo metu yra pritaikyta hipoteka AB Swedbank naudai, pagal kurios sąlygas paskolos gavėjas yra įsipareigoję prižiūrėti užstatytą turtą, rūpintis gera jo būkle, susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali padaryti žalą turtui ar sumažinti jo vertę ar galimybę jį parduoti. Todėl sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, be banko sutikimo šie objektai negali būti padalinti į atskiras savarankiškas nuosavybės dalis, kaip to prašo ieškovas, nes kitaip sumažės galimybė jį parduoti.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. pateikė į bylą atsiliepimą, kuriame nurodė pilnai palaikanti atsakovo poziciją byloje.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. pateikė į bylą atsiliepimą, kuriame nurodė palaikanti ieškovo poziciją byloje.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nurodė nesutinkantis. Paaiškino, kad JAV ne pelno korporacija „Baltic American Enterprise Fund“ ir ieškovas, atsakovas, A. S. bei A. S. 2007 m. rugsėjo 21 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 46 070 Eur kreditas. JAV ne pelno korporacija „Baltic American Enterprise Fund“ 2008 m. vasario 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises į skolininkus pagal minėtą paskolos sutartį A. I. Bank, p.l.c., kuris 2011 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises į skolininkus pagal minėtą paskolos sutartį AB Swedbank. Tinkamas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas yra užtikrintas Žemės sklypo, Namo, taip pat kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Paskolos sutarties 22.5.2 punkte yra numatyta, kad įkeisto turto savininkas privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali padaryti žalą nekilnojamajam turtui arba sumažinti jo vertę arba galimybę jį parduoti. Kadangi reikalavimas padalinti įkeistą turtą bei nustatyti naudojimosi juo tvarką gali turėti įtakos įkeisto turto vertei, o paskutinis įkeisto turto vertinimas, kuris žinomas AB Swedbank, buvo atliktas 2007 m. rugpjūčio 6 d., AB Swedbank pritarti arba nepritarti ieškinio reikalavimams gali tik turėdamas korektiškus duomenis, kurių pagrindu galėtų spręsti apie suteiktos paskolos bei prievolės užtikrinimo priemonės vertės santykį ir taip valdyti iš prievolės kylančią riziką. Tokių duomenų nesant, o tarp šalių nesant bendro sutarimo dėl naudojimosi įkeistu turtu tvarkos, trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka.
12. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi Namu tvarką: ieškovas naudojasi patalpomis, antro aukšto Namo plane pažymėtomis 1-(16-25), o atsakovas – patalpomis, pirmo aukšto Namo plane pažymėtomis indeksais 1-(1-13) bei patalpa, antro aukšto Namo plane pažymėta indeksu 1-15, o patalpą, pirmo aukšto plane pažymėta indeksu 1-14, bei laiptine, vedančia iš pirmo aukšto į antrą aukštą paskiriant naudotis bendrai.
13. Paaiškina, kad namas yra dviejų aukštų, atsakovas ginčo Name negyvena. Su ieškovu žodžiu buvo sutarta, kad pirmas aukštas priklauso atsakovui, o antras ieškovui. Ieškovas gyvena antrame Namo aukšte. Iki 2018 m. pavasario pirmame Namo aukšte gyveno ieškovo sūnus, bet atsakovas paprašė atlaisvinti šias patalpas, nes norėjo persikelti ten gyventi atsakovo duktė. Ieškovas ieškinį pateikė iš karto po to, kai išsikėlė ieškovo sūnus. Pažymi, kad Namas turi dvi pagalbines patalpas Namo antrame aukšte, plane pažymėtas indeksu 1-15, 1-25. Pagalbinė patalpa, Namo antro aukšto plane pažymėta indeksu 1-15, yra atskirta nuo Namo antro aukšto, ją praktiškai iš savo lėšų kažkada pastatė atsakovas, ten iki šiol yra laikomi atsakovo daiktai, atsakovas šią patalpą naudoja malkoms sandėliuoti. Įėjimas į šią patalpą yra iš lauko pusės. Ieškovas turi kitą pagalbinę patalpą, namo plane pažymėtą indeksu 1-25, tuo tarpu atsakovas tokios pagalbinės patalpos malkoms, daiktams ir įrankiams neturi. Taip pat pažymi, kad Namas kūrenamas kietu kuru, Namui įrengta viena katilinė, Namo pirmo aukšto plane pažymėta indeksu 1-14. Įėjimas į katilinę yra iš lauko pusės. Nors ieškovas žada sau įsirengti atskirą katilinę, šiuo metu jis to nėra padaręs. Katilinėje yra bendras vandens įvadas. Jei teismas priskirtų šią katilinę naudotis atsakovui, ieškovo teisės naudotis vandeniu, galimybė prieiti prie vandens įvado, esant šalių nesutarimams, gali būti pažeista. Todėl ši katilinė priskirtina naudoti bendrai. Kadangi ieškovui iš antro namo aukšto patogiau eiti per pirmąjį aukštą, laiptinė, vedanti iš pirmo į antrą Namo aukštą, priskirtina naudoti bendrai.
