- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- 2-722-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15768-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Vytautas Zenevskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Swedbank AB, A. S. ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu ieškiniu (1 t., b.l. 1-10) prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpomis gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką, ieškovui paskiriant naudotis 207 kv. m žemės sklypo dalimi, UAB „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu C, ir patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-(15-25), atsakovui paskiriant naudotis 93 kv. m žemės sklypo dalimi, UAB „Miluva“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ir patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-(1-14), R-1, o 252 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, paskiriant naudotis ieškovui ir atsakovui bendrai, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo naudojamas patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-(15-25), o atsakovui į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-(1-14), R-1, priteisti iš ieškovo atsakovui 225,84 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagal 2007 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 3-10159 ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas ir atsakovas bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A2p, (duomenys neskelbtini) ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka nei Žemės sklypu, nei Namu nenustatyta. Tačiau faktiškai atsakovas naudojasi Namo pirmu aukštu, patalpomis, plane pažymėtomis 1-(1-14), R-1, kurių bendras plotas 150,06 kv. m, o ieškovas naudojasi Namo antru aukštu, patalpomis, plane pažymėtomis 1-(15-25), kurių bendras plotas 134,86 kv. m. Nuo 1997 metų atsakovas Name negyvena, nemoka už Namo šildymą, nesinaudoja ir neprižiūri jam tenkančios Žemės sklypo dalies. Tai sukelia nepatogumų ieškovui, nes jam vienam tenka pirkti kurą, išvežti pelenus, prižiūrėti žemę aplink Namą. Be to, nepatogumai dėl Žemės sklypo ir Namo valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise sukelia nepatogumus ieškovui tvarkant dokumentus valstybinėse ir kitose įstaigose. Todėl ieškovas mano, kad ši naudojimosi Namu ir Žemės sklypu tvarka nustatytina teismine tvarka.
Ieškovas nurodo, kad jo iniciatyva uždaroji akcinė bendrovė „Miliuva“ parengė Žemės sklypo naudojimo tvarką, pagal kurią ieškovas naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, 207 kv. m, atsakovas naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, 93 kv. m, o Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B, 252 kv. m, ieškovas ir atsakovas naudojasi bendrai. Ši tvarka, pasak ieškovo, atitinka įstatymo reikalavimus: ji racionaliausia, Žemės sklypo dalys, priskiriamos šalims, išsidėstę ieškovui ir atsakovui tenkančios Namo dalies atžvilgiu, kiekvienam bendraturčiui tenka vientisa Žemės sklypo dalis, šalių teisė naudotis joms priklausančiu turtu nepažeidžiama. Naudojimosi Namu tvarką ieškovas prašo nustatyti pagal faktinį Namo naudojimą, nes tai atitinka šalių interesus: į kiekvieną Namo aukštą galima patekti per atskirus įėjimus; vandentiekis, elektra ir kitos komunikacijos yra atskirtos; šildymo sistemą ieškovas savo lėšomis įsirengs jam tenkančioje Namo dalyje, atidalijus Namą.
Pagrįsdamas reikalavimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl Namo atidalijimo. Paaiškina, kad ieškovo prašymu UAB „ARCHartelė“ parengė atidalijimo projektą, kuris apima visą Namą, jame numatyta galimybė kiekvienam bendarturčiui skirti patalpas, kurias jis faktiškai naudoja. Ieškovo teigimu, šiame projekte numatytas Namo padalijimas (atidalijimas) nedaro žalos daikto paskirčiai, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Į kiekvieną Namo aukštą galima patekti per atskirus įėjimus, vandentiekis, elektra ir kitos komunikacijos yra atskirtos, o šildymo sistemą ieškovas savo lėšomis įsirengs jam priskirtose patalpose, atidalijus Namo patalpas. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal UAB „ARCHartelė“ parengtą projektą ieškovui tenka 134,86 kv. m ploto patalpos, o atsakovui – 150,06 kv. m ploto patalpos, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3 718,72 Eur kompensacija. Šios kompensacijos dydį ieškovas nurodo skaičiuojantis pagal Namo 1 kv. m vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (170 000 Eur /282,06), įvertinęs tai, kad jam tenka 6,17 kv. m patalpų mažiau (141,03 kv. m – 134,86 kv. m). Taip pat ieškinyje ieškovas nurodo, kad įvertinus ieškovui tenkančią didesnę naudotis Žemės sklypo dalį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 3 944,56 Eur kompensacija. Šios kompensacijos dydį ieškovas skaičiuoja pagal Žemės sklypo 1 kv. m rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (38 200 Eur /5,52 aro), įvertinęs tai, kad ieškovui tenka 57 kv. m daugiau žemės (6920,29 Eur x 0,57 aro). Atlikęs priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, ieškovas nurodo, kad jis turi išmokėti atsakovui 225,84 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka (1 t., b.l. 26-29). Nurodo, kad ieškovas nenurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdo ir kitus inžinierius statinius, o ieškovas – šiltnamį. Ieškovas nepagrįstai ieškinyje reiškia du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami kartu. Atsakovas nurodo, kad nuosavybės objektu gali būti nekilnojamieji daiktai, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Šalių Namo patalpos nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsakovo teigimu, pagrindas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą yra ne teismo sprendimas priteisti ieškovui tam tikras Namo patalpas, o įstatymo nustatyta tvarka naujai patvirtinti kadastro duomenys – atlikti atidalintinų patalpų kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengti dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildyta jau sudaryta byla. Ieškovo į bylą pateiktas UAB „ARCHartelė“ atidalijimo projektas šių reikalavimų neatitinka.
Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad jam nėra aiškūs ieškovo teikiami reikalavimai. Jis nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti Žemės sklypo ir Namo naudojimosi tvarka. Atsakovas Name negyvena, todėl jokio ginčo tarp šalių dėl Namo naudojimo nėra. Paaiškina, kad Namo patalpos, kurios reikalingos naudoti tam, kad palaikyti viso namo infrastruktūrą, negali būti skirtos naudotis tik vienam bendraturčiui. Patalpa, plane pažymėta 1-14, yra katilinė, ją privalo naudoti abu Namo bendraturčiai. Patalpos 1-2, 1-3, 1-4 atsakovui nereikalingos, jis jomis nesinaudoja. Atsakovas pabrėžia, kad Name yra vientisas, neatskirtas centrinis šildymas, vietinis nuotekų šalinimas. Ieškovo pamąstymai, kad jis ateityje įrengs atskirą šildymą, yra retrospektyviniai – tai atlikdamas, ieškovas turės iš naujo rengti šildymo sistemos projektą, fiziškai atjungti Namo pirmojo aukšto patalpas nuo antro aukšto, dėl ko ir vėl kils ginčai. Paaiškina, kad Namas turi pastogės patalpas, kurių atidalijimo klausimo ieškovas nekelia. Taip pat Namas turi rūsį, plane pažymėtą indeksais R-1, R-2, R-3, dėl kurio ieškovas ieškinyje taip pat nepasisako. Be to, ieškovas nekelia ir kitų inžinerinių statinių padalijimo ar naudojimosi jais tvarkos nustatymo klausimo, kiemo aikštelę palieka naudoti sau, jame priskirtoje Žemės sklypo dalyje, kas pažeidžia atsakovo interesus.
Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad ieškinyje ieškovas nenurodė, kad ieškovas, atsakovas, A. S. ir A. S. 2007 m. rugsėjo 18 d. su JAV ne pelno korporacija „Baltic American Enterprise Fund“ (šiuo metu jo teises yra parėmęs AB Swedbank) pasirašė paskolos sutartį Nr. EMV-5282. Nors atsakovas yra šios sutarties šalimi, faktiškai 46 070 Eur paskolą pagal sutartį gavo ieškovas. Šios paskolos grąžinimui atsakovas ir jo sutuoktinė A. S. sutiko įkeisti nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini). Todėl Namui ir Žemės sklypui šiuo metu yra pritaikyta hipoteka AB Swedbank naudai, pagal kurios sąlygas paskolos gavėjas yra įsipareigoję prižiūrėti užstatytą turtą, rūpintis gera jo būkle, susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali padaryti žalą turtui ar sumažinti jo vertę ar galimybę jį parduoti. Todėl sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, be banko sutikimo šie objektai negali būti padalinti į atskiras savarankiškas nuosavybės dalis, kaip to prašo ieškovas, nes kitaip sumažės galimybė jį parduoti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. pateikė į bylą atsiliepimą (1 t., b.l. 86-87), kuriame nurodė pilnai palaikanti atsakovo poziciją byloje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. pateikė į bylą atsiliepimą (1 t., b.l. 89-90), kuriame nurodė palaikanti ieškovo poziciją byloje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank pateikė atsiliepimą (1 t., b.l. 91-92), kuriuo su ieškiniu nurodė nesutinkantis. Paaiškino, kad JAV ne pelno korporacija „Baltic American Enterprise Fund“ ir ieškovas, atsakovas, A. S. bei A. S. 2007 m. rugsėjo 21 d. sudarė paskolos sutartį Nr. EMV-5282, kurios pagrindu buvo suteiktas 46 070 Eur kreditas. JAV ne pelno korporacija „Baltic American Enterprise Fund“ 2008 m. vasario 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. EMV-5282 perleido reikalavimo teises į skolininkus pagal minėtą paskolos sutartį Allied Irish Bank, p.l.c., kuris 2011 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. EMV-5282 perleido reikalavimo teises į skolininkus pagal minėtą paskolos sutartį AB Swedbank. Tinkamas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas yra užtikrintas Žemės sklypo, Namo, taip pat kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Paskolos