Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovei, advokatei Galinai Morozovai, atsakovės atstovei D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei UAB „Skaitmeninės sistemos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Kadangi ieškovė negalėjo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė buvo priimta į darbą atsakovės bendrovėje ir su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Priimant ieškovę į darbą, ji buvo informuota apie tai, kad be pagrindinio atlyginimo ji gaus papildomą apmokėjimą už kiekvieną sudarytą sutartį su klientu ar kiekvieną sutarties pratęsimą. Ieškovė pagal vasario mėnesio grafiką turėjo dirbti po 9 valandas per dieną, tačiau faktiškai ji išdirbo daugiau valandų, kadangi trūko darbuotojų, jai teko dirbti po 13,5 valandų per dieną. Dėl to, kad buvo neteisėtai atleista ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, neigiamus išgyvenimus ir emocijas, jai sutriko miegas, ji jautė nerimą, todėl prašo priteisti iš atsakovės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovės atstovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau į teismo posėdį atsakovės atstovai neatvyko, nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovės atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčas tarp šalių – ieškovės, darbuotojos, ir atsakovės, darbdavio, iš esmės kilo dėl šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrindo, garantijų nėščiai moteriai taikymo, faktiškai dirbtų valandų apskaičiavimo.

Bylos medžiaga, ieškovės atstovės, paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė V. G. pagal 2016 m. sausio 27 d. su atsakove sudarytą darbo sutartį buvo priimta UAB „skaitmeninės sistemos“ vadybininkės pareigoms bendrovės Klaipėdos filiale. Nustatyta, kad sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei bus mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis dirbant 40 valandų per 7 dienas, darbo trukmę skaičiuojant per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Nustatyta, kad šalys susitarė dėl trijų mėnesių išbandymo laikotarpio.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kadangi ieškovė dirbo bendrovės filiale Klaipėdoje, su vadovėmis – E. O., D. S. jos bendravo elektroniniu paštu visais su darbo organizavimu susijusiais klausimais.

Ieškovės rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pagal bendrovėje susiformavusi praktiką, ji pati pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir turėjo jį siųsti vadovei D. S. derinimui ir tvirtinimui. Ieškovė nurodo, kad dėl susiklosčiusios bendrovėje padėties – trūko darbuotojų Klaipėdos filiale, 2016 m. vasario mėnesio 5, 6, 7, 8 dienomis ieškovė faktiškai dirbo ne po 9 valandas, o po 13,5 valandų. Tokiu būdu, ieškovė išdirbo bendrovėje per vasario mėnesį 171 valandą. Ieškovės rašytiniais paaiškinimais nustatyta, jog tuometinė jos tiesioginė vadovė D. S. žadėjo už viršvalandinį darbą jai apmokėti papildomai. Iš byloje pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu 2016 m. kovo 15 d. 12.28 val. 12.47 val. tarp ieškovės, E. O. ir D. S. matyti, kad laiške D. S. patvirtino, kad, iš tiesų, ieškovei V. G. 2016 metų vasario mėnesį teko dirbti trečią etapą po 4 dienas, ir ji dirbo ne po 9 valandas per pamainą, o po 13,5 valandos 9, 10, 11 ir 12 dienas. Esant nustatytų aplinkybių visumai, ieškovės argumentas, kad 2016 mėnesį jį dirbo viršvalandinį darbą, už kurį jai turi būti papildomai apmokėta yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę gauti priemoką už viršvalandinį darbą taip, kaip šalys ir buvo susitarusios, t.y. 19,08 Eur (2,13 Eurx18:2) ir neišmokėtą darbo užmokestį už neapskaičiuotas darbo valandas 10,65 Eur, viso 29,73 Eur.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. kovo 15 d. ieškovė gavo elektroninį laišką iš E. O., kuriame buvo prisegtas įspėjimas apie atleidimą. Įspėjime nurodyta, kad su ieškove nuo 2016 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis LR DK 107 str. 1 d.

Nustatyta ir tai, kad ieškovė, tą pačią dieną – 2016 m. kovo 15 d. elektroniniu paštu informavo E. O., kad yra nėščia, o kitą dieną, t.y. 2016 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku adresuotu E. O. ji pateikė medicininę pažymą apie nėštumą.

Iš byloje esančios medicininės pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja L. B. 2016 m. kovo 15 d. išdavė ieškovei medicininį pažymėjimą, forma Nr. 046/a, skirtą pristatyti į darbovietę, kurioje pateikta medikų išvada – nėštumas 10 savaičių.

2016 m. kovo 18 d. atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą darbo sutartį pagal LR DK 107 str. 1 d.

DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims įtvirtinta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.

Šioje normoje nustatyta garantija užtikrina nėščioms moterims darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per įstatymo nustatytą laiką nutraukti darbo sutartį. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. joje įtvirtinta darbdavio pareiga ir apribota jo teisė elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme, išskyrus taip pat įstatyme įtvirtintas išimtis. Kita vertus, DK 132 straipsnio 1 dalyje nenustatyta pareigų ir nevaržomos nėščios moters (darbuotojos) teisės. Darbuotoja gali laisvai apsispręsti, ar pasinaudoti įstatymo jai suteikta darbo santykių apsauga ir nuo kada ja naudotis. Įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojai galiojimo pradžia apibrėžta teisiškai reikšmingu darbuotojos veiksmu – pateikimu darbdaviui medicinos pažymos apie nėštumą, t. y. garantija pradeda galioti nuo tos dienos, kai nėščia tapusi moteris nutaria pasinaudoti garantija ir pateikia pažymą apie nėštumą darbdaviui. Taigi būtent nuo pažymos apie nėštumą pateikimo dienos darbdaviui atsiranda pareiga, o darbuotojai – teisė, susijusios su apribojimais nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Apribojimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui galioja iki įstatyme nustatyto termino, tačiau, kaip ir sprendžiant dėl teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta garantija, nevaržo darbuotojos teisės spręsti, kaip ir kokiu laikotarpiu naudotis įstatyme suteikta garantija. Darbuotoja bet kuriuo metu turi teisę pareikšti, kad naudotis garantija nepageidauja, ir įstatymo nustatyta bendra tvarka nutraukti darbo sutartį (2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2012).