Atsiliepimas
14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo paaiškina, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad dalis priešieškinio reikalavimų negali būti laikomi priešieškiniu, nes jie yra tapatūs atsakovo reiškiamiems reikalavimams. Ginčas tarp šalių kyla dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15. Ieškovas nurodo nesutinka su jos priskyrimu atsakovui. Pažymi, kad atsakovas klaidingai nurodo, kad šią patalpą statė jis, kad joje yra laikomi atsakovo daiktai, kad šioje patalpoje atsakovas sandėliuoja malkas, anglį. Šalys Namą statė bendrai savo jėgomis ir lėšomis, o ne atsakovas asmeniškai. Šia patalpa ieškovas naudojasi nuo jos pastatymo, malkų, anglies joje nelaiko ir ji ten niekada nebuvo laikoma. Kuras yra sandėliuojamas katilinėje. Pažymi, kad atsakovo nuosavybėn atitenka trys patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-14, kuriose atsakovas gali sandėliuoti savo daiktus, kurą. Paskyrus atsakovui naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-15, susidarytų teisiškai ydinga situacija: konfliktai būtų neišvengiami, nes atsakovas turėtų vaikščioti per ieškovui priskirtą Žemės sklypą, šiukšlinti ieškovo teritoriją nešiodamas malkas, servituto nustatymas praėjimui neproporcingai susiaurintų ieškovo teisę naudotis jam priklausančia Žemės sklypo dalimi. Reikalavimas dėl katilinės ir laiptinės iš pirmo į antrą aukštą paskyrimo naudotis bendrai abiem šalims nepagrįstas, nes ieškovas ketina įsirengti atskirą šildymo sistemą savo patalpoms. Atsakovo nurodomi laiptai nėra Namo vidaus konstrukcijos dalimi, o skirti patekti ne į Namo antrą aukštą, o į Žemės sklypo viršutinę dalį, nes Žemės sklypas nėra horizontalioje plokštumoje o kyla įkalnėn. Be to, šie laiptai yra ieškovo prašomoje priskirti naudotis bendroje Žemės sklypo dalyje, todėl tai nėra priešieškinis, nes dėl jo jau tokią pačią poziciją nurodė ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu ieškovui P. S. ir J. S. tvarką: ieškovui P. S. skirti naudotis patalpas šiame gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksais 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20,1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, atsakovui J. S. skirti naudotis patalpas gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, ieškovui P. S. ir atsakovui J. S. bendrai skirti naudoti patalpą gyvenamajame name, plane pažymėtą indeksu 1-14. Kitoje dalyje ieškovo P. S. ieškinį ir atsakovo J. S. priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo P. S. valstybės naudai 11,27 Eur pašto išlaidų; iš atsakovo J. S. valstybės naudai 11,27 Eur pašto išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad Namas, kurio naudojimosi tvarką prašo nustatyti šalys, yra dviejų aukštų, į kiekvieną iš aukštų yra atskiri įėjimai (iš pirmo aukšto per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1 ir 1-11, iš antro aukšto per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-16); namas, plane žymimas indeksu 1A2p, susideda iš gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A2p, priestatų, plane pažymėtų indeksais 1a2p, 2a2p, 3a2p ir 4a1p, ir terasos, plane pažymėtos indeksu 5a, name yra įvestas centrinis šildymas, Namas šildomas kietuoju kuru. Tuo tikslu Namo pirmame aukšte yra įrengta katilinė, plane pažymėta indeksu 1-14.