sutarties 22.5.2 punkte yra numatyta, kad įkeisto turto savininkas privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali padaryti žalą nekilnojamajam turtui arba sumažinti jo vertę arba galimybę jį parduoti. Kadangi reikalavimas padalinti įkeistą turtą bei nustatyti naudojimosi juo tvarką gali turėti įtakos įkeisto turto vertei, o paskutinis įkeisto turto vertinimas, kuris žinomas AB Swedbank, buvo atliktas 2007 m. rugpjūčio 6 d., AB Swedbank pritarti arba nepritarti ieškinio reikalavimams gali tik turėdamas korektiškus duomenis, kurių pagrindu galėtų spręsti apie suteiktos paskolos bei prievolės užtikrinimo priemonės vertės santykį ir taip valdyti iš prievolės kylančią riziką. Tokių duomenų nesant, o tarp šalių nesant bendro sutarimo dėl naudojimosi įkeistu turtu tvarkos, trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
Atsakovas šioje byloje taip pat pateikė priešieškinį (2 t., b.l. 30-32), kuriuo prašo nustatyti naudojimosi Namu tvarką – ieškovui paskiriant naudotis patalpomis, antro aukšto Namo plane pažymėtomis 1-(16-25), o atsakovui – patalpomis, pirmo aukšto Namo plane pažymėtomis indeksais 1-(1-13) bei patalpa, antro aukšto Namo plane pažymėta indeksu 1-15, o patalpą, pirmo aukšto plane pažymėta indeksu 1-14, bei laiptine, vedančia iš pirmo aukšto į antrą aukštą paskiriant naudotis bendrai. Paaiškina, kad namas yra dviejų aukštų. Atsakovas ginčo name negyvena. Su ieškovu žodžiu buvo sutarta, kad pirmas aukštas priklauso atsakovui, o antras ieškovui. Ieškovas gyvena antrame Namo aukšte. Iki 2018 m. pavasario pirmame Namo aukšte gyveno ieškovo sūnus, bet atsakovas paprašė atlaisvinti šias Patalpas, nes norėjo persikelti ten gyventi atsakovo duktė. Ieškovas ieškinį pateikė iš karto po to, kai iš atsakovo dalies išsikėlė ieškovo sūnus. Pažymi, kad Namas turi dvi pagalbines patalpas Namo antrame aukšte, plane pažymėtas indeksu 1-15, 1-25. Pagalbinė patalpa, Namo antro aukšto plane pažymėta indeksu 1-15 yra atskirta nuo Namo antro aukšto, ją praktiškai iš savo lėšų kažkada pastatė atsakovas, ten iki šiol yra laikomi atsakovo daiktai, atsakovas šią patalpą naudoja malkoms sandėliuoti. Įėjimas į šią patalpą yra iš lauko pusės. Ieškovas turi kitą pagalbinę patalpą, namo plane pažymėtą indeksu 1-25, tuo tarpu atsakovas tokios pagalbinės patalpos malkoms, daiktams ir įrankiams neturi. Taip pat pažymi, kad Namas kūrenamas kietu kuru, Namui įrengta viena katilinė, Namo pirmo aukšto plane pažymėta indeksu 1-14. Įėjimas į katilinę yra iš lauko pusės. Nors ieškovas žada sau įsirengti atskirą katilinę, šiuo metu jis to nėra padaręs. Katilinėje yra bendras vandens įvadas. Jei teismas priskirtų šią katilinę naudotis atsakovui, ieškovo teisės naudotis vandeniu, galimybė prieiti prie vandens įvado, esant šalių nesutarimams, gali būti pažeista. Todėl ši katilinė priskirtina naudoti bendrai. Kadangi ieškovui iš antro namo aukšto patogiau eiti per pirmąjį aukštą, laiptinė, vedanti iš pirmo į antrą Namo aukštą, priskirtina naudoti bendrai.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo paaiškina, kad su priešieškiniu nesutinka (2 t., b.l. 38-40). Nurodo, kad dalis priešieškinio reikalavimų negali būti laikomi priešieškiniu, nes jie yra tapatūs atsakovo reiškiamiems reikalavimams. Ginčas tarp šalių kyla dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15. Ieškovas nurodo nesutinka su jos priskyrimu atsakovui. Pažymi, kad atsakovas klaidingai nurodo, kad šią patalpą statė jis, kad joje yra laikomi atsakovo daiktai, kad šioje patalpoje atsakovas sandėliuoja malkas, anglį. Šalys Namą statė bendrai savo jėgomis ir lėšomis, o ne atsakovas asmeniškai. Šia patalpa ieškovas naudojasi nuo jos