DK 132 str. 1 d. numatytas draudimas nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi darbdaviui yra imperatyvus, jei darbo sutartis nutraukiama ignoruojant įstatymo reikalavimą, toks atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu.

Nagrinėjamu atveju, matyti, jog ieškovė – darbuotoja, informuodama darbdavį apie nėštumą ir pateikdama medicininę pažymą apie nėštumą išreiškė valią pasinaudoti įstatymo jai suteikta garantija, taigi būtent nuo pažymos apie nėštumą pateikimo dienos darbdaviui - atsakovei UAB „Skaitmeninės sistemos“ atsirado pareiga, o darbuotojai – teisė, susijusi su apribojimais nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, ieškove.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai ir remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai.

Apribojimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui galioja iki įstatyme nustatyto termino, tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Nagrinėjamu atveju, ieškovė turėtų būti grąžinama į darbą, tačiau ieškovė prašo teismo negrąžinti jos į pirmesnį darbą ir laikyti, kad darbo sutartis su ja nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse. Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovai neprašo jų grąžinti į ankstesnį darbą, bet prašo priteisti išeitinę kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą, todėl ieškovė negrąžintina į pirmesnį darbą UAB „Skaitmeninės sistemos“ ir darbo sutartis su ieškove laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).

DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka yra viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, ieškovės atleidimą pripažinus neteisėtu ir jai neprašant grąžinti į pirmesnį darbą UAB „Skaitmeninės sistemos“ ieškovei iš atsakovės priteistina jos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnis). 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo 7.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. 7.2. nutarimo punkte numatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Mėnesio vidutinis darbo užmokestis išmokant išeitinę kompensaciją apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). 2016 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-12 įsakymo Nr. A1-646).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei V. G. priteistina DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, t. y. 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka – 371,7 Eur (17,7 Eur x 21). Vidutinis darbo užmokestis tenkantis vienai darbo dienai apskaičiuotas išvedus vidurkį už ieškovės dirbtus atsakovės įmonėje vasario ir kovo mėnesius neatskaičius mokesčių (18,37 Eur vasario mėnesį ir 17,04 Eur kovo mėnesį pagal byloje esančią duomenų kompensacijai paskaičiuoti lentelę). Be to, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-03-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. (17,70 Eur vienai darbo dienai).

Ieškovė prašė priteisti jai 165,00 Eur papildomo darbo užmokesčio už sudarytas sutartis su klientais bei sudarytus sutarčių pratęsimus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad priimant į darbą, ieškovė žodžiu buvo supažindinta su papildoma apmokėjimo tvarka, pagal kurią už kiekvieną naujai sudarytą sutartį ir sutarties pratęsimą jai bus mokama papildomai p/c „Maxima“ kortelėmis.

Duomenų, kad šalys būtų darbo sutartyje ar kitu bendrovės norminiu aktu įtvirtinę susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už sudarytą sutarčių/pratęsimų su klientais skaičių byloje nėra. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su papildoma apmokėjimo tvarka p/c „Maxima“ kortelėmis ji buvo supažindinta tik žodžiu ją priimant į darbą.

CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai papildomą darbo užmokestį yra atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti jai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią ji patyrė dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nes patyrė stresą, jai kilo nerimas ir tai atsispindėjo jos sveikatai ir nėštumui. Ieškovė pateikė 2016 m. balandžio 6 d. išrašą iš medicinos dokumentų, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. kovo vidurio po to kai buvo atleista iš darbo, pacientę vargino nerimas, įtampa, sutriko miegas.

Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, o neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; kt.).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011; kt.).

Analizuojant išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ir pats neteisėto atleidimo pripažinimo teisme faktas yra viena iš priemonių atlyginti atleistai darbuotojai jos patirtą žalą, todėl, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 2000 Eur suma yra per didelė ir mažintina, ieškovei iš atsakovės priteisiant 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas laiko, kad sprendimu buvo patenkinti 65 procentai ieškovės reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu buvo patirta 211,34 Eur antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidų, tokiu būdu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 95 Eur žyminio mokesčio ir 137,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso 232,37 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovės V. G. 2016-01-27 sudaryta darbo sutartis su UAB „Skaitmeninės sistemos“ pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta neteisėtai.

Laikyti, kad V. G. 2016-01-27 su UAB „Skaitmeninės sistemos“ sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovės UAB „Skaitmeninės sistemos“ vidutinį darbo užmokestį (17,70 Eur vienai darbo dienai neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-03-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; vieno ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką – 371,7 Eur neatskaičius mokesčių (17,7 Eur x 21)); 29,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už faktiškai išdirbtas valandas su viršvalandžiais ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 95 Eur žyminio mokesčio ir 137,37 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso 232,37 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.