17. Teismas nustatė, kad ieškovas faktiškai naudojasi antrame Namo aukšte esančiomis 115,63 kv. m ploto patalpomis, plane pažymėtose indeksais 1-(16-25), iš jų 9,01 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-16), 6,45 kv. m. ploto koridorius (indeksas 1-17), 8,37 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-18), 9,75 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-19), 15,99 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-20), 27,59 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-21), 16,41 kv. m ploto virtuvė (indeksas 1-22), 3,10 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-23), 4,26 kv. m ploto vonia (indeksas 1-24), 20,71 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-25); atsakovas naudojasi Namo pirmame aukšte esančiomis 136,26 kv. m ploto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-(1-13), iš jų 8,35 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-1), 8,87 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-2), 8,66 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-3), 7,36 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-4), 5,34 kv. m koridorius (indeksas 1-5), 10,20 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-6), 4,68 kv. m.ploto koridorius (indeksas 1-7), 27,63 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-8), 18,62 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-9), 12 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-10), 4,11 kv. m ploto san. mazgas (indeksas 1-11), 2,89 kv. m san. mazgas (indeksas 1-12), 17,55 kv. m ploto virtuvė (indeksas 1-13). Tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi nurodytomis patalpomis. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl naudojimosi Namo antrame aukšte esančios patalpos 1-15 bei Namo pirmame aukšte esančios katilinės, plane pažymėtos indeksu 1-14. Ieškovas prašo priskirti atsakovui, nurodydamas, kad ketina savo lėšomis įsirengti atskirą šildymą. Atsakovas prašo šią katilinę priskirti naudotis bendrai, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad Namo antrame aukšte būtų įrengtas atskiras šildymas. Taip pat atsakovas kelia pretenzijas į Namo antrame aukšte esančią patalpą, plane pažymėtą 1-15, kuria faktiškai naudojausi ieškovas.
18. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis bei šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad katilinės patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14, jam nereikalinga ir nebus jo naudojama, tuo labiau, kad šioje patalpoje yra bendri vandentiekio įvadai į namą, todėl šią patalpą skyrė naudotis ieškovui ir atsakovui bendrai. Spręsdamas dėl pagalbinės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15, teismas įvertino tai, kad atsakovui tenkant didesnei gyvenamojo ploto daliai, būtų teisinga ieškovui skirti didesnę pagalbinių patalpų dalį, kad ši patalpa yra Namo antrame aukšte, kad atsakovui būtų neracionalu šioje patalpoje sandėliuoti kurą, kadangi katilinė yra visai kitoje namo pusėje nei katilinė, kad Namo pirmame aukšte taip pat yra pagalbinių patalų (plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, jų plotas 24,89 kv. m.), todėl šią patalpą skyrė naudotis ieškovui.
19. Teismas sprendė, kad tokia naudojimosi Namu tvarka ne tik yra sąžininga atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančių Namo patalpų kokybinius ir kiekybinius kriterijus, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, yra racionali, bet ir užtikrina galimybę šalims išvengti nereikalingų konfliktų: ja iki minimumo sumažinamas bendrai naudoti skirtų Namo patalpų kiekis; bendrai naudojama patalpa yra susijusi su Namo šildymo užtikrinimu, kurį ieškovas ateityje ketina jam skirtų patalpų atžvilgiu keisti. Taip pat pažymėjo, kad kiekybinis patalpų neatitikimas yra itin nežymus, kuris nesudaro pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą, ko prašo ieškiniu ieškovas.
20. Teismas tik iš dalies tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, tais pačiais argumentais (nebuvimu duomenų apie ieškovui tenkančioje Namo dalyje įrengtą atskirą šildymą), nematė pagrindo tenkinti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo pasirinktu būdu. Taip pat nurodė, kad šioje dalyje atmesti ieškinį sudaro pagrindą ir ta aplinkybė, kad Namui yra įregistruota sutartinė hipoteka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank naudai.