pastatymo, malkų, anglies joje nelaiko ir ji ten niekada nebuvo laikoma. Anglis yra sandėliuojama katilinėje. Pažymi, kad atsakovo nuosavybėn atitenka trys patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-14, kurioje atsakovas gali sandėliuoti savo daiktus, kurą. Paskyrus atsakovui naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-15, susidaryti teisiškai ydinga situacija: konfliktai būtų neišvengiami, nes atsakovas turėtų vaikščioti per ieškovui priskirtą Žemės sklypą, šiukšlinti ieškovo teritoriją nešiojant malkas, servituto nustatymas praėjimui neproporcingai susiaurintų ieškovo teisę naudotis jam priklausančia Žemės sklypo dalimi. Reikalavimas dėl katilinės ir laiptinės iš pirmo į antrą aukštą paskyrimo naudotis bendrai abiem šalims nepagrįstas, nes ieškovas ketina įsirengti atskirą šildymo sistemą savo patalpoms. Atsakovo nurodomi laiptai nėra Namo vidaus konstrukcijos dalimi, o skirti patekti ne į namo antrą aukštą, o į Žemės sklypo viršutinę dalį, nes Žemės sklypas nėra horizontalioje plokštumoje o kyla įkalnėn. Be to, šie laiptai yra ieškovo prašomoje priskirti naudotis bendroje Žemės sklypo dalyje, todėl tai nėra priešieškinis, nes dėl jo jau tokią pačią poziciją nurodė ieškovas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. palaikė ieškovo poziciją. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. palaikė atsakovo poziciją. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank į posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso (duomenys neskelbtini) ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1981 m. statybos (duomenys neskelbtini) bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A2p, taip pat kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 14-16). Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyto lauko tualeto adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto raide v (1 t., b.l. 37 47), šiuo metu Žemės sklype jau nėra. Kiemo aikštelė, į kurią registruotos ieškovo ir atsakovo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus yra 1988 metų statybos, jos plotas 143,38 kv. m (1 t., b.l. 47). Kiemo aikštelės buvimo vieta į bylą pateiktoje nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo byloje, registro Nr. 1/26685 (žymėjimas plane b), nepažymėta (1 t., b.l. 51, 37, 130). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), taip pat stovi pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis visas aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB „Swedbank“ ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. S. ir A. S. įsipareigojimų pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartį Nr. EMV-5282 vykdymui užtikrinti (1 t., b.l. 93-101, 102-104, 105-110, 72-75). Šioje paskolos sutartyje yra numatyta pareiga paskolos gavėjui prižiūrėti įkeistą nekilnojamąjį turtą kaip atsakingam ir apdairiam savininkui, rūpintis gera jo būkle ir remontu, susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali padaryti žalą turtui ar sumažinti jo vertę ar galimybę jį parduoti (22.5.2 punktas).
Ieškovas ieškiniu šioje byloje reiškia reikalavimą dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo ir reikalavimą dėl jo Namo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo. Atsakovas reiškia priešinį reikalavimą dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimų dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl Namo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo pagrįstumas gali būti įvertintas tik įvertinus reikalavimą dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, teismas dėl šio reikalavimo pasisako pirmiausia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-6011/2015).