21. Teismas, tik iš dalies tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, sprendė, kad nėra galimybės nustatyti prašomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią bendram naudojimui paskirta katilinės patalpa Name lieka atsakovui skiriamoje Žemės sklypo dalyje, prašoma nustatyti tvarka neužtikrina kiekvienos iš šalių galimybės apeiti statinį ir jį apžiūrėti iš visų pusių užtikrinant jo priežiūrą, ieškovui priskiriama daugiau kaip dvigubai didesnė žemės sklypo dalis, šalims priskiriamų Žemės sklypo dalių kokybinis pobūdis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip pat nurodė, kad nesant byloje įrodymų apie tikslią Žemės sklype esančios šalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės buvimo vietą, teismas neturi pagrindo teigti, kad prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypo tvarka nepažeis šalių teisių ir interesų joms valdant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančią kiemo aikštelę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovas (apeliantas) P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės šalių naudojamas patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei patalpas 1-14 paskyrimo šalims bendrai naudotis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką, ieškovui paskiriant naudotis 207 kv. m žemės sklypo dalimi, UAB „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu C, atsakovui J. S. paskiriant naudotis 93 kv. m žemės sklypo dalimi, UAB „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, 252 kv. m žemės sklypo dalimi, UAB „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu B, paskiriant naudotis ieškovui ir atsakovui bendrai; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudojamas patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-(15-25), pripažįstant nuosavybės teises atsakovui į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-(1-14), R-1, priteisti iš ieškovo atsakovui 225,84 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Apeliantas nurodo, kad teismo išvados ir motyvai dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo yra nepagrįsti dėl netinkamo visų bylos aplinkybių viseto vertinimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
24. Nurodo, kad teismas nurodė, kad apelianto parengtas žemės sklypo naudojimo planas yra iš esmės ydingas, nes šalims paskirta bendrai naudotis patalpa 1-14, dalis terasos 5a į bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį nepatenka, todėl negalima iš visų pusių apeiti statinio, tačiau netyrė ir sprendime nepasisakė, ar apelianto pateiktas Žemės sklypo naudojimo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar šalims skiriamos naudotis žemės sklypo dalys atitinka faktinį jų naudojimą, ar suformuoti sklypai yra funkcionalūs, ar siūloma Žemės sklypo naudojimo tvarka esamoje situacijoje yra ekonomiškiausia ir užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Nurodo, kad apelianto pateiktame Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plane yra įvertinti visi teisės aktų keliami reikalavimai bei formuojama teismų praktika, atsižvelgta į susiklosčiusius ilgamečius žemės sklypo naudojimo santykius tarp šalių bei sudėtingą žemės sklypo reljefą. Pagal Žemės sklypo naudojimosi planą apeliantui priskirta žemės sklypo dalis, kuria jis faktiškai naudojasi daugiau kaip 22 metus. Atsakovas nuo 1997 m. Name negyvena, Žemės sklypu nesinaudoja ir jo neprižiūri. Žemės sklypo dalys formuojamos taip, kad Žemės sklypo dalys būtų išsidėsčiusios atitinkamai apeliantui ir atsakovui priklausančių gyvenamojo namo dalių atžvilgiu ir kiekviena šalis galėtų atskirai patekti į savo sklypo dalį, o iš jos į savo gyvenamąsias patalpas, kiekvienam bendraturčiui formuojama vientisa Žemės sklypo dalis. Nurodo, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog Žemės sklypo dalys skiriasi savo kokybiniu pobūdžiu neturi esminės reikšmės, kadangi Žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties ir jame nevykdoma žemės ūkio veikla, o dalis terasos 5a ir priestatas 4a1/p bei kiemo aikštelė pagal Pateiktą planą atitektų naudoti atsakovui, todėl jo interesų nepažeistų.