Byloje nustatyta, kad Namas, kurio naudojimosi tvarką prašo nustatyti šalys, yra dviejų aukštų, į kiekvieną iš aukštų yra atskiri įėjimai (iš pirmo aukšto per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1 ir 1-11, iš antro aukšto per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-16). Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad Name yra rūsio patalpa, į bylą pateikta Namo kadastro dokumentų byla šios aplinkybės nepatvirtina. Namas, plane žymimas indeksu 1A2p, susideda iš gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A2p, priestatų, plane pažymėtų indeksais 1a2p, 2a2p, 3a2p ir 4a1p, ir terasos, plane pažymėtos indeksu 5a (1 t., b.l. 136-137). Gyvenamasis namas ir priestatai yra 1981 m. statybos, o terasa 2006 m. statybos. Garažas, kuris turi rūsį, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra ginčo objektu šioje byloje (1 t., b.l. 39-42, 45, 49, 54, 160-161, 162-163). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad iki šio Namo pastatymo Žemės sklype buvo medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, vietoj kurio ieškovo ir atsakovo tėvai nutarė pastatyti dviejų aukštų Namą, patys likdami gyventi pirmame Namo aukšte, antrame Namo aukšte įrengtomis patalpomis leisdami naudotis ieškovui su šeima.
Iš šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas faktiškai naudojasi antrame Namo aukšte esančiomis 115,63 kv. m ploto patalpomis, plane pažymėtose indeksais 1-(16-25), iš jų 9,01 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-16), 6,45 kv. ploto koridorius (indeksas 1-17), 8,37 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-18), 9,75 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-19), 15,99 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-20), 27,59 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-21), 16,41 kv. m ploto virtuvė (indeksas 1-22), 3,10 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-23), 4,26 kv. m ploto vonia (indeksas 1-24), 20,71 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-25). Atsakovas jokių pretenzijų į pastarąsias patalpas nekelia, ieškovo jų naudojimo fakto (gyvenimo jose) neneigia. Be to, ieškovas faktiškai naudojasi Namo antrame aukšte esančia patalpa, plane pažymėta indeksu 1-15, kurios paskirtis sandėlis, ką patvirtina ieškovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu, į bylą pateiktos ir teismo posėdžio metu ištirtos fotonuotraukos (2 t., b.l. 42-60). Atsakovas kelia pretenzijas būtent į šią patalpą, prašydamas priskirti ją naudoti atsakovui, nes jis, be kita ko, joje taip pat laiko savo daiktus. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, atsakydamas į trečiojo asmens A. S. klausimą, ar spintose šioje patalpoje yra saugomi atsakovo, trečiojo asmens A. S. daiktai, pripažino.
Iš šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovas naudojasi Namo Pirmame aukšte esančiomis 136,26 kv. m ploto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-(1-13), iš jų 8,35 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-1), 8,87 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-2), 8,66 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-3), 7,36 kv. m ploto sandėlis (indeksas 1-4), 5,34 kv. m koridorius (indeksas 1-5), 10,20 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-6), 4,68 kv. m ploto koridorius (indeksas 1-7), 27,63 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-8), 18,62 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-9), 12 kv. m ploto kambarys (indeksas 1-10), 4,11 kv. m ploto san. mazgas (indeksas 1-11), 2,89 kv. m san. mazgas (indeksas 1-12), 17,55 kv. m ploto virtuvė (indeksas 1-13). Nors atsakovas šiuo metu šiose patalpose faktiškai negyvena, jomis šiuo metu faktiškai naudojasi, įrenginėja jas dukrai. Iki tol ilgą laiką atsakovo sutikimu šiose patalpose gyveno ieškovo sūnus, nes dėl šeimyninių aplinkybių apie 1997 metus atsakovas išsikėlė gyventi iš šio Namo į kitą vietą. Atsakovo teigimu, šį konfliktą tarp šalių ir sukėlė, būtent, atsakovo prašymas ieškovo sūnui atlaisvinti Namo pirmo aukšto patalpas. Ieškovas byloje nekelia pretenzijų į pastarąsias atsakovo naudojamas patalpas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Name yra įvestas vietinis centrinis šildymas, Namas šildomas kietuoju kuru. Tuo tikslu Name yra katilinė, kuri įrengta patalpoje esančioje Namo pirmajame aukšte, plane pažymėtoje indeksu 1-14. Ieškovas prašo šią katilinę priskirti naudoti atsakovui, nes jis Namo antro aukšto patalpose ketina įsirengti atskirą šildymą. Atsakovas prašo šią katilinę priskirti naudotis bendrai, nes byloje nėra duomenų apie Namo antro aukšto patalpose įrengtą atskirą šildymą, ši ieškovo pozicija grindžiama prielaidomis, ne įrodymais. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad poreikis ieškovui naudoti katilinės patalpą šiuo metu yra išnykęs. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dar 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ su prašymu išduoti projektavimo sąlygas, reikalingas statybą leidžiančiam dokumentui gauti bei vartotojo sistemos projektui parengti, dėl Namo šildymo dujomis (1 t., b.l. 144), o jas gavęs 2018 m. balandžio 24 d. gavęs iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2018 m. balandžio 25 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KA12418651 dėl dujo katilo įsigijimo (1 t., b.l. 148-150), o 2018 m. balandžio 24 d. – dujotiekio įrengimo paslaugos sutartį Nr. D2Ž1811056 (1 t., b.l. 151-153), pagal kurią AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti požeminį dujotiekį Žemės sklype bei dujotiekį Name. Atkreiptinas dėmesys, kad šie ieškovo į bylą pateikti įrodymai, viena vertus, liudija ieškovo siekį ne numatyti atskirą dujinį šildymą jam prašomose priskirti naudotis patalpose Name, o visam Namui. Kita vertus, jie liudija tik ieškovo siekį pakeisti šildymą Name, o ne jo pakeitimą. Tik siekį pakeisti esamą šildymą antro aukšto Namo patalpose, o ne jo įgyvendinimą patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas Namo pirmo ir antro aukšto šildymo sistemos atskyrimo projektas, parengtas projektuotojos D. B. (2 t., b.l. 56-69). Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad katilinės patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14, jam šiuo metu jau yra nereikalinga, ji jo nebus naudojama. Tuo labiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, šioje patalpoje yra bendri vandentiekio įvadai į namą.