Žemesnės instancijos teismas
25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų apie Namo antro aukšto patalpose įrengtos atskiros šildymo sistemos, o apelianto ketinimus vertino kaip prielaidas, o ne įrodymus, todėl sprendė, kad apelianto poreikis naudotis katiline nėra išnykęs. Teismas nevertino apelianto pateikto atidalijimo projekto pagal CK 4.80 straipsnyje nustatytus kriterijus, t.y. ar galima atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daiktui, ar ne. Nagrinėdamas bylos aplinkybes bei vertindamas įrodymus, teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas.
26. Nurodo, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal apelianto siūlomą projektą, parengtą projektuotojos D. B., jokia žala Namui nebūtų padaryta, gyvenamasis namas ir toliau būtų naudojamas pagal paskirtį, Namo eksploatacinės savybės nepablogėtų, nes būtų užtikrintas ir techniškai įgyvendinamas Namo pirmo ir antro aukšto šildymas.
27. Nurodo, kad nepagrįsta ir teismo išvada, kad atidalijimas yra negalimas ir dėl to, kad Namas yra įkeistas pagal sutartinę hipoteką, o kreditorius nesutinka, kad įkeistas Namas būtų padalintas tarp šalių, nes nėra pateikta duomenų, kad atidalijus ieškovui tenkančią Namo dalį iš bendros dalinės nuosavybės Namo vertė nesumažėtų. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą kreditoriaus nuomonei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir netyrė bei nenagrinėjo bylos aplinkybių, ar tokia trečiojo asmens pozicija nepažeidžia įkaito davėjų teisių ir teisėtų interesų, ar nepagrįstai neapriboja bendraturčių galimybės pilna apimtimi realizuoti bendros dalinės nuosavybės teisę, ar atidalijus daiktą jo vertė padidės ar sumažės, ar atidalijus daiktą kreditoriaus interesai bus apsaugoti, netyrė ir nenustatė atidalijamo turto vertės ir galimybės grąžinti paskolą iš atidalinto turto vertės, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
28. Atsakovas J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi Žemės sklypu nustatymo, kadangi ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas neatitinka šalių interesų ir sukeltų ateityje naujų ginčų, aplinkybė, kad atsakovas ginčo Name negyvena ir nesinaudoja Žemės sklypu nesudaro pagrindo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą. Ieškovo pateiktame naudojimosi Žemės sklypu projekte nėra aptarta naudojimosi tvarka kitais Žemės sklype esančiais objektais (tvora, lauko tualetu, kiemo aikštele), kurie taip pat ieškovui ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodo, kad ginčo namas nėra suformuotas kaip du atskiri nekilnojamojo turto vienetai, jame yra viena katilinė, kurioje yra bendras vandens įvadas, bendras elektros įvadas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms apelianto skundas dėl Namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti tenkintas, taip pat Namas negali būti padalintas, kadangi yra įkeistas ir hipotekos kreditorius nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
32. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo atmesti jo reikalavimai nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką bei atidalinti jam bendrosios nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį.
33. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar apelianto pateiktas Žemės sklypo naudojimo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar šalims skiriamos naudotis žemės sklypo dalys atitinka faktinį jų naudojimą, ar suformuoti sklypai yra funkcionalūs, ar siūloma Žemės sklypo naudojimo tvarka esamoje situacijoje yra ekonomiškiausia ir užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
34. Apeliantas neginčija teismo išvadų, jog katilinė, esanti priestate (4a1/p) bei terasa (5a) pagal savo pobūdį yra bendro naudojimo objektai. Taigi, žemės sklypo dalies, tenkančios šiems objektams, prisikyrimas naudotis atsakovo asmeniniam naudojimui, neatitiktų jų paskirties, bei, esant šalių konfliktiniams santykiams, neužtikrintų tinkamo naudojimosi bendrąja nuosavybe, taip pat jos priežiūra. Be to, šioje situacijoje bendro naudojimo objektų priskyrimas atsakovo asmeninam naudojimui, nepagrįstai neproporcingai padidintų atsakovui tenkančią asmeniniam naudojimui skirtą žemė sklypo dalį, todėl tai neatitiktų atsakovo interesų gauti kompensaciją už mažesnę jam priskiriamą žemės sklypo dalį.