Spręsdamas dėl prašomų nustatyti naudojimosi Namu tvarkų pagrįstumo, iš esmės dėl ginčytinos vienos patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15, teismas pirmiausia mano esant pagrindą įvertinti tai, kad Namo pirmas ir antras aukštas kiekybiniu požiūriu iš esmės nesiskiria: pirmo aukšto patalpos, nevertinant katilinės patalpos, sudaro 136,26 kv. m, o antro aukšto patalpos, įvertinus ir patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-15, sudaro 140,87 kv. m. Kokybiniu požiūriu pirmo ir antro aukšto patalpos skiriasi iš esmės tik tuo, kad pirmame aukšte yra šie tiek didesnis gyvenamasis plotas (6,75 kv. m (68,45 kv. m – 61,70 kv. m), šiek tiek didesnė virtuvė (1,14 kv. m (17,55 kv. m – 16,41 kv. m), daugiau vonios kambarių (2,74 kv. m (7 kv. m – 4,26 kv. m), tačiau mažesnis pagalbinių patalpų plotas (15,05 kv. m (39,94 kv. m – 24,89 kv. m). Tarp šalių nekyla ginčo dėl gyvenamosios paskirties patalpų priskyrimo šalims naudotis, esanti tvarka jas tenkina, todėl sutikdamos su tokia gyvenamosios paskirties patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovui, o ne ieškovui iš esmės tenka didesnioji gyvenamosios paskirties patalpų dalis, esanti pirmame Namo aukšte, šalys turi sutikti esant teisinga ir protinga, kad didesnė pagalbinių patalpų dalis turi tekti priešingai šaliai – ieškovui, o ne atsakovui. Tuo labiau, kad byloje surinkti įrodymai liudija, jog pirmame Namo aukšte yra sandėlio paskirties patalpų (jos plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, jų plotas 24,89 kv. m). Teismas pažymi, kad trečiojo asmens A. S. bylos nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai, kad šios patalpos yra apsemtos vandeniu, jose yra pelėsis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Viena vertus, tokių A. S. paaiškinimų nepakanka tokiai aplinkybei nustatyti. Kita vertus, jie nereikšmingi svarstant naudojimosi Namu tvarkos nustatymo klausimą tarp bendraturčių, nes Namo priežiūra, jos remontas tenka patiems bendraturčiams. Tokios išvados negali paneigti ir tai, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 1-15, faktiškai iki šiol naudojasi ir atsakovas, o ji jam reikalinga tam, kad būtų galima sandėliuoti kietą kurą Namui šildyti. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad šioje patalpoje kada nors būtų buvęs ar yra saugomas kietas kuras, malkos. Kita vertus, katilinės patalpa pagal savo išsidėstymą yra visai kitame Namo gale, kas leidžia abejoti tokio ketinimo realumu, pagrįstumu, įvertinus tai, kad malkos, pasak ieškovo, šiuo metu yra saugomos lauke. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas mano esant protinga ir teisinga patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-15, priskirti naudoti ne atsakovui, o ieškovui, o katilinės patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-14, skirti naudoti ieškovui ir atsakovui bendrai. Pasisakyti dėl laiptų, vedančių iš pirmo į antrą aukštą Žemės sklype, taip pat terasos, plane pažymėtas indeksu 5a, kaip priskirtinų naudotis Namo dalių kuriai nors šaliai atskirai teismas nemato pagrindo: laiptai nėra izoliuota namo dalis, apie terasą šalys procesiniuose dokumentuose nutylėjo.
Teismo vertinimu, tokia naudojimosi Namu tvarka ne tik yra sąžininga atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančių Namo patalpų kokybinius ir kiekybinius kriterijus, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, yra racionali, bet ir užtikrina galimybę šalims išvengti nereikalingų konfliktų: ja iki minimumo sumažinamas bendrai naudoti skirtų Namo patalpų kiekis; bendrai naudojama patalpa yra susijusi su Namo šildymo užtikrinimu, kurį ieškovas ateityje ketina jam skirtų patalpų atžvilgiu keisti. Pažymėtina, kad kiekybinis patalpų neatitikimas yra itin nežymus, kuris nesudaro pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą, ko prašo ieškiniu ieškovas.
Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą atidalinti jam tenkančią dalį iš Namo bendrosios dalinės nuosavybės. Įvertinus tai, kad teismas tik iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, tais pačiais argumentais (nebuvimu duomenų apie ieškovui tenkančioje Namo dalyje įrengtą atskirą šildymą), teismas nemato pagrindo tenkinti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo pasirinktu būdu. Be to, pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą šioje dalyje sudaro ir kita teismo nustatyta aplinkybė. Byloje nustatyta, kad Namui yra įregistruota sutartinė hipoteka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank naudai. Pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartį Nr. EMV-5282 ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys A. S. ir A. S. įsipareigojo susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali sukelti žalą Namui ar sumažinti jo vertę (sutarties 22.5.2 punktas). Remdamasis šiuo punktu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank išreiškė poziciją nesutinkantis su ieškinio reikalavimu dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, nes nei jam, nei į bylą nėra pateikti duomenys, liudijantys, kad atidalijus ieškovui tenkančią Namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės Namo vertė nesumažės. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigdamas, kad toks atidalijimas tik padidins Namo vertę, tokių teiginių įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
CK 4.37 straipsnis nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (1 dalis). CK 4.39 straipsnis suteikia teisę pačiam savininkui nuosavybę apriboti savo valia. Kadangi 2007 m. rugsėjo 18 d. pasirašydamas minėtą paskolos sutartį pats ieškovas savo valia apribojo nuosavybės teisę į Namą šios sutarties 22.5.2 punkte nurodytu būdu, toks ribojimas jam šiuo metu yra privalomas (CK 4.170 straipsnio 1, 5 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui neįrodžius, kad prašomas jo Namo dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeis AB „Swedbank“ teisių ir įstatymo saugomų interesų – Namo vertė nesumažės, toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Pateiktu ieškiniu ieškovas taip prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Šis ieškovo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas vien dėl tos priežasties, kad teismui tik iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo nėra galimybės nustatyti prašomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią bendram naudojimui paskirta katilinės patalpa Name lieka atsakovui skiriamoje Žemės sklypo dalyje. Kita vertus, ieškovo prašoma nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra iš esmės ydinga ir kitais aspektais.
Ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pirmiausia prašo bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui skirti 252 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, UAB „Miluva“ parengtame Žemės sklypo plane (toliau – Planas) pažymėtą taškais 16, 26, 27, 28, 17, 18, 19, 20, 5, 6, 7, 8, 21, 22, 23, 24, 25, 11, 12, 13, 14, 15, 16. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ši Žemės sklypo dalis yra užstatyta Namu. Teismas sutinka su ieškovu, kad įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Namo užstatymo plotą - 201 kv. m (t. 1, b.l. 14), bendram naudojimui nustatyta Žemės sklypo dalis kiekybiškai yra pakankama, tačiau vertinant Plane nurodytą bendram naudojimui skirtos Žemės sklypo dalį akivaizdu, kad priestatas 4a1/p, kuriame yra katilinės patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14, terasa 5a į šį bendram naudojimui skirtos Žemės sklypo dalį nepatenka – jų dalis yra už ribos, Plane pažymėtos taškais 28, 17, 18, 19 (1 t., b.l. 19), taip neužtikrinant kiekvienos iš šalių galimybės apeiti statinį ir jį apžiūrėti iš visų pusių užtikrinant jo naudojimo priežiūrą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“). Be to, byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise Žemės sklype priklauso ne tik Namas, bet ir kiemo aikštelė. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė, kad ši kiemo aikštelė yra prie įėjimo į pirmą Namo aukštą. Teismas su tokiu ieškovo teiginiu sutikti neturi pagrindo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis aikštelė yra betoninė, o jos plotas 143,38 kv. m. Įvertinus ieškovo nurodytą kiemo aikštelės buvimo vietą, atsakovui prašomą skirti naudoti Žemės sklypo dalį – 93 kv. m, akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka aplinkybei, jog ši kiemo aikštelė yra tik ties įėjimu į pirmą Namo aukštą, pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tuo labiau, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad betoninė kiemo aikštelė yra ir ties įėjimu į antro Namo aukšto patalpas (2 t., b.l. 12, 15-16, 21-22, 90-92). Nesant į bylą pateiktų įrodymų apie tikslią šios kiemo aikštelės buvimo vietą, teismas neturi pagrindo teigti, kad prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypo tvarka nepažeis šalių teisių ir interesų joms valdant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančią kiemo aikštelę.