35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, byloje surinktų įrodymų nepakanka aplinkybei, jog ši kiemo aikštelė yra tik ties įėjimu į pirmą Namo aukštą, pagrįsti, o iš fotonuotraukų matyti, jog betoninė kiemo aikštelė yra ir ties įėjimu į antro namo aukšto patalpas; nesant byloje įrodymų apie tikslią Žemės sklype esančios šalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės buvimo vietą, teismas neturi pagrindo teigti, kad prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypo tvarka nepažeis šalių teisių ir interesų joms valdant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančią kiemo aikštelę. Apeliantas nenurodė nesutikimo su šiomis teismo išvadomis argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų pripažinti nepagrįstomis. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendime bei apelianto nurodyta teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, darytina išvada, jog vien privažiavimo (priėjimo) prie asmeniam ir bendram naudojimui tenkančios žemės sklypo dalies užtikrinimas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, proporcinga bei nepažeidžia visų bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyros.
36. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą planą.
37. Vertinant ieškovo reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje taip pat reiškė alternatyvų reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tačiau apeliaciniame skunde nesutikimo argumentų su teismo sprendimu iš dalies patenkinti atitinkamą šalių reikalavimą nenurodė. Taigi, nėra pagrindo vertinti nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką kaip iš esmės pažeidžiančią apelianto teises.
38. Be to, kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2018-10-22 atsakymo (1 t. b.l. 154), statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi, tam, kad nekilnojamasis daiktas būtų suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, turi būti atliktos tam tikros teisės aktuose nurodytos administracinės procedūros. Tą patvirtina ir statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 118-122 p. numatytas teisinis administracinių procedūrų reglamentavimas. Taigi, esant ginčui, bendraturčiai gali ginčyti teismine tvarka kitų bendraturčių nesutikimus, trukdančius vykdyti daiktų suformavimo procedūras, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo teisės aktuose numatytų reikalavimų atlikti būtinas daikto suformavimo procedūras. Dėl šių aplinkybių, toks ieškovo reikalavimas, kuris pareikštas byloje - atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudojamas patalpas jo nurodytu būdu - negali būti tenkinamas.
39. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes ar pagal ieškovo parengtą projektą yra galimybė atskirti ir sukurti kaip atskirą savarankišką nekilnojamąjį daiktą ieškovo nurodytas patalpas. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog šiuo metu gyvenamojo namo šildymo sistema nėra rekonstruota – namas turi bendrą vietinį centrinį šildymą. Taip pat apeliantas neginčija aplinkybės, jog katilinės patalpoje (plane pažymėta indeksu 1-14) yra bendri vandentiekio įvadai į namą. Šie duomenys leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog, nepriklausomai nuo ieškovo būsimų ketinimų rekonstruoti gyvenamojo namo šildymo sistemą, tokiu atveju dabartinėje situacijoje pagal siūlomą projektą patalpos pagal CK 4.80 str. negali būti atskirtos kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas.
40. Byloje nustatyta, ir apeliantas to neginčija, jog gyvenamajam namui yra įregistruota sutartinė hipoteka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank naudai, ir hipotekos turėtojas nesutiko dėl namo dalies atidalijimo. Pažymėtina, kad ieškovas jokių reikalavimų bankui AB Swedbank nepareiškė, todėl jo nesutikimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Dėl to teismas ir neturėjo pagrindo tirti bylos aplinkybes, kaip teigia apeliantas, ar tokia trečiojo asmens pozicija nepažeidžia įkaito davėjų teisių ir teisėtų interesų, ar nepagrįstai neapriboja bendraturčių galimybės pilna apimtimi realizuoti bendros dalinės nuosavybės teisę, ar atidalijus daiktą jo vertė padidės ar sumažės, ar atidalijus daiktą kreditoriaus interesai bus apsaugoti ir pan. Kita vertus, nagrinėjant ginčą pareikšto ieškinio ribose, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus apie trečiojo asmens daiktines teises (hipotekos teisė) į gyvenamąjį namą, bei trečiojo asmens poziciją, jog nei jam, nei į bylą nėra pateikti duomenys, liudijantys, jog namo vertė tokiu atveju nesumažėtų, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ir trečiojo asmens nesutikimas dėl namo atskyrimo taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.