Kita vertus, ieškovo pasirinkta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kuomet ieškovui priskiriama daugiau nei dvigubai didesnė Žemės sklypo dalis – ieškovui 207 kv. m Žemės sklypo dalis, Plane pažymėta taškais 11, 25, 24, 23, 22, 21, 8, 9, 10, 11, o atsakovui 93 kv. m Žemės sklypo dalis, Plane pažymėta taškais 1, 2, 3, 4, 5, 20, 19, 18, 17, 28, 27, 26, 16, 1, tokios tvarkos pasirinkimo iš esmės nepagrindžiant jokiais argumentais, išskyrus buvimu ties įėjimais į Namo pirmą ir antrą aukštus, atsižvelgiant į pačių Žemės sklypo dalių kokybinį pobūdį (dalis ieškovo Žemės sklypo dalies apaugusi veja, joje yra ne tik galimybė auginti daržoves (ieškovas nuosavybės teise valdo šiltnamį), bet ir galimybė puoselėti gėlynus, ką nurodo daranti šiuo metu ieškovo sutuoktinė trečiasis asmuo A. S. (2 t., b.l. 12, 23), tuo tarpu atsakovui priskiriama Žemės sklypo dalis yra betonuota, jos dalis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės naudojama automobiliams parkuoti (1 t., b.l. 131)), teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Ieškovas byloje patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų (1 t., b.l. 13; priimdamas ieškinį teismas teikiamą ieškinį per klaidą įvertino tik kaip vieną neturtinį reikalavimą, dėl ko termino ieškinio trūkumams šalinti nenustatė), 1 800 Eur advokato pagalbos išlaidų (1 t., b.l. 11, 12, 2 t., b.l. 105-109), iš jų 150 Eur konsultacija, 150 Eur susipažinimas su byla, 800 Eur ieškinio surašymas ir pateikimas teismui, 200 Eur atstovavimas teismo posėdyje, 500 Eur atsiliepimo į priešieškinį surašymas. Atsakovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2 t., b.l. 33), 700 Eur advokato pagalbos išlaidų (1 t., b.l. 117-119). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 30/100 dalyje (netenkinti du reikalavimai, o likęs patenkintas dalyje), atsakovui tenkančios mokėti bylinėjimosi išlaidos ieškovui, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, sudaro 570 Eur (1900 Eur x 30/100). Kadangi atsakovo priešieškinis patenkintas 75/100 (reikalavimas netenkintas tik dalyje dėl patalpos 1-15 priskyrimo naudotis ieškovui), ieškovui tenkančios mokėti bylinėjimosi išlaidos atsakovui, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, sudaro 581,25 Eur (775 Eur x 75/100). Kadangi šios išlaidos iš esmės nesiskiria, įvertinus patenkintos /nepatenkintos dalies tokio pobūdžio bylose nustatymo sąlyginumą, jos iš šalių viena kitai nepriteistinos. Valstybė šioje byloje patyrė 22,55 Eur pašto išlaidų. Įvertinus tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies, teismas mano esant pagrindą šias išlaidas, kurių dydis nepriklauso nuo pareikštų reikalavimų apimties, skirstyti šalims lygiomis dalimis, t. y. po 11,27 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį ir atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu ieškovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui P. S. skirti naudotis patalpas šiame gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksais 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20,1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, atsakovui J. S. skirti naudotis patalpas gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, ieškovui P. S. ir atsakovui J. S. bendrai skirti naudoti patalpą gyvenamajame name, plane pažymėtą indeksu 1-14.
Kitoje dalyje ieškovo P. S. ieškinį ir atsakovo J. S. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11,27 Eur (vienuolika Eur 27 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11,27 Eur (vienuolika Eur 27